Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-76-942/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11008-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audronės Kartanienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 443051 R. D. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt (43 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d. 15.41 val. Ukmergės rajono savivaldybėje, Bernotiškių kaime, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat Variant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą, nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui ir susidūrė su juo, todėl buvo sugadintos abi transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 88N-17035500-14 netenkintas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą pagal R. D. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. D. padaryto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir ši byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 88N-17035500-14 netenkintas.
Prašyme nurodoma, skundžiamas nutarimas yra priimtas iš esmės pažeidus ATPK 248, 256, 257 straipsnius, 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikius ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apygardos teismas sprendė dėl R. D. administracinės atsakomybės atsižvelgdamas tik į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie kelių Vi-22 ir Vi-29 statusą ir neatsižvelgė į kitus bylos duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vieta yra vietinės reikšmės viešųjų kelių – Vi-22 ir Vi-29 – sankryža. Eismo įvykio schemoje ir nuotraukose užfiksuota, kad kelio Vi-22 plotis yra 8,2 m, ties sankryža išplatėjantis iki 8,6 m, tuo tarpu kelio Vi-29 plotis yra 7,7 m, t. y. kelių plotis yra beveik vienodas, abiejų kelių danga yra žvyruota ir atrodo tapačiai, kelio Vi-29 žvyruota danga yra ne trumpesnė nei 230 m. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje dėl kelių Vi-22 ir Vi-29 statuso nurodyta, kad kelias Vi-22 yra 6 m pločio, o kelias Vi-29 – 4 m pločio, tokie duomenys buvo patvirtinti Savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7-161 ir vėliau nebuvo keičiami. Dėl to apygardos teismas, vertindamas įrodymus, neturėjo teikti prioritetinės reikšmės pasenusiems ir prieštaraujantiems tikrovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktiems duomenims dėl kelių Vi-22 ir Vi-29 dangos ir jų statuso, o turėjo vertinti visus bylos duomenis. Pažymėtina, kad kelio Vi-29 žvyruotos dangos ilgis yra 230 m, todėl šio kelio negalima laikyti šalutinio kelio ruožu, esančiu prieš sankryžą, nes tokios dangos prieš sankryžas paprastai būna 2–3 metrų ilgio ir yra skirtos sankryžų dangos sutvirtinimui. Esant tokiai situacijai, eismo dalyviai, važiuodami per šių kelių sankryžą, turėjo vadovautis objektyviais kriterijais, matomais įvykio vietoje, ir elgtis taip, kaip važiuojama per lygiareikšmių kelių sankryžą, o ne vadovautis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentais keliui Vi-29 priskirtu šalutinio kelio statusu. Pažymėtina, kad kelių Vi-22 ir Vi-29 sankryžoje nėra ir niekada nebuvo jokių įspėjamųjų ar pirmumą teikiančių ženklų, leidžiančių eismo dalyviams spręsti apie kelių reikšmingumą. Vien aplinkybė, kad už 400–500 m nuo sankryžos kelias Vi-29 susiaurėja, eina per laukus ir pievas, nepaneigia išvados, kad įvykio vietoje kelio danga buvo padengta žvyru, kelio plotis buvo iš esmės toks pats kaip ir kito kelio plotis. Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas, spręsdamas šią bylą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N-146-1127-08, nes ši nutartis yra priimta byloje, kurios aplinkybės panašios, bet ne tokios pat kaip šioje byloje. Dėl aptartų aplinkybių skundžiamas nutarimas naikintinas ir paliktina galioti apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato priimtas 2014 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 88N-17035500-14.
R. D. atstovas advokatas Giedrius Baziulis atsiliepimu į prašymą prašo atmesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato prašymą dėl R. D. administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.
Atsiliepime nurodoma, kad apygardos teismas nepadarė jokių materialiosios teisės pažeidimų, netgi priešingai, visapusiškai ištyręs faktines aplinkybes, rėmėsi norminiais teisės aktais bei teismų praktika, todėl šio teismo priimtas nutarimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsniu apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad lemiamą reikšmę turi ne subjektyvus teismo, eismo dalyvio ar administracinę bylą nagrinėjančios institucijos vertinimas dėl susikertančių kelių dangų panašumo, bet teritorijų planavimo dokumentai, apibrėžiantys kelio dangos pobūdį ar jos nebuvimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariatas prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ignoruoja Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą schemą, kurioje nurodyta, kad pagal teritorinius planavimo dokumentus kelias Vi-22 yra žvyrinis, o kelias Vi-29 – gruntinis. Iš nuotraukų matyti, kad abu keliai panašūs, tačiau kelias Vi-29 yra tik pažvyruotas ir juo važiavo S. Č., o ne R. D.. Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, kad žvyruota kelio Vi-29 dalis yra nereikšminga, palyginus su bendru kelio ilgiu, t. y. apie 3,7 km. Svarbu ir tai, kad kelias Vi-29 veda link įmonės teritorijos, o pagal Kelių eismo taisyklių 107 punktą, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pažymėtina, kad gruntinio kelio Vi-29 atkarpą įmonė savavališkai pažvyravo, todėl tokie savavališki kelio darbai negali įpareigoti trečiųjų asmenų ir keliai Vi-22 bei Vi-29 dėl to negalėjo tapti lygiareikšmiais. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos rašto matyti, kad kelyje Vi-29 Utenos kelias – Bernotiškiai už 230 m nuo sankryžos su keliu Vi-22 gruntinio kelio žvyravimo darbai buvo atliekami tik 2015 m. Spręsdamas dėl kelių teisinio statuso apygardos teismas pagrįstai vadovavosi Ukmergės rajono savivaldybės pateiktomis pažymomis, nes ketverių metų laikotarpis nėra laikytinas ypač ilgu laiko tarpu, per kurį galėjo iš esmės pasikeisti kelio reikšmė. Svarbu ir tai, kad Ukmergės rajono savivaldybės pateiktas pažymas patvirtina faktinių aplinkybių protokolas, kuriame, be kitų duomenų, užfiksuota, kad važiuojant žvyrkeliu Vi-22 jo danga nesikeičia, o važiuojant gruntiniu Vi-29 ji keičiasi, kad visi keliukai jungiasi prie kelio Vi-22, todėl kelias Vi-22 yra pagrindinis kelias šioje vietovėje. Kelių Vi-22 ir Vi-29 pločio skirtumas dar kartą paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato išvadą dėl šių kelių lygiareikšmiškumo, nes bet kuris apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo tokiomis pat aplinkybėmis, atsižvelgdamas į skirtingas kelių dangas ir kelių pločio skirtumą sankryžoje, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 155 punktu, būtų objektyviai įvertinęs kelią Vi-22 kaip pagrindinį. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato argumentas dėl Ukmergės rajono savivaldybės pateiktos schemos neatitikimo realiai situacijai yra nepagrįstas. Atsiliepime pažymima ir tai, kad kelias Vi-22 laikytinas pagrindiniu nepaisant kelio Vi-29 atkarpos padengimo biriąja danga, nes tokia yra teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-146-1127-08).
Prašymas tenkintinas.
Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje
Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų, matyti, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės reikšmės viešųjų kelių Vi-22 Utenos kelio – Rečionys ir Vi-29 Utenos kelio – Bernotiškiai sankryžos, kurioje nėra pastatytų įspėjamųjų ar pirmumą teikiančių kelio ženklų, leidžiančių eismo dalyviams spręsti apie kelio reikšmingumą ir dėl to kilusio eismo įvykio.
Pažymėtina, kad R. D. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimu Nr. 88N-17035500-14 buvo skirta nuobauda už tai, jog jis 2014 m. rugpjūčio 2 d. 15.41 val. Ukmergės r. Bernotiškių k., vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir važiuodamas lygiareikšmių kelių sankryžoje, pažeidė KET 159 punkto reikalavimus, t. y. nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). R. D. apskundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis teismas, išdėstęs savo motyvus, skundą vertino kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, apskųstąją Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir priėmė nutarimą, kad R. D. nėra kaltas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes važiuodamas pagrindiniu keliu Vi-22 turėjo pirmenybę pravažiuoti sankryžą su šalutiniu keliu Vi-29.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato prašyme atnaujinti R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-185/2015 nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. priimtu nutarimu, nes jis priimtas neištyrus byloje esančių įrodymų, buvo vadovautasi tik atskira, panašia į nagrinėjamą įvykį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir dėl to akivaizdžiai buvo padarytas esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šioje administracinėje byloje eismo įvykis kilo viešųjų kelių Vi-22 Utenos kelio – Rečionys ir Vi-29 Utenos kelio – Bernotiškiai sankryžoje, kurioje nėra ir niekada nebuvo pastatytų įspėjamųjų ar pirmumą teikiančių kelio ženklų, leidžiančių eismo dalyviams spręsti apie kelio reikšmingumą. Vadinasi, kaip teisingai nustatė abiejų instancijų teismai, tokiu atveju svarbiu faktoriumi tampa kelio dangos vertinimas. KET II skyriuje, kuris apibrėžia šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, 3.14 punktas nustato pagrindinio kelio sąvoką. „Pagrindinis kelias – <…> kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju“. Administracinėje byloje yra 2014 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus raštas, kuriame pateikta informacija rodo, kad vietinis viešasis kelias Vi-22 yra 6 m pločio su žvyro danga, o vietinis viešasis kelias Vi-29 yra gruntinis 4 m pločio kelias (b. l. 15–16). Paprastai gruntiniais keliais laikomi tokie keliai, kurie neturi tvirtos dangos ir kelio konstrukcijos. Tai dažniausiai būna vietinės reikšmės keliai, einantys per miškus, skirti privažiavimui prie sodybų, vandens telkinių. Kelias su žvyro danga – tai kelias, padengtas žvyro danga, turintis konstrukciją (pagrindo sluoksnius ir dangą), kur dangos konstrukcija įrengta iš sluoksnio be rišiklių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima būtų teigti, kad vietinis viešasis kelias Vi-22, kuriuo važiavo R. D., turėtų būti laikomas pagrindiniu keliu S. Č. važiuoto vietinio viešojo kelio Vi-29 atžvilgiu.
Vis dėlto, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, sprendžiant klausimą dėl kelių reikšmingumo nustatymo, būtina įvertinti ir kitus byloje esančius įrodymus.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuota, kad abiejų kelių danga yra žvyruota ir atrodo tapačiai (b. 4, 25–27, 36–37). Be to, vietinio viešojo kelio Vi-29 žvyruota danga yra ne trumpesnė nei 220 m, kelio Vi-22 plotis yra 8,20 m, ties sankryža išplatėjantis iki 8,60 m, o kelio Vi-29 plotis yra 7,70 m (b. l. 4, 5). Taigi galima daryti išvadą, kad abiejų kelių danga ir plotis buvo panašūs. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad eismo dalyvis, matydamas tapačią kelio dangą ir plotį, negali ir neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kelias, kuriuo jis važiuoja, yra aukštesnės ar žemesnės kategorijos.
Antra, Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus apylinkės teismo nutartį, akcentavo Kelių įstatymo 6 straipsnio nuostatų svarbą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata teigia, jog už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus pateikto rašto matyti, kad vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schema buvo patvirtinta 2010 m. liepos 22 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuri vėliau nebuvo keičiama, o kartu nebuvo keičiamos ir kelių kategorijos. Taip pat rašte pažymima, kad minėti vietiniai viešieji keliai – Vi-22 ir Vi-29 – priklauso Ukmergės rajono savivaldybei ir yra jos prižiūrimi (b. l. 50–51). Tačiau administracinės bylos medžiaga rodo, kad iki eismo įvykio 2014 m. rugpjūčio 2 d. duomenys apie Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių kelių būklę nebuvo tikslinti ir atnaujinti. Tik iš R. D. atstovo advokato G. Baziulio pateikto atsiliepimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo priede matyti, kad 2015 m. vietiniame viešajame kelyje Vi-29 Utenos kelias – Bernotiškiai už 230 m nuo sankryžos su keliu Vi-22 buvo atliekami gruntinio kelio žvyravimo darbai (Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos raštas Nr. 2-5-116).
Trečia, administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų eismo dalyvių parodymus. S. Č. nuosekliai tvirtino, jog šia atkarpa jis į darbą važinėja jau 20 metų, tad sankryža jam pažįstama, vizualiai jokių kelių dangos skirtumų jis nepastebėjęs. R. D. sutiko su tuo, kad kelio Vi-29 atkarpa iki sankryžos yra padengta žvyru, tačiau nesutiko, kad ji keičia kelio kategorijos statusą. Be to, jis pripažino, jog šiuo keliu važiuoja ne pirmą kartą.
Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad asmuo apie tai, kokiu keliu jis važiuoja ir kaip turi elgtis sankryžoje, turi spręsti iš objektyvių aplinkybių ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, o ne iš to, kokia kelio danga ir kategorija nurodyta savivaldybės tarybos patvirtintose pažymose. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal KET 155 punktą lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Kita vertus, sankryža, kurioje kilo eismo įvykis, nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, abu keliai tiek savo danga, tiek pločiu nesiskyrė. Todėl šiuo atveju vairuotojams galioja KET 159 punktas. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, nutraukdamas bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, netinkamai aiškino Kelių eismo taisyklių nuostatas, todėl Vilniaus apygardos teismo nutarimas naikintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį be pakeitimų.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Jonas Prapiestis
Aurelijus Gutauskas
