Administracinė byla Nr. eI-1783-331/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00055-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, R. M. ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui E. S.,
jo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas pateikė skundą teismui ir prašo:
1) panaikinti 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo „Dėl išvados ir informacijos pateikimo“ Nr. (1.23)7R-7794 (toliau – Sprendimas) dalį, kuriuo buvo nevertintas pareiškėjo prašymas dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. skundo reikalavimuose nurodytas 2-16 punktuose;
2) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės PK) kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose;
3) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. iki 1997 m. rugsėjo 5 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose;
4) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1997 m. rugsėjo 5 d. iki 1998 m. gruodžio 16 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose;
5) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1998 m. gruodžio 16 d. iki 1999 m. liepos 19 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose;
6) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1999 m. liepos 19 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 – ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) vyresniojo inspektoriaus pareigose;
7) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 1999 m. rugsėjo 10 d. iki 2000 m. sausio 20 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 – ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) komisaro inspektoriaus pareigose;
8) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2000 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus inspektoriaus pareigose;
9) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2000 m. rugsėjo 11 d. iki 2001 m. vasario13 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose;
10) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2001 m. vasario 13 d. iki 2002 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) Marijampolės apygardos skyriaus laikinai einančiu poskyrio viršininko pareigas;
11) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. VSD Marijampolės apygardos skyriaus poskyrio viršininko pareigose;
12) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose;
13) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2006 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus laikinai einančiu viršininko pareigas;
14) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus viršininko pareigose;
15) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2016 m. spalio 31 d. VSD Kauno apygardos valdybos viršininko pareigose;
16) įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą nuo 2016 m. vasario 1 d. iki dabar Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (akademijos) lektoriaus (antraeilėse) pareigose;
17) priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. byla, b. l. 1–7).
1.1. Paaiškino, kad su Komisijos sprendimu dalyje, kurioje Komisija pasisako, jog Komisija negali vertinti darbo nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. einant pareigas advokato padėjėjo Advokatės (duomenys neskelbtini) kontoroje, nes Teisinių pareigybių sąrašo 4 punkte iš tikrųjų yra įrašyta, kad advokato padėjėjas yra teisinė pareigybė, sutinka. Likusi Komisijos sprendimo dalis yra neteisėta, nepagrista, pažeidžianti pareiškėjo teises, ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
1.2. Pareiškėjas, siekdamas laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ir tapti advokatu, su 2018 m. lapkričio 20 d. prašymu kreipėsi į Komisiją. Pagal Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktą, asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą privalo pateikti dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą. Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte yra nurodytas vienas iš reikalavimų siekiančių tapti advokatu, t. y. turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Pareiškėjas, teikdamas dokumentus Lietuvos advokatūrai, privalo vadovaujantis Advokatų tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu „Dėl asmens, siekiančio būti pripažintu advokatu, dokumentų priėmimo tvarkos“, kuris mutantis mutandis taikomas ir asmenims siekiantiems laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą. Šio Advokatų tarybos sprendimo 2.4. punkte išvardinti dokumentai, kuriuos turi asmuo pateikti, norintis įrodyti, kad asmuo turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą, t. y. 1) tai gali būti teisinio darbo stažo komisijos sprendimas – pažyma (2.4.1. papunktis); 2) tai gali būti dokumentas – pažyma iš darbovietės, kurioje dirbtas teisinis darbas arba kitas patvirtinantis dokumentas; pažymoje privalo būti nurodyti darbo laikotarpiai ir einamos pareigos, pateikiamas pareigybės aprašymas (2.4.2. papunktis). Taigi, pareiškėjas į Komisiją kreipėsi todėl, kad gautų Advokatų tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimo 2.4.1. punkte nurodytą sprendimą – pažymą, nes neturi 2.4.2. punkte nurodyto dokumento pareigybės aprašymo.
