P. B. pagal BK 222 str., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-495/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5;

1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10.1; 2.1.2.7; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu:

P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir vienerių metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. P. B. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiūra.

A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir vienerių metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. A. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ir iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiūra.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuotas P. B. 93 533 Eur vertės turtas. Taip pat priteista iš P. B. 22 300,55 Eur valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl P. B. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems P. B. ir A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo, taip pat dėl A. K. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo.

P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 5 dalimis, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. P. B. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta intensyvi priežiūra.

A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinio atidėjimo ir nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš P. B. valstybei priteista 22 300,55 Eur, ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. Taip pat ištaisytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantis netikslus sakinys „jokių paslaugų UAB „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį bendrovė „M“ nemokėjo“, ir šis sakinys išdėstytas taip: „jokių paslaugų UAB „M“ bendrovei „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį UAB „N“ bendrovei „M“ nemokėjo“. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad UAB „M“ už neva suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 000029 bendrovei „N“ vietoj 4598,50 Eur neva liko skolinga 4598 Eur. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis, ir bylos dalis, susijusi su P. B. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir A. K. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal visus paduotus apeliacinius skundus. Kita nuosprendžio dalis, kuria P. B. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jam pareikštas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas:

P. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 5 dalimis, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. P. B. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta intensyvi priežiūra.

A. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad BK 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. Taip pat ištaisytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantis netikslus sakinys „jokių paslaugų UAB „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį bendrovė „M“ nemokėjo“, ir šis sakinys išdėstytas taip: „jokių paslaugų UAB „M“ bendrovei „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį UAB „N“ bendrovei „M“ nemokėjo“. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad UAB „M“ už neva suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 000029 bendrovei „N“ vietoj 4598,50 Eur neva liko skolinga 4598 Eur. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas kartu su padėjėju A. K., tyčia į UAB „M“ apskaitą įtraukė fiktyvius apskaitos dokumentus apie neva gautas ir suteiktas paslaugas, apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, buvusių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. P. B.

1.2. UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2017 m. kovo 31 d. pinigų priėmimo kvitą (6050 Eur sumos), pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „M“ negavo ir už jas pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą (14 520 Eur sumos), pagal kuriuos UAB „M“ jokios koncertinės garso įrangos, apšvietimo lazerio ir scenos nesinuomojo, montavimo ir demontavimo darbų bei draudimo paslaugų iš UAB „B“ negavo ir pagal nurodytus kasos dokumentus 20 570 Eur (įskaitant 3570 Eur PVM) už šias paslaugas nemokėjo;

1.3. UAB „BL“ 2017 m kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą (12 100 Eur sumos) (įskaitant 2100 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „M“ konsultacinių paslaugų rengiant projektą negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokią paslaugą bendrovei „BL“ nemokėjo;

1.4. UAB „Š“ vardu išrašytas 2017 m. balandžio 30 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitas faktūras bei 2017 m. balandžio 30 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitus (26 620 Eur sumos) (įskaitant 4620 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „M“ jokių paslaugų, t. y. projekto rengimo darbų ir priešprojektinės konsultacijos, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius nemokėjo.

1.5. P. B. į UAB „M“ apskaitą taip pat įtraukė kitus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus:

1.6. UAB „N“ vardu išrašytas penkias 17 121,50 Eur sumos (įskaitant 2971,50 Eur PVM) PVM sąskaitas faktūras ir du 2017 m. birželio 27 d. 12 523,50 Eur sumos kasos pajamų orderius ir prie jų pridėtus perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos UAB „M“ pinigų nemokėjo, 4598,50 Eur skolos UAB „N“ neturėjo, jokių paslaugų, t. y. komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieškos Kauno ir Vilniaus miestuose konsultacijų, investicinių nekilnojamojo turto projektų paieškos Švedijoje konsultacijų, NT investicinių objektų paieškos, paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, stebėsenos, duomenų rinkimo ir apdorojimo, konsultavimo dėl NT investicinių objektų paieškos, UAB „E“ rinkos tyrimo konsultavimo, iš UAB „N“ negavo;

1.7. UAB „M“ vardu išrašytą 2017 m. spalio 31 d. 7260 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą ir 2017 m. spalio 31 d. 2662 Eur sumos kasos pajamų orderį, pagal kuriuos jokių paslaugų UAB „M“ bendrovei „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį UAB „N“ bendrovei „M“ nemokėjo;

1.8. penkias UAB „K“ vardu išrašytas 21 719,5 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras, penkis perdavimo–priėmimo aktus, tris 21 719,5 Eur sumos kasos pajamų orderius, pagal kuriuos UAB „M“ jokių paslaugų, t. y. nekilnojamojo turto paieškos Jungtinėje Karalystėje, Londone, konsultacijų dėl nekilnojamojo turto verslo plėtros Jungtinėje Karalystėje, Londone, atlikimo, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius UAB „K“ nemokėjo.

1.9. Po to P. B. pateikė šiuos fiktyvius – tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „M“ buhalterei I. Č. (nieko nežinančiai apie daromą nusikaltimą) ir ši juos įtraukė į UAB „M“ buhalterinę apskaitą.

