Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-78-697/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14405-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.4;
2.7.4.5;
2.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato Jono Tamašausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. R. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
V. R. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 30 d., apie 12.58 val., Vilniuje, Minsko pl. 2, „Liepkalnio“ slidinėjimo trasos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, vairuodamas automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atgal, užkabino atitvaro virvę ir ją nutraukė; nutrūkusi virvė su stovu apgadino šalia stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. R. iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato J. Tamašausko apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato J. Tamašausko prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad teismai iš esmės pažeidė ATPK 10, 30, 130, 248, 249, 256, 257, 260, 284 straipsnių nuostatas, nes neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarime ir nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka teismo posėdžio garso įrašo ir byloje esančių dokumentų, teismų išvados prieštarauja bylos medžiagai: nurodyta, kad liudytojai A. B. ir E. K. „matė“, kaip automobilis BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės, užkliudė atitvaro virvę ir ją nutraukė, nors šių liudytojų paaiškinimuose taip neparašyta. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai teismo posėdžiuose neapklausti. Apeliacijos instancijos teisme pateikus skundą advokatui kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, todėl, pareiškėjo manymu, teismas privalėjo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas nors ir nustatė prieštaravimą nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo jais netikėti. Be to, teismai nenustatė ir neatskleidė V. R. tyčios, padaryto turtinio nuostolio – nepaneigta, kad jis nesuprato įvykus eismo įvykiui.
Pareiškime nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio schemoje nepavaizduota: stovintys ir gulintys metaliniai atitvarai, jų aukštis, gulinčio metalinio atitvaro atstumas nuo automobilio „Mercedes Benz“, virvės ilgis ir jos padėtis po eismo įvykio (nepažymėta, kad ji nutraukta), metalinių atitvarų ir virvės išsidėstymas aikštelėje, liudytojų stovėjimo vietos, automobilio BMW X5 stovėjimo vieta. Be to, schemoje pavaizduotas tik vienas nukentėjusiojo automobilis, nors fotolentelėse matyti pilna aikštelė automobilių. Palyginus 2014 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio schemoje esančius užfiksuotus objektus ir vaizdus nuotraukose, atspausdintose iš eismo įvykių registro, matyti, kad 2014 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio schemoje nepavaizduotas gulintis metalinis atitvaras, nutrūkusi virvė, taigi eismo įvykio schema neatitinka Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ VI dalies „Policijos patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą“ keliamų reikalavimų eismo įvykio schemai (65.4., 65.6, 6.57, 66 punktai). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų bei dėl Eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto E. S. (E. S.) 2015 m. sausio 30 d. išvados, kurioje nustatyta, kad atkurti šio įvykio eigos negalima, visiškai nepasisakė. Teismas taip pat neanalizavo teismo posėdyje V. R. išsakytų teiginių apie įvykio aplinkybes (įvykio vietoje esančios tvorelės pavojingos, jas galėjo nuversti ir vėjas). Anot pareiškėjo, pagal bylos rašytinę medžiagą negalima vienareikšmiškai paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytų argumentų ir teismo eksperto išvados, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimuose esančių prieštaravimų. Šioje byloje teismai vertino tik byloje esančius nukentėjusiojo, liudytojų rašytinius paaiškinimus, kurie negali būti prilyginami teisme duotiems parodymams.
Pareiškėjo manymu, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo argumentai nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo, nes įrodymų pakankamumo klausimas nėra atnaujinto administracinio teisės pažeidimo dalykas. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų matyti, pareiškėjo prašyme minimi bylos įrodymai buvo ištirti ir įvertinti, pakartotinai jų vertinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi teisinio pagrindo.
Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį V. R. nepageidavo į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus bei nukentėjusįjį, prašymo dėl proceso dalyvių apklausos asmens atstovas nepareiškė ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismui V. R. prisipažinimo padarius teisės pažeidimą ir policijos surinktos bylos medžiagos pakako priimti nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas V. R. apeliacinį skundą, teisingai pažymėjo, kad jo veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis. Byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės patvirtina, kad V. R. nukentėjusiojo D. S. buvo įspėtas dėl eismo įvykio ir turto apgadinimo. Vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimais jis turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijai. Vairuotojas šių veiksmų neatliko ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atsiliepime pažymima, kad V. R. turėjo galimybę pasielgti teisėtai, tačiau pasirinko neteisėtą elgesį ir nesant būtinojo reikalingumo požymius iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. V. R. bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vairuotojas susidūrimą matė ir jautė. Be to, atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos neteisėtai. Atvykęs į bylos nagrinėjimą V. R. su jam pateiktais kaltinimais (protokolu) buvo susipažinęs, duodamas paaiškinimą teismui jis žinojo kaltinimų esmę. Iš pareiškėjo atstovo pateiktos teismo posėdžio garso įrašo išklotinės akivaizdu, kad V. R. žinojo apie kokį eismo įvykį teisme yra kalbama ir savarankiškai prisipažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai teismui abejonių dėl V. R. kaltės nesukėlė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato J. Tamašausko prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog, nagrinėdamas atnaujintą administracinių teisės pažeidimų bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad teismai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neteisingai vertino byloje surinktus duomenis, nepašalino prieštaravimų, netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neatskleidė V. R. tyčios ir padaryto turtinio nuostolio, kad teismų išvados dėl V. R. padarytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų yra nepagrįstos, nes jis nesuprato įvykus eismo įvykiui. Apylinkės teismas, įvertinęs V. R., nukentėjusiojo D. S., liudytojų A. B., E. K. parodymus, ištyręs policijos pareigūno N. B. tarnybinio pranešimo duomenis, eismo įvykio schemą, transporto priemonių techninės apžiūros aktą, fotolenteles ir kitą rašytinę bylos medžiagą, savo sprendime konstatavo, kad V. R. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus įrodyta. Apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą (kuriame jis prašė administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. nutraukti), savo sprendime paneigė V. R. versiją, kad eismo įvykio metu jis nesupratęs, kas atsitiko, dar kartą išnagrinėjo bylos įrodymus ir motyvuotai paneigė apelianto teiginius dėl nepagrįsto jo pripažinimo padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apelianto argumentų (kurie dar kartą pakartoti ir jo prašyme dėl administracinės bylos atnaujinimo), susijusių su eismo įvykio vietos schemos trūkumais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodomąja reikšme, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei pažeidėjo kalte. Tai, kad teismų sprendimuose neįvardyta konkreti apgadintam automobiliui „Mercedes Benz“ padaryta žala pinigine išraiška, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį galimybės, nes sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta.
Taigi teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies ir IV skyriaus Dvidešimt trečiojo1 skirsnio reikalavimų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino bylos įrodymus ir V. R. veikoje teisingai nustatė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, pažeisdamas KET, t. y. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymius. Dėl to laikytina, kad teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisingi ir juos naikinti bei bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo
Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija pernelyg griežtos nuobaudos V. R. paskyrimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimu V. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. R. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. R. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė ne dėl girtumo ar norėdamas išvengti žalos atlyginimo, o dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad V. R. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo D. S. automobilis: iš eismo įvykio schemos ir Transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-4586-1303 matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz“ nežymiai apgadintos radiatoriaus grotelės ir nuo variklio dangčio nulaužtas „Mercedes Benz“ ženkliukas. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, įvykiui nutikti įtakos taip pat turėjo nesaugiai bei netinkamai įrengta Liepkalnio slidinėjimo trasos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos atitvarų sistema – tai šalina dalį pažeidėjo atsakomybės ir turi reikšmės skirtinos nuobaudos dydžiui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. R. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur bauda (nors ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta tokio dydžio bauda yra minimali) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, šias nuobaudas sumažinti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. R. paskirtą nuobaudą – baudą – sumažinti iki 300 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki šešių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir V. R. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
