Baudžiamoji byla Nr. 2K-254-719/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22462-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę dvejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo.
G. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė dveji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė treji metai laisvės atėmimo.
Iš nuteistųjų G. Š. ir M. Ž. solidariai priteista 123,05 Eur turtinei žalai nukentėjusiajam V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) atlyginti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 263 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. M. Š. pripažintas solidariu atsakovu su G. Š. ir M. Ž. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu V. Č. priteistai turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi sujungė pirmiau nurodytas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus jose išnagrinėjo bendrai.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis, kuria M. Ž., G. Š. ir M. Š. apeliaciniai skundai buvo atmesti.
Kasacinis skundas dėl G. Š. bei M. Š. nuteisimo nėra paduotas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. Ž., G. Š. ir M. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. Š. 2017 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val., būdamas gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose V. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. Š. ir M. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, M. Ž. nukreipus V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), dėmesį ir išsivedus jį į lauką, tuo metu M. Š. bendrais veiksmais su G. Š. įdėjo į V. Č. gėrimą ne mažiau kaip 1 tabletę vaistų „Zolpidem 20 mg“, turinčių ne mažiau kaip 0,01 g psichotropinės medžiagos zolpidemo tartrato, po ko, grįžus V. Č. ir išgėrus gėrimą su vaistais bei užmigus, M. Š., veikdamas kartu su G. Š. ir M. Ž., pagrobė V. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: grynuosius pinigus – vieną 200 Eur kupiūrą; fotoaparatą „Lumi Panasonic“ su dėklu – 100 Eur vertės; juodos spalvos odinę rankinę su joje esančiomis skutimosi putomis, skutimosi peiliuku, losjonu po skutimosi – bendros 20 Eur vertės; prieskonių rinkinį iš 12 rūšių prieskonių – bendros 10 Eur vertės; indelį kavos „Aroma Gold“ – 1,50 Eur vertės; 3 vnt. grikių pakelių – bendros 3 Eur vertės; vieną ryžių pakelį – 1,50 Eur vertės; 5 vnt. sriubų pakelių – bendros 0,85 Eur vertės; pakuotę tualetinio popieriaus – 1,20 Eur vertės; C kategorijos šaunamąjį ginklą – 6 mm kalibro mažos galios revolverį „Alfa 640“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro švininiais šoviniais, – 300 Eur vertės; leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, skirtą laikyti minėtą ginklą, bei V. Č., gimusiam 1998 metais, priklausantį turtą: ausines „Lumix“ – 6 Eur vertės; diskinį pjautuvą „HILTI “ – 250,00 Eur vertės, ir tokiu būdu nukentėjusiajam V. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarė 638,05 Eur turtinę žalą, o V. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), – 256 Eur turtinę žalą, bei neteisėtai išplatino vaistų „Zolpidem 20 mg“, turinčių ne mažiau kaip 0,01 g psichotropinės medžiagos zolpidemo tartrato.
2. M. Ž., G. Š. ir M. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad po to, kai 2017 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių V. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė C kategorijos šaunamąjį ginklą – 6 mm kalibro mažos galios revolverį „Alfa 640“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdami leidimo laikyti šį šaunamąjį ginklą, M. Ž. laikant striukės rankovėje, atgabeno iki namo (duomenys neskelbtini), po ko, M. Ž. šį šaunamąjį ginklą paslėpus po priekine keleivio sėdyne, G. Š., toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. Š. vairuojant automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno šį šaunamąjį ginklą iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, kur šį šaunamąjį ginklą paslėpė, t. y. bendrais veiksmais neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Skunde nurodoma:
3.1. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, „Zolpidem“ yra įtrauktos į psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą. Šių rekomendacijų 2003 m. balandžio 23 d. redakcijoje zolpidemo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra zolpidemas, būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastoje medžiagoje (tabletėje) esančios veikliosios medžiagos – zolpidemo kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai psichotropinė ar narkotinė medžiaga. Byloje objektyvi tiesa nebuvo nustatyta, būtent nebuvo rastas ir paimtas nusikalstamos veikos dalykas – psichotropinės medžiagos – tabletės „Zolpidem 20 mg“, kurios, kaip teigiama kaltinamajame akte, neva buvo išplatintos nukentėjusiajam V. Č., įdedant jam į gėrimą.
3.2. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai vadovaudamiesi aktualiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, konstatavo, kad nagrinėjamo nusikaltimo dalykas yra psichotropinė medžiaga – zolpidemas. Byloje nenustatyta, kokiomis būtent narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kaltininkas neteisėtai disponavo ir koks yra jų kiekis. Byloje nebuvo atliktas cheminis tyrimas, nebuvo pateikta specialisto išvada, todėl darytina išvada, kad tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame teismo nuosprendyje inkriminuojant BK 260 straipsnio 1 dalį remtasi prielaidomis ir spėlionėmis, jog nukentėjusiajam V. Č. buvo išplatinta psichotropinė medžiaga – zolpidemo tartratas, bei nežinomomis priemonėmis nustatytas jos kiekis – ne mažiau kaip 0,001 g.
3.3. M. Ž. (kasatorius) ikiteisminio tyrimo metu pripažino išplatinęs nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos nukentėjusiajam, tačiau svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) įtariamojo prisipažinimui ar kitiems ikiteisminio tyrimo duomenims nesuteikia didesnės įrodomosios galios ir neatleidžia valstybinio kaltintojo bei teismo nuo pareigos patikimais įrodymais pagrįsti asmens kaltę.
3.4. Skundžiamas apygardos teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, galėjusių daryti įtaką teismo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad vien tik ta aplinkybė, jog A. S. buvo paskirti vaistai „Zolpidem 20 mg“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, nepatvirtina nuteistojo kaltės, toliau, pats sau prieštaraudamas, pasisakė, kad šio nuteistojo ir kitų nuteistųjų atlikti veiksmai po to, kai M. Š. tokias tabletes pavogė iš A. S., patvirtina kasatoriaus kaltę neteisėtai kitaip platinus psichotropines medžiagas.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasaciniame skunde iš esmės yra pateikiamos tik deklaratyvios nuorodos į BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio netinkamą taikymą, tačiau nėra nurodyti jokie aiškūs, konkretūs, įtikinami ir tinkamai argumentuoti teiginiai, pagrindžiantys esminių BPK pažeidimų padarymą, paaiškinantys, kokie įrodymai, kasatoriaus nuomone, yra gauti neteisėtai, kokių prieštaravimų teismas nepašalino, kokias aplinkybes turėjo ištirti pakartotinai. Vien ta aplinkybė, kad abiejų instancijų teismų sprendimai neatitiko nuteistojo interesų, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokie procesiniai sprendimai buvo ydingi, todėl naikintini. Priešingai, tiek Kauno apygardos teismo nuosprendis, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atitiko minėtus procesinius sprendimams keliamus reikalavimus, o baudžiamasis procesas buvo vykdomas laikantis nuteistojo akcentuojamame BPK 20 straipsnyje nurodytų taisyklių.
4.2. Nuteistasis nurodo, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas pasireiškė tuo, jog BK 260 straipsnio 1 dalis nuteistajam buvo pritaikyta nenustačius šios nusikalstamos veikos dalyko bei nesant jokių specialistų išvadų. Analogiški nuteistojo argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde, kuriuos išsamiai ir motyvuotai atmetė Lietuvos apeliacinis teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kitokiu būdu pasireiškia tokiais veiksmais, kuriuos atliekant narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nepriklausančios nukentėjusiajam, yra sugirdomos arba suleidžiamos. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog būtent tokiu būdu šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam V. Č. buvo išplatintos psichotropinės medžiagos. Pastarajam į gėrimą buvo įdėta ne mažiau kaip 1 tabletė vaistų „Zolpidem 20“, šį gėrimą išgėręs nukentėjusysis užmigo. Tai reiškia, jog nuteistiesiems, įskaitant ir kasatorių, inkriminuoti nusikalstami veiksmai pasižymėjo būtent anksčiau įvardytu bei teismų praktikoje kvalifikuojamu kaip draudžiamų medžiagų platinimas BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiu. Minėtą aplinkybę patvirtino ir abiejų instancijų teismai. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pripažino, kad kitokiu platinimu yra laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, todėl nesvarbu, kokiu būdu tai buvo padaryta, svarbu, kad draudžiama medžiaga buvo išplatinta.
4.3. Nors baudžiamojoje byloje ir nebuvo nustatytas tikslus nuteistųjų išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau tai nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nepašalina. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos visumą, konstatavo, kad, net ir nesuradus BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyko bei neatlikus nukentėjusiojo kraujo ir šlapimo tyrimų, nuteistųjų veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Kasatoriaus akcentuojami neatlikti tyrimai bei negautos specialisto išvados nepaneigė pastarųjų kaltės. Priešingai, minėti veiksmai nebuvo atlikti dėl tos priežasties, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas žymiai vėliau, nei buvo padaryta nusikalstama veika, todėl minėtų tyrimų rezultatyvumas būtų niekinis bei lemtų nepagrįstą proceso vilkinimą. Nuteistųjų kaltė dėl psichotropinių medžiagų platinimo buvo patvirtinta kitais baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pripažino pakankamais ir patikimais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kasatorius suprato ir žinojo, jog pavogtose tabletėse yra psichotropinės medžiagos. Pastarasis matė, kad šiuos vaistus su alkoholiu išgėręs A. S. prarado sveiką nuovoką, elgėsi neadekvačiai, dėl to buvo nuvežtas į ligoninę. Be to, M. Ž. žinojo, kad su pavogtais vaistais buvo ir jų receptas. Nuteistoji G. Š. apklausų metu taip pat patvirtino savo suvokimą apie minėtų vaistų poveikį organizmui. Nuteistųjų suvokimą apie pavogtų vaistų poveikį patvirtino ir pačių jų veiksmai, nukreipti apsvaiginti nukentėjusįjį ir pasisavinti svetimą turtą. Šių vaistų poveikį taip pat patvirtino ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštai Nr. (1.39)-2R- 2858 ir (1.39)2R-3049.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Kasatorius netinkamą BK 260 straipsnio 1 dalies taikymą grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas konkretus išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis, todėl, kasatoriaus vertinimu, jo nuteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šia kasacinio skundo pozicija nesutinka.
7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato.
8. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2006">2K-286/2006</a>, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>). Taigi kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-489/2018">2K-95-489/2018</a>).
9. Kasatorius nurodo, jog sprendžiant klausimą, ar konkreti medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 296 punkto matyti, kad nedidelis psichotropinės medžiagos zolpidemo (zolpidem) kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g. Vis dėlto, nors šioje baudžiamojoje byloje tikslus psichotropinės medžiagos – zolpidemo kiekis nebuvo nustatytas, tai nešalina baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla išplatinus bet kokį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
10. Šioje baudžiamojoje byloje M. Š., be kita ko, nuteistas ir už tai, kad iš A. S. piniginės pagrobė tris vaistų „Zolpidem 20 mg“ tabletes, kurios vėliau kasatoriaus M. Ž. buvo išplatintos V. Č.. Šių aplinkybių kasatorius nekvestionuoja. Byloje taip pat yra A. S. išrašyto recepto kopija, iš kurios matyti, kad A. S. buvo išrašyti vaistai „Zolpidem 20 mg“. Šio vaisto veiklioji medžiaga yra zolpidemo tartratas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (1.39) 2R-3049 nurodyta, kad zolpidemas ir tartratas yra viena veiklioji medžiaga. Tartratas yra druska, kuri pagerina vaisto tirpumą. Kasatorius iš esmės neginčija fakto, kad jis išplatino mažiausiai vieną medicininio preparato „Zolpidem 20 mg“ tabletę įmesdamas ją V. Č. į gėrimą. Kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kasatorius, įmesdamas tabletę į gėrimą nukentėjusiajam, žinojo, kokius padarinius tai sukels, ir tokių padarinių siekė, kitaip tariant – suvokė platinamos medžiagos pobūdį ir tai, kad ši medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė.
11. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nesiimta priemonių tiksliam išplatintos psichotropinės medžiagos kiekiui nustatyti, nebuvo atlikti nukentėjusiojo V. Č. kraujo ir šlapimo tyrimai. Analogiškus argumentus jis buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, kuris buvo atmestas. Dėl konkretaus psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo teisėjų kolegija jau pasisakė. Kasatorius iš esmės neginčija fakto, kad įmetė tabletę nukentėjusiajam į gėrimą. Kiekvienoje vaisto „Zolpidem 20 mg“ tabletėje yra ne mažiau kaip 0,01 g psichotropinės medžiagos zolpidemo tartrato. Taigi, kasatorius, į nukentėjusiojo gėrimą įmesdamas vaisto tabletę, kurios sudėtyje neabejotinai yra psichotropinės medžiagos, išplatino psichotropinę medžiagą, už ką ir yra nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad nebuvo atlikti nukentėjusiojo kraujo ir šlapimo tyrimai, akcentavo, kad tyrimai nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių – nukentėjusysis V. Č. vaistų tablete, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, buvo apsvaigintas 2017 m. balandžio 29 d., o nukentėjusiojo tėvas į policiją su pareiškimu kreipėsi 2017 m. gegužės 9 d. Iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kitų nusikalstamų veikų, o dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018 m. sausio 19 d. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, jokie tyrimai, susiję su nukentėjusiojo V. Č. krauju ar šlapimu, jau negalėjo būti atliekami. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka ir minėtų tyrimų neatlikimo nelaiko proceso trūkumu. Kadangi nekyla ginčo dėl paties vaisto (tabletės) su psichotropine medžiaga išplatinimo fakto, konkretus psichotropinės medžiagos kiekio nustatymas, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra būtinas.
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje teismai tinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas konstatuodami kasatoriaus kaltę. Nors tikslus išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis byloje nebuvo nustatytas, tačiau šiuo konkrečiu atveju pakako nustatyti, kad kasatorius išplatino psichotropinę medžiagą nukentėjusiajam ir tokie jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK pažeidimų
13. Kasatorius akcentuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi jo kaltės prisipažinimu, suteikdami jam per didelę įrodomąją reikšmę. Su šia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remiamasi ne tik kasatoriaus prisipažinimu, tačiau ir kitais bylos duomenimis – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus prisipažinimą vertino tik kaip vieną iš įrodymų visetą sudarančių aplinkybių. Be kita ko, kasatorius nenurodo, o ir byloje nėra duomenų apie tai, kad kasatoriaus prisipažinimas būtų išprovokuotas, gautas jį apklausiant nesilaikant BPK nustatytos tvarkos ar kitais neleistinais būdais. Kasatoriaus parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo gauti teisėtais būdais, jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šie įrodymai buvo gauti ir vertinti nesilaikant įrodymų teisėtumo principo. Vien tai, kad vėlesnėse proceso stadijose kasatorius pakeitė savo poziciją, gali būti vertinama kaip jo gynybinė taktika, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
14. BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus kasatorius grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegija nenustatė apeliacinės instancijos teismo nutarties nenuoseklumo ar vidinių prieštaravimų. Kasatoriaus akcentuojamas skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys dėl to, kad vien vaistų „Zolpidem 20 mg“ paskyrimas nukentėjusiajam nepatvirtina kasatoriaus kaltės, kasatoriaus aiškinamas nukrypstant nuo bendro konteksto. Plėtodamas šį teiginį apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasatoriaus veiksmai po to, kai M. Š. pagrobė tabletes iš nukentėjusiojo A. S., patvirtina jo kaltę (skundžiamos nutarties 10 p.). Priešingai nei nurodo kasatorius, ši išvada ne daro teismo sprendimą nenuoseklų, o išskiria du svarbius baudžiamosios bylos epizodus – psichotropinių medžiagų pagrobimą bei vėliau jų platinimą.
15. Kiti kasatoriaus nurodomi BPK pažeidimai yra susiję su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, tačiau nėra nurodomi konkretūs argumentai, kaip pasireiškė BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016, 2K-91-1073/2019 ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie lemtų nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kasatorius remiasi teismų praktika, kurioje nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas neturi būti varžomas apeliacinio skundo taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas. Visgi iš kasacinio skundo nėra aišku, kaip šioje baudžiamojoje byloje galėjo pasireikšti panašaus pobūdžio pažeidimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos kasatoriaus naudai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino ir nepripažino įrodymais duomenų, kurie galėjo paneigti jo kaltę. Kaip ir pirmiau minėtais atvejais, kasatorius nedetalizuoja, kokių konkrečiai duomenų neįvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o tik deklaratyviai nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Iš kasacinio skundo turinio visumos matyti, kad tariami esminiai BPK pažeidimai yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodomos ir skundo dalyje dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas bei nusikalstamos veikos sudėties požymių atskleidimas yra aptartas ankstesnėje šios kasacinio teismo nutarties dalyje, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo yra nepagrįsti.
17. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą tinkamai taikė BPK nuostatas ir nepadarė esminių šio įstatymo pažeidimų, kasatoriaus išdėstyti argumentai dėl netinkamo BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio nuostatų taikymo yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