2. P. B. taip pat nuteistas pagal

3. A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Kaune, veikdamas kaip padėjėjas su nusikaltimo vykdytoju UAB „M“ direktoriaus pavaduotoju ir faktiniu įmonės vadovu P. B., veikiančiu per UAB „M“ direktorę ir vienintelę įmonės akcininkę G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, padėjo apgaulingai organizuoti UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateikdamas P. B. įtraukti į UAB „M“ apskaitą šios nutarties 1.2–1.4 punktuose nurodytus fiktyvius UAB „BL“, UAB „B“ ir UAB „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, buvusių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

4. A. K. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Kaune, veikdamas kaip padėjėjas kartu su nusikaltimo vykdytoju UAB „M“ direktoriaus pavaduotoju ir faktiniu vadovu P. B., veikiančiu per UAB „M“ direktorę ir vienintelę akcininkę G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, ir savo žinioje turinčiu įmonės banko korteles, taip pat turinčiu galimybę atlikti banko operacijas, priimti ir atsiskaityti grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius įmonės vardu, duoti nurodymus buhalterei ir direktorei, padėjo P. B. pasisavinti šio žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „M“ priklausantį turtą – 59 290 Eur, pateikdamas P. B. įtraukti į UAB „M“ apskaitą šios nutarties 1.2–1.4 punktuose nurodytus fiktyvius UAB „BL“, UAB „B“ ir UAB „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus. P. B. gautus iš A. K. fiktyvius dokumentus (juose nurodyta 59 290 Eur suma) pats ir per G. R. pateikė UAB „M“ buhalterei I. Č., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą ir jais neva pagrindė apskaitoje per nusikalstamos veikos darymo laikotarpį iš UAB „A“ ir UAB „C“ gautų lėšų panaudojimą įmonės veikloje, šias lėšas P. B. išgrynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje esančiomis UAB „M“ vardu išduotomis banko mokėjimo kortelėmis, ir pasisavino.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. Vasiliausko, nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos ir nuteistojo P. B. bei jo gynėjo advokato E. Sergaičio apeliacinius skundus iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį, susijusią su P. B. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir A. K. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tiek P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, tiek ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį kaltais pripažinti ir nuteisti pagrįstai; pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, pripažindamas asmenis kaltais dėl nurodytų nusikalstamų veikų, nepadarė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nusprendė:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo neteisingai nustatytas UAB „M“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo laikas, susiejant su BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo laiku. Šis laikas iš tiesų sietinas su paskutiniu lėšų iš UAB „M“ banko sąskaitų išgryninimo laiku – 2017 m. gruodžio 10 d., atitinkamai patikslinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

5.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodant, kad „jokių paslaugų UAB „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį bendrovė „M“ nemokėjo“, padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai, prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms. Šioje nuosprendžio dalyje turėjo būti nustatyta, kad „jokių paslaugų UAB „M“ bendrovei „N“ nesuteikė ir pinigų – 2662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį UAB „N“ bendrovei „M“ nemokėjo“, todėl nuosprendis tikslinamas. Be to, kaltinime dėl apgaulingo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nurodant UAB „M“ UAB „N“ neva turėtą įsiskolinimo sumą, padaryta aritmetinė klaida. Byloje nustatyta, kad UAB „M“ už neva suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą UAB „N“ neva liko skolinga 4598 Eur, o ne 4598,50 Eur, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl dėl šios dalies kaltinimas taip pat patikslinamas.

5.3. Įvertinus tai, kad vykstant šioje byloje apeliaciniam procesui 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja 2023 m. balandžio 27 d. BK redakcija, pagal kurią pasikeitė nuteistiesiems P. B. ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas, taip pat BK 190 straipsnio nuostatos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, P. B. ir A. K. taikomas nuteistųjų teisinę padėtį švelninantis įstatymas – nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, nuteistųjų veikos perkvalifikuojamos pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jiems iš naujo skiriamos bausmės.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems bausmes parinko tinkamai įvertinęs nuteistųjų P. B. ir A. K. padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumo laipsnį, taip pat nuteistųjų asmenybes, jų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, todėl nėra pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Aplinkybė, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos, taikant jiems švelnesnę baudžiamojo įstatymo redakciją, nesudaro pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

5.5. Nuteistųjų P. B. ir A. K. nusikalstamos veikos padarytos idealiosios sutapties sąlygomis, taigi už jas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. B. ir A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo dalinio bausmių sudėjimo būdu keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

5.6. Įvertinus byloje esančius nuteistojo P. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors P. B. veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į asmeninės finansinės naudos siekimą, tačiau vis dėlto bylos duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. realiai paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis mažinama iki šešių mėnesių.

5.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai taikė A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir tokio sprendimo nemotyvavo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokias aplinkybes teismas laikė išimtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad dėl A. K. bausmės tikslai bus pasiekti, jam taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. A. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, tai, kad nuteistasis jau ne kartą buvo teisiamas už nusikaltimus finansų sistemai, taip pat akivaizdus nuteistojo nenoras taisyti savo elgesio teigiama linkme, net ir taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą, atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų, atsainų požiūrį į socialinių bei ekonominių ryšių išsaugojimą. Tai neleidžia daryti išvados, kad BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai vis dar gali būti pasiekti A. K. taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, panaikinant A. K. taikytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

5.8. Įvertinus tai, kad byloje pateikti duomenys, jog A. K. yra atlikęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (bausmės vykdymas buvo atidėtas) – 2020 m. kovo 30 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, šiuo konkrečiu atveju, siekiant nepasunkinti A. K. padėties, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu nebendrinama.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas E. Sergaitis prašo panaikinti dėl P. B. priimtus Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą P. B. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiurkščiai pažeidė BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas ir netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-10565 dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad nusikalstama veika – svetimo turto pasisavinimas, dėl kurio nuteistas P. B., buvo baigta iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. Todėl P. B. turėjo būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d. ir nustačiusi galimybę asmeniui, nuteistam už tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, atidėti visą paskirtą bausmę. Tačiau teismai, nuspręsdami atidėti tik dalį P. B. paskirtos bausmės, vadovavosi vėlesne, t. y. nuo 2017 m. spalio 5 d. įsigaliojusia, BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojo.

6.2. Teismų nustatytą aplinkybę, kad UAB „M“ apskaitos dokumentų nepakanka juose nurodytų ūkinių operacijų realumui konstatuoti, paneigia UAB „Tax Law Group“ specialistės auditorės A. Blau pateikta 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB „M“ konsultacinė specialisto išvada ir jos paaiškinimai, jog į UAB „M“ apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų visiškai pakanka konstatuoti, kad juose įvardytos ūkinės operacijos realiai įvyko, o galiojantys teisės aktai nenustato jokių papildomų dokumentų būtinybės.

6.3. Teismai, nuteisdami P. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes iš esmės rėmėsi tik valstybinio kaltintojo iškeltomis abejonėmis dėl to, ar pakanka UAB „M“ apskaitoje esančių dokumentų juose įvardytų ūkinių operacijų realumui konstatuoti. Tačiau nei nacionaliniai įstatymai, nei Europos Sąjungos teisės aktai nenustato jokių papildomų dokumentų, kuriais turėtų būti patvirtinami PVM sąskaitos faktūros duomenys apie ūkinę operaciją, dėl kurios ji išrašyta.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad UAB „A“ ir UAB „C“ pervestos į UAB „M“ banko sąskaitas lėšos buvo išgryninamos net ir po specialisto išvadoje nurodytos datos, t. y. iki 2017 m. gruodžio 10 d., ir su šia data susiedamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pabaigos laiką, ignoravo specialisto išvadą, jog pinigai, gauti iš UAB „A“ ir UAB „C“, buvo išgryninti žymiai anksčiau – iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., bei rėmėsi tik iš konteksto išimtais duomenimis apie tai, kad kažkokią pinigų sumą P. B. iš UAB „M“ banko sąskaitos išgrynino 2017 m. gruodžio 10 d., nors dėl šio pinigų išgryninimo jis niekada nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas. Susipažinus su UAB „M“ banko sąskaitos 2017 m. gruodžio mėn. išrašu, darytina išvada, kad 2017 m. gruodžio 8 d. P. B. įnešė į šią sąskaitą 999 Eur, o 2017 m. gruodžio 10 d. iš tos pačios banko sąskaitos per du kartus išgrynino 270 Eur ir 600 Eur. Taigi 2017 m. gruodžio 10 d. P. B. akivaizdžiai išgrynino ne iš UAB „A“ ir UAB „C“ gautas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pabaigos laiką nustatė apsiribojęs selektyviu įrodymų vertinimu, nuosprendį grindė prielaidomis, aiškino nepatikrintas aplinkybes išskirtinai nuteistojo nenaudai, iškraipė nustatytus faktus.

6.5. Byloje pateiktos dvi viena nuo kitos esmingai besiskiriančios išvados dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos. Esminis šių išvadų prieštaravimas nebuvo pašalintas net ir apklausus jas pateikusias specialistes. FNTT specialistė R. Rimkienė nurodė, kad UAB „M“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumui konstatuoti, nors nenurodė nei kokie turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja. O UAB „Tax Law Group“ specialistė A. Blau pateikė priešingą išvadą – apskaitos dokumentų visiškai pakanka konstatuoti, kad juose įvardytos ūkinės operacijos realiai įvyko, o galiojantys teisės aktai nenustato jokių papildomų dokumentų būtinybės.

6.6. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą pateikusiai specialistei R. Rimkienei suformuluotoje užduotyje iš anksto buvo nurodyta, jog UAB „M“ paslaugų pirkimai yra tariami, o bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Ši aplinkybė neleidžia vertinti šios specialisto išvados kaip objektyvesnės ir visapusiškesnės už specialistės A. Blau pateiktą konsultacinę išvadą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šią P. B. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę ignoravo. Nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp abiejų byloje pateiktų specialisto išvadų, P. B. ir jo gynėjas šioje byloje nuosekliai teikė prašymus skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti specialistei, pateikusiai 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą. Tačiau visi šie prašymai buvo atmesti. Todėl laikytina, kad šioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų. Be to, priimdami skundžiamus nuosprendžius, teismai vadovavosi tik viena iš byloje pateiktų specialisto išvadų, motyvuotai ir pagrįstai neatmetę kitos – specialistės A. Blau konsultacinės išvados, bei neišsprendė akivaizdžių prieštaravimų šiose išvadose.

6.7. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. taip pat akcentavo, kad būtinybę skirti byloje apskaitos ir finansų ekspertizę suponuoja ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 15 lape nurodytas tikrovės neatitinkantis teiginys, jog byloje buvo siekiama formaliai sudaryti sąlygas ir galimybes VšĮ N pasinaudoti 882 Eur PVM atskaita ir 4200 Eur sąnaudomis sumažinti arba išvis išvengti mokėtino PVM ir pelno mokesčio. Pažymėtina, kad viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo ir net nėra PVM mokėtoja. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „M“ pirko paslaugas iš UAB „N“ ir kartu šiai bendrovei jas teikė. Tačiau iš skaičių, esančių 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje, galima daryti prielaidą, kad visos sumos už suteiktas ir gautas paslaugas buvo tiesiog sumuojamos. Pažymėtina ir tai, kad P. B. pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „Me“ kasos pajamų orderio kvitas, pagal kurį jis šiai bendrovei UAB „K“ vardu sumokėjo 14 000 Eur, akivaizdžiai paneigia 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginius, kad visas lėšas, gautas pagal įmonių sandorius, P. B. pasisavino.

6.8. Apeliaciniame skunde P. B. nurodė, kad specialistės A. Blau konsultacinėje išvadoje konstatuota, jog UAB „M“ 2017 m. gruodžio 18 d. notariškai patvirtinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina realiai įvykusį sandorį, nes UAB „M“ įsigijo 100 proc. UAB „E“ akcijų. Šis sandoris yra užregistruotas viešajame registre ir niekada nebuvo nuginčytas. Tačiau 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje net ir šis sandoris įvardijamas kaip fiktyvus ir daroma išvada, kad nepakanka duomenų konstatuoti, jog lėšos buvo panaudotos UAB „E“ akcijoms apmokėti, todėl daroma kita išvada – kad šias lėšas pasisavino P. B.. Taigi prieštaravimai tarp dviejų specialisčių išvadų yra esminiai ir nė vienas iš bylą nagrinėjusių teismų jų nepašalino.

6.9. Specialistės A. Blau konsultacinėje išvadoje taip pat nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, akivaizdžiai paneigiančios 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados teiginius apie neva fiktyvią UAB „N“ veiklą, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu, akivaizdžių prieštaravimų specialisčių išvadose teismai net nebandė šalinti ir besąlygiškai vadovavosi tik 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvada. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu P. B. teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. Šakių rajono laikraščio „Draugas“ 1 ir 3 lapų, kuriuose yra straipsnis „Investuok Šakiuose“: identifikavimas, (ne)galimybės, kudakavimo pradžia“, kopijas. Straipsnyje nurodytą renginį, kuriame dalyvavo žinomi asmenys ir kuriame P. B. dalijosi patirtimi apie UAB „N“ veiklą, susijusią su medinių namelių gamyba, apeliacinės instancijos teismas ignoravo, nevertino jo atsižvelgdamas į visumą kitų gynybos teiktų duomenų. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTMyMDItOTgzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-3202-983/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-3202-983/2022">eI3-3202-983/2022</a>, vadovavosi specialistės A. Blau konsultacine išvada dėl UAB „M“ suteiktų paslaugų ir pripažino ją tinkamu ir objektyviu įrodymu.

6.10. Teismai įrodymus vertino tendencingai, išskirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui, o atmesdami P. B. ir gynybos prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu, ir atsisakydami šias aplinkybes tirti, teismai pažeidė lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių lygybės, dėl to procesas šioje byloje nebuvo rungtyniškas, taip pat buvo suvaržyta nuteistojo P. B. teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10, 45 straipsniuose, 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Toks BPK normų pažeidimas yra esminis. Teismai nevertino reikšmingo bylai išspręsti įrodymo – specialistės A. Blau konsultacinės išvados, nenurodė jokių teisinių argumentų dėl šioje išvadoje esančių duomenų vertinimo ir nepagrįstai nepripažino šių duomenų įrodymu, o išvadą dėl P. B. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė nesiėmę priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teismai apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, padarė klaidų dėl jų pakankamumo ir patikimumo, nuosprendžius grindė prielaidomis, aiškindami nepatikrintas aplinkybes išskirtinai P. B. nenaudai, ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, BK 2 straipsnio 3 dalyje.

6.11. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. nurodė dar vieną aplinkybę, kurią apeliacinės instancijos teismas ignoravo, – dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20, kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui D. Puzinui. P. B. buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai netgi disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. B. reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje tyrimas dėl P. B. buvo atliekamas netinkamai ir šališkai. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartyje nurodė išsiaiškinti aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo šioje byloje objektyvumo ir skaidrumo, apeliacinės instancijos teismas šio nurodymo neįvykdė ir, STT iš esmės atsisakius teikti šiai bylai aktualią informaciją, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad priverstų tai padaryti. Dėl tos pačios priežasties, kad STT ne kartą atsisakė teikti informaciją, teismas atmetė ir P. B. gynėjo prašymą išreikalauti iš STT Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės V. Vidugirienės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl P. B. cituojamus pokalbius arba jų stenogramas. Šiame kontekste kasatoriai aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl būtinybės teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas, taip pat būti aktyviam ir naudotis įgaliojimais tiek pačiam atlikti proceso veiksmus, tiek pavesti atitinkamus veiksmus atlikti kitoms institucijoms (pareigūnams).

6.12. Abiejų instancijų teismų išvados padarytos nepašalinus byloje visų akivaizdžių prieštaravimų, neįvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, nuosprendžiuose išdėstyti tik kaltinamieji įrodymai, neanalizuojant visų įrodymų ir neatskleidžiant jų tarpusavio ryšio. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvimo.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadas, kad A. K. perdavė P. B. fiktyvius bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turėjo tyčią padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismai išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neįvertino įrodymų visumos, rėmėsi nepatikimais asmenų parodymais, nepašalintas abejones vertino A. K. nenaudai, pažeidė in dubio pro reo principą, nekaltumo prezumpciją ir galbūt buvo šališki. Teismų išvados, kad A. K. perdavė P. B. fiktyvius bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, padarytos remiantis tik prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais. Be P. B. parodymų, kad bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus jis gavo būtent iš A. K., nėra surinkta jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje paminėtas susirašinėjimas „Viber“ programėle tarp P. B. ir I. Č. leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad kaltinime nurodytus bendrovių buhalterinius dokumentus P. B. gavo ne iš A. K., o pats suklastojo kartu su G. R.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiems įrodymams suteikė klaidingą reikšmę, neatsižvelgė į tai, kad P. B. parodymai yra abstraktūs bei neinformatyvūs, ir nepagrįstai juos laikė patikimais ir jais rėmėsi. Šiame kontekste kasatoriai atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią paprastai bendrininkų toje pačioje byloje parodymai turi būti tikrinami griežčiau, atsižvelgiant į juos duodančių asmenų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui ir į tai, kad jiems netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą.

7.2. Abiejų instancijų teismai, pripažindami A. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai savo išvadas, kad A. K. veikoje yra visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, grindė jau minėta aplinkybe, kad būtent A. K. perdavė P. B. fiktyvius bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau vien tik šio fakto nepakanka A. K. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo konstatuoti. BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje nurodyti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia, o norint asmenį pripažinti padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis) būtina nustatyti, kad jis savo veiksmais nori ir siekia padėti vykdytojui padaryti konkrečias veikas, o ne bet kurį kitą nusikaltimą ar siekia kitų tikslų. Šiuo atveju nėra duomenų, kad A. K. žinojo, jog P. B. tariamai perduoti fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai bus panaudoti darant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, vien tai, kad buvo perduoti suklastoti trijų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo panaudoti UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje, ir kad išgrynintus UAB „M“ pinigus P. B. pasisavino, neatskleidžia nei P. B. ir A. K. išankstinio susitarimo, nei jo turinio, nei tyčios.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl A. K. psichinio santykio su jam inkriminuotais veiksmais kelia abejonių. Šis teismas, konstatavęs išankstinį vykdytojo ir padėjėjo susitarimą, jo tinkamai nepagrindė, neišdėstė aiškių argumentų, kodėl tariamai A. K. teikiant fiktyvius dokumentus buvo sutarta veikti nusikalstamai ir bendra tyčia, siekiant būtent UAB „M“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo padarinių, o ne daryti kitą nusikaltimą. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės nustatė, kad A. K. neturėjo motyvo daryti nusikalstamų veikų, tačiau į tai neatsižvelgė ir padarė priešingą išvadą, kad naudos negavimas nepaneigia fakto apie A. K. tariamą padėjimą P. B.. Taip spręsdamas apie faktines aplinkybes iš to, kad nėra duomenų, paneigiančių jų nebuvimą, teismas A. K. perkėlė įrodinėjimo naštą. Abiejų instancijų teismai net nesvarstė, kaip materialinės naudos negavusio padėjėjo A. K. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su nustatytu P. B. apgaulingu UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymu bei jo pasirinktu didelės vertės turto pasisavinimo būdu, ir dėl to nepadarė logiškų ar pagrįstų išvadų. Taigi nenustačius ir nesant tiesioginių įrodymų apie nuteistųjų išankstinį susitarimą, jo buvimo faktą ir turinį, kartu ir A. K. inkriminuotos veikos subjektyviojo požymio (tiesioginės tyčios), nenustačius, kad A. K. turėjo motyvą ir kad dėl padarytos veikos turėjo materialinės ar kitokios naudos arba veikė norėdamas padėti bendrininkui dėl asmeninių priežasčių, A. K. veiksmai tariamai perduodant P. B. fiktyvius bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas A. K. bausmę, nes neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, tačiau neįvertino aplinkybės, kad A. K. kartu su sutuoktine augina du (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kuriems reikalinga ypatinga ir nuolatinė priežiūra, ir sureikšmino tik tam tikras bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. K. nusikalstamą veiką, vertino tik tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija, atitinkanti P. B. ir A. K. veiksmus, nurodo ir alternatyvią bausmę – baudą, tai akivaizdžiai švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, tačiau nevertino, jog pakito ir nustatytos laisvės atėmimo bausmės riba, t. y. ankstesnėje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija nustato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų arba baudą. Taigi, sumažėjus sankcijos vidurkiui, vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo pagrindas spręsti dėl bausmės dydžio keitimo.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų ir Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. Vasiliausko apeliacinius skundus. Prokuroras savo skunde ginčijo paskirtų bausmių švelnumą ir prašė A. K. skirti griežtesnę bausmę. Nors prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas ir nebeliko formalaus pagrindo bloginti A. K. padėtį tiek griežtinant paskirtą bausmę, tiek ir keičiant jos atlikimo tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, A. K. veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikavęs į BK 183 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgęs į pakitusį bausmės vidurkį ir pakeitęs bausmės vykdymo tvarką, taip pažeidė draudimą bloginti nuteistojo padėtį.

7.6. Procesas šioje baudžiamojoje byloje A. K. atžvilgiu vyko šališkai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad dėl neteisėtų veiksmų šioje byloje organizuojant ikiteisminį tyrimą STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam prokurorui D. Puzinui. Būtent šis prokuroras surašė A. K. kaltinamąjį aktą ir iki 2020 m. gegužės 13 d. palaikė valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme. Tai sudaro pagrindą abejoti viso šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo nešališkumu, objektyvumu ir išsamumu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šis proceso nešališkumo aspektas nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtas bei tinkamai įvertintas, o nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme negalėjo būti laikomi leistinais.

7.7. Buvo pažeista A. K. teisė į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu A. K., apklausiamas kaip liudytojas ir dalyvaudamas akistatoje su P. B., iš esmės davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, nors jam nebuvo užtikrintos BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytos garantijos. Be to, nuo pirmosios įtariamojo apklausos A. K. nebuvo užtikrinta gynėjo pagalba, teisė į tinkamą gynybą taip pat nebuvo užtikrinta nagrinėjant bylą bent dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

8.1. Nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio kasaciniame skunde, iš dalies cituojant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 63 ir 79 punktus, daroma nepagrįsta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nepatikrintas aplinkybes aiškino nuteistojo P. B. nenaudai, iškraipė nustatytus faktus, taip padarė kasaciniame skunde nurodytus pažeidimus. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 63 punkte padarė išvadą, kad specialistės R. Rimkienės išvadoje nustatytos aplinkybės sudaro vieną loginę seką, sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o ne dėl nusikalstamos veikos baigtumo. Tik nuosprendžio 79 punkte yra padaryta išvada, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pabaigos laikas turi būti siejamas su paskutiniu lėšų iš bendrovės banko sąskaitų išgryninimo laiku, t. y. nustatyta, kad UAB „M“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimas buvo baigtas 2017 m. gruodžio 10 d.

8.2. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad byloje esančios specialisto išvados yra lygiavertės. Pagal teismų praktiką, konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui ar specialisto išvadai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM4LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-238-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-238-628/2021">2K-238-628/2021</a>). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 53–66 punktuose yra motyvuotai atsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl abiejų specialisto išvadų, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir UAB „E“ akcijų, šie apeliacinio skundo argumentai pakartojami kasaciniame skunde, o nuosprendžio 55 ir 56 punktuose pateikti argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismas, neskirdamas byloje UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, nepadarė BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, nesuteikdamas nė vienam įrodymui prioritetinės reikšmės.

8.3. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 21–25 punktuose išdėstyti argumentai, kodėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad visas ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo organizuojamas neteisėtai, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, ir kad tyrimas buvo vykdomas siekiant neteisėtai, nesurinkus objektyvių įrodymų, apkaltinti A. K. ir P. B.. Klausimą dėl P. B. gynėjo prašymo kreiptis į STT apeliacinės instancijos teismas išsprendė nepažeisdamas BPK reikalavimų.

8.4. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato E. Rugieniaus kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. P. B. pateikė fiktyvius kaltinime išvardytų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus. Priešingai, pirmosios instancijos teisme, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištirti ir įvertinti įrodymai, kuriuos patikrino apeliacinės instancijos teismas, visiškai įrodo A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl kasaciniame skunde paminėto P. B. susirašinėjimo su I. Č. per „Viber“ programėlę apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad šio susirašinėjimo metu kalbama ne apie A. K. P. B. perduotus kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus, o apie kitų bendrovių – UAB „N“ ir UAB „K“ paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, patvirtinančius, kad darbas tikrai atliktas.

8.5. Nepagrįstas kasatorių teiginys, kad teismai nesvarstė, kaip byloje nustatyti materialinės naudos negavusio padėjėjo A. K. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su nustatytu P. B. UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymu bei jo pasirinktu didelės vertės turto pasisavinimo būdu. Teismų praktikoje nurodoma, kad kai kaltininkas su jam patikėtu, esančiu jo žinioje turtu įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiūra ir jį pasisavina (nesvarbu, ar savo, ar kitų asmenų naudai), veika kvalifikuojama kaip pasisavinimas ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai jis tuo turtu pasinaudoja savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012). Be to, praturtėjimas nėra būtinasis BK 183 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis, taigi nepriskirtinas prie įrodinėtinų aplinkybių. Todėl šiuo atveju nebūtina atskleisti galimą nuteistojo P. B., tuo labiau padėjėjo, praturtėjimą.

