Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06256-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.2; 2.1.7.4; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. R. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus: nuo tiksliai nenustatyto laikotarpio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamojo namo rūsyje, neteisėtai laikė 60 200 kub. cm (60,2 litro) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,5–49,2?, kol 2017 m. vasario 8 d. apie 16.00 val., jam pernešant (gabenant) dalį neteisėtai laikytų šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų į prie šalia minėto gyvenamojo namo stovintį automobilį „Kia Carnival“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė stiprius naminius alkoholinius gėrimus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 201 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus. Tai sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jam inkriminuota veika išsamiai neatskleista, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikaltimo padarymo laikas nurodytas neapibrėžtai: tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismai nustatė, jog nusikaltimas buvo pradėtas nenustatytu laikotarpiu. Esant tokiai formuluotei galima teigti, kad šis nusikaltimas pradėtas daryti dar tuomet, kai dėl savo amžiaus jis apskritai dar nebuvo nusikaltimo subjektas. Dėl to teismų, privalėjusių vadovautis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendimai pažeidžia jo teisę į gynybą: nežinodamas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo laiko, jis negalėjo suformuluoti atitinkamos gynybinės versijos ir surinkti tam reikalingus įrodymus.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šis teismas, tikrindamas surinktus įrodymus, nebuvo nuoseklus ir savo išvadas pagrindė prieštaringais faktiniais duomenimis, nepašalinęs jų tarpusavio prieštaravimų. Išvadą apie jo neva turėtą nusikalstamą tikslą teismas padarė, atsižvelgdamas į didelį rasto gėrimo kiekį, kuris (60,2 l), teismo vertinimu, savaime rodo jo realizavimo tikslą. Sąvoka „didelis“ yra vertinamoji, tačiau nuosprendyje argumentų, kodėl 60 l gėrimo yra toks didelis kiekis, patvirtinantis subjekto ketinimus jį realizuoti, nėra. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis paneigė savo paaiškinimus, duotus policijos pareigūnams įvykio dieną, teismas vis tiek jais vadovavosi. Nuoširdžiame prisipažinime, surašytame jo sulaikymo dieną, jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad rastą gėrimą laikė asmeniniams poreikiams, tačiau teismas šio prisipažinimo nevertino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai F. F., G. T. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokios informacijos apie jo paaiškinimus dėl laikyto alkoholinio gėrimo, o Ž. R., J. Z. ir D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi ir teismas šių prieštaravimų nešalino. Pareigūno T. R. parodymai, kad jis laikytą gėrimą ketino vartoti per šventes, paneigia minėtų pareigūnų parodymus. Be to, teismas, nenustatęs dviejų subjektų asmenybių, kurias pareigūnas T. R. atsitiktinai išgirdo kalbant apie tai, kad jis (kasatorius) prekiauja,,samagonu“, ir jų neapklausęs, t. y. BPK nustatyta tvarka nepatikrinęs ir neįvertinęs iš jų T. R. neva išgirstos informacijos patikimumo ir objektyvumo, negalėjo suteikti tokiai informacijai įrodomosios galios ir ja grįsti savo išvadų. Teismas visiškai nevertino liudytojo D. D. iš esmės jį teisinančių parodymų, nenurodė, ką jie paneigia arba patvirtina, ar jie laikytini įrodymu, ar ne ir dėl kokių argumentų.
2.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Ši teisė apima ne tik proceso dalyvio galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių pateiktiems argumentams buvo pritarta arba dėl kurių jie buvo atmesti. Pirmosios instancijos teismo reikšmingų argumentų ignoravimas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, paviršutiniškas pritarimas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepateikiant jokių išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus (dėl jo nuoširdaus prisipažinimo, pareigūnų parodymų prieštaravimų ir kitų įrodymų vertinimo), pažeidžia tiek minėtą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, tiek BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Dalis kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, netinkamo BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, o faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir analizė nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu.
3.2. Kaltinamajame akte aiškiai nurodytas kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaigos laikas (iki 2017 m. vasario 8 d. apie 16 val.), todėl darytina išvada, jog byla buvo išnagrinėta teismo pagal aiškų, suprantamą ir BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą.
3.3. Teismai patikrino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismai išsamiai argumentavo, kodėl ir remdamiesi kokiais įrodymais padarė išvadą, jog kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir įtikinamai motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir neturėjo jokio pagrindo nesiremti pareigūnų liudytojų T. R. bei Ž. R. parodymais apie tai, kad jie Salininkuose, prie parduotuvės, girdėjo dviejų asmenų pokalbį apie (duomenys neskelbtini) gatvėje nebaigtame statyti name gyvenantį „E.“, kuris parduoda geros kokybės „samagoną“, nors ir pripažino, kad šie liudytojų parodymai yra netiesioginiai įrodymai.
3.4. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti reikalingi įrodinėjimo procese, dažnai, nustatant tiesioginių įrodymų tikrumą, reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, todėl įstatymas įpareigoja byloje esančius duomenis vertinti kaip visumą, o ne selektyviai, atsietai vieną nuo kito.
3.5. Teismai, spręsdami dėl tikslo realizuoti alkoholinius gėrimus buvimo E. R. veiksmuose, rėmėsi ir kitomis svarbiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis –buvo įvertintas rasto alkoholio kiekis (daugiau nei 60 litrų), kuris yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, paties kasatoriaus pareigūnams nurodytos aplinkybės, jog alkoholiu jis planavo vaišinti statybininkus (o tai atitinka realizavimo sąvoką, nes ji nėra išimtinai siejama tik su alkoholinių gėrimų pardavimu). Be to, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog kasatoriaus name rastas didelis kiekis tuščių butelių, vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat rodo tikslo realizuoti naminę degtinę buvimą. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir apeliacinio skundo argumentų, tarp jų dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, dėl to, kad naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė būtent kasatorius, dėl tikslo realizuoti rastus naminius stiprius alkoholinius gėrimus nustatymo pagrįstumo ir dėl inkriminuotos kasatoriui nusikalstamos veikos kvalifikacijos tinkamumo, o savo nutartį surašė laikydamasis BPK 332 straipsnio nuostatų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
6. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimų dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų kasatorius nekėlė apeliaciniame skunde ir jie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo, todėl šie klausimai nenagrinėtini ir kasacinės instancijos teisme.
Dėl BPK pažeidimų ir BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo
7. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio prasmę atsakomybė už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) pagaminimą, laikymą, gabenimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą juos realizuoti.
8. Šios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237/2011">2K-237/2011</a>, 2K-291-699/2016).
9. Iš bylos matyti, padarydamas išvadą, kad E. R. laikė ir gabeno namų gamybos alkoholinius gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek E. R. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamojo, liudytojų parodymų, specialisto išvados, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. R. kaltę, taip pat aptarė jo gynybos versijas dėl alkoholinių gėrimų priklausymo ne jam, o jo sutuoktinei, kaltinamojo versijas motyvuotai atmetė.
10. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, duomenys, kurių šaltinis nėra žinomas arba yra žinomas, tačiau patikrinti to šaltinio patikimumo teisme nėra jokios galimybės, įrodymais nepripažįstami. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą, ar E. R. padarė veiką, kuria jis kaltinamas, liudytojų T. R. ir Ž. R. parodymai apie dviejų nenustatytų asmenų pokalbį, kad,,E. parduoda geros kokybės samagoną“, negali turėti įrodomosios reikšmės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad tokie liudytojų parodymai yra netiesioginiai kasatoriaus kaltės įrodymai. Tačiau iš bylos matyti, kad šie duomenys nebuvo lemiantys pripažįstant E. R. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Vadovaudamiesi teisėtais būdais gautais duomenimis, teismai nustatė, jog E. R. jam priklausančio gyvenamojo namo rūsyje neteisėtai laikė 60,2 litro 30,5–49,2? naminių stiprių alkoholinių gėrimų, dalį šių gėrimų pernešė į šalia namo stovintį jam priklausantį automobilį. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad toks didelis stiprių naminių alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, kad E. R. pirminių paaiškinimų metu pareigūnams nurodė ketinęs namine degtine atsiskaityti su darbininkais už atliktus statybos darbus, kad toje pačioje patalpoje, kur ir rastas alkoholis, buvo rastas didelis kiekis tuščios taros be etikečių, pagrįstai konstatavo buvus tikslą realizuoti laikytus stiprius naminius alkoholinius gėrimus E. R. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam vertinimui ir papildomai pažymėjo, kad tuščia tara buvo skirta naminiam alkoholiui mažesniais kiekiais paskirstyti prieš jį realizuojant, o ne priduoti į tam skirtas tuščios taros vietas, nes be etikečių ir specialių žymų tara nesuperkama. Taigi išvadą, kad kasatorius turėjo tikslą realizuoti jo laikytus ir gabentus namų gamybos alkoholinius gėrimus, teismai padarė vadovaudamiesi byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis – rastu alkoholio kiekiu, paties E. R. pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis, E. R. name rastu dideliu kiekiu tuščių butelių – ir tinkamai vadovaudamiesi suformuota teismų praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 201 straipsnio 2 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes E. R. veikai pritaikytas tinkamai.
11. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma, ir priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto E. R. argumentus, tarp jų ir dėl jo nuoširdaus prisipažinimo, pareigūnų parodymų prieštaravimų ir kitų įrodymų vertinimo, atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl jo argumentai atmetami. Be kita ko, šio teismo nutartyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl vadovaujamasi tik dalimi kaltinamojo E. R. parodymų (įvykio dieną jo rašytame pirminiame paaiškinime pareigūnams nurodytos aplinkybės yra iš anksto neapgalvotos, tikslesnės, tuo tarpu vėlesni jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai prieštarauja pirminiam paaiškinimui ir vertintini kaip siekis palengvinti savo padėtį).
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, vadovaujantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Pranas Kuconis
Eligijus Gladutis
