Baudžiamoji byla Nr. 2K-237-689/2018
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00245-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.2.2.; 1.2.23.7.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. Š. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendis pakeistas: D. Š., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.
Šioje byloje D. Š. išteisintas pagal BK 262 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, N. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalį, R. D. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, A. L. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
D. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su N. P., pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių augalų – ir neteisėtai gamino bei laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių):
D. Š. su N. P. nuo 2014 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014 m. rugsėjo 12 d., iki 2014 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, ir 8 straipsnį, reglamentuojantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, D. Š. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte specialiai įrengtoje patalpoje augino didelį kiekį kanapių augalų, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis (4303,185 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 15 dieną, jie, siekdami iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, spintoje pastatė oro sausintuvą, oro temperatūros ir drėgmės elektroninį matuoklį, pritvirtino virves kanapių augalams pakabinti, įjungė oro sausintuvą į elektros lizdą, užtikrindami įrenginio veikimą. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 15 dieną, jie neteisėtai užaugintą didelį kiekį kanapių augalų nukirpo ir džiovino pakabinę juos namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte specialiai kanapių augalams gaminti įrengtoje spintoje ir taip gamino labai didelį kiekį (4303,185 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – bei neteisėtai laikė iki tol, kol 2014 m. rugsėjo 17 d., 22.25 val., kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sugriežtindamas D. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, kad byloje yra pagrindas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni ir neteisinga, ja nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino, jog D. Š. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti ir padaryti neatsitiktinai. Be to, nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinės medžiagos kiekiu, beveik du kartus viršijančiu labai didelio kiekio ribą. Atsižvelgiant į tai, D. Š. paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, taip pat pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
Teismai, kvalifikuodami jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
D. Š. savo veiksmais nesiekė pagaminti konkretaus kiekio narkotinės medžiagos, nes nežinojo viso gaminimo proceso ir galimų jo rezultatų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo kanapių augalų nukirpimo, jų sukabinimo spintoje siekiant išdžiovinti iki policijos pareigūnų nusikalstamos veikos dalyko aptikimo praėjo itin nedidelis laikas (mažiau kaip viena para), todėl tuo metu kanapių augaluose dar nebuvo veikliosios medžiagos. Surasta ir paimta žaliava ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ne tuoj pat, o tik po kelių mėnesių ją išdžiovinus laboratorijoje, t. y. iš esmės atlikus gaminimo veiksmą, ir tada nustatytas veikliosios medžiagos koncentracijos kiekis, kuris leido augalus pripažinti narkotine medžiaga. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė patvirtino, kad žaliuose augaluose, kurie buvo pateikti tyrimui, nebūna veikliųjų medžiagų ir pagal metodologiją ji nustatoma tik išdžiovinus augalus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. Š. nuomone, jis bylai reikšmingu laiku nebuvo pagaminęs jokio kiekio narkotinės medžiagos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kanapių augalų antžeminės dalies bendra masė po jų suradimo ir paėmimo svėrė daugiau kaip 9 kg, tačiau teismai nepagrįstai nevertino, kad dalis šio augalo (pavyzdžiui, koteliai) pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ir Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamentą Nr. 1782/2003 nepripažįstama narkotine medžiaga.
Teismai, netinkamai vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatė neteisingas bylos faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. savo veiksmais pagamino 8,185 g narkotinės medžiagos, kuri rasta namo antrame aukšte, ant grindų. Priešingai, tai buvo savaime nukritę kanapių augalų lapai augimo periodu, kurie sudžiūvo nepriklausomai nuo D. Š. valios, todėl 8,185 g kanapių nepagrįstai buvo pridėti prie 4295 g pagamintos narkotinės medžiagos.
Jam apeliacinės instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Paskirta bausmė padarys neigiamą įtaką kasatoriaus socialiniams ryšiams, nes jis neteks darbo, sutuoktinė viena augins vaikus, jai teks mokėti banko kreditą, taip pat susilpnės jo santykiai su šeimos nariais. D. Š. baudžiamojo proceso metu suvokė savo veiksmų neteisėtumą, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą ir ateityje nebenusikals. Be to, įvertinus aplinkybę, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas prokurorės prašymui paskirti D. Š. griežtesnę bausmę, parodė palankumą valstybinės kaltintojos pozicijai, todėl netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.
Nė vienas iš teismų nepagrįstai nesprendė klausimo dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimo kasatoriui už BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Jei būtų panaikinta bylos dalis dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą jam, anksčiau neteistam, teigiamai charakterizuojamam ir turinčiam teigiamus socialinius ryšius, taip pat yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad D. Š. apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl jam bausmė pagal BK 265 straipsnio 1 dalį turėtų būti švelninama, todėl, neišsprendęs šio klausimo, netinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Kazakovas atsiliepimu į nuteistojo D. Š. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
Teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (kratų, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenis, specialistų išvadas, nuteistųjų, liudytojų parodymus ir kitus duomenis), atsikleidė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, kiekvieno nusikalstamos veikos dalyvio, taip pat ir D. Š., vaidmenį bei tyčinę jų kaltę.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją, konkretus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimo būdas, jų laikymo motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas reiškia gaminimo procesą, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar šių medžiagų jau yra pagaminta, ar tik pradėta gaminti. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, D. Š., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose tinkamai, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, motyvuota, kokie nuteistojo veiksmai laikomi narkotinių medžiagų gaminimu. Todėl D. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Nuteistasis kasaciniu skundu prašo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kitos rūšies švelnesne bausme, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jis apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, kodėl ši bausmė turėtų būti švelninama. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Š. bausmę už BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančių aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad kasatoriui bausmė už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Prokuroro nuomone, konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnio 2 dalis) nėra pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nustatė neteisingas bylos faktines aplinkybes, nes 8,185 g narkotinės medžiagos nebuvo pagaminta, tai buvo savaime nukritę kanapių augalų lapai, kurie sudžiūvo nepriklausomai nuo D. Š. valios, todėl 8,185 g kanapių nepagrįstai buvo pridėti prie 4295 g gamintos narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamas gaminamų narkotinių medžiagų kiekis, nebuvo nurodyta, kad dalis šio kiekio (8,185 g) nebuvo nusikaltimo dalykas, ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentas dėl netinkamai nustatyto gamintų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekio nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jis nenagrinėtinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-97-689/2018).
Nuteistasis D. Š. kasaciniame skunde konkrečių pažeidimų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai BPK pažeidimai, nenurodo, tik išreiškia abejones, ar teismų vidinis įsitikinimas buvo teisingas, pagrįstas išsamiu bylos duomenų išnagrinėjimu. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavus skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad skunde išreikšta abejonė dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos; proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – byloje pritaikytas netinkamai, nes D. Š., nežinodamas viso gaminimo proceso ir galimų jo rezultatų, savo veiksmais nesiekė pagaminti konkretaus kiekio narkotinės medžiagos, nuo kanapių augalų nukirpimo, jų sukabinimo spintoje siekiant išdžiovinti iki jų suradimo praėjo nedaug laiko (mažiau kaip viena para), todėl tuo metu kanapių augaluose dar nebuvo veikliosios medžiagos; teismai nepagrįstai nevertino, kad dalis šio augalo (pavyzdžiui, koteliai) pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ir Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamentą Nr. 1782/2003 nepripažįstama narkotine medžiaga. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo yra nepagrįsti.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su N. P., neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį (4303,185 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Byloje nustatyta, kad D. Š. užaugino apie 200 vienetų kanapių augalų, užaugusias kanapes nukirpo ir jas džiovino pakabinęs spintoje.
BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame I sąraše „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) (2013 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. V-1253 redakcija) nurodyta: „Kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant).“ Šios eilutės pastaboje nurodyta: „išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas“. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Byloje nustatyta, kad D. Š. gyvenamojoje vietovėje rastose ir paimtose kanapėse? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,8 proc. iki 15,4 proc. Taigi D. Š. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis).
Kasacinio skundo argumentai, kad teismai nepagrįstai nevertino, jog kanapių koteliai pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją nepripažįstami narkotine medžiaga, neturi reikšmės D. Š. veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, pataisytos pagal 1972 metų protokolą dėl 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos pataisų (toliau – ir Konvencija), į IV sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų sąraše yra nurodytos kanapės. Pagal Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies b punktą, „kanapės – kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos“, pagal Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies c punktą, „kanapės augalas – bet koks Cannabis rūšies augalas“. Konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis. Konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I sąraše įrašytos narkotinės medžiagos turi būti kontroliuojamos visomis šios Konvencijos pagrindu narkotinėms medžiagoms taikytinomis priemonėmis, tarp jų priemonėmis, nurodytomis 4 straipsnio c punkte, 19, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 34 ir 37 straipsniuose. Konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kuri nors Šalis leidžia kultivuoti kanapių augalus kanapėms ar kanapių dervai gaminti, ji taiko kontrolės sistemą, numatytą 23 straipsnyje dėl opijinių aguonų kontrolės. Taigi tiek kanapėms, tiek kanapės augalams (kaip jie apibrėžiami Konvencijoje) yra taikoma Konvencijoje nustatyta kontrolės sistema. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, jog tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus narkotine medžiaga laikoma visa antžeminė kanapės augalo dalis, neprieštarauja Konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, Konvencija nedraudžia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452-788/2016, 2K-316-511/2017).
Kasacinio skundo teiginys, kad kanapių koteliai narkotine medžiaga nepripažįstami ir pagal Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamentą Nr. 1782/2003, yra nepagrįstas. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 (2003 m. rugsėjo 29 d.), nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, nustato bendrąsias taisykles, reglamentuojančias tiesiogines išmokas pagal pajamų rėmimo schemas, numatytas bendroje žemės ūkio politikoje, kurias finansuoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, išskyrus numatytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999; ūkininkų pajamų rėmimą; paramos schemas ūkininkams, auginantiems kietuosius kviečius, baltymingus augalus, ryžius, riešutus, energetinius augalus, krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklą, pasėlius, ankštinius augalus ir gaminantiems pieną, avieną, ožkieną bei galvijieną. Taigi šis reglamentas nėra skirtas narkotinių medžiagų – kanapių – sudėtinėms dalims nustatyti ir jų nenustato. Be to, šis reglamentas panaikintas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009 (2009 m. sausio 19 d.), nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.
Narkotinių medžiagų gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaigintis medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan.; gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-554/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-554/2013">2K-554/2013</a>, 2K-311-222/2017). BK 260 straipsnio prasme narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimas nėra tapatus jų pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą. Byloje nustatyta, kad D. Š. užaugintus kanapių augalus nukirpo, sukabino juos specialiai kanapių augalams džiovinti įrengtoje spintoje ir nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 17 d. 22.25 val. džiovino. Taigi D. Š. gamino narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir tokie jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių medžiagų gaminimą. Tai, kad tuo momentu, kai džiovinamas kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai, narkotinės medžiagos dar nebuvo tinkamos svaigintis, D. Š. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Nuosprendyje padaryta išvada, kad D. Š. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte specialiai kanapių augalams džiovinti įrengtoje spintoje nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 17 d. 22.25 val. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė patvirtino, jog žaliuose augaluose, kurie buvo pateikti ištirti, nebūna veikliųjų medžiagų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Izolda Žvironaitė parodė, kad sausuose kanapių augaluose tetrahidrokanabinolio koncentracija yra didesnė nei žaliuose, tačiau užaugusiame narkotinių kanapių veislės augale jau yra daugiau nei 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio ir toks augalas jau yra narkotinė medžiaga (5 t., b. l. 34). Taigi D. Š. pagrįstai nuteistas už didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – laikymą.
BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis šias veikas darydamas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės bei koks jų kiekis. Nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>). Kasaciniame skunde D. Š. teigia, kad nesiekė pagaminti konkretaus kiekio narkotinės medžiagos, nes nežinojo viso gaminimo proceso ir galimų jo rezultatų. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose reglamentuota, kad kanapių (antžeminių dalių) labai didelis kiekis yra daugiau nei 2500 g. Nuosprendžiu konstatuota, kad D. Š. disponavo 4303,185 g kanapių (antžeminių dalių). Byloje nustatyta, kad D. Š. negyvenamoje sodyboje, specialiai įrengtose patalpose užaugino apie 200 vienetų kanapių augalų, juos nukirpo ir specialiai įrengtoje spintoje pradėjo džiovinti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, norint išauginti tokį didelį kiekį kanapių augalų, reikėjo ne tik specialiai pritaikyti patalpas ir panaudoti atitinkamą įrangą, kuri buvo įsigyta užsienyje, bet ir turėti specialių žinių, o ne tik supratimą, kaip jas auginti ir tinkamai išdžiovinti. Taigi D. Š. buvo žinomas tiek augalų kiekis, tiek jų fizinė apimtis, masė. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad jis bendrais bruožais suvokė, koks bus išdžiovintos narkotinės medžiagos kiekis ir kad jis gali būti labai didelis.
Dėl paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde nuteistasis D. Š. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nesprendė klausimo dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimo jam už BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Nors kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodytos baudžiamojo įstatymo normos, kurios, kasatoriaus nuomone, pritaikytos netinkamai, tačiau iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad ginčijamas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio taikymo tinkamumas.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Už nusikaltimo, nurodyto BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. Š. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintas laisvės atėmimas iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. Š. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje nesvarstė klausimo dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimo, tačiau motyvavo sprendimą paskirti jam laisvės atėmimo bausmę. Taigi, skiriant bausmę D. Š. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, BK 55 straipsnis pritaikytas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad pagal BK 265 straipsnio 1 dalį D. Š. paskirta tinkama bausmė, todėl nėra pagrindo ją keisti. Kasaciniame skunde D. Š. nurodo, kad, jį išteisinus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šioje nutartyje konstatuota, kad D. Š. pagrįstai nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – gaminimą ir laikymą ir kad jo veikai BK 260 straipsnio 3 dalis pritaikyta tinkamai. Taigi, nenaikinant ir nekeičiant teismų sprendimų dėl D. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, D. Š. skiriant bausmę pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir gerai organizuotas, padarytas neatsitiktinai, padarė išvadą, kad D. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg švelni, neproporcingai maža, todėl paskyrė D. Š. laisvės atėmimą šešeriems metams.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tokiu pat principu, kaip ir pirmosios instancijos teismas: vienodai vertindamas N. P. ir D. Š. bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tik nežymiai diferencijavo jiems paskirtų bausmių dydį. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį D. Š., apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą D. Š. vaidmenį darant nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad N. P. prašė D. Š. pasinaudoti sodyba, būdamas Ispanijoje padėjo D. Š. įsigyti įrenginius kanapėms auginti, D. Š. sodyboje atliko statybos darbus, pasėjo kanapes ir prižiūrėjo, kaip jos auga, telefoninio pokalbio metu 2014 m. rugsėjo 12 d. N. P. nurodė D. Š. vykti į „tą vietą“ ir viską kirpti. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad N. P. aktyviau dalyvavo darant nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nei D. Š.. Neatsižvelgdamas į bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Įvertinus aplinkybes, į kurias skirdamas bausmę D. Š. atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinus D. Š. vaidmenį kartu su N. P. darant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, darytina išvada, kad BK 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinka pirmosios instancijos teismo D. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. Š. naikintina ir paliktina galioti atitinkama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Š., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta nauja bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
Pranas Kuconis
