V. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 222 str., 205 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1789/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios V. B. ir jos gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. ir jos gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. B. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti V. B. advokato atstovavimo išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino apeliaciniame skunde akcentuotų aplinkybių ir, nepaisydamas akivaizdžių byloje esančių prieštaravimų, formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip iš esmės neatsakydamas į V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Dėl nurodytų BPK pažeidimų V. B. nepagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Kasatorių teigimu, tik neabejotinai nustačius, kad V. B. iš A. P. ir UAB „A“ nupirktas prekes pardavė ir gavo pajamų, būtų galima konstatuoti, jog prekes ji įgijo ne kaip fizinis asmuo, o kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, ir neregistruodama gautų pajamų už parduotas prekes kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose bei pajamų nedeklaruodama, padarė įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus. Tačiau šios aplinkybės nenustatytos, tai iš esmės pripažinta ir nuosprendyje. Paukštienos įgijimas iš UAB „A“, nesant duomenų apie su jomis įvykusias ūkines operacijas, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajai inkriminuotas nedidelio (ne daugiau kaip 90 kg per mėnesį) kiekio įsigijimas penkių mėnesių laikotarpyje kaip nors lėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, t. y. negalėjimą nustatyti dalies asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, byloje nėra nustatyta valstybei padaryta žala, į valstybės biudžetą nesumokėtos pinigų sumos ir nėra pareikšta civilinių ieškinių, todėl V. B. veiksmai vertintini kaip administracinis nusižengimas, juolab kad šiuo atveju už sąlyginai nedidelio paukštienos kiekio įsigijimą, gauta mokestinė nauda (kuri nėra įvardyta) neviršija Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų piniginių sumų.

Pasak kasatorių, kitame ikiteisminiame tyrime gauta specialisto išvada dėl UAB „A“ veiklos tyrimo negalėjo būti pridėta prie šios bylos ir ja remiamasi grindžiant V. B. kaltinimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo galimybės patikrinti šios specialisto išvados pagrįstumo ir patikimumo, nes negalėjo susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis specialistė teikė savo išvadas, bei negalėjo minėtoje specialisto išvadoje užfiksuotų aplinkybių sugretinti su kitais duomenimis, juos palyginti, o gynyba negalėjo jų ginčyti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. B. negalėjo būti teisiama už grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus, neapskaitymą. Visos kaltinime nurodytos ūkinės operacijos buvo fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais. V. B. yra kaltinama tik tuo, kad gautų lėšų neapskaitė laiku. Tačiau nuo vėliausiai išrašyto pinigų priėmimo kvito iki kratos atlikimo, kurios metu jie buvo išimti, nebuvo praėjęs net mėnuo. Dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, neturėdama kratos metu paimtų dokumentų, t. y. dėl objektyvių priežasčių, V. B. negalėjo laiku įtraukti gautų pajamų į apskaitą. Kasatorės pažymi, kad iš individualios veiklos gautos ir laiku neapskaitytos pajamos yra nustatytos, todėl yra reali galimybė įvertinti tikrąsias aktualiu laikotarpiu iš individualios veiklos gautas pajamas ir nustatyti tikrąją finansinę padėtį. Be to, yra aišku, kokio dydžio mokesčiai nuo šių apskaičiuotų pajamų turėjo būti (ir vėliau, šias pajamas deklaravus, ir buvo) sumokėti.

Abiejų instancijų teismai, konstatuodami BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, rėmėsi tik specialisto išvada, neįvertinę visų bylos aplinkybių, atkartodami duomenis apie į buhalterinę apskaitą neįtrauktas lėšas, gautas iš fizinių asmenų už parduotas prekes, to nesusiedami su neapskaičiuotais, nedeklaruotais ir nesumokėtais į valstybės biudžetą mokesčiais. Iš apkaltinamojo nuosprendžio neaišku, kodėl jame konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nulėmė negalėjimą iš dalies nustatyti V. B., vykdžiusios individualią veiklą, veiklos. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Liko neatskleisti konkretūs padarytų pažeidimų sukelti padariniai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistoji V. B. ir jos gynėja advokatė D. Navickienė kasacinio apskundimo pagrindus, t. y., kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo deklaratyviai. Kasacinio skundo analizė rodo, kad nesutinkama su teismų atliktu įrodymu vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis V. B. pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistosios V. B. gynėjo advokato D. Pociaus apeliacinį skundą, savo nutartyje dėl ginčijamos veikos įrodytumo pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. B. kalta padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasacinio skundo teiginiai, kurie iš esmės yra susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios V. B. ir jos gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė