Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo

Nr. DOK-40

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01704-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu atsakovo S. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas S. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių: pastato-gyvenamojo namo, pastatų-ūkinių pastatų, pastato-sandėlio, pastato-šiltnamio, kitų statinių (inžineriniai-kiemo statiniai), ir šį turtą priteisė nuosavybėn ieškovui, o atsakovui priteisė iš ieškovo šio turto vertės kompensaciją – 4734,67 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovas S. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo apeliacinio skundo argumentus apie tai, jog apylinkės teisme nagrinėta byla buvo elektroninė, o jis dėl amžiaus ir ribotų žinių informacinių technologijų srityje stokos negebėjo prisijungti prie elektroninės bylos duomenų ir dėl to negalėjo susipažinti su visais bylos duomenimis.

2. Visiškai įmanomas žemės sklypo ir pastatų atidalijimas natūra, tačiau teismai nepakankamai atidžiai nagrinėjo turto atidalijamo natūra klausimą. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiu, jog jeigu ginčo šalių atidalintino turto dalys neatitinka „idealiosios turto dalies dydžio“, tai atsakovo pateiktas turto atidalijimo projektas/schema yra „ydingas“ (nutarties 22 punktas) ir atidalijimas natūra negalimas. Tačiau toks neatitikimas išsprendžiamas pasitelkiant kompensaciją.

3. Iš ieškovo nebuvo reikalaujama pateikti turto atidalijimo projektą, atlikti turto vertinimą ar prašyti skirti ekspertizę, nors ne atsakovas, o būtent ieškovas buvo turto atidalijimo iniciatorius. Iš ieškovo nebuvo reikalaujama įrodinėti turto atidalijimo natūra negalimumo. Taip bylos šalims netolygiai paskirstyta įrodinėjimo našta.

4. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas atsakovo apeliacinio skundo, neteisingai aiškino CK 4.93 straipsnyje bei Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl asmeninės nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo. Teismai, spręsdami kompensacijos už turto dalį klausimus, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ginčo turto faktinės rinkos vertės ir nepamatuotai sutiko su ieškovo nurodomo dydžio kompensacija. Ieškovas nurodė kompensacijos dydį remdamasis Nekilnojamojo turto registre įrašyta turto verte, tačiau teismai neatsižvelgė, kad atsakovas praktiškai visuose pastatuose savo lėšomis atliko atnaujinimo darbus, o tai padidino pastatų vertę.

5. Teismai, spręsdami su žemės sklypo atidalijimu susijusius klausimus, nereikalaudami iš ieškovo pateikti atidalytino žemės sklypo plano/schemos, nesilaikė teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2006">3K-3-536/2006</a>; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. S. 146,80 (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 29 d. UAB „Maxima LT“, mokėjimo kodas ZP06121.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė