Teismingumo byla Nr. T-4/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06465-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2026 m. sausio 15 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl servitutų pripažinimo pasibaigusiais ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, butų savininkų bendrija „Banga“, bendrija „Vytenio 20“, butų savininkų bendrija „Ateitis“, butų savininkų bendrija „Projektuotojas“, I. B., 68-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija, butų savininkų bendrija „Vilija“, butų savininkų bendrija „Žuvėdra“, butų savininkų bendrija „Nemunas“, L. R., V. C., V. O., R. R., E. R., J. R. J., E. M., G. M., rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pagal galutinai sutikslintus reikalavimus (2024 m. vasario 19 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo), ieškovė teismo prašė: 1) pripažinti pasibaigusiu Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2010 m. birželio 15 d. įsakymas) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nustatytą 0,0818 ha servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti pasibaigusiu 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Žemės sklypui nustatytą 0,046 ha (turėtų būti – 0,0460 ha) servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti Žemės sklypui naują servitutą – 0,0192 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į gretimus sklypus pagal uždarosios akcinės bedrovės (toliau – ir UAB) „Banesta“ 2024 m. vasario 7 d. parengtą žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)), servituto pažymėjimas plane – „Servitutas S?-192m²“, o esamą Žemės sklypui 2010 m. birželio 15 d. įsakymu nustatytą 0,0229 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į gretimus sklypus, panaikinti (pripažinti pasibaigusiu).
Pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 12 d., o 2023 m. birželio 15 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys.
Ieškinio reikalavimai dėl 0,0818 ha ir 0,046 ha (turėtų būti – 0,0460 ha) servitutų pripažinimo pasibaigusiais grindžiami tuo, kad nuo 2010 m. birželio 15 d. įsakymo, kuriuo buvo nustatyti ginčijami aikštelių servitutai, faktinės žemės sklypų naudojimo aplinkybės pasikeitė taip, kad gretimi žemės sklypai gali būti naudojami ir yra naudojami nesinaudojant tarnaujančiu daiktu – ieškovei priklausančiu Žemės sklypu. Kadangi nei vienas iš šių dviejų aikštelių servitutų nėra naudojami, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šie servitutai pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Procesiniuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad esamas nustatytas 0,0229 ha kelio servitutas varžo ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės teises labiau, nei tai būtina. Kelio servitutas užima labai didelę ieškovės Žemės sklypo dalį, yra nepatogus, dalis jo nenaudojama. Taigi, šio kelio servituto vieta turi būti pakeista, siekiant užtikrinti ieškovei galimybę naudotis savo Žemės sklypu. Kaip, be kita ko, pažymima procesiniuose dokumentuose, asmenys faktiškai naudojasi šalia nustatyto kelio servituto pramintu taku, taigi ieškovė ieškiniu prašo esamą nustatytą kelio servituto vietą pakeisti kita vieta, tai yra, nauju kelio servitutu, kurio vieta sutampa su faktiškai pramintu taku. Prašomas nustatyti naujas kelio servitutas jungiasi su gretimuose žemės sklypuose esančiais takais. Tiek esamo kelio servituto vieta, tiek prašomo naujai nustatyti kelio servituto vieta užtikrina paties servituto esminį tikslą ir paskirtį – patekti į gretimus sklypus per tarnaujantįjį Žemės sklypą.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nusprendė atmesti ieškovės reikalavimus pripažinti pasibaigusiais 0,0818 ha servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis Žemės sklype, ir 0,046 ha (turėtų būti – 0,0460 ha) servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis Žemės sklype. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nenustatyta, jog Žemės sklype esančiomis aikštelėmis nebūtų naudojamasi. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė administracinio akto, kuriuo nustatyti servitutai, neginčijo, šis aktas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Bylą dėl servitutų pabaigos pagrindų egzistavimo nagrinėjantis teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti administracinių aktų turinio bei aplinkybių dėl šių servitutų nustatymo. Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad vien tik deklaratyvus teiginys, jog esamas kelio servitutas pernelyg pažeidžia savininko teises, o naujo kitoje vietoje esančio servituto nustatymas mažiau pažeistų savininko teises, nesudaro pagrindo pakeisti servituto vietą. Ieškovei įrodymais nepagrindus, kad esamo kelio servituto pakeitimas nauju servitutu padės ieškovei (tarnaujančiojo daikto savininkei) išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių, ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto vietos pakeitimo taip pat negali būti tenkinamas. Teismas vertino, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. sprendimą ir 2025 m. sausio 3 d. papildomą sprendimą (kuriuo buvo atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos) panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės argumento, jog išnyko būtinybė naudotis aikštelių servitutais, bei pateiktų įrodymų ir nepadarė jokių išvadų dėl būtinybės naudotis aikštelių servitutais (ne)buvimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvertino didžiosios daugumos įrodymų, dėl jų visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas priėmė faktiniais duomenimis nepagrįstą teismo sprendimą. Pasisakydamas dėl kelio servituto perkėlimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ieškovės teiktų argumentų ir įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės argumentai yra tik deklaratyvūs. Ieškovė akivaizdžiai pagrindė aplinkybę, su kuria sieja savo teisių pažeidimą, pateiktais įrodymais, taigi teismui kilo pareiga įvertinti nurodytus argumentus ir padaryti išvadas, ar ieškovės, kaip statytojos ketinimai vykdyti numatomas statybas gali būti įgyvendinami pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, bei tada spręsti dėl ieškovės teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nesant atitinkamų duomenų, negalima priimti sprendimo dėl galimumo perkelti kelio servitutą ieškovės nurodomu būdu. Turi būti įvertinta, ar urbanizuotoje vietovėje susisiekimo keliai gali būti tiesiami sklypo savininko nuožiūra be jokių teritorijų planavimo dokumentų, t. y. kaip nagrinėjamu atveju prašoma – vien tik pagal UAB „Banesta“ 2024 m. vasario 7 d. parengtą žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog įrodinėjant servituto pasibaigimo pagrindus (CK 4.130 straipsnis) ar reikalavimą dėl servituto perkėlimo (CK 4.112 straipsnio 5 dalis) yra reikalinga nuginčyti sprendimą ar šalių susitarimą, kuriais nustatytas servitutas; nėra pagrindo teigti, jog nenuginčijus 2010 m. birželio 15 d. įsakymo negalimas ieškiniu keliamų reikalavimų tenkinimas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, atsižvelgdamas į specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, be kita ko, pažymėjo, jog kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Tai, jog nagrinėjamoje byloje reikalaujama ne panaikinti, o pripažinti pasibaigusiais administraciniu aktu nustatytus servitutus, teismo vertinimu, esmės nekeičia. Abiem atvejais, tenkinus tokius reikalavimus, materialusis teisinis efektas yra analogiškas – servitutai baigiasi. Tuo tarpu, reikalavimas dėl naujo kelio servituto nustatymo savo esme yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto panaikinimo (pripažinimo pasibaigusiu). Remdamasis šiais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas suabejojo, ar byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Žemės sklypui buvo nustatyti šie servitutai: 0,0229 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini) į gretimus sklypus (įsakymo 3.1. punktas); taip pat 0,0818 ha ir 0,0460 ha servitutai (tarnaujantis daiktas), suteikiantys teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini) (įsakymo 3.2. punktas).
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
2010 m. birželio 15 d. įsakymo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Aptariamo straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuojama servitutų nustatymas apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą galėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (23 straipsnio 4 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.
Poįstatyminiu lygmeniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 taip pat yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-61/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-61/2025">T-61/2025</a>; 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje T-28/2025; 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-27/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-27/2025">T-27/2025</a>; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-57/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-57/2024">T-57/2024</a> ir jose nurodytą praktiką).
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, aktualią specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ieškinio reikalavimai, susiję su atitinkamų servitutų, nustatytų administraciniu aktu, pripažinimu pasibaigusiais, pagal savo teisinę prigimtį, yra teismingi administraciniam teismui. Kartu pastebėtina, kad ir atsakove šioje byloje yra patraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, bet ne atitinkami privatūs fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Šiuo atveju, ginčo rūšinio teismingumo savaime nekeičia tai, kad pagal expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotus ieškinio reikalavimus, pats 2010 m. birželio 15 d. įsakymas nėra ginčijamas, taip pat tai, kad ieškinys inter alia (be kita ko) grindžiamas civilinės teisės normomis.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu ar teismo sprendimu. Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal CK 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-61/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-61/2025">T-61/2025</a>; 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-66/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-66/2018">T-66/2018</a>; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMTIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-112/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-112/2015">T-112/2015</a> ir jose nurodytą praktiką).
Šiuo aspektu pastebėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, be kita ko, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio, trečiasis ieškinio reikalavimas, susijęs su atitinkamo naujo kelio servituto nustatymu, faktiškai yra dėl 2010 m. birželio 15 d. įsakymu (šio įsakymo 3.1. punktas), t. y. administraciniu aktu nustatyto kelio servituto pakeitimo (perkėlimo). Be to, kaip minėta anksčiau, atsakove yra patraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT.
Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyrauja administraciniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas pagal savo pobūdį yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, konstatavus bylos rūšinį teismingumą administraciniam teismui, jos perdavimas nagrinėti Regionų administraciniam teismui, savaime nėra nesuderinamas su proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 11 straipsnio 1 dalis).
Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl servitutų pripažinimo pasibaigusiais ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, butų savininkų bendrija „Banga“, bendrija „Vytenio 20“, butų savininkų bendrija „Ateitis“, butų savininkų bendrija „Projektuotojas“, I. B., 68-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija, butų savininkų bendrija „Vilija“, butų savininkų bendrija „Žuvėdra“, butų savininkų bendrija „Nemunas“, L. R., V. C., V. O., R. R., E. R., J. R. J., E. M., G. M., Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
