R. A. pagal BK 150 str., 138 str., 309 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1791/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37494-2021-5

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. A. (R. A.) gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 12 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. A. gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir R. A. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisinti, o už nusikaltimų, numatytų BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą jam paskirti švelnesnes bausmes bei taikant BK 75 straipsnį paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog nukentėjęs G. S. turėjo lytinius santykius su nuteistuoju R. A., todėl teismai negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad R. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra įrodyta. Apkaltinamasis nuosprendis R. A. priimtas visas abejones vertinant ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo naudai. Nukentėjusiojo G. S. parodymai yra vieninteliai nuteistojo kaltės įrodymai, nors jie yra prieštaringi ir prieštaravimai nėra pašalinti. Teismai nesilaikė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes neišsamiai vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nuteistojo gynėjas nesutinka su R. A. už BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir teigia, kad nuteistasis yra teisiantis pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, todėl už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių ar apysunkių nusikaltimų, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba tokių bausmių vykdymą atidėti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su R. A. nuteisimu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, R. A. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu, bausmės paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo R. A. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė