V. B. pagal BK 222 str., 220 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1872/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. B. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti V. B. advokato atstovavimo išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, neatsakė į esminius jo argumentus arba atsakė tik formaliai. Tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

V. B. sugebėjus pagrįsti, kad jokios neapskaitytos jo ūkyje užaugintos produkcijos pas jį nėra ir būti negali ir kad tokios produkcijos savo prekybos taškuose nerealizavo, pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytas esmines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis. T. y. teismas iš kaltinimo pašalino, kad krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyta produkcija buvo būtent V. B. ūkio produkcija, taip pat ir tai, kad šią produkciją V. B. realizavo prekybos vietose bei nurodė, kad ši produkcija galėjo būti nebūtinai V. B. ūkio, tačiau nenustatė, kieno tai produkcija bei kur ir kokiu būdu ji buvo realizuota. Taip, pasak kasatorių, V. B. buvo užkirsta galimybė gintis nuo iš esmės pakeisto itin abstraktaus kaltinimo. V. B. inkriminuota BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo siejama išimtinai su jo, kaip ūkininko, veikla, todėl toks kaltinimo ribų išplėtimas, iš anksto apie tai neinformavus kaltinamojo, nebuvo galimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalindamas aplinkybę, jog minėta neapskaityta produkcija buvo realizuojama prekybos taškuose, pripažino, kad prekybos vietose visa produkcija buvo realizuojama laikantis teisės aktų reikalavimų ir kad apgaulinga buhalterinė apskaita V. B. ūkyje nebuvo vedama.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo su BK 220 straipsnio inkriminavimu V. B. sietino valstybei padarytos žalos dydžio klausimo. Nors gynybos prašymu buvo atlikta buhalterinė (apskaitos ir finansų) ekspertizė ir joje pateiktos kardinaliai priešingos išvados, iš esmės keičiančios pirmosios instancijos teismo atliktą skaičiavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio ekspertizės akto išvadų netyrė ir nevertino bei pateikė nieko bendro su šios instancijos teisme nagrinėtomis bei paties teismo nustatytomis aplinkybėmis neturinčias išvadas. Šis teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti dalį Klaipėdos apskrities VMI pareikšto ieškinio, remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, niekaip to nemotyvuodamas.

Minėto ekspertizės akto analizė rodo, kad ekspertė savo paskaičiavimus ir išvadas pateikė, neturėdama visos reikiamos informacijos ir duomenų. Nesant galimybei nustatyti, ar ūkyje buvo realizuojamas neapskaitytos produkcijos kiekis, ir jeigu buvo, tai koks tas kiekis, lieka neaišku, kokios faktinės veikos aplinkybės byloje yra nustatytos ir kuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. B. veiksmus, kaip atitinkančius BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Tuo tarpu, kaip pabrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje, teismo sprendimas turi nekelti jokių abejonių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nors ir apklausė prašomas liudytojas V. L. ir M. Z. bei pridėjo prie bylos pateiktus dokumentus, šių įrodymų nutartyje tinkamai neištyrė ir neįvertino. Dėl to nėra aišku, kokias faktines veikos aplinkybes šis teismas pripažino nustatytomis ir kokiomis (pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo nustatytomis) vadovavosi.

Pasak kasatorių, V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nors PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, neįvykus ūkinėms operacijoms ir negavus už jas pinigų, gali būti pripažįstamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimu, tai nelaikytini nusikalstama veika, nes V. B. neturėjo tyčios neapskaityti visų ar dalies pajamų ar nesumokėti valstybei mokesčių. Šiuo atveju į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos tik realiai įvykusios operacijos, todėl galima nustatyti ūkininko ūkio finansinę veiklą ir įvertinti visus šios veiklos rezultatus. Be kita ko, V. B. yra ūkio vadovas, todėl jis yra atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Šiuo atveju sandėlininkes A. S. ir J. J. pirmosios instancijos teismas išteisino kaip nepadariusias nusikalstamos veikos. Pastarųjų netyčiniai veiksmai nelėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje neatskleista, kaip V. B. veiksmai – netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas – siejasi su kilusiais padariniais, be to, nėra nustatyta, kad V. B. būtų pats išrašęs buhalterinius dokumentus, nurodęs neįtraukti dokumentų į apskaitą ar nepateikti buhalterei. Akivaizdu, kad V. B. kaltė yra siejama ne su inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį apibrėžiančių požymių nustatymu, o tik su Buhalterinės apskaitos įstatymo normų pažeidimu, taip išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas. Minėto įstatymo pažeidimas vertintinas tik kaip administracinis nusižengimas.

Kasatorių teigimu, procesinės prievartos priemonės – telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys buvo panaudoti kitame procese, nesilaikant BPK 162 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo jais remtis. Apie tai pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. B. ir jo gynėja D. Navickienė, iš esmės nesutikdami su V. B. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei pateikia savą situacijos bei įrodymų vertinimą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kuriais grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių buvo pateikti nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja D. Navickienė kasaciniame skunde iš esmės tik pakartojo apeliacinio skundo argumentus, nepateikdami teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokiais įrodymais teismai turėjo remtis, o kokius atmesti, kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos ir kaip šios aplinkybės turėjo būti teisiškai įvertintos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir suvaržyta nuteistojo V. B. teisė į gynybą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinių bylos nagrinėjimo pagrindų nepagrindžia ir kasacinio skundo argumentai dėl Klaipėdos apskrities VMI priteisto civilinio ieškinio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis