Baudžiamoji byla Nr. 2K-262-648/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26125-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, T. J. taikyto laikinojo sulaikymo laikas – dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. J. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas: iki 2018 m. birželio 3 d. apie 1.47 val. savo rankoje laikė vieną folijos gniužulėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,163 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,2 proc., kol Kaune, (duomenys neskelbtini), matant policijos pareigūnams, numetė jį policijos automobilyje ant grindų, o policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad policijos pareigūno A. V. savanorišku daiktų pateikimo protokolu fiksuotas įkalčio byloje (narkotinių medžiagų) pateikimas ir po to buvusi daikto apžiūra atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK priemonėmis. Šioje byloje prieš policijos pareigūnui paimant neva T. J. išmestas narkotines medžiagas nebuvo atlikta privaloma jų radimo vietos apžiūra. BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas, jame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami ir nufilmuojami. Neatlikus įvykio vietos apžiūros, negalima patikrinti savanoriško daiktų pateikimo protokolo patikimumo kitomis BPK priemonėmis, vadinasi, negalima daryti išvados, kad policijos pareigūno savanoriškai perduotas įkaltis yra būtent nuteistojo rankoje laikytas ir policijos automobilyje numestas daiktas.
2.2. Nepaisant to, kad teismai T. J. kaltę grindė vaizdo įrašais, jų kokybė yra akivaizdžiai nepakankama tam, kad būtų patikimai nustatyta, jog nuteistasis T. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kažką išmetė, liudytojas I. T. paėmė tai, ką nuteistasis T. J. išmetė, o A. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui. Be to, neaišku, ar nuteistasis T. J. disponavo tuo, ką liudytojas A. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui, nes nuteistojo T. J. pėdsakai ant rastos narkotinės medžiagos ar medžiagos, kurioje ji buvo, netirti.
2.3. Prieštaringi liudytojų I. T. ir A. V. parodymai: liudytojas I. T. teigė, kad ne tik jis vienas apžiūrėjo ant žemės neva nuteistojo numestą daiktą, tačiau liudytojas A. V. parodė išvedęs T. J. į areštinę, o kolega paėmė tai, ką šis išmetęs. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad apžiūrėjus automobilį būtų buvęs rastas koks nors daiktas, kuris būtų sukėlęs prie jo stovinčių ir automobilį apžiūrinčių pareigūnų – liudytojų A. V. ir I. T. susidomėjimą. Prieštaravimus būtų buvę įmanoma pašalinti, apklausus operatorių, buvusį kartu su pareigūnais nuteistajam išlipant iš policijos automobilio, tačiau to nebuvo padaryta. Vaizdo medžiagos neinformatyvumas, liudytojų parodymų prieštaringumas, daikto paėmimas, nesilaikant baudžiamojo proceso nustatytos tvarkos, neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl rasto ir ikiteisminiame tyrime esančio įkalčio tapatumo. Taip pažeisti BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimai dėl įrodymų leistinumo, patikimumo, pakankamumo.
2.4. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių nuteistojo T. J. kaltinime inkriminuotos veikos padarymą (BPK 3 straipsnio 1 punktas).
3. Atsiliepimu į nuteistojo T. J. kasacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Alius Juodviršis prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. T. J. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga neturint tikslo ją platinti įrodyta nuosekliais, išsamiais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų A. V. ir I. T. parodymais, vaizdo įrašu, savarankiško daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada ir kitais vienas kitą papildančiais bylos duomenimis, neprieštaraujančiais ir sudarančiais logiškai susijusią įrodymų visumą, paneigiančią nuteistojo versiją, kad jis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo ir jokio paketėlio policijos automobilyje neišmetė.
3.2. Teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai T. J. pripažino kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bei skyrė jam teisingą, nuteistojo asmenybę ir veikos pavojingumą atitinkančią bausmę.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies, 207 straipsnio taikymo
5. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo principas: teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Įrodymų leistinumas reiškia, ar teisėtai buvo panaudoti tie šaltiniai, iš kurių gautos žinios, ar teisėti tų žinių gavimo būdai ir priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-183/2006">2K-183/2006</a>, 2K-590/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
6. Laikytis įstatymų reikalavimų gaunant įrodymus ypač svarbu, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kita įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>, 2K-7-40-511/2019). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-144-693/2019).
7. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies, siejant jį su BPK 207 straipsniu, netinkamo taikymo, t. y. įrodymų rinkimo ir fiksavimo tvarkos pažeidimo. T. J. veika – neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padaryta šiomis aplinkybėmis: policijos pareigūnai I. T. ir A. V. patruliuodami patikrino T. J., apžiūrėję jo kuprinę, rado joje savadarbių įrankių automobilių spynelėms persukti, taip pat pačią automobilio spynelę; T. J. buvo sulaikytas ir nuvežtas į sulaikymo patalpas; belipdamas iš tarnybinio automobilio, jis išmetė folijos lankstinuką, kurio viduje buvo narkotinės medžiagos; šį lankstinuką A. V. pristatė į sulaikymo patalpas. Kasatorius abejoja šio folijos lankstinuko numetimo ant žemės faktu ir jo fiksavimo bei pripažinimo įrodymu byloje teisėtumu, skunde teigia, kad turėjo būti atlikta rasto objekto apžiūra, vadovaujantis BPK 207 straipsniu, tačiau pareigūnas jį neteisėtai paėmė, galimai pats numetęs ant žemės, ir pristatė į sulaikymo patalpą, vėliau jis įformintas savanorišku daiktų pateikimo protokolu, vadovaujantis BPK 179 straipsniu.
8. Pabrėžtina, kad daiktų apžiūra (BPK 207 straipsnis) yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, atliekamas ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad folijos lankstinukas paimtas ir pristatytas į policijos komisariato patalpą dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. O būtent vyriausiojo patrulio A. V. 2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime aprašytos visos įvykio aplinkybės, taip pat tai, kad pas T. J. rasti daiktai pristatyti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas; šio tarnybinio pranešimo pagrindu vyresnysis tyrėjas G. V., vadovaudamasis BPK 98 straipsniu, surašė savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, iš kurio matyti, kad, be kitų pas T. J. rastų daiktų, A. V. pateikė ir galimai narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, sudėtas į vienkartinę pirštinę. Pažymėtina, kad tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašytas ir ikiteisminis tyrimas pradėtas po pirmiau nurodytų veiksmų atlikimo. Policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas šiuo atveju tikrinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (veikos padarymo metu galiojo 2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. kovo 1 d.) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (veikos padarymo metu galiojo 2018 m. vasario 6 d. instrukcijos redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. vasario 15 d.) nuostatomis. Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; pagal 24 straipsnio 5 punktą tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą; pagal 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui) užkirsti, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 60 punktą sulaikytas asmuo perduodamas budėtojui, kartu pateikiamas ir tarnybinis pranešimas apie sulaikymą. Tarnybiniame pranešime privalo būti nurodyta, kas sulaikė, pristatė asmenį, sulaikymo laikas, vieta, pagrindas, priežastis ir aplinkybės, sulaikant ir pristatant rasti ir paimti ginklai, daiktai, įrankiai ar dokumentai, ar buvo naudojama prievarta. Taigi, iš analizuojamų teisės aktų nuostatų ir bylos įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai veikė, vadovaudamiesi įstatymo ir poįstatyminio teisės akto, apibrėžiančių jų veiklos ribas, reikalavimais. Paimtos medžiagos buvo tiriamos ir vertinamos jau pradėjus ikiteisminį tyrimą bei vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, tačiau pristatytos į policijos komisariato patalpą, pagrįstai vadovaujantis kitų teisės aktų reikalavimais. Pagrindo spręsti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalies bei 207 straipsnio reikalavimai, nėra.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismai, darydami savo išvadas dėl T. J. kaltės dėl veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, įvertino tiek nuteistojo T. J. parodymus, tiek jį sulaikiusių pareigūnų I. T. ir A. V. parodymus kaip visumą, lygino pareigūnų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paneigė liudytojų I. T. ir A. V. T. J. apkalbėjimo tikimybę. Taip pat buvo peržiūrėti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) vaizdo įrašai, kurių medžiaga patvirtino pareigūnų nurodytą narkotinių medžiagų radimo ir paėmimo mechanizmą. Specialisto išvada patvirtinta pareigūnų pateiktame folijos paketėlyje buvusios narkotinės medžiagos sudėtis, kiekis bei rūšis.
11. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).??????
12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai įvertinus įrodymus byloje kaip visumą, nėra pagrindo spręsti, kad buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos T. J. teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė. Dėl to tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