1.3. Teigia, kad dirbdamas pagal aukščiau nurodytas pareigas nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. sausio 20 d., turėjo teisę vykdyti operatyvinę veiklą (Kriminalinę žvalgybą) ir atlikti kvotą (ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus) jos kompetencijai priklausančiose baudžiamosiose bylose. Pareiškėjui, einant pareigas nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. sausio 20 d. Marijampolės PK, pareigybės aprašymų patvirtinta nebuvo. Pareigybės aprašymai buvo patvirtinti nuo 2003 m. gruodžio 24 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. OVT-164. Naujai priimamiems asmenims į vidaus tarnybą (įgijusiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), kurie buvo skiriami į kriminalinės policijos padalinius vykdyti operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą) bei atlikti kvotą (ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus) jos kompetencijai priskiriamose baudžiamosiose bylose turėjo būti reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
1.4. Mano, kad dirbant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovui buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, organizuoti ir kontroliuoti jo atlikimą. Šie įgaliojimai neatsiejami nuo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimo būtinumo, kadangi ikiteisminio tyrimo procesines stadijas apibrėžiančius procesinius sprendimus nėra galimybės priimti neturint aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, o darant prielaidą, kad procesiniai sprendimai būtų priimti asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, jie būtų pripažįstami ir / ar sudarytų pagrindą jų pripažinimui nepagrįstais ir neteisėtais. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, kuris patvirtinančių įsakymų kopijų nepateikė ir nurodė, kad jie įslaptinti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis yra neteiktini.
1.5. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo išduota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų priede patvirtinta teisino darbo stažo pripažinimo komisijos išvados „Dėl teisinio darbo stažo pripažinimo“ išvados, o Komisijos dėstomi motyvai, kad jie nevertina, nes nurodytos pareigybės yra Teisinių pareigybių sąrašo 1, 4 ir 7 punktuose, pareiškėjo padėties niekaip nepakeis, nes teikdamas dokumentus egzaminui laikyti, jis turės pateikti pareigybės aprašymus, o pareigybės aprašymuose nėra nustatyta specialaus reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą.
1.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
2. Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (el. byla, b. l. 40–44). Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 23 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 20 d. prašymas ir pateikti dokumentai (jų kopijos) dėl darbo stažo pripažinimo teisiniu darbo stažu. Komisija, posėdyje susipažinusi su pareiškėjo pateiktais dokumentais, nustatė kad pareiškėjas nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. sausio 20 d. eidamas pareigas: Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2-ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) vyresniojo inspektoriaus ir Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2-ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) komisaro inspektoriaus, taip pat nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 31 d. eidamas pareigas: VSD Marijampolės apygardos skyriaus inspektoriaus, to paties skyriaus vyresniojo inspektoriaus, to paties skyriaus laikinai einančio poskyrio viršininko, to paties skyriaus poskyrio viršininko, VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo, to paties skyriaus laikinai einančio viršininko, to paties skyriaus viršininko ir VSD Kauno apygardos valdybos viršininko, atliko ikiteisminio tyrimo funkcijas, todėl laikytina, kad pareiškėjas nurodytais laikotarpiais buvo ikiteisminio tyrimo tyrėjas. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjo pareigybė yra įtraukta į Teisinių pareigybių sąrašo 7 punktą, Komisija aukščiau nurodytų darbo laikotarpių nusprendė nevertinti.
2. 1. Komisija nusprendė nevertinti ir pareiškėjo dirbto darbo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., nes šiuo laikotarpiu jo eitos pareigos (t. y. Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (akademijos) lektoriaus pareigos) yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 1 punkte, kaip ir jo darbo nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., nes šiuo laikotarpiu jo eitos pareigos (t. y. advokato padėjėjo pareigos) yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 4 punkte.
2.2. Taip pat Komisija išvis nepasisakė dėl jo darbo laikotarpio nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. spalio 27 d. einant pareigas: advokatės (duomenys neskelbtini) kontoros teisininko pareigose. Komisijos posėdžio metu pareiškėjui dėl šio laikotarpio buvo paaiškinta, kad Komisija negali pasisakyti dėl šio pareiškėjo dirbto darbo, t. y. ar jis laikytinas teisinio darbo stažu, nes Komisijos nuomone, Komisijos posėdžio dienai nebuvo pagrįsti dokumentais. Todėl pareiškėjui buvo siūlyta kito Komisijos posėdžio metu pateikti papildomus dokumentus dėl aukščiau nurodyto laikotarpio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir be šio darbo laikotarpio pareiškėjui užteko 5 metų teisinio darbo stažo, jam dirbant teisėsaugos institucijose, abipusiu sutarimu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas neteiks papildomų dokumentų. Todėl Komisija skundžiamajame sprendime už 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. spalio 27 d. laikotarpį, pareiškėjui einant pareigas advokatės (duomenys neskelbtini) kontoros teisininko pareigose, nepasisakė.
2.3. Komisija minėto posėdžio metu nustatė, kad pareiškėjo tam tikri dirbto darbo laikotarpiai Komisijos nevertintini, nes šiais laikotarpiais pareiškėjas ėjo pareigas, konkrečiai nurodytas Teisinių pareigybių sąraše. Todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti išvadą dėl pareiškėjo darbo stažo pripažinimo teisiniu darbo stažu, nes Komisija išvadą surašo tik tais atvejais, kai Teisinių pareigybių sąraše konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine. Visais kitais atvejais Komisija asmeniui teikia atsakymą, kuriame išsamiai paaiškina, kad pareiškėjo pareigybė yra įtraukta į Teisinių pareigybių sąrašą, todėl ji nevertintina.
2.4. Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Be to atsakovės pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a:
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimo dalies kurioje tam tikri pareiškėjo dirbto darbo laikotarpiai nevertinti, nes šiais laikotarpiais pareiškėjas ėjo pareigas, konkrečiai nurodytas Teisinių pareigybių sąraše, teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Nustatyta, kad pareiškėjas 1994 m. baigė Lietuvos policijos akademijos teisininko specialybės pagrindines studijas ir įgijo aukštojo universitetinio išsilavinimo teisės bakalauro laipsnį (el. byla, b. l. 15), o 1996 m. baigė Lietuvos policijos akademijos Teisės ir policijos veiklos magistrantūrą, ir jam buvo suteiktas aukštojo universitetinio išsilavinimo teisės magistro laipsnis (el. byla, b. l. 16).
4.1. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl darbo stažo pripažinimo teisiniu darbo stažu, kartu su prašymu pateikė diplomus, pareigybių aprašymus ir kitus dokumentus (el. byla, b. l. 40–68), paaiškindamas, kad pagal įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pareiškėjas: a) nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. iki 1997 m. rugsėjo 5 d. dirbo Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1997 m. rugsėjo 5 d. iki 1998 m. gruodžio 16 d. dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1998 m. gruodžio 16 d. iki 1999 m. liepos 19 d. dirbo Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose; nuo 1999 m. liepos 19 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. dirbo Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 - ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) vyresniojo inspektoriaus pareigose; nuo 1999 m. rugsėjo 10 d. iki 2000 m. sausio 20 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 - ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) komisaro inspektoriaus pareigose. Paaiškino, kad dirbdamas pagal nurodytas pareigas, turėjo teisę vykdyti operatyvinę veiklą (Kriminalinę; žvalgybą) ir atlikti kvotą (ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus) jos kompetencijai priklausančiose baudžiamosiose bylose; b) nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2000 m. rugsėjo 11 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus inspektoriaus pareigose, nuo 2000 m. rugsėjo 11 d. iki 2001 m. vasario 13 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 2001 m. vasario 13 d. iki 2002 m. vasario 15 d. laikinai ėjo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus poskyrio viršininko pareigas, nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus poskyrio viršininko pareigose, nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2006 m. vasario 3 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus laikinai einančiu viršininko pareigose; nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. dirbo VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko pareigose, nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2011 m. sausio 31 d. VSD Kauno apygardos valdybos viršininko pareigose. Paaiškino, kad dirbant VSD nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovui buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, organizuoti ir kontroliuoti jo atlikimą; c) nuo 2016 m. vasario 1 d. iki dabar dirba Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (akademijos) lektoriaus (antraeilėse) pareigose; d) nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. spalio 27 d. dirbo Advokatės (duomenys neskelbtini) kontoros teisininko pareigose, nuo 2017 m. spalio 27 d. iki dabar dirba advokato padėjėju Advokatės (duomenys neskelbtini) kontoroje.
4.2. Komisijoje 2018 m. lapkričio 23 d. vyko posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjas, buvo svarstomas jo 2018 m. lapkričio 20 d. prašymas (el. byla, b. l. 73–74). Iš Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 12P-42 matyti, kad Komisija nutarė: a) nevertinti pareiškėjo nurodyto prašymo ta apimtimi, kuria jis prašė pripažinti jo darbo stažą nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. sausio 20 d. teisiniu darbo stažu pareiškėjui einant šias pareigas: Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2-ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) vyresniojo inspektoriaus ir Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2-ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) komisaro inspektoriaus, kadangi šios pareiškėjo eitos pareigos jau yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 7 (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) punkte; b) nevertinti pareiškėjo nurodyto prašymo ta apimtimi, kuria jis prašė pripažinti darbo stažą nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 31 d. teisiniu darbo stažu jam einant pareigas: VSD Marijampolės apygardos skyriaus inspektoriaus, to paties skyriaus vyresniojo inspektoriaus, to paties skyriaus laikinai einančio poskyrio viršininko, to paties skyriaus poskyrio viršininko, VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo, to paties skyriaus laikinai einančio viršininko, to paties skyriaus viršininko ir VSD Kauno apygardos valdybos viršininko, kadangi šios pareiškėjo eitos pareigos jau yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 7 (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) punkte; c) nevertinti pareiškėjo dirbto darbo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjo eitos pareigos (Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (akademijos) lektoriaus pareigos) yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 1 punkte, kaip ir jo darbo nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., nes šiuo laikotarpiu pareiškėjo eitos pareigos (advokato padėjėjo pareigos) yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 4 punkte.
4.4. Komisija ginčijamu 2018 m. gruodžio 5 d. raštu paaiškino iš esmės analogiškus argumentus kaip ir Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokole Nr. 12P-42 (el. byla, b. l. 75–76). Rašte teigia, kad dėl pareiškėjo 2018 m. lapkričio 20 d. prašymo 16 punkte nurodytų pareiškėjo eitų pareigu, Komisija nepasisakė, nes Komisijos posėdyje pareiškėjas nurodė, jog papildomų patikslinančių dokumentų neteiks.
5. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 841,,Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo” (toliau – Teisnių pareigybių sąrašas) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo” (toliau – Komisijos nuostatai) nuostatos.
5.1. Komisijos nuostatai taikomi teisiniam darbo stažui pripažinti asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas (1 punktas). Pagal Komisijos nuostatų 2.1 papunktį teisinėmis pareigybėmis pripažįstamos Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus. Komisijos nuostatų 11 punkte nustatyta, kad asmuo, dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, advokato, notaro, antstolio darbui, teisinio darbo stažo pripažinimo komisijai pateikia šiuos dokumentus: prašymą, kuriame nurodoma, kuriuo laikotarpiu ir kokiose institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose eitos pareigos ir dirbtas darbas prašomas pripažinti teisiniu darbu, kokias pareigas (teisėjo, advokato, notaro, antstolio) pretenduoja eiti, kokiu būdu – raštu ar elektroniniu paštu – informuoti pareiškėją apie komisijos posėdžio datą ir laiką (11.1 papunktis); darbdavio išduotą pažymą apie darbą arba kitus darbo veiklą patvirtinančius dokumentus (kopijas) (11.2 papunktis); pareigybės aprašymą (kopiją) (11.3 papunktis); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kopiją) (11.4 papunktis); išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (kopijas). Jeigu teisininko kvalifikacija įgyta užsienyje, pareiškėjas papildomai turi pateikti dokumentą apie jos pripažinimą (11.5 papunktis). Pagal Komisijos nuostatų 12 punktą, Komisija, be kita ko, nagrinėja prašymus dėl asmens darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, notaro, advokato, antstolio darbui (12.1 papunktis) bei priima motyvuotą išvadą dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu (12.2 papunktis).
5.2. Teisinių pareigybių sąrašo 1-15 punktuose yra nurodytos konkrečios pareigybės, kurios laikomos teisinėmis. Teisinių pareigybių sąrašo 16, 17 punktuose nurodyti įvairūs pareigybių pavadinimai ir kartu pateikti kriterijai, kuriais vadovaujantis Teisinių pareigybių sąraše konkrečiai neįvardinta pareigybė (t. y. 16, 17 punktuose nurodyta pareigybė) pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, siekiant nustatyti, ar Teisinių pareigybių sąrašo 16, 17 punktuose numatytos bendro pobūdžio pareigybės pripažintinos teisinėmis pareigybėmis, reikalingas papildomas konkretaus atvejo vertinimas.
5.3. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmuo į Komisiją su prašymu dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, notaro, advokato, antstolio darbui gali kreiptis tik tuo atveju, jei jo pareigybė nėra įtraukta į Teisinių pareigybių sąrašą, o Komisija savo ruožtu vertina bei teikia išvadą tik dėl tų pareigybių, kurios nėra įtrauktos į Teisinių pareigybių sąrašą. Taigi, darytina išvada, kad asmuo, kurio pareigybė yra įtraukta į Teisinių pareigybių sąrašą kaip konkreti teisinė pareigybė, neprivalo kreiptis į Komisiją dėl jo dirbto darbo pripažinimo teisinio darbo stažu, o Komisijai nėra suteikti įgaliojimai papildomai vertinti asmenų prašymus dėl Teisinių pareigybių sąraše konkrečiai išvardintų pareigų.
6. Pareiškėjas siekdamas užimti advokato pareigas, pageidauja, kad Komisija vertintų jo 2018 m. lapkričio 20 d. prašyme dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu nurodytus darbo laikotarpius ir pateiktų Komisijos nuostatų priede nustatytos formos išvadą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. Pareiškėjo manymu, Komisija nepagrįstai nevertino pareiškėjo 2018 m. lapkričio 20 d. prašyme nurodytų laikotarpių.
6.1. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali, nes pareiškėjas Komisijos prašė vertinti ir įtraukti į teisinio darbo stažą laikotarpius, kurie Teisinių pareigybių sąrašu jau yra įtraukti į teisinių pareigybių sąrašą, kurių Komisija neprivalo vertinti. Bylos dokumentai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas Komisijos prašė vertini ir įtraukti į teisinio darbo stažą laikotarpius nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. dirbant Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. iki 1997 m. rugsėjo 5 d. dirbant Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1997 m. rugsėjo 5 d. iki 1998 m. gruodžio 16 d. dirbant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 1998 m. gruodžio 16 d. iki 1999 m. liepos 19 d. dirbant Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigose; nuo 1999 m. liepos 19 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. dirbant Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 - ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) vyresniojo inspektoriaus pareigose; nuo 1999 m. rugsėjo 10 d. iki 2000 m. sausio 20 d. Marijampolės PK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Marijampolės apskričiai 2 - ojo skyriaus (Nusikalstamų susivienijimų tyrimo) komisaro inspektoriaus pareigose. Minėtas aplinkybes patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdybos 2017 m. gegužės 4 d. pažyma „Apie E. S. užimamas pareigas“ (el. byla, b. l. 17), kurioje, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjas dirbdamas pagal minėtas pareigas, turėjo teisę vykdyti operatyvinę veiklą (Kriminalinę; žvalgybą) ir atlikti kvotą (ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus) jos kompetencijai priklausančiose baudžiamosiose bylose, ką patvirtina ir pats pareiškėjas tiek 2018 m. lapkričio 20 d. prašyme Komisijai, tiek skunde teismui patvirtino. Minėtos pareiškėjo eitos pareigos yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 7 (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) punkte, todėl Komisija pagrįstai nevertino šių laikotarpių.
6.2. Be to pareiškėjas nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2000 m. rugsėjo 11 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus inspektoriaus pareigose, nuo 2000 m. rugsėjo 11 d. iki 2001 m. vasario 13 d. dirbant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigose, nuo 2001 m. vasario 13 d. iki 2002 m. vasario 15 d. laikinai ėjo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus poskyrio viršininko pareigas, nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus poskyrio viršininko pareigose, nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. dirbant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2006 m. vasario 3 d. dirbant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus laikinai einančiu viršininko pareigose; nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. dirbo VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko pareigose, nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2011 m. sausio 31 d. VSD Kauno apygardos valdybos viršininko pareigose. Minėtas aplinkybes patvirtina VSD 2016 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 18-6872 „Dėl E. S. Tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente“ (el. byla, b. l. 19-20). VSD 2017 m. kovo 14 d. rašte Nr. 18-2452 pažymėta, kad VSD teritorinių padalinių vadovai buvo įgalioti priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, organizuoti ir kontroliuoti jo atlikimą (el. byla, b. l. 22-23), ką pareiškėjas patvirtino tiek prašyme Komisijai, tiek skunde teismui. Minėtos pareiškėjo eitos pareigos yra nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 7 (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) punkte, todėl Komisija taip pat pagrįstai nevertino šių laikotarpių.
6.3. Pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 1 d. dirbo Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (akademijos) lektoriaus (antraeilėse) pareigose. Šias aplinkybes patvirtina Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto 2017 m. kovo 31 d. pažyma „Apie E. S. pareigas universitete“ (el. byla, b. l. 29). Šios pareiškėjo pareigos nurodytos Teisinių pareigybių sąrašo 1 punkte (socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, dėstytojas), todėl Komisija ir šiuo atveju pagrįstai nevertino šio laikotarpio.
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDYxLTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3061-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3061-858/2015">A-3061-858/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzcwNi03NTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3706-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3706-756/2016">eA-3706-756/2016</a>). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Be to pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje, teikti dokumentus, paaiškinimus, Komisijos posėdyje buvo paaiškintos visos aplinkybės susisijusios su jo dirbto darbo pripažinimo teisinio darbo stažu.
8. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, o ne Komisijos nuostatų priede nurodytą išvadą, iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Komisijos 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (1.23)7R-7794 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
9. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
11. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
10. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas