Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negautų nuomos pajamų, kaip nuostolio dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, grindžiamų sudaryta nuomos sutartimi, dydžio nustatymą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalos padariusį asmenį, rangovo atsakomybės sumažinimą nustačius statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų atlikimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ribas, draudimą priimti siurprizinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-113-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02665-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus rentinys“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tiksli forma“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lakaja“, V. M., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiai per savo filialą, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus rentinys“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspa Pro“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“, uždarajai akcinei bendrovei „SPKT“, „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per savo filialą, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiai per savo filialą, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negautų nuomos pajamų, kaip nuostolio dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, grindžiamų sudaryta nuomos sutartimi, dydžio nustatymą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalos padariusį asmenį, rangovo atsakomybės sumažinimą nustačius statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų atlikimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ribas, draudimą priimti siurprizinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ekspa Pro“, UAB,,Vilniaus rentinys“, UAB,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB,,SPKT“, BUAB,,Lakaja“, V. M., UAB,,Inservis“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, „ERGO Insurance SE“ (neviršijant draudimo poliso sumos), ADB,,Gjensidige“ (neviršijant BUAB,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 450 721,32 Eur nuostolių dėl pamatų defektų atlyginimą, 488 738,20 Eur nuostolių dėl grindų defektų atlyginimą, 231 920,10 Eur likusios žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad yra pastato Vilniuje, Linkmenų g. 22, (toliau – ir Pastatas, Statinys) statytoja ir savininkė. Ieškovė ir UAB „Hakonlita“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti ir įrengti Pastatą bei perduoti UAB „Hakonlita“ subnuomininkei UAB,,RIMI Lietuva“ laikinai už nuomos mokestį valdyti ir naudoti Pastato patalpas, o UAB „Hakonlita“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Statinio projektavimo darbus pagal 2013 m. balandžio 16 d. Projektavimo darbų sutartį atliko UAB „Tiksli forma“. Statinio darbo projekto konstrukcinę dalį parengė UAB „Sweco Lietuva“. Statinio pamatų darbų projektą parengė ir įrengimo darbus pagal sudarytą sutartį įvykdė UAB „Vilniaus rentinys“, darbo projektą patvirtino UAB „Sweco Lietuva“. Techninio projekto konstrukcinę dalį parengė UAB „Ekspa Pro“. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę (2014 m. sausio 8 d. ekspertizės aktas Nr. 526-237(13)/1/2014) ir DP SK1.1 Polinių pamatų dalinę ekspertizę (2014 m. gegužės 23 d. ekspertizės aktas Nr. 268-Kp-12(05)2014), UAB „SPKT“ – DP Santvarų papildomo atrėminimo dalinę ekspertizę (2015 m. gegužės 5 d. ekspertizės aktas Nr. 187-4-14), DP Denginio konstrukcijų dalinę ekspertizę (2014 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 187-2/1-14) ir DP Pamatų, atraminės sienos, cokolio plokščių, kolonų dalinę ekspertizę (2014 m. liepos 28 d. ekspertizės aktas Nr. 187). 2014 m. gegužės 15 d. Rangos darbų sutarties pagrindu bendrus statybos darbus Pastate atliko BUAB „Lakaja“. Pastato statybos techninę priežiūrą vykdė V. M. Patalpos pagal nuomos sutartį buvo perduotos UAB „Hakonlita“ (prekybos centrui,,Rimi“) eksploatuoti 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ (ankstesnis pavadinimas – „Mano Būstas“) (iki 2016 m. gegužės 31 d.) ir UAB „Inservis“ (nuo 2016 m. gegužės 31 d.) nuomininkės UAB „Hakonlita“ pavedimu vykdė Statinio naudojimo techninę priežiūrą. 2017 m. balandžio 5 d. buvo sustabdytas Pastato eksploatavimas dėl įtartų Pastato konstrukcijų deformacijų ir grindų pokyčių. Atliktais ekspertizių aktais nustatyta, kad Statinio projektavimo ir rangos darbai buvo atlikti su defektais, kuriuos buvo būtina pašalinti, dėl to Statinio eksploatavimas buvo sustabdytas, atlikti pamatų stiprinimo ir grindų deformacijos šalinimo darbai. Pastato eksploatavimas ir prekybos centro,,Rimi“ veikla atnaujinta 2017 m. spalio 26 d.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu dalį bylos nutraukė, daliai atsakovų ieškinį atmetė, kitiems atsakovams taikė solidariąją atsakomybę ir priteisė ieškovei visą ieškiniu prašytą priteisti nuostolių atlyginimo sumą.

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo, priėmė 2022 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo:

5.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovių UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Inservis“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ solidariai su kitais atsakovais priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį minėtoms atsakovėms atmetė;

5.2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai priteista iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“, V. M., „ERGO Insurance SE“ (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB,,Gjensidige“ (neviršijant draudimo polisų sumos) 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, 231 920,10 Eur nuostolių, kurie negali būti priskirti prie konkrečių defektų, atlyginimas ir procesinės palūkanos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5.3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukta, panaikino;

5.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atsakovėms UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB „SPKT“ atmesti, paliko nepakeistą;

5.5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir 2021 m. liepos 15 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ieškovė patikslino ieškinį, prašydama priteisti 1 171 379,61 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“, V. M., ADB „Gjensidige“ ir draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ tokiomis dalimis:

6.1. 488 738,20 Eur nuostolių dėl grindų defektų atlyginimą: 171 201,14 Eur iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso 54 535,45 Eur sumos); 287 295,43 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 41 994,90 Eur sumos) ir subsidiariai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos; 30 241,62 Eur iš atsakovo V. M.;

6.2. 450 721,32 Eur nuostolių dėl pamatų defektų atlyginimą: 153 143,12 Eur iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso 54 535,45 Eur sumos); 269 237,41 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 41 994,90 Eur sumos) ir 13 978,67 Eur subsidiariai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos; 28 340,75 Eur iš atsakovo V. M.;

6.3. 231 920,10 Eur likusios žalos atlyginimą: 110 162,05 Eur iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso 54 535,45 Eur sumos) ir subsidiariai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos; 110 162,05 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“ (pastarosios solidarioji atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 41 994,90 Eur sumos) ir subsidiariai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos; 11 596,01 Eur iš atsakovo V. M. ir subsidiariai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos;

6.4. 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas iš atsakovų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Ieškovė nurodė, kad dėl Pastato grindų defektų patirta 604 832,48 Eur žala, kurią sudaro grindų pakėlimo išlaidos; dėl Pastato pamatų defektų patirta 566 815,60 Eur žala, kurią sudaro 2643,47 Eur pamatų demontavimo išlaidos, 2273,40 Eur klinkerio plytelių perklojimo išlaidos, 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidos, 7061,80 Eur polio gręžimo išlaidos, 2000 Eur polio ekspertizės išlaidos, 312 323 Eur ieškovės negautos nuomos pajamos laikotarpiu, kai Pastatas buvo uždarytas dėl pamatų defektų, 202 723,93 Eur nuostolių, patirtų ieškovei atlyginus dalį Pastato nuomininkės UAB „Hakonlita“ patirtų nuostolių; 231 920,10 Eur likusi žala, kurios negalima priskirti prie konkretaus defekto. Šią žalą sudaro likusios 133 436,85 Eur Pastato remonto išlaidos, 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidos, 15 446,11 Eur palūkanos. Iš viso patirta 1 403 568,18 Eur nuostolių, tačiau dalį šių nuostolių atlygino ADB „Gjensidige“, išmokėdama 232 188,57 Eur draudimo išmoką už UAB „Tiksli forma“, dėl to likusi neatlyginta nuostolių suma yra 1 171 379,61 Eur. Pagal teismo ekspertų išvadas, defektų atsiradimą nulėmė netinkamai atlikti projektavimo ir statybos rangos darbai, o atskirti kiekvieno iš statybų proceso dalyvių atsakomybę dėl atskirų defektų nėra galimybės. Pagal finansinę investicijų apimtį statybos rangos ir projektavimo darbai sudarė žymiai didesnę projekto išlaidų dalį, nei išlaidos Pastato statybos techninei priežiūrai, be to, techninę statybų priežiūrą vykdęs asmuo nėra tas asmuo, kuris padarė defektus, todėl patirti nuostoliai turi būti atlyginti tokiomis proporcijomis: iš Pastato projektuotojos UAB „Tiksli forma“ ir Pastato rangovės BUAB „Lakaja“ priteisiant po 47,50 proc., iš Pastato techninio prižiūrėtojo V. M. – 5 proc. nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ 498 042,19 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovės BUAB „Lakaja“ 124 877,43 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovo V. M. 10 385,17 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7371,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 54 535,24 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7371,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; ieškinio dalį dėl atsakovei „ERGO Insurance SE“ pareikštų reikalavimų, taip pat kitų reikalavimų atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu padarė vienareikšmiškas išvadas, jog Pastato pamatai ir grindys buvo įrengti netinkamai, su defektais, ir, įvertinęs statybos procese dalyvavusių asmenų veiksmus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl projektuotojos, rangovės ir techninio prižiūrėtojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nulėmusio Pastato pamatų ir grindų defektų atsiradimą. BUAB „Lakaja“ pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas konstatavo jos kaip rangovės ir jos pasitelktos subrangovės – UAB „Vilniaus rentinys“ neteisėtus veiksmus vykdant Pastato statybos darbus, apeliacine tvarka neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymėjo, jog žalos atlyginimas iš generalinės rangovės BUAB „Lakaja“ nekvestionuojamas; be to, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo pamatų defektų priežasčių nustatymo. Dėl to teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nevertino Pastato pamatų ir grindų defektų buvimo ir laikė, jog UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M. neteisėti veiksmai jau yra nustatyti.

10. Teismas nurodė, kad byloje atliktų ekspertizių (trijų ekspertų Komisijinė teismo ekspertizė ir Artūro Sabeckio vienasmenė teismo ekspertizė) ir specialistų išvadų (Leono Ustinovičiaus ekspertinio tyrimo, UAB „Ekspertika“ statinio dalies ekspertizės akto) pagrindu nustatyti statybos proceso dalyvių sutartinių pareigų pažeidimai (neteisėti veiksmai):

10.1. V. M. netinkamai kontroliavo statybos procesą (nereagavo į netinkamai atliekamus statybos darbus, nereikalavo atlikti projekte numatytų bandymų, leido darbus atlikti nesant parengtų darbo projekto sprendinių ir kt.);

10.2. BUAB „Lakaja“ (ir jos subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“) netinkamai atliko piltinio grunto sutankinimo darbus, nesilaikė pamatų įrengimo technologijos, darbus atliko neturėdama tam būtinų projektinių dokumentų ir kt.;

10.3. UAB „Tiksli forma“ (ir visi jos subrangovai, prisidėję prie projekto rengimo) projektavimo darbus atliko nesant privalomų III kategorijos geologinių tyrimų, neparinko tinkamų grindų įrengimo sprendinių.

11. Teismas pažymėjo, kad po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo ir patikslinto ieškinio byloje priėmimo jokie nauji įrodymai statybos proceso dalyvių atsakomybės daliai įvertinti į bylą nebuvo pateikti. Visi byloje dalyvaujantys asmenys savo samprotavimus ir pozicijas dėl atsakomybės už byloje nustatytus Pastato defektus paskirstymo grindė byloje jau esančia medžiaga, įskaitant atliktų ekspertizių išvadas, tačiau jas vertino skirtingai.

12. Spręsdamas dėl asmenų, atsakingų už pamatų defektų padarytą žalą, nustatymo, teismas, vadovaudamasis specialias žinias turinčių asmenų išvadomis bei remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, kad ieškovė netinkamai paskirstė statybų dalyvių atsakomybės proporcijas, nes ekspertų konstatuota, jog pagrindinė pamatų defektų atsiradimo priežastis buvo rangovės BUAB „Lakaja“ (per jos subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) atlikti sutartiniai pažeidimai, o projektuotojos UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų, lėmusių šių defektų atsiradimą, nenustatyta. UAB „Vilniaus rentinys“ pamatų statybose dalyvavo tiek kaip projektuotoja (darbo projekto), tiek kaip rangovė, todėl tinkamų technologinių dokumentų nebuvimas atliekant rangos darbus ekspertų buvo įvertintas kaip mažareikšmis, nes UAB „Vilniaus rentinys“ yra šios srities profesionalė, žinanti polių įrengimo reikalavimus. Kita vertus, techninis prižiūrėtojas V. M., nesant būtinos dokumentacijos, neturėjo galimybių tinkamai kontroliuoti pamatų įrengimo proceso, iš esmės privalėjo stabdyti pamatų įrengimo darbus iki tinkamų dokumentų parengimo. Kadangi atsiradę pamatų defektai yra tiesioginė UAB „Vilniaus rentinys“ veiksmų pasekmė, techninio prižiūrėtojo galimybės kontroliuoti pamatų įrengimo darbus buvo ribotos, o nepakankama kontrolė tik prisidėjo, bet nebuvo defektų atsiradimo priežastis, teismas nusprendė, jog dėl pamatų defektų atsiradusi žala turi būti paskirstyta tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo atitinkamai tokiomis dalimis: 95 ir 5 proc.

13. Spręsdamas dėl asmenų, atsakingų už grindų defektų sukeltą žalą, nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad projektuotoja nenumatė projektinio sprendinio dėl durpių pašalinimo iš grunto, jos pasirinktas sprendinys dėl grindų ant tampraus pagrindo visų byloje dalyvavusių teismo ekspertų pripažintas netinkamu. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindinė ir vienintelė grindų defektų atsiradimo priežastis, todėl teismas nusprendė, jog atsakomybė dėl grindų defektų atsiradimo 100 proc. tenka projektuotojai UAB „Tiksli forma“.

14. Teismas nurodė, kad teismo ekspertų komisija nustatė, jog iš viso dėl grindų defektų šalinimo ieškovė patyrė 902 326,82 Eur (731 847,30 tiesioginių ir 170 479,52 Eur netiesioginių) nuostolių. Tiesioginių nuostolių dydį ieškovė prašo priteisti mažesnį – 604 832,48 Eur, todėl grindų defektų išlaidos – tiek tiesioginės dėl grindų pakėlimo, tiek šioms išlaidoms tenkanti dalis išlaidų, kurių ieškovė negalėjo išskirti konkretiems defektams, sudaro 775 312 Eur (604 832,48 + 170 479,52). Kadangi visa atsakomybė dėl grindų defektų tenka UAB „Tiksli forma“, minėtų nuostolių atlyginimas tenka šiai atsakovei.

15. Be ekspertų įvertintų nuostolių, ieškovė prie nuostolių, kurių negalima priskirti konkretiems defektams, taip pat priskyrė 21 008,92 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms, 4286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidas ir 15 446,11 Eur kompensacines palūkanas. Teismas pripažino, jog teisinės pagalbos išlaidos, ieškovei stengiantis sureguliuoti ginčą iki teismo, buvo neišvengiamos (priverstinės) ir būtinosios išlaidos. Kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo prisidėjo prie konkretaus teisinio veiksmo atlikimo, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju būtų protinga ir teisinga šias išlaidas paskirstyti tarp atsakovų apytiksliai pagal jų atsakomybę dėl atsiradusių defektų, t. y. iš BUAB „Lakaja“ ir UAB „Tiksli forma“ – po 45 proc. ir 10 proc. – iš techninio prižiūrėtojo. Atitinkamai UAB „Tiksli forma“ tenka 9454 Eur šių išlaidų dalis (BUAB „Lakaja“ – 9454 Eur, V. M. – 2100 Eur).

16. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė informavo atsakovus apie sunkumus atsiskaityti su kreditoriais, negavus pajamų po Pastato uždarymo, ir dėl to gresiančias priverstinio vykdymo išlaidas, nusprendė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovės UAB „Tiksli forma“ pozicija, jog tokių ieškovės nuostolių atsakovai negalėjo protingai numatyti ir prisiimti riziką dėl jų atsiradimo, todėl ši ieškinio dalis netenkintina.

17. Teismas nurodė, kad ieškovės nuostoliai (tiek dėl grindų defektų, tiek dėl pamatų defektų) viršija prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl jos įskaitomos į nuostolius ir ši ieškinio dalis negali būti tenkinama.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Tiksli forma“ civilinės atsakomybės dėl grindų defektų piniginę išraišką iš viso sudaro 784 766 Eur (170 479,52 Eur netiesioginių išlaidų, 604 832,48 Eur grindų pakėlimo išlaidų, taip pat 9454 Eur teisinių paslaugų išlaidų). Įvertinus tai, jog atsakovės draudikas už UAB „Tiksli forma“ ieškovei jau išmokėjo 232 188,57 Eur, likusi neatlyginta žala dėl grindų defektų – 552 577,43 Eur.

19. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, jog, nustačius draudėjo atsakomybės ribas (nustačius jam tenkančią atlyginti konkrečią nuostolių dalį), toliau turėtų būti sprendžiamas draudiko atsakomybės klausimas dėl sulygtų draudimo sumų dalies; ir tik tuo atveju, jei draudimo suma nepadengs visų nuostolių, atsiras teisinis pagrindas likusią nuostolių sumą priteisti tiesiogiai iš už žalą atsakingo asmens (2022 m. liepos 5 d. sprendimo 287 punktas), taip pat įvertinęs tai, jog ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudžiamuoju, draudimo poliso suma – 289 620,01 Eur, besąlyginės išskaitos dydis – 2896,20 Eur (10 000 Lt), nustatytų nuostolių dėl grindų suma iš atsakovų priteistina tokiomis dalimis: iš ADB „Gjensidige“ – 54 535,24 Eur (289 620,01 – 2896,20 – 232 188,57), iš UAB „Tiksli forma“ – 498 042,19 Eur (552 577,43 – 54 535,24).

20. Teismas nurodė, kad teismo ekspertų komisija nustatė, jog dėl pamatų defektų šalinimo ieškovė patyrė 53 738,77 Eur tiesioginių išlaidų, susijusių su pamatų stabilizavimu ir asfaltuotos aikštelės remontu, bei 41 621,48 Eur netiesioginių išlaidų (pvz., vamzdynų patikra, pamatų ekspertizės išlaidos, inžineriniai geologiniai tyrimai, statinio techninė priežiūra remonto metu ir kt.). Vertindami dėl pamatų defektų sukeltą žalą, teismo ekspertai nevertino teisinių ir vykdymo išlaidų, negautų palūkanų, negautų pajamų ir pelno. Teismas nusprendė, kad ieškovės nuostolių dėl pamatų defektų 106 914,25 Eur suma (53 738,77 + 41 621,48 + 9454 (teisinių išlaidų dalis, tenkanti BUAB „Lakaja“) + 2100 Eur (teisinių išlaidų dalis, tenkanti V. M.) yra įrodyta.

21. Dėl ieškovės prašomų priteisti 312 323 Eur negautų nuomos pajamų laikotarpiu, kai Pastatas buvo uždarytas, teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo žinoma negautų pajamų įrodinėjimo pareiga, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimo argumentai su negautų pajamų apskaičiavimu nevertinant sąnaudų, tačiau ieškovė patiriamų sąnaudų neatskleidė ir neįrodinėjo. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio kaip grynojo pelno apskaičiavimo pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos negali būti grindžiamos tik sutartinėmis nuostatomis dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovė privalėjo pateikti patiriamas įmonės veiklos sąnaudas, kuriomis dengiamos išlaidos iš gaunamo nuomos mokesčio (pvz., išlaidas darbo užmokesčiui, pridėtines išlaidas (ūkio išlaidas, darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, darbų organizavimo išlaidas, kitas pridėtines išlaidas) ir kt. Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos patiriamas sąnaudas nuomos veiklai vykdyti, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo negautų pajamų, kaip grynojo pelno, realumo, o kartu ir paties fakto, jog atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovei nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą.

22. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, nes nagrinėjamu atveju tai, viena vertus, neatitiktų šalių rungtyniškumo ir lygybės principų (ieškovė nuo pat pradžių žinojo, jog šalys kelia grynojo pelno neatskleidimo klausimą), antra vertus, minėtos taisyklės taikymas yra pateisinamas tik bylose, kuriose įrodinėjimo prasme yra labai apsunkintas negautų pajamų priteisimas (kaip, pavyzdžiui, tiekėjui patyrus netiesioginę žalą).

23. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimą dėl 202 723,93 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo sudaro 145 000 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Hakonlita“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintą taikos sutartį, 50 000 suma, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti AB „Lietuvos draudimas“ pagal minėta nutartimi patvirtintą taikos sutartį, ir 7723,93 Eur minėtoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal taikos sutarties su UAB „Hakonlita“ sąlygas, šalys iš esmės sulygo, jog UAB „Hakonlita“ patirti nuostoliai bus dengiami šios bendrovės mokėtinu nuomos mokesčiu, t. y. ieškovė sulygtu laikotarpiu gaus sumažintą nuomos mokestį. Teismo vertinimu, taikos sutartimi šalių sulygta nuostolių suma neturi prejudicinės reikšmės, nes tretieji asmenys taikos sutarčių nepasirašė ir nepritarė šalių sulygtai patirtų nuostolių apimčiai. Teismas pažymėjo, jog tai, kokius konkrečius nuostolius padengia sulygta 145 000 Eur suma, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes taikos sutartimis buvo išspręstas visų nuostolių, atsiradusių dėl Pastato defektų, atlyginimo klausimas.

24. Iš UAB „Hakonlita“ atsiliepimo į ieškinį priedų teismas nustatė, kad ši bendrovė negautas pajamas grindė iki Pastato uždarymo gautų subnuomos pajamų vidurkiu, tačiau nevertino veiklos sąnaudų, pelno mokesčio mokėjimo prievolių, t. y., kaip ir ieškovės atveju, byloje nėra patikimų, kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų atitinkančių įrodymų. Taip pat, teismo vertinimu, UAB „Hakonlita“ nurodyta nuostolių dėl pelno sumažėjimo po Pastato atidarymo suma (123 799,08 Eur) nėra pagrįsta jokiais konkrečiais skaičiavimais, kelia abejonių nurodomos aplinkybės apie klientų srautų sumažėjimo ir subnuomininkų nenoro tęsti nuomos santykius priežastis (ar tai lėmė kitų prekybos centrų, esančių šalia, atidarymas, nekonkurencingos nuomos mokesčio sąlygos ar kt.). Taip pat teismas nurodė, kad neturi pagrindo vertinti kaip įrodytus 760 992,82 Eur subnuomininkų nuostolius, nes, nors byloje yra subnuomininkų pretenzijos dėl nuostolių padengimo, jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šie nuostoliai atlyginti, bendrovė nepateikė. Kita vertus, UAB „Hakonlita“ pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtus tiesioginius 70 343,26 Eur nuostolius dėl Pastato uždarymo (PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus), dėl šių nuostolių pagrįstumo byloje dalyvaujantys asmenys jokių pagrįstų atsikirtimų nepateikė, todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo jais abejoti. Įvertinęs tai, kad nuomos santykiai tarp ieškovės ir UAB „Hakonlita“ tebetęsiami, o nuostoliai buvo padengti sumažinus nuomos mokestį už praėjusį (iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) laikotarpį, teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė 70 343,26 Eur nuostolių atlyginimo UAB „Hakonlita“ pagrįstumą ir dėl šios dalies įgijo regreso teisę į atsakingus asmenis (BUAB „Lakaja“ ir V. M.).

25. Dėl ieškovės įsipareigojimo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 50 000 Eur draudimo išmoką teismas nurodė, jog byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės regreso teisę į tokių nuostolių atlyginimą. Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovė šią draudimo išmoką įsipareigojo padengti tik po šios bylos išnagrinėjimo ir priklausomai nuo šio bylos rezultato, t. y., pagal taikos sutarties 4 punktą, šalys, be kito ko, sulygo, kad jei UAB „BM būstas“ naudai bus sumokėta (išieškota) dalis sumos, kurios ji reikalauja civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-902-863/2023) kaip jos patirtų nuostolių atlyginimo, tai atsakovė UAB „BM būstas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokės ne visą 1 punkte nurodytą sumą (50 000 Eur), o jos dalį. Ši dalis bus apskaičiuota proporcingai atsakovės UAB „BM būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-902-863/2023) patenkintų ir faktiškai sumokėtų (išieškotų) reikalavimų sumai. Taigi, iš tokio susitarimo teksto akivaizdu, jog šiuo metu ieškovė jokių nuostolių, susijusių su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta taikos sutartimi, nepatyrė, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas.

26. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 7723,93 Eur minėtoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes, pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovė prisiėmė sau byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas negali būti iš naujo sprendžiamas šioje byloje.

27. Spręsdamas dėl atsakovei „ERGO Insurance SE“ pareikštų reikalavimų, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 287 295 Eur grindų pakėlimo nuostolių, tenkančių BUAB „Lakaja“, atlyginimo iš savanoriško draudimo negali būti tenkinamas, nes teismas atsakomybę dėl grindų defektų nustatė tik UAB „Tiksli forma“. Reikalavimo atlyginti nuostolius už šią bendrovę ieškovė nereiškė, todėl vien dėl šios priežasties ši ieškinio dalis atmestina. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama priteisti 13 978,67 Eur pamatų defektų šalinimo išlaidų, už kurių atlyginimą yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“, dalis nėra draudimo objektas, todėl už šias išlaidas draudikas neatsako. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti 231 920,10 Eur išlaidų, kurias sudaro 133 436,85 Eur Pastato remonto išlaidos; 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidos ir 15 446,11 Eur palūkanos, atlyginimą iš savanoriško draudimo draudiko.

28. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė atsakovės „ERGO Insurance SE“ prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, papildydamas rezoliucinę 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kad iš ieškovės atsakovės „ERGO Insurance SE“ naudai priteisiamas 32 713,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė atsakovo V. M. prašymą dėl klaidos byloje priimtame sprendime ištaisymo.

29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „BM būstas“, atsakovės UAB „Tiksli forma“, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ekspa Pro“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo, trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisdamas ieškovei iš atsakovų UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ po 27 198,07 Eur, iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ – po 6799,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės priteisdamas atsakovėms „ERGO Insurance SE“ 34 664,59 Eur, UAB „Tiksli forma“ – 10 161 Eur, tretiesiems asmenims UAB „Ekspa Pro“ – 5832 Eur, UAB „Sweco Lietuva“ – 24 732,15 Eur, UAB „Vilniaus rentinys“ – 24 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliko nepakeistas; priteisė iš ieškovės atsakovėms UAB „Tiksli forma“ 3123,20 Eur, „ERGO Insurance SE“– 3025 Eur, tretiesiems asmenims UAB „Sweco Lietuva“ – 4710,66 Eur, UAB „Vilniaus rentinys“ – 5681,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

30. Kolegija pažymėjo, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aprašydamas įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas dėl pamatų polių defektų ir jų priežasčių, neaprašė visų įrodymų, kuriais rėmėsi trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“, ir nenurodė priežasčių, kodėl juos atmeta ar jais nesiremia, savaime nereiškia, kad šių įrodymų teismas apskritai neįvertino ir kad jų pagrindu nebuvo suformuotas vienoks ar kitoks teismo vidinis įsitikinimas dėl jų įrodomosios reikšmės. Kolegija padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog pagrindinė pamatų defektų atsiradimo priežastis buvo rangovės BUAB „Lakaja“ (per jos subrangovę – UAB „Vilniaus rentinys“) atlikti sutartiniai pažeidimai, t. y. būtent šios subrangovės padaryti monolitinių spraustinių polinių pamatų įrengimo technologijos pažeidimai, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde pareikšto prašymo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo motyvus dėl nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atsiradimo priežastingumo, nurodant, kad atsakingi už dėl pamatų defektų kilusius ieškovės nuostolius (žalą) yra rangovė BUAB „Lakaja“, projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M., ir iš teismo motyvų pašalinti motyvus dėl UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų neteisėtų veiksmų, įrengiant Pastato pamatus, t. y. jog pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo). Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad Pastato pamatų polių defektai atsirado ne dėl pamatų polių projektinių sprendinių, o išimtinai dėl netinkamo tokių sprendinių įgyvendinimo (BUAB „Lakaja“ per subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) ir nepakankamos statybos techninio prižiūrėtojo V. M. kontrolės.

31. Kolegija taip pat nesutiko su trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ argumentu, kad, remiantis kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 suformuota praktika (kad statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip pačios užsakovės (t. y. ieškovės šioje byloje) neveikimas ir, statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, rangovo atsakomybė gali būti žymiai sumažinama), rangovės BUAB „Lakaja“ atsakomybė turėtų būti sumažinama 25 proc. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamos ir paminėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo ja remtis.

32. Kolegija, įvertinusi ieškovės UAB „BM būstas“ ir atsakovės UAB „Tiksli forma“ apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakomybės už grindų defektus paskirstymo, pritarė visų ekspertų, taip pat ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti projektuojamos grindys ant polių, todėl, projektuotojai projektavimo stadijoje padarius klaidą, būtų neteisinga šios klaidos pasekmes perkelti rangovei ir statybos techniniam prižiūrėtojui.

33. Spręsdama dėl ieškovės reikalavimo priteisti 312 323 Eur negautas nuomos pajamas, kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atstovas bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus atkreipė ieškovės atstovo dėmesį dėl netinkamo negautų pajamų vertinimo ir sąnaudų neatskleidimo, taip pat priminė, kad prašė tokioms išlaidoms nustatyti byloje skirti finansinę ekspertizę, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, o pati ieškovė negautų pajamų kaip grynojo pelno neįrodinėjo.

34. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodė, kad jokių kitų išlaidų, susijusių su nuomos pajamų gavimu, neturėjo. Kaip matyti iš ieškovės UAB „BM būstas“ ir nuomininkės UAB „Hakonlita“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio, nors šalys sulygo, kad iš esmės beveik visas įmanomas eksploatacines išlaidas apmokės nuomininkė, tačiau nuomos sutarties 6.12 papunktyje šalys padarė išlygą dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, kuriuos pagal sutartį privalo mokėti pati ieškovė. Taip pat pagal šios sutarties 7.4 papunktį nuomotoja visu sutarties galiojimo laikotarpiu savo sąskaita privalo apdrausti Pastatą visų rizikų draudimu, o remiantis šios sutarties 13.7 papunkčiu, nustatyta nuomotojos teisė įkeisti Pastatą, bet kurią jo dalį, žemės sklypo nuomos (nuosavybės teisę) ir bet kurias savo teises pagal šią sutartį ir pagal šią sutartį gautinas lėšas. Be to, minimos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedu įvardytas ieškovės kreditorės AB SEB banko pritarimas dėl šios sutarties sudarymo. Vadinasi, ieškovė, gaudama pajamas už valstybiniame žemės sklype esančio Pastato ir automobilių aikštelės nuomą, patiria (ir Pastato veiklos sustabdymo laikotarpiu patyrė) atitinkamas išlaidas, mokėdama tiek žemės mokestį, tiek valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį, Pastato draudimo įmokas, įmokas ir palūkanas bankui ir pan. Todėl, kolegijos vertinimu, ieškovė, įrodinėdama negautų pajamų dydį, privalėjo iš šalių sulygto nuomos mokesčio proporcingai atimti ir minėtas išlaidas, mokamas kas mėnesį.

35. Kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, nes nagrinėjamu atveju tai, viena vertus, neatitiktų šalių rungtyniškumo ir lygybės principų (juolab kad ieškovė nuo pat pradžių žinojo, jog šalys kelia grynojo pelno neatskleidimo klausimą), antra vertus, minėtos taisyklės taikymas yra pateisinamas tik bylose, kuriose įrodinėjimo prasme yra labai apsunkintas negautų pajamų priteisimas (kaip, pavyzdžiui, tiekėjo patirtos netiesioginės žalos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

36. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovę neįrodžius nuostolių, kaip negautų pajamų, dydžio.

37. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti 202 723,93 Eur nuostolių, kildinamų iš civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintų taikos sutarčių, atlyginimą, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tik dalis šių nuostolių, t. y. 70 343,26 Eur, yra pagrįsti.

38. Byloje nustatyta, kad UAB „Hakonlita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl paaiškėjusių Pastato defektų ir Pastato uždarymo patyrė 986 702,46 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 70 343,26 Eur tiesioginiai nuostoliai – sąnaudos, tiesiogiai susijusios su prekybos centro inžinerinių sistemų priežiūra Pastato uždarymo metu; sąnaudos, tiesiogiai susijusios su prekybos centro, jo teritorijos tvarkymu ir valymu; sąnaudos dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau ‒ VGTU) atstovų atliktų Pastato konstrukcijų tyrimų ir konsultacijų; komunalinės išlaidos prekybos centro uždarymo metu; išlaidos, atsiradusios dėl UAB „Top Sport“ subnuomojamų patalpų remonto; sąnaudos prekybos centro uždarymo laikotarpiu; 2) 19 620,30 Eur negautas pelnas iš subnuomos veiklos dėl prekybos centro uždarymo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d.; 3) 123 799,08 Eur vienerius metus negautas pelnas iš subnuomos veiklos po prekybos centro pakartotinio atidarymo nuo 2017 lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai; 4) 760 992,82 Eur subnuomininkų patirti nuostoliai pagal pareikštas pretenzijas; 5) 11 947 Eur kompensacinės palūkanos (2017 m. gruodžio 21 d.). Taip pat nustatyta, kad UAB „Hakonlita“ su UAB „RIMI Lietuva“ susitarė dėl 130 359 Eur negauto pelno ir 210 125,75 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su Pastato uždarymu, atlyginimo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtinta taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo UAB „Hakonlita“ atlyginti tik 145 000 Eur nuostolius, tačiau taikos sutartyje nedetalizuota, kuriuos nuostolius ieškovė sutiko padengti. Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame sprendime pateiktą pagrįstą UAB „Hakonlita“ negautų pajamų, pelno sumažėjimo po Pastato atidarymo, subnuomininkų nuostolių kritiką, padarė išvadą, kad tik UAB „Hakonlita“ patirti 70 343,26 Eur tiesioginiai nuostoliai šioje byloje laikytini įrodytais.

39. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovės argumentą, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atlyginti 50 000 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo UAB „Hakonlita“ nurodyto dydžio draudimo išmoką ir regreso tvarka šį reikalavimą nukreipė į ieškovę. Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovė šią draudimo išmoką įsipareigojo padengti tik po šios bylos išnagrinėjimo ir priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y., pagal taikos sutarties 4 punktą, šalys, be kito ko, sulygo, kad jei UAB „BM būstas“ naudai bus sumokėta (išieškota) dalis sumos, kurios ji reikalauja civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (t. y. byloje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas), kaip jos patirtų nuostolių atlyginimo, tai atsakovė UAB „BM būstas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokės ne visą 1 punkte nurodytą sumą (50 000 Eur), o jos dalį. Ši dalis bus apskaičiuota proporcingai atsakovės UAB „BM būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 patenkintų ir faktiškai sumokėtų (išieškotų) reikalavimų sumai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu ieškovė jokių nuostolių iš su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos taikos sutarties dar nėra patyrusi. Be to, bylos nagrinėjimo metu ir nėra aišku, kokia dalis nuostolių galėtų būti atlyginta. Todėl vien tai, kaip nurodo ieškovė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privalomas vykdyti dokumentas, dėl to šios žalos atsiradimo tikimybė yra reali, nepatvirtina taikos sutartimi įsipareigotų atlyginti 50 000 Eur nuostolių pagrįstumo visa apimtimi. Taigi, byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės regreso teisę į tokio dydžio nuostolius.

40. Kolegija nepagrįstais laikė ir ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo šioje byloje ieškovei nepriteistas civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 (sujungtoje pagal AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Hakonlita“ ieškinius) patirtų 7723,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje nagrinėtais Pastato defektais ir jų pagrindu ieškovei atsiradusia žala. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovai tokių ieškovės išlaidų sutarčių dėl Pastato statybos darbų bei statybų techninės priežiūros sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintų taikos sutarčių 7 punktų sąlygas, ieškovė prisiėmė bylinėjimosi išlaidas sau, todėl šių išlaidų atlyginimas negali būti iš naujo sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, juolab kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, bylinėjimosi išlaidos nėra priskiriamos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytoms protingoms išlaidoms, skirtoms žalos prevencijai ar jai sumažinti, kurios įskaičiuojamos į nuostolius.

41. Kolegija pritarė ir atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentui, kad ieškovė tokiu reikalavimu iš esmės siekia įvykdyti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 įvykdymo atgręžimą ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, nes ieškovė, apskaičiuodama 7723,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, į jas įtraukia ir tai, kas iš jos buvo priteista atsakovei UAB „Tiksli forma“. Kitaip tariant, ieškovė siekia panaikinti minėtą nutartį ir (ar) atlikti jos įvykdymo atgręžimą.

42. Pasisakydama dėl nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų (išskyrus atsakovę UAB „ERGO Insurance SE“, kurios atžvilgiu ieškovės reikalavimai buvo atmesti, todėl jai atlygintos visos bylinėjimosi išlaidos) ir jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, turėjo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau ne taip esmingai, kaip buvo padaryta šiuo atveju. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių turėtų būti derinama tiek su galutinio rezultato taisykle, tiek su vadinamąja priežasties teorija, taip pat atsižvelgtina ir į tokias aplinkybes, jog atsakovė UAB „Tiksli forma“ už 1 (vieną) Eur, t. y. iš esmės nemokamai, parengė Pastato darbo projekto, kurio tikslas buvo stabilizuoti polius pamatų ašyse B/1, C/1, D/1, konstrukcijų dalį, o trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ (rangovės BUAB „Lakaja“ subrangovė) pati atliko pastato pamatų stiprinimo darbus (už kuriuos, kaip nustatyta byloje, ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu), taip pat surado ir rekomendavo ieškovei rangovus, atlikusius grindų pakėlimo darbus.

43. Kolegija nustatė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 62,30 proc., o atmestų reikalavimų – 37,70 proc. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovams priteisti 25 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o tretiesiems asmenims – 30 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

44. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų ir 132 380,67 Eur ieškovės atlygintų nuostolių UAB „Hakonlita“ priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovei priteisti: 312 323 Eur, iš šios sumos priteisiant 296 706,85 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 15 616,15 Eur iš atsakovo V. M.; 132 380,67 Eur, iš šios sumos priteisiant 125 761,64 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 6619,03 Eur iš atsakovo V. M.; 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atitinkamai iš atsakovų BUAB „Lakaja“ ir V. M.; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią žalą, ir CK 6.251 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią visiško žalos atlyginimo principą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog atlyginant žalą turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Dėl to teismai nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimų dalį dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų ir 132 380,67 Eur nuomininkei UAB „Hakonlita“ atlygintų nuostolių kaip patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

44.2. Teismai netinkamai aiškino negautas nuomos pajamas kaip nuostolių rūšį ir dėl to nustatė neteisingus kriterijus vertinti sąnaudas, kuriomis esą turėtų būti mažinamos ieškovės negautos nuomos pajamos. Teismai sąnaudomis, kuriomis esą turėjo būti mažinamos ieškovės negautos nuomos pajamos, laikė žemės nuomos mokestį, Pastato draudimo įmokas, įmokas ir palūkanas bankui ir pan. Nurodytos sąnaudos nelaikytinos mažinančiomis ieškovės negautas nuomos pajamas, nes šias sąnaudas ieškovė patyrė nepriklausomai nuo to, kad negavo nuomos pajamų, ir šios sąnaudos nėra tiesiogiai skirtos nuomos pajamoms „uždirbti“. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, atimti iš negautų pajamų reikia ne visas veiklos išlaidas, o tik nuomos sutarties vykdymo išlaidas. Priešingų kriterijų formavimas nuomos pajamoms, kaip negautų pajamų rūšiai, prieštarautų visiškam žalos atlyginimo principui ir paneigtų nuomotojo galimybę grįžti į tą padėtį, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamo ginčo atveju pagal nuomos sutartį visos nuomos sutarties vykdymo išlaidos perkeltos nuomininkei.

44.3. Teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų regreso teisių apimties vertinimo kriterijų ir neteisingai juos taikė spręsdami dėl regresinių reikalavimų. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje yra pateikti įrodymai, dėl kokios nuostolių sumos atlyginimo susitarė ieškovė su UAB „Hakonlita“, ir kad ieškovė atlygino šiuos nuostolius UAB „Hakonlita“. Byloje taip pat yra pateikti UAB „Hakonlita“ (jos subnuomininkų) nuostolius pagrindžiantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė su UAB „Hakonlita“ susitarė dėl protingų ir būtinų nuostolių atlyginimo. Atsakovai neįrodė ir neįrodinėjo, kad ieškovė su UAB „Hakonlita“ susitarė dėl per didelių nuostolių atlyginimo, kad yra aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Atsakovų nuo tokios įrodinėjimo pareigos neatleidžia ir tai, kad susitariant su UAB „Hakonlita“ dėl nuostolių atlyginimo nebuvo detalizuota, kuriuos konkrečiai nuostolius ieškovė sutiko padengti. Jeigu nagrinėjamo ginčo atveju ieškovei būtų keliama pareiga nurodyti, dėl kurių konkrečiai nuostolių atlyginimo šalys susitarė, tai iš esmės paneigtų taikos sutarties, kaip kompromisinio ginčo sprendimo, esmę ir tai, kad sudarius taikos sutartį ginčas baigiamas jo neišsprendus iš esmės.

45. Atsakovas V. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

45.1. Ieškovė neįrodė nuostolių (negautų pajamų) dydžio, todėl teismai pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą. Nagrinėjant bylą buvo įrodyti tik UAB „Hakonlita“ patirti 70 343,26 Eur tiesioginiai nuostoliai. Taip pat byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės regreso teisę į 50 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovė dėl pamatų defektų įrodė tik 177 257,51 Eur nuostolius (53 738,77 Eur tiesioginius nuostolius, 41 621,48 netiesioginius nuostolius, taip pat 70 343,26 Eur UAB „Hakonlita“ dėl Pastato uždarymo patirtus tiesioginius nuostolius).

45.2. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. M. yra atsakingas už grindų defektus, todėl šis patikslintas ieškinio reikalavimas V. M. buvo pagrįstai atmestas. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. M. tenka tik 5 proc. atsakomybė už pamatų defektus.

45.3. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. M. profesinė veikla buvo apdrausta draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Ieškovė savo reikalavimus nukreipė į draudėją, o ne į draudikę, kuri šioje byloje įtraukta dalyvauti kaip trečiasis asmuo. Ieškovė taip pasielgė dėl to, kad patikslintą ieškinį su reikalavimu atsakovui V. M. pateikė praėjus daugiau kaip 2 metams nuo draudimo poliso galiojimo pabaigos, todėl draudikė konstatavo, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, kuris draudimo sutartimi traktuojamas kaip „reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui pateikimas“, ir atsisakė sumokėti draudimo išmoką.

46. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

46.1. Ieškovės kasacinio skundo reikalavimas atsakovei BUAB „Lakaja“ peržengia ieškovės patikslinto ieškinio, taip pat apeliacinio skundo reikalavimo ribas minėtos atsakovės atžvilgiu. Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad Pastato projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir Pastato rangovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti po 47,50 proc. žalos, o Pastato techninis prižiūrėtojas – 5 proc. žalos. Pirmosios instancijos teismas negalėjo savo iniciatyva pakeisti ieškovės reikalavimo (t. y. ieškovės reikalaujamą priteisti iš atsakovės BUAB „Lakaja“ 47,50 proc. patirtų nuostolių atlyginimą padidinti iki 95 proc.), nes tai yra ieškinio reikalavimų ribų peržengimas. Apeliacinės instancijos teismas šio trečiojo asmens motyvo visai nevertino ir neaptarė, o tai turėjo esminę įtaką tam, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai.

46.2. Ieškovė skaičiuoja savo negautas pajamas, nevertindama savo patirtų sąnaudų (turto nusidėvėjimo ir amortizacinių atskaitymų, sąnaudų darbuotojams ir kt.). Ieškovės pozicija prieštaringa, nes ji teigia, kad iš negautų pajamų reikia atimti ne visas veiklos išlaidas, o tik nuomos sutarties vykdymo išlaidas, tačiau pasisakydama dėl pelno mokesčio jau teigia, kad turi būti vertinamos visos sąnaudos, t. y. turi būti įvertintas ir ieškovės nuostolis už ataskaitinį laikotarpį, atleidžiantis ieškovę nuo pelno mokesčio mokėjimo už gautinas nuomos pajamas. Iš esmės ieškovė teigia, kad jos veikla, susijusi su patalpų nuoma, yra pelninga, tačiau kai kalbama apie pelno mokestį, jau kalbama apie bendrąjį nuostolį ir pareigos mokėti pelno mokestį nebuvimą. Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė verčiasi kita nei patalpų nuomos veikla. Byloje nėra galimybės nustatyti ieškovės sąnaudų pobūdį ir dydį, ieškovei atsisakius jas įrodinėti. Prašydama priteisti negautas pajamas, ieškovė vertina bendrąjį nuostolį, kuris galimai patirtas dėl to, kad buvo padarytas teisės pažeidimas (t. y. nevertina situacijos, ar jai būtų kilusi pareiga mokėti pelno mokestį už gautas nuomos pajamas, jei nebūtų padaryto teisės pažeidimo). Ieškovė neįrodė savo negautų pajamų, kaip grynojo pelno, realumo, o kartu ir paties fakto, kad atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovei nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą. Be to, svarbu yra tai, kiek prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo prisidėjo trečiųjų asmenų – Pastato naudotojos UAB „Hakonlita“ ir jos pasitelktų statinio prižiūrėtojų – veiksmai ar neveikimas, nes tai gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nei UAB „Vilniaus rentinys“, nei atsakovai niekaip negalėjo nulemti Pastato uždarymo laikotarpio, nes jo veiklos atnaujinimas priklausė tik nuo ieškovės UAB „BM būstas“ ir Pastato naudotojos UAB „Hakonlita“ valios ir pastangų. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad ilgalaikio veiklos sustabdymo būtinybės nebuvo.

46.3. Ieškovės, UAB „Hakonlita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos taikos sutartys nesukuria prejudicinių faktų, todėl ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti reikalaujamos atlyginti žalos dydį ir priežastinį ryšį su atsakovų veiksmais. Ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net negalėjo detalizuoti reikalaujamų priteisti nuostolių pobūdžio, t. y. kokią dalį reikalaujamų nuostolių atlyginimo sudaro tiesioginiai nuostoliai, kokią dalį – netiesioginiai, kokius konkrečius nuostolius atlygino UAB „Hakonlita“, koks neva sutartos išmokos pagal taikos sutartį priežastinis ryšys su atsakovų veiksmais. Padarytą žalą atlyginęs asmuo (regredentas), regreso tvarka reikalaudamas atlyginimo iš žalą tiesiogiai padariusio asmens, turi pareigą įrodyti, kad išmokėjo žalos atlyginimą pagrįstai. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė esminės būtinos atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Be to, ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, kad pagal su UAB „Hakonlita“ sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 yra sumokėjusi UAB „Hakonlita“ sutartą 145 000 Eur sumą ar kitaip bent iš dalies įvykdžiusi minimą prievolę, pavyzdžiui, atlikusi priešpriešinį įskaitymą. Tas pats pasakytina ir apie piniginę prievolę AB „Lietuvos draudimas“.

47. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

47.1. Kasaciniu skundu prašomas priteisti nuostolių sumas ieškovė kildina iš Pastato pamatų defektų, už kurių atsiradimą teismai atsakingais yra pripažinę rangovę BUAB „Lakaja“ (95 proc.) ir statybos techninį prižiūrėtoją V. M. (5 proc.). Teismai 100 proc. nuostolių, atsiradusių dėl grindų defektų, priskyrė projektuotojai UAB „Tiksli forma“. UAB „Sweco Lietuva“ į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės UAB „Tiksli forma“ pusėje, nes buvo UAB „Tiksli forma“ subrangovė – rengė Pastato darbo projekto konstrukcinę dalį. Kasaciniu skundu ieškovė neginčija teismų nustatyto statybos dalyvių atsakomybės paskirstymo, t. y. kad už nuostolius, atsiradusius dėl pamatų defektų, atsakomybė tenka tik rangovei BUAB „Lakaja“ (95 proc.) ir statybos techniniam prižiūrėtojui V. M. (5 proc.), o projektuotojos UAB „Tiksli forma“ ir jos subrangovų (įskaitant ir trečiąjį asmenį UAB „Sweco Lietuva“) atsakomybės dėl šios nuostolių dalies nėra.

47.2. Apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose.

48. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ prašo iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti padarytas išvadas dėl UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų neteisėtų veiksmų priežastingumo su kilusiomis pasekmėmis, t. y. kad pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo); pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistinomis sumomis ieškovei už žalą, patirtą dėl pamatų defektų, ir ieškovės reikalavimą atsakovei BUAB „Lakaja“ atmesti, o ieškovės naudai žalai, patirtai dėl Pastato pamatų defektų, atlyginti iš atsakovės BUAB „Lakaja“ draudikės ADB „Gjensidige“ priteisti 23 260,90 Eur, o iš atsakovo V. M. – 3101,45 Eur; pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria neteisingai perskirstytos bylinėjimosi išlaidos; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

48.1. Teismai, tenkindami ieškovės regresinį reikalavimą dėl 70 343,26 Eur sumos, kildinamos iš teismo patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020, priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartimis patvirtintas žalos dydis reiškiant regresinius reikalavimus nėra preziumuojamas kaip įrodytas ir padarytą žalą atlyginęs asmuo (regredentas), regreso tvarka reikalaudamas atlyginimo iš žalą tiesiogiai padariusio asmens, turi pareigą įrodyti, kad išmokėjo žalos atlyginimą pagrįstai. Ieškovė šių nuostolių neįrodinėjo, be to, teisminio nagrinėjimo metu net negalėjo nurodyti, kokio pobūdžio nuostolius sutiko atlyginti. Byloje nėra duomenų, kad 70 343,26 Eur suma yra įtraukta į taikos sutartimi sutartą žalos atlyginimo sumą (145 000 Eur). Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ byloje įrodinėjo, kad 70 343,26 Eur reikalavimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su prekybos centro uždarymu, todėl ši suma nėra įtraukta į taikos sutartimi sutartą žalos atlyginimo sumą. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes pasirėmė tomis aplinkybėmis, kurių neįrodinėjo pati ieškovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento visiškai nepasisakė. Be to, ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, kad pagal su UAB „Hakonlita“ sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 yra sumokėjusi UAB „Hakonlita“ sutartą 145 000 Eur sumą ar kitaip bent iš dalies įvykdžiusi minimą prievolę, pavyzdžiui, atlikusi priešpriešinį įskaitymą.

48.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti 95 proc. žalos, peržengė patikslinto ieškinio reikalavimo ribas, o apeliacinės instancijos teismas šio trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ argumento visai nevertino ir neaptarė, todėl byla išnagrinėta neteisingai. Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad Pastato projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir Pastato rangovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti po 47,50 proc. žalos, o Pastato techninis prižiūrėtojas – 5 proc. žalos. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas kiekvieno iš atsakovų dalinės atsakomybės dydis apibrėžia reikalavimo dalyką. Vien tai, kad teismas įrodytais laikė žymiai mažesnius ieškovės nuostolius (165 703,51 Eur), negu ieškovė reikalavo (450 721,32 Eur + 231 920 Eur), nesuteikia teismui diskrecijos peržengti ieškovės reikalavimo ribas.

48.3. Pirmosios instancijos teismui netinkamai apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas (konstatavus, kad pamatų defektų faktas bei trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ neteisėti veiksmai įrodyti ir nebus bylos nagrinėjimo dalykas), apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pateiktų naujų įrodymų nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino, yra siurprizinės. Kasacinio teismo ne kartą yra pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „Vilniaus rentinys“ byloje pateiktų naujų įrodymų, nevertintų pirmosios instancijos teismo, iš esmės dėl šių įrodymų pasisakė kaip pirmosios instancijos teismas ir taip paneigė trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ teisę į apeliacinį procesą dėl apeliacinės instancijos teismo pateikto dalies įrodymų vertinimo, reikšmingo defektų atsiradimo priežastingumui nustatyti.

48.4. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kad statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas paties užsakovo (t. y. ieškovės šioje byloje) ir, statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, rangovo atsakomybė gali būti žymiai sumažinama. Todėl teismai, nesumažindami atsakovės BUAB „Lakaja“ atsakomybės, neteisingai išsprendė ginčą.

48.5. Apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, proporcijas skaičiavo nuo paskutinio patikslinto ieškinio reikalavimo ribos, nevertindamas pirminės ieškinio reikalavimo sumos, ir todėl neteisingai nustatė trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus rentinys“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes esminis proceso principas „pralaimėjęs moka“ liko neįgyvendintas.

49. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinį skundą atmesti; priteisti iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

49.1. UAB „Hakonlita“ patirtų 70 343,26 Eur nuostolių įrodytinumo vertinimas yra fakto klausimas, dėl to šis argumentas apskritai neturėtų būti peržiūrėtas kasacine tvarka. Tai, kad ieškovei sudarant taikos sutartį su UAB „Hakonlita“ nebuvo susitarta, dėl kurių konkrečių nuostolių pozicijų (eilučių) atlyginimo šalys susitaria, nereiškia, kad dėl to toks šalių susitarimas yra nepagrįstas ar kad ieškovė atlygintos žalos neįrodė. Už žalos atsiradimą atsakingi asmenys, nesutikdami su žalos dydžiu, dėl kurio atlyginimo susitarė ieškovė su UAB „Hakonlita“, turėjo nagrinėjamos bylos metu įrodyti, kad UAB „Hakonlita“ (jos subnuomininkai) patyrė mažesnius nuostolius, nei sutiko atlyginti ieškovė. Atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovė Pastato nuomininkei UAB „Hakonlita“ atlygino per didelius nuostolius. Jeigu ieškovei būtų keliama pareiga nurodyti, dėl kurių konkrečiai nuostolių atlyginimo šalys susitarė, tai iš esmės paneigtų taikos sutarties, kaip kompromisinio ginčo sprendimo, esmę.

49.2. Bylą nagrinėję teismai turėjo prerogatyvos teisę spręsti dėl atsakomybės tarp proceso šalių paskirstymo, o paskirstydami atsakomybę kitaip, nei siūlė ieškovė, teismai nekeitė jos ieškinio reikalavimų. Ieškovė buvo suinteresuota visišku žalos atlyginimu, o tai, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenustatyta aiškių atsakomybės paskirstymo kriterijų, nereiškia, jog dėl to turėtų būti paneigta ieškovės teisė į visišką žalos atlyginimą ar kad dėl atsakomybės paskirstymo už žalos atsiradimą atsakingi asmenys tokiu būdu galėtų išvengti savo atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu teismo paskirtiems ekspertams nustačius, kad atriboti kiekvieno iš statybų proceso dalyvių dalinės atsakomybės yra neįmanoma, to negali būti reikalaujama ir iš ieškovės.

49.3. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų darbų kokybė yra fakto klausimas, dėl kurio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę, ir šios aplinkybės negali būti peržiūrėtos kasacine tvarka. Pagal bendrąją taisyklę, teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno iš įrodymų svarbos visų įrodymų kontekste ir įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertinant nagrinėjamos bylos metu surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų darbų kokybės vertinimo.

49.4. Statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dydžio klausimas taip pat yra fakto klausimas, kuris neturėtų būti peržiūrimas kasacine tvarka. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dydį, vertino visas susijusias aplinkybes, atsižvelgė į nagrinėjamo ginčo specifiką ir kitų statybų proceso dalyvių veiksmus, dėl to pagrindo keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės ar ieškovės, kaip užsakovės, atsakomybės dydžio nėra. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra galimybės vadovautis objektyviuoju priežastiniu ryšiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti faktinio priežastinio ryšio, turi būti nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, kt.). Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ teismų išvadų dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dydžio nagrinėjamoje byloje nepaneigė.

49.5. Nesutikdamas su teismo sprendimu nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ niekaip neįrodinėja, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nepagrįstai. Ieškovės poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lėmė statybos proceso dalyvių, įskaitant ir trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus rentinys“, veiksmai. Pirmąjį kartą bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka teismas nusprendė, kad ieškovė neturi tiesioginės reikalavimo teisės į subrangovus, tačiau tai nereiškia, kad buvo paneigta subrangovų atsakomybė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu konstatuotas trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ netinkamas prievolių vykdymas.

50. Atsakovas V. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinio skundo reikalavimą dėl skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų dėl UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų neteisėtų veiksmų priežastingumo su kilusiomis pasekmėmis, t. y. kad pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo), pašalinimo atmesti; kasacinio skundo reikalavimą pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistinomis sumomis ieškovei už žalą, patirtą dėl pamatų defektų, tokiu būdu: ieškovės reikalavimą atsakovei BUAB „Lakaja“ atmesti, o ieškovės naudai žalai, patirtai dėl Pastato pamatų defektų, atlyginti iš atsakovės BUAB „Lakaja“ draudikės ADB „Gjensidige“ priteisti 23 260,90 Eur, o iš atsakovo V. M. – 3101,45 Eur, patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

50.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukrypimų nuo projektų nebuvo nustatyta, todėl atsakovui V. M. kaip statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tenkanti pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusių defektų ir jo veiksmų. Be to, atsakovas V. M. yra fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo statinio projekto rengėjas, skirtingai nei kiti atsakovai ir tretieji asmenys. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. M. profesinė veikla buvo apdrausta draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per savo filialą.

50.2. Kasaciniame skunde nenurodyta, iš ko trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus rentinys“ turi būti priteista 75 187 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl atsakovas V. M. dėl šio reikalavimo pasisakyti negali.

51. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinį skundą atmesti; priteisti iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

51.1. Reikalaujamus pašalinti skundžiamus motyvus (teismų išvadas) patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo pamatų defektų priežastis ir jas patvirtinančius įrodymus ir padarė tą pačią išvadą, kad defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Kasaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, paneigiančių šių teismų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą.

51.2. CPK 274 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi įvykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Taigi, tais atvejais, kai sprendimas priimamas prieš kelis atsakovus, civilinio proceso įstatymas suteikia teismui teisę spręsti dėl atsakovų atsakomybės dalies. Ieškovė prašė iš atsakovės BUAB „Lakaja“ priteisti 269 237,41 Eur solidariai su ADB „Gjensidige“ (ADB „Gjensidige“ solidarioji atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 41 994,90 Eur) ir priteisti 13 978,67 Eur subsidiariai su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE“, veikiančia per Lietuvos filialą, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos. Teismas iš atsakovės BUAB „Lakaja“ priteisė 124 877,43 Eur žalos atlyginimo, todėl neperžengė šiai atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimo ribų.

51.3. Kasacinio skundo reikalavimas panaikinti sprendimo dalį ir atmesti ieškinį atsakovei BUAB „Lakaja“ nedera su UAB „Vilniaus rentinys“, kuri byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės BUAB „Lakaja“ pusėje, procesine padėtimi. CPK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė BUAB „Lakaja“ bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, t. y. jai pareikšto reikalavimo ir atsakomybės dydžio neginčijo. UAB „Vilniaus rentinys“ taip pat prašo ieškovės naudai iš atsakovės ADB „Gjensidige“ (BUAB „Lakaja“ draudikės) priteisti 23 260,90 Eur. Šis reikalavimas taip pat nedera su CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 47 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tik ieškovė turi teisę padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, o trečiasis asmuo tokios teisės neturi. Ieškovė kasaciniu skundu neginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei iš atsakovės ADB „Gjensidige“ už BUAB „Lakaja“ 41 994,90 Eur žalos atlyginimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negautų nuomos pajamų, kaip nuostolio dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, grindžiamų sudaryta nuomos sutartimi, dydžio nustatymo

52. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

53. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovei, kuri dėl Pastato defektų, iki kol jie buvo ištaisyti, negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu. Ginčo Pastatas yra komercinės paskirties pastatas, kuris buvo išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „Hakonlita“. Pastato eksploatavimas tam tikru laikotarpiu buvo sustabdytas. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas Pastato eksploatavimo sustabdymo laikotarpiu.

55. Taigi, ieškovė reikalauja priteisti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo patirtų nuostolių atlyginimą. Tokie nuostoliai atsiranda dėl to, kad asmuo dėl kito asmens neteisėtų veiksmų tam tikrą laiką negali naudotis savo nuosavybe ir gauti iš to ekonominės naudos. Nuostoliai dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo gali pasireikšti ir kaip netiesioginiai nuostoliai, šiuo atveju kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

56. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

57. Nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, gali būti įrodinėjami ir kaip negautos pajamos dėl verslo pertraukimo, ir kitais būdais, pvz., reikalaujant kompensuoti nuomos vertę, kurią paprastai sudaro suma, už kurią įprastomis verslo sąlygomis būtų galima išnuomoti tokios pačios ar labai panašios paskirties nekilnojamąjį turtą tuo laikotarpiu, kol nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis nekilnojamuoju turtu, t. y. defektų šalinimo laikotarpiu. Šie nuostoliai gali būti įrodinėjami ne tik nuomos verte, bet ir konkrečiomis gautinomis nuomos pajamomis, kurios grindžiamos ieškovo jau sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Ieškovo pasirinktas nuostolių kompensavimo būdas lemia ir skirtingas įrodinėtinas faktines aplinkybes.

58. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

59. Taigi, negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

60. Ieškovė kasaciniu skundu nekvestionuoja kasacinio teismo praktikos, pagal kurią asmuo, prašydamas priteisti negautas pajamas, negali praturtėti ir asmens negautos pajamos turi būti sumažintos tiek, kiek asmuo būtų patyręs sąnaudų toms pajamoms gauti. Tačiau, ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai nustatė neteisingus kriterijus vertinti sąnaudas, kuriomis turėjo būti mažinamos ieškovės negautos nuomos pajamos, nepagrįstai tokioms sąnaudoms priskirdami žemės nuomos mokestį, Pastato draudimo įmokas ir palūkanas bankui, pan.

61. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė siekia prisiteisti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo patirtų nuostolių atlyginimą ir šiuos nuostolius įrodinėja negautomis iš šio turto nuomos pajamomis, grindžiamomis ieškovės sudaryta nuomos sutartimi. Todėl bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu, gali būti reikšmingos apskaičiuojant negautą pelną. Tai reiškia, kad turto nusidėvėjimas, amortizaciniai atskaitymai, darbuotojų darbo sąnaudos nuomos sutarčiai administruoti ir kitos, susijusios su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudos iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu. Nėra pagrindo turto išlaikymo sąnaudas sieti tik su komunalinėmis paslaugomis, į jas, kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėję teismai, taip pat turėtų būti įtrauktos ir turto draudimo, žemės mokestis bei nekilnojamojo turto mokestis ir kitos panašios sąnaudos.

62. Sutiktina su ieškovės kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ne visos iš nurodytų sąnaudų turėtų būti atimamos negauto pelno apskaičiavimo tikslais. Tačiau kokios konkrečiai sąnaudos bus laikomos nukentėjusio asmens sutaupymais, sąnaudomis, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra faktinė aplinkybė, nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje.

63. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

64. Ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turi įrodyti negauto pelno dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovas turi įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kitaip tariant, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius, be kita ko, skirtumą tarp jo sąnaudų, kurias jis patyrė eksploatuodamas pastatą įprastomis sąlygomis, ir sąnaudų, patirtų sutarties pažeidimo sąlygomis – laikotarpiu, kai nukentėjęs asmuo negalėjo eksploatuoti pastato. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu negauto pelno dydžiu, įskaitant ir sąnaudų apskaičiavimą, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos gautinas pajamas pagal jau sudarytą nuomos sutartį, tačiau, iš principo nesutikdama su tam tikrų sąnaudų atėmimo būtinumu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių negautą pelną.

65. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai pateikė tik pavyzdinį sąrašą galimų sąnaudų, kurios galėtų būti vertinamos apskaičiuojant negautą pelną. Konkrečių sąnaudų ir jų įtakos negauto pelno apskaičiavimui, ieškovei atsisakius jas įrodinėti, teismai pagrįstai nenustatinėjo.

66. Kasaciniu skundu ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju taip pat neaktualus nuomos pajamų apmokestinimas vien dėl to, kad 2017 metais ieškovė patyrė mokestinį 1 413 228 Eur nuostolį, todėl, papildomai gavus 312 323 Eur nuomos pajamų, pelno mokesčio mokėti nereikėtų. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

67. Minėta, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negautas pelnas apskaičiuojamas, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokiu būdu nustatoma, kiek nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų (pagerėtų asmens turtinė padėtis), jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Gaudamas nuomos pajamas įprastomis sąlygomis, nukentėjęs asmuo būtų mokėjęs pelno mokestį. Jei tokio pelno mokesčio nukentėjęs asmuo nemoka sutarties pažeidimo sąlygomis, tai reiškia, kad šį pelno mokestį jis sutaupo ir šis mokestis turėtų būti atimtas iš gautinos pajamų sumos.

68. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovės argumentai, jog bylą nagrinėję teismai nustatė neteisingus kriterijus vertinti sąnaudas, kuriomis turėjo būti mažinamos ieškovės negautos nuomos pajamos, yra nepagrįsti, o bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų atlyginimo klausimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, remiantis kuria padaryta žala turi būti visiškai atlyginta ir nukentėjęs asmuo grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį.

69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas tiek žalos padarymo faktą, tiek ir jos dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindė savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

70. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.

71. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (o apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritarė), ieškovei buvo žinoma negautų pajamų įrodinėjimo pareiga, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimo argumentai su negautų pajamų apskaičiavimu nevertinant sąnaudų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atstovas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus atkreipė ieškovės atstovo dėmesį dėl netinkamo negautų pajamų vertinimo ir sąnaudų neatskleidimo; taip pat priminė, jog prašė šioms išlaidoms nustatyti byloje skirti finansinę ekspertizę, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, o pati ieškovė negautų pajamų neįrodinėjo. Ieškovė kasaciniu skundu neteikia argumentų, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ar netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalos padariusį asmenį įgyvendinimo, sudarius taikos sutartį su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu

72. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

73. Minėta, kad žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (žr. šios nutarties 63 punktą). Tokia pareiga ieškovui tenka ir regreso tvarka pareiškus atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui. Kadangi žala nepreziumuojama, pareiškus atgręžtinį reikalavimą, nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintos žalos padarymo faktą, jos dydį pagal bendrąją taisyklę turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), išskyrus tam tikrus atvejus, kai tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

74. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, be to, dėl žalos atsiradimo gali būti visa ar dalinė paties regredento kaltė. Taigi tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007).

75. Pastato nuomininkė UAB „Hakonlita“, šioje byloje dalyvavusi trečiojo asmens procesiniu statusu, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl paaiškėjusių Pastato defektų ir jo uždarymo iš viso patyrė 986 702,46 Eur nuostolių. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Hakonlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama iš UAB „BM būstas“ ir jos draudikės „ERGO Insurance SE“ minėtų nuostolių atlyginimo. UAB „Hakonlita“ draudikė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudėjai 50 000 Eur draudimo išmoką nuostoliams padengti, taip pat pateikė ieškinį, reikalaudama regreso tvarka priteisti iš UAB „BM būstas“ atitinkamą sumą. Pagal nurodytus ieškinius iškeltos bylos buvo sujungtos ir abu ieškiniai buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „BM būstas“ ir UAB „Hakonlita“ su UAB „BM būstas“ sudarytas taikos sutartis ir minėtą civilinę bylą nutraukė.

76. Ieškovė, patikslinusi ieškinį šioje byloje, be kita ko, prašė regreso tvarka priteisti 202 723,93 Eur nuostolių atlyginimą. Šią sumą sudaro: 145 000 Eur nuostolių, kuriuos pagal civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 teismo patvirtintą taikos sutartį ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Hakonlita“, 50 000 Eur, kuriuos taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti AB „Lietuvos draudimas“, ir 7723,93 Eur minėtoje civilinėje byloje UAB „BM būstas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

77. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl UAB „Hakonlita“ nurodytų 986 702,46 Eur nuostolių pagrįstumo, įrodytais pripažino tik dalį jų, t. y. 70 343,26 Eur tiesioginius nuostolius, patirtus dėl Pastato inžinerinių sistemų priežiūros, komunalinių išlaidų, teritorijos tvarkymo ir valymo Pastato uždarymo laikotarpiu, dėl atliktų Pastato konstrukcijų tyrimų ir konsultacijų, patalpų remonto. Teismų vertinimu, šiuos nuostolius patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė atlygino šiuos nuostolius Pastato nuomininkei UAB „Hakonlita“, atitinkama dalimi sumažindama Pastato nuomos mokestį už praėjusį (iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) laikotarpį.

78. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, dėl kokios nuostolių sumos atlyginimo susitarta su UAB „Hakonlita“, ir kad ieškovė atlygino šiuos nuostolius UAB „Hakonlita“. Byloje taip pat yra pateikti UAB „Hakonlita“ (jos subnuomininkų) nuostolius pagrindžiantys įrodymai, o atsakovai neįrodė ir neįrodinėjo, kad ieškovė su UAB „Hakonlita“ susitarė dėl per didelių nuostolių atlyginimo, kad yra aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, 6.282 straipsnį.

79. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių ieškovės kasacinio skundo argumentų, pirmiausia pažymi, kad tai, jog ginčas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusio trečiojo asmens ir regredento užbaigiamas jų sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi bei šiuo pagrindu regreso tvarka pareiškiamas atgręžtinis reikalavimas, įrodinėjimo naštos paskirstymo nekeičia. Tokiais atvejais ieškovui, regreso tvarka pareiškusiam atgręžtinį reikalavimą už žalos padarymą atsakingam (-iems) asmeniui (-ims), vis tiek tenka pareiga įrodyti, be kita ko, žalos padarymo faktą ir jos dydį (žr. šios nutarties 73 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai neprieštarauja šios nutarties 74 punkte paminėti kasacinio teismo išaiškinimai (šiais išaiškinimais remiamasi ir ieškovės kasaciniame skunde), nes tai, kad asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį, nepaneigia pirmiau minėtos ieškovui tenkančios įrodinėjimo pareigos.

80. CK 6.280 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad kito asmens žalą atlyginęs asmuo iš padariusio žalą asmens regreso teise turi teisę reikalauti ne daugiau, nei sumokėjo žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad, taikos sutartimi nustačius mažesnį regredento atlygintiną žalos dydį, nei tą, kurį nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo faktiškai patyręs, regreso tvarka reiškiamas reikalavimas negali viršyti taikos sutartimi sulygtos atlygintinos žalos sumos dydžio. Taikos sutartimi sutarties šalys siekia abipusių nuolaidų būdu susitarti dėl žalos atlyginimo fakto ir jo dydžio. Pasiektus susitarimus gali nulemti skirtingos aplinkybės, pvz., siekis išsaugoti gerus santykius, juos toliau tęsti ir pan. Todėl taikos sutartis, kurioje nedalyvauja atsakingas už žalą asmuo, pati savaime nepagrindžia nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos fakto ir dydžio. Tai yra tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos faktą ir dydį bei jam regredento atlygintos žalos dydį.

81. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo žalos atlyginimo reikalauja keliais skirtingais faktiniais pagrindais ir su juo sudaroma taikos sutartis, regredentas, reikšdamas atgręžtinį reikalavimą, neturi pareigos nurodyti, dėl kurių konkrečiai nuostolių atlyginimo šalys susitarė, nes tai paneigtų taikos sutarties, kaip kompromisinio ginčo sprendimo, esmę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas taip pat nepaneigia pirmiau nurodytos įrodinėjimo pareigos, tenkančios regredentui reiškiant atgręžtinį reikalavimą, t. y. įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį.

82. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Hakonlita“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus dėl jos patirtų nuostolių, susijusių su atsiradusiais Pastato defektais ir jo uždarymu. Atsakovai, jų pusėje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys ginčijo šiuos įrodymus ir laikėsi pozicijos, kad UAB „Hakonlita“ nurodyti nuostoliai neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai pasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiama UAB „Hakonlita“ nurodyta patirtų nuostolių suma (986 702,46 Eur), vertinimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo 96 punktą). Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui pritarė.

83. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė kasaciniame skunde nenurodo argumentų, pagrindžiančių, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl aptariamo ieškinio reikalavimo, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Taigi, ieškovės kasacinis skundas dėl nurodyto ginčo klausimo atmestinas kaip nepagrįstas.

85. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniu skundu, be kita ko, nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalimis, kuriomis minėtas ieškovės regresinis reikalavimas iš dalies patenkintas. Minėta, kad bylą nagrinėję teismai pripažino įrodytais UAB „Hakonlita“ 70 343,26 Eur tiesioginius nuostolius (žr. šios nutarties 77 punktą). Nurodyta suma neviršija civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 teismo patvirtintomis taikos sutartimis ieškovės UAB „BM būstas“ įsipareigotos atlyginti bendros sumos. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė šių nuostolių neįrodinėjo; byloje nėra duomenų, kad 70 343,26 Eur suma yra įtraukta į taikos sutartimi sutartą žalos atlyginimo sumą; ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra bent iš dalies įvykdžiusi taikos sutartį ir atsiskaičiusi su UAB „Hakonlita“. Teisėjų kolegija šiuos trečiojo asmens kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

86. Atsižvelgiant į tai, kas jau nurodyta šios nutarties 82 punkte, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pastato nuomininkės UAB „Hakonlita“ patirti nuostoliai dėl Pastato defektų ir jo uždarymo šioje byloje apskritai nebuvo įrodinėjami. Minėta, kad tokius įrodymus šioje byloje teikė pati UAB „Hakonlita“, todėl ieškovei jų nebereikėjo teikti. Ta aplinkybė, kad ieškovės ir UAB „Hakonlita“ sudarytoje taikos sutartyje nėra nurodyta, kuriuos konkrečiai nuostolius ieškovė įsipareigojo atlyginti, taip pat neturi reikšmės, svarbu tik tai, kad ši ginčo suma neviršija minėtoje taikos sutartyje nustatytos bendros atlygintinos sumos (žr. šios nutarties 80 punktą). Be to, minėta taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas dėl visų UAB „Hakonlita“ reikalautų atlyginti nuostolių, todėl nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai peržengė ieškinio ribas, nes pasirėmė tomis aplinkybėmis, kurių neįrodinėjo pati ieškovė.

87. Pirmiau minėta (žr. šios nutarties 77 punktą), kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovė atlygino šiuos nuostolius Pastato nuomininkei UAB „Hakonlita“, atitinkama dalimi sumažindama Pastato nuomos mokestį už praėjusį (iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) laikotarpį. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ neteikia argumentų, jog ši aplinkybė yra nustatyta nepagrįstai. Kasaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ taip pat nurodo, kad byloje įrodinėjo, jog 70 343,26 Eur reikalavimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su Pastato uždarymu dėl atsiradusių defektų, todėl ši suma nėra įtraukta į ieškovės ir UAB „Hakonlita“ taikos sutartimi sutartą žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, padarytų sprendžiant aptariamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, teisėtumo patikros peržiūrint bylą kasacine tvarka jau pasisakyta atsakant į atitinkamus ieškovės kasacinio skundo argumentus (žr. šios nutarties 82–84 punktus). Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde, kaip ir ieškovės kasaciniame skunde, nepateikiama išsamių teisinių argumentų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, atitinkančių CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus, todėl teisėjų kolegija, nebekartodama tų pačių argumentų, šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kaip nuostolių atlyginimo

88. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti 7723,93 Eur nuostolių, kurie patirti kaip bylinėjimosi išlaidos teisme sprendžiant ginčą su Pastato nuomininke UAB „Hakonlita“, atlyginimą. Šie nuostoliai, kaip ir kiti ieškovės regreso tvarka reikalaujami trečiajam asmeniui UAB „Hakonlita“ atlyginti nuostoliai, ieškovės turi būti įrodyti remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės taisyklėmis.

89. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su šioje byloje nagrinėtais Pastato defektais ir jų pagrindu atsiradusia žala. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad tarp patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nustatytų defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes ji buvo priversta bylinėtis su UAB „Hakonlita“ dėl to, kad Pastato statybų proceso dalyviai nepripažino savo kaltės ir vengė vykdyti savo prievoles, todėl už defektų atsiradimą atsakingi statybų proceso dalyviai atsako už šių išlaidų atlyginimą. Kitų argumentų dėl netinkamo priežastinio ryšio sampratos aiškinimo ir taikymo ieškovė neteikia.

90. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė kaip bylinėjimosi išlaidas teisme sprendžiant ginčą su UAB „Hakonlita“, nes atsakovai tokių ieškovės išlaidų sutarčių dėl Pastato statybos darbų bei statybų techninės priežiūros sudarymo metu negalėjo protingai numatyti.

91. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023 41 punktą). Ieškovė neteikia argumentų, pagrindžiančių netinkamą teisinio priežastinio ryšio aiškinimą ir taikymą šiuo atveju. Ieškovės argumentas, kad Pastato statybų proceso dalyviai nepripažino kaltės ir vengė vykdyti savo prievoles, niekaip nepagrindžia tos aplinkybės, kad šiuo atveju žalingi teisiniai padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).

92. Ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai šių išlaidų nevertino kaip nuostolių, patenkančių į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kaip išlaidų, kuriomis buvo siekiama sumažinti žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė kasaciniu skundu nepaneigė apeliacinės instancijos teismo išvados dėl teisinio priežastinio ryšio nebuvimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimas neturės teisinės reikšmės sprendžiant šį reikalavimą, todėl dėl jo nepasisako.

Dėl ieškinio ribų peržengimo nustatant kiekvienam atsakovui tenkantį dalinės atsakomybės dydį

93. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

94. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 23 punktą).

95. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

96. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsakomybės rūšies nustatymas yra teisinis santykio kvalifikavimas pagal šalių nurodytas aplinkybes, todėl net ir tais atvejais, kai teismas nesivadovauja ieškovo prašoma taikyti civilinės atsakomybės rūšimi (solidariąja atsakomybe), o teismas ex officio (pagal pareigas) taiko kitą rūšį (dalinę atsakomybę), tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

97. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė suformuluotu ieškinio reikalavimu prašė taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2022 m. liepos 5 d. sprendime nurodė, kad ieškovė, kaip statybos darbų užsakovė, galėjo reikšti tiesioginį reikalavimą tik generalinei projektuotojai UAB „Tiksli forma“, generalinei statybos rangovei BUAB „Lakaja“ ir statinio statybos techniniam prižiūrėtojui V. M. kaip sutarčių kontrahentams pagal tris atskiras projektavimo darbų, rangos darbų ir statinio statybos techninės priežiūros sutartis; kadangi minėti atsakovai veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą, todėl ir pagrindo taikyti jiems solidariąją atsakomybę nebuvo; atsakovų civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekvienas iš jų atsako pagal savo sutartinius įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas grąžintą bylos dalį iš naujo, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, 2022 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį ir identifikuoti kiekvienam iš minėtų atsakovų bei jų draudikams reiškiamus reikalavimus bei juos pagrįsti tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais. Ieškovė, vykdydama nurodytą teismo įpareigojimą, patikslino ieškinį, nurodydama, kad Pastato projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir Pastato rangovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti po 47,50 proc. žalos, o Pastato techninis prižiūrėtojas – 5 proc. žalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą antrą kartą, be kita ko, nusprendė, kad atsakovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti 95 proc. žalos, kilusios dėl Pastato pamatų defektų, o Pastato projektuotoja UAB „Tiksli forma“ už šią žalą nėra atsakinga. Taigi, bylą nagrinėjusių teismų galutiniais procesiniais sprendimais dalinė atsakomybė tarp atsakovų paskirstyta kitomis dalimis, nei prašė ieškovė galutinai patikslintu 2022 m. spalio 18 d. ieškiniu.

98. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė siekė, jog dėl paaiškėjusių Pastato defektų padaryti nuostoliai būtų atlyginti visiškai. Atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime padarytas išvadas ir vykdydama po šio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą, ieškovė, patikslindama ieškinio reikalavimus, iš esmės siekė, jog nuostoliai jai būtų atlyginti tų Pastato statybų proceso dalyvių, kuriems tenka atsakomybė už nustatytus Pastato defektus. Tiek Pastato projektuotoja, tiek rangovė neigė savo atsakomybę. Byloje buvo paskirtos teismo ekspertizės Pastato defektų atsiradimo priežastims nustatyti, tačiau iš teismo ekspertų išvadų ieškovė negalėjo atskirti kiekvieno iš statybų proceso dalyvių atsakomybės dėl atskirų defektų. Dėl to ieškovė prašė atsakomybę Pastato projektuotojai UAB „Tiksli forma“ ir Pastato rangovei BUAB „Lakaja“ padalyti lygiomis dalimis.

99. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami, jog atsakovė BUAB „Lakaja“ turi atlyginti 95 proc. žalos, kilusios dėl Pastato pamatų defektų, peržengė ieškovės 2022 m. spalio 18 d. patikslinto ieškinio reikalavimo ribas. Pažymėtina, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems asmenims, įskaitant ir UAB „Vilniaus rentinys“, nuo pat pradžių buvo žinomas ir suprantamas šis ieškovės reikalavimas, jie galėjo teikti savo atsikirtimus į šį reikalavimą, todėl jų teisė gintis nebuvo apribota. Taigi, nurodytas trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovės BUAB „Lakaja“ priteistiną žalos atlyginimą, toks teisės aiškinimas šiuo atveju paneigtų visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) ir prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl siurprizinio teismo sprendimo

100. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį, sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024, 34 punktas).

101. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas).

102. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Nagrinėjant reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

103. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pateikto naujo įrodymo (VGTU 2021 m. lapkričio 9 d. atsakymų pateikimo pagal suformuluotus klausimus ataskaitos), nevertinto pirmosios instancijos teismo pakartotinai nagrinėjant bylą, yra siurprizinės, paneigiančios trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ teisę į apeliacinį procesą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

104. Iš bylos medžiagos matyti, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ pateikė prašymą priimti naują įrodymą – VGTU mokslininkų ekspertų 2021 m. lapkričio 9 d. parengtą ataskaitą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimu, kuriuo dalis bylos grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtą naują įrodymą atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad šis įrodymas galėjo būti gautas ir pateiktas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant bylą, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ kartu su 2022 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu į ieškovės 2022 m. spalio 18 d. patikslintą ieškinį dar kartą pateikė tą patį naują įrodymą, be to, vėliau pateikė prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytoją vieną iš minėtą ataskaitą parengusių asmenų. Pastarojo prašymo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi nepatenkino, be kita ko, pažymėdamas, kad tai, jog trečiasis asmuo VGTU 2021 m. lapkričio 9 d. ataskaitą pateikė pakartotinai, nesudaro pagrindo šį įrodymą vertinti trečiojo asmens atliktų darbų kokybės aspektu; šį įrodymą teismas galės vertinti tik spręsdamas atsakovų civilinės atsakomybės, o konkrečiai – sukeltos žalos (jos dydžio) klausimą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendime dėl minėtos VGTU ataskaitos vertinimo nepasisakyta, dėl to trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinį skundą grindė, be kita ko, atitinkamu argumentu, o priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis, t. y. ieškovė, atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstė savo poziciją šiuo ginčo klausimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 10 d. nutartyje, pasisakydama dėl minėtos VGTU ataskaitos vertinimo, pažymėjo, kad joje nėra pateikti jokie kiti kolonų pamatų nuosėdžių matavimai, juo labiau atitinkantys teisinės metrologijos reikalavimus, taip pat nepateikti jokie kiti polio vientisumo bandymo rezultatai, be to, kai kurios ataskaitoje padarytos išvados leidžia apskritai abejoti šios ataskaitos patikimumu.

105. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas grąžintą bylos dalį, priėmė trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pateiktą naują rašytinį įrodymą (VGTU 2021 m. lapkričio 9 d. ataskaitą), tačiau dėl šio įrodymo vertinimo (jo reikšmės sprendžiant ginčo klausimą) iš dalies pasisakė tik tarpinėje nutartyje, o ne priimdamas galutinį sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumento, jog minėtas įrodymas nebuvo įvertintas, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, motyvuodamas, kodėl šis įrodymas atmestinas.

106. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiai procesinei situacijai, kai pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisako dėl konkretaus įrodymo vertinimo, dėl kurio šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys pateikė ar turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus, nuomones ar pastabas, tačiau tokį vertinimą pateikia apeliacinės instancijos teismas, procesiniame sprendime pasisakydamas dėl atitinkamų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, pastarasis teismo sprendimas nelaikytinas siurpriziniu. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių nenustatė pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Be to, CPK 314 straipsnyje nurodytais išimtiniais atvejais nauji įrodymai gali būti priimami ir apeliacinės instancijos teisme. Jeigu šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie priimtus naujus įrodymus ir jiems buvo sudaryta galimybė dėl šių įrodymų pasisakyti, atitinkamos teismo išvados dėl tokių įrodymų vertinimo negali būti pripažįstamos netikėtomis, siurprizinėmis.

107. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus į ieškovės pareikštus reikalavimus, susijusius su Pastato pamatų defektais. Šie atsikirtimai buvo grindžiami, be kita ko, byloje pateiktu nauju įrodymu – VGTU 2021 m. lapkričio 9 d. ataskaita. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjo tą patį ginčo klausimą. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ pasinaudojo apeliacijos teise, taigi, ši teisė, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, jam nebuvo apribota. Nors trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl minėto įrodymo vertinimo, kasaciniame skunde nenurodo argumentų, atitinkančių CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių netinkamą aiškinimą ir taikymą, nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Dėl rangovo atsakomybės sumažinimo, nustačius statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų atlikimą

108. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 58 punktas).

109. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės (ten pat, 54 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taikomas užsakovui priteistinų nuostolių mažinimas remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

110. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes, statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, nesumažino Pastato rangovės – atsakovės BUAB „Lakaja“ atsakomybės. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka.

111. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu tam tikrą dalį nuostolių prašė priteisti iš Pastato statybos techninio prižiūrėtojo – atsakovo V. M. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad statybos techninis prižiūrėtojas V. M. netinkamai kontroliavo Pastato statybos procesą (nereagavo į netinkamai atliekamus statybos darbus, nereikalavo atlikti projekte numatytų bandymų, leido darbus atlikti nesant parengtų darbo projekto sprendinių ir kt.), taip pat nustatė, kad statybos techninio prižiūrėtojo galimybės kontroliuoti pamatų įrengimo darbus buvo ribotos, o nepakankama kontrolė tik prisidėjo, bet nebuvo defektų atsiradimo priežastis. Taigi, ieškovei tam tikrą dalį atsakomybės už padarytus nuostolius priskyrus Pastato statybos techniniam prižiūrėtojui V. M., bylą nagrinėję teismai, iš dalies patenkindami ieškovės reikalavimus, dalį nuostolių atlyginimo priteisė iš šio atsakovo, tokiu būdu atitinkama dalimi sumažindami rangovės – atsakovės BUAB „Lakaja“ atsakomybę.

112. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kokiomis proporcijomis statybų proceso dalyviams paskirstytina dalinė atsakomybė dėl statybos (projektavimo) rangos darbų netinkamos kokybės, be kita ko, kokia apimtimi yra pagrindas sumažinti rangovui tenkančią atsakomybės dalį dėl paties užsakovo (jam atstovaujančio statybos techninio prižiūrėtojo) kaltės, kiekvienu atveju sprendžiama įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, fakto klausimų nenagrinėja. Šiuo atveju, kaip minėta, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje pateiktus įrodymus, nusprendė dalį nuostolių atlyginimo priteisti iš Pastato statybos techninio prižiūrėtojo – atsakovo V. M., taip atitinkama dalimi sumažindami rangovei – atsakovei BUAB „Lakaja“ tenkančią atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde nenurodo argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami kiekvienam iš atsakovų, tarp jų ir Pastato statybos techniniam prižiūrėtojui V. M., kaip užsakovės (t. y. ieškovės) atstovui, tenkančios dalinės atsakomybės dydžio nustatymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, perskirstymo

113. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį procentais, nes proporcijas skaičiavo nuo paskutinio patikslinto ieškinio reikalavimo sumos, nevertindamas pirminės ieškinio reikalavimo sumos, ir todėl neteisingai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

114. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

115. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

116. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo buvo pareiškusi ir subrangovei UAB „Vilniaus rentinys“ kaip solidariajai atsakovei. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. liepos 5 d. priėmus sprendimą, kuriuo, be kita ko, ieškinys subrangovei UAB „Vilniaus rentinys“ atmestas, pastaroji toliau byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės BUAB „Lakaja“ (generalinės rangovės) pusėje. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ne kartą tikslinant ieškinį matyti, kad ieškinio reikalavimų dydis buvo sumažintas atsižvelgiant į kitoje civilinėje byloje taikos sutartimis išspręstus ginčus su Pastato nuomininke UAB „Hakonlita“ ir jos draudike, taip pat gautas ekspertų išvadas dėl Pastato defektų atsiradimo priežasčių, be to, kaip minėta, po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo priėmimo grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šis įpareigojo ieškovę dar kartą patikslinti ieškinį.

117. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus šios bylos eigos ypatumus ir priežastis, dėl kurių ieškovei kilo poreikis ne kartą tikslinti ieškinį, taip pat kilusio ginčo sudėtingumą ir kompleksiškumą, ir į tai, kad subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ tiek anksčiau kaip atsakovė, tiek ir dabar kaip trečiasis asmuo turi iš esmės tą patį materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, lemiantį jos poreikį ginti savo teises pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantį atstovą, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais, skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė atsakovams ir tretiesiems asmenims atlygintinas bylinėjimosi išlaidas procentine išraiška. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nepagrįstai, netinkamai aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas bei minėtus kasacinio teismo išaiškinimus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo

118. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiais klausimais. Ieškovės UAB „BM būstas“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus. Ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

119. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

120. Netenkinus ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šių skundų parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos, spręstinas atsiliepimus į kasacinius skundus padavusių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

121. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą turėjo 1573 Eur išlaidų. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ kasacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 2962,90 Eur. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas.

122. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „BM būstas“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ savo atsiliepimuose į atitinkamus kasacinius skundus prašo juos atmesti, teismui netenkinus šių kasacinių skundų, ieškovei ir trečiajam asmeniui vienam iš kito turėtų būti priteisiamos nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos. Dėl to, atlikus šių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisiamas tik ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atlygintinų bylinėjimosi išlaidų skirtumas, t. y. 1389,90 Eur (2962,90 Eur – 1573 Eur).

123. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų kasaciniame teisme nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus rentinys“ (j. a. k. 120372443) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ (j. a. k. 300126817) 1389,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė