Kasacinio skundo Nr. DOK-815/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11756-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Budniko kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas V. Budnikas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 1 straipsnį, 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1, 2 dalis, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus. A. K. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, pernelyg griežta, neatitinka bausmės paskirties, ja nebus pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai.
Kasacinio skundo Nr. DOK-815/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11756-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Budniko kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas V. Budnikas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 1 straipsnį, 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1, 2 dalis, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus. A. K. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, pernelyg griežta, neatitinka bausmės paskirties, ja nebus pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs daug mažesnį A. K. asmenybės ir veikos pavojingumą, turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti bausmę. Apeliacinės instancijos teisme A. K. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir aktyviais veiksmais teismui bei visuomenei parodė, kad savo netinkamą elgesį pakeitė – iki pradedant nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme pradėjo mokytis suaugusiųjų mokykloje ir dirbti, aktyviai reabilituojasi nuo priklausomybių. Tai rodo, kad A. K. siekia resocializuotis ir pakeisti savo gyvenimą į teisingą. Tačiau į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kaip ir į tai, kad didele dalimi bausmės tikslai A. K. jau pasiekti pačiu baudžiamuoju procesu. Nuteistasis gailisi, kad tik praėjus laikui suvokė neigiamus nusikalstamos veikos padarinius. Be to, neįvertinta, kad nuteistasis nusikalto būdamas pakankamai jauno ir nebrandaus 24 metų amžiaus, kad jis neturi polinkio nusikalsti, padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Iš padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aiškiai matyti, kad tai netipinė nusikalstama situacija, kurios vertinimas ir teismo sprendimas turi būti išimtinis.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nustatančias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Pagal BVK nuostatas nuosprendžiu paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. K. turėtų atlikti pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, todėl jam būtų apribota galimybė dirbti, mokytis, reabilituotis nuo priklausomybių, be to, neišvengiamai būtų atskirtas nuo artimųjų. Tuo tarpu asmenys, kuriems už tyčinius nusikaltimus paskirta bausmė, neviršijanti vienerių metų, bausmę atlieka atvirose kolonijose lengvesnėmis sąlygomis. Būtent vienerių metų laisvės atėmimo bausmė būtų proporcinga A. K. padarytos veikos pavojingumui ir jo asmenybei. Tokios trukmės bausmę jis galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje, kur galėtų laisvai dirbti, tęsti mokymąsi bei sėkmingai reabilituotis nuo priklausomybių. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad A. K. socialiniai ryšiai yra stiprūs ir pakankami, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė aiškių motyvų dėl paskirtos bausmės griežtumo, todėl neaišku, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar paskirta teisinga bausmė. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad A. K. skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo (BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1, 2 dalių) nuostatos ir pažeisti teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principai, tačiau iš esmės nesutinkama tik su jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Iš kasacinio skundo turinio, kuris yra iš esmės analogiškas apeliacinio skundo turiniui, matyti, kad jame dėstomos tos pačios apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos bei įvertintos aplinkybės ir siūloma jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Šios instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų pažeidimų. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, kurie grindžiami subjektyvia kasatorių nuomone, savaip interpretuojamomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis, deklaratyviai tvirtinant, kad buvo pažeistos bausmės skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos ir teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principai, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas (kaip ir griežtinimas) nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Budniko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