8.6. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo įstatymo, švelninančio nuteistųjų padėtį, taikymą. Skirdamas bausmę A. K. teismas nurodė, kad atsižvelgia į kaltės formą ir nusikaltimų pavojingumą, vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamas veikas, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti A. K. paskirtų bausmių dydžius. Kasaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios leistų mažinti A. K. paskirtų bausmių dydį, apsiribota vienintele aplinkybe dėl dviejų auginamų mažamečių vaikų neįgalumo, visiškai nekreipiant dėmesio į kitas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutiko su prokuroro apeliacinio skundo motyvu dėl bausmės, nereiškia, kad prokuroro skundas buvo atmestas, o iš nuosprendžio matyti, kad teismas prokuroro skundą iš dalies tenkino.

8.7. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320–324 straipsnių reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, atsakė į esminius skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų, veikos kvalifikavimo ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato E. Rugieniaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a> ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).

11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylų nagrinėjimo kasacine tvarka nuostatas, paliekami nenagrinėti kasacinių skundų argumentai dėl to, kad nuteistasis A. K. neperdavė nuteistajam P. B. tikrovės neatitinkančių (fiktyvių) kaltinime nurodytų bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie buvo įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, ir nežinojo, kad šie dokumentai bus panaudoti nusikalstamai veikai daryti, taip pat argumentai, kad kaltinime nurodytuose į UAB „M“ buhalterinę apskaitą įtrauktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai įvyko. Šios nuteistųjų gynybos versijos teismų buvo išsamiai patikrintos ir atmestos kaip neatitinkančios bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atitinkamus nuteistojo A. K. gynėjo, nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose esančius teiginius, juos paneigė nuosprendyje išdėstytais įtikinamais argumentais, kurie šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje nekartojami. Nenagrinėtini ir kasacinių skundų argumentai dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su BK 183 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pabaigos laiku, taip pat teisiniais argumentais nepagrįsti teiginiai dėl A. K. teisės į gynybą pažeidimo.

Dėl ikiteisminio tyrimo nešališkumo

12. Nuteistųjų ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria dalis bylos buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodymų. Pagrindiniai kasatorių teiginiai ir argumentai yra susiję su tuo, kad teismas neišsiaiškino ir nepatikrino ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje nešališkumo bei sąžiningumo, t. y. ar organizuodamas byloje ikiteisminį tyrimą prokuroras ir jo kontroliuojamas tyrėjas veikė sąžiningai, ar abiejų nuteistųjų kaltumą pagrindžiantys bylos duomenys buvo renkami ir fiksuojami nešališkų pareigūnų.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2023 m. kovo 24 d. nutartimi buvo panaikinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su P. B. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir A. K. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį perdavusi iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino nuteistųjų ir jų gynėjų argumentų dėl ikiteisminį tyrimą byloje organizavusio ir kontroliavusio prokuroro D. Puzino neteisėtų veiksmų, jo šališkumo, taip pat nevertino informacijos, kad vyksta ir kitas baudžiamasis procesas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, į kurį yra įtraukti P. B. ir A. K., ją galbūt atliko minėtas prokuroras, šių aplinkybių ir faktų nelaikė reikšmingais nagrinėjamai bylai ir savo priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl jų nepateikė motyvuotų išvadų.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Kaip matyti iš minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties, teismas nenurodė, kokiais konkrečiais būdais apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išsiaiškinti ir patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas objektyviai ir sąžiningai. Šis teismas tik nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, neskyrė pakankamai dėmesio ir nevertino byloje esančių duomenų apie ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimą šališkumą, nepašalino abejonių dėl ikiteisminio tyrimo objektyvumo ir skaidrumo.

15. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nagrinėdamas nuteistųjų P. B., A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka antrą kartą, tinkamai atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotus nurodymus dėl toliau dėstomų aplinkybių.

15.1. Pirma, siekdamas patikrinti nuteistųjų teiginius ir pateiktą informaciją apie galimus neteisėtus buvusio Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Puzino veiksmus organizuojant šioje byloje ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, šio prokuroro ir jo kontroliuojamo tyrėjo galimą šališkumą, nesąžiningumą, teismas atliko įrodymų tyrimą, jo metu kaip liudytojus apklausė tiek patį D. Puziną, tiek ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusį tyrėją N. Raulinaitį, kartu suteikdamas galimybę nuteistiesiems ir jų gynėjams patiems užduoti šiems liudytojams klausimų.

15.2. Antra, teismas neviešame teismo posėdyje ištyrė prokuroro bylai pateiktus duomenis apie atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų metu D. Puzinui ir P. B. pareikštų įtarimų esmę. Taip pat, atsižvelgdamas į gynybos nurodytas aplinkybes dėl minėtame ikiteisminiame tyrime STT disponuojamos informacijos, t. y. pokalbio garso įrašo, neva patvirtinančio nuteistųjų teiginius dėl šališko ikiteisminio tyrimo šioje byloje organizavimo, prokuroro D. Puzino siekio daryti spaudimą P. B., ir prašymus dėl nurodytos informacijos išreikalavimo, teismas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti minėtą garso įrašą arba jo stenogramą. Dėl šio prašymo buvo gautas Generalinės prokuratūros prokurorės V. Vidugirienės atsakymas, kad nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra fiksuoti keli teismui pateiktuose pranešimuose apie įtarimą nurodytų įtariamųjų pokalbiai, susiję su pranešime apie įtarimą D. Puzinui, P. B. nurodytomis aplinkybėmis (galimu kyšio reikalavimu už P. B. palankų sprendimą dėl galimai švelnesnės bausmės rūšies), tačiau informacijos, kad būtų klastojami dėl P. B. atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys, nėra nustatyta. Prokurorės atsakyme nurodyta ir tai, kad, siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, šiuo metu pateikti prašomų duomenų nėra galimybės.

15.3. Trečia, nuteistojo P. B. prašymu teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir ištyrė nuteistojo byloje pateiktą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės V. Vidugirienės 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą P. B. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai, be kita ko, buvo pareikšti D. Puzinui ir advokatui Š. Mickevičiui.

15.4. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir nuosprendžio 24–25 punktuose aptarė baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie su nuteistaisiais P. B., A. K. atliktus tyrimo veiksmus ir kitus procesinius veiksmus, jų eigą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos kartu su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja teisę į teisingą procesą, tačiau nenustato jokių taisyklių dėl įrodymų priimtinumo; tai yra nacionalinės teisės vertinimo dalykas ir jis turi būti vertinamas nacionalinių teismų (žr. 2016 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Prade prieš Vokietiją, peticijos Nr. 7215/10, § 32, ir čia nurodytas bylas). Europos Žmogaus Teisių Teismas iš principo nenustato, ar tam tikras įrodymas byloje gali būti priimtinas, taip pat nenustato, ar kaltinamasis yra kaltas. Teismas vertina procedūros nacionalinėje teisėje, kaip visumos, teisėtumą, taip pat ir įrodymų gavimo procedūros teisėtumą (žr. 2009 m. liepos 28 d. sprendimą byloje Lee Davies prieš Belgiją, peticijos Nr. 18704/05, § 41). Vertinant procedūros, kaip visumos, teisėtumą, turi būti vertinama, ar asmeniui buvo užtikrintos gynybos teisės. Turi būti nustatyta, ar kaltinamasis turėjo teisę užginčyti naudojamų įrodymų autentiškumą ir prieštarauti jų naudojimui. Be to, įrodymų kokybė taip pat turi būti vertinama, ji apima ir įvertinimą aplinkybių, kuriomis įrodymai buvo gauti (žr. minėtą sprendimą byloje Prade prieš Vokietiją, § 34; 2010 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Lisica prieš Kroatiją, peticijos Nr. 20100/06, § 49).

17. Įvertinęs tiek nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka antrą kartą papildomai ištirtus įrodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nesurinkta objektyvių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo šioje byloje netinkamo, neteisėto organizavimo. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė dėl ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam prokurorui D. Puzinui kitoje baudžiamojoje byloje pareikštų įtarimų dėl galimo kyšio paėmimo neleidžia spręsti, jog visas ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo vykdomas siekiant neteisėtai, nesurinkus objektyvių įrodymų, apkaltinti P. B. ir A. K..

18. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėdamas bylą antrą kartą apeliacine tvarka teismas tinkamai patikrino nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus dėl proceso šioje baudžiamojoje byloje galimo šališkumo, neobjektyvumo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo aspektu P. B., A. K. priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

19. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galutinių teismų procesinių sprendimų dėl prokuroro D. Puzino galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su nagrinėjama baudžiamąja byla, nėra priimta. Todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėtas aplinkybes, pagal kasacinių skundų argumentus daryti kitokias išvadas, negu padarė apeliacinės instancijos teismas, dėl šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo šališkumo ir visų tyrimo metu surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, neteisėtumo nėra pagrindo.

20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal BPK 443 straipsnį, ši baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinta ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis galėtų būti panaikintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog kitame baudžiamajame procese įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą šioje byloje pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo

21. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pakartotinai išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino visų surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, įrodymus vertino selektyviai, padarė neteisingas išvadas dėl įrodymų patikimumo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, nuosprendį grindė prielaidomis ir pan., taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kartu nesilaikė šioje byloje anksčiau priimtos kasacinės instancijos teismo nutarties, kuria dalis bylos buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodymų. Šie argumentai nepagrįsti.

22. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a> ir kt.).

23. Teismų praktikoje esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

24. Patikrinus kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad, nagrinėdamas bylą antrą kartą apeliacine tvarka, teismas atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos anksčiau šioje byloje priimtoje nutartyje nustatytus pažeidimus, konkrečiai susijusius su neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų vertinimu pripažįstant A. K. kaltu dėl padėjimo P. B. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, ir paisė teismo nutartyje išdėstytų nurodymų tiek dėl įrodymų tyrimo apimties (nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo patikrinimo, prieštaravimų tarp nuteistųjų parodymų pašalinimo, nuteistųjų apklausų išsamumo), tiek ir dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių išsamaus patikrinimo. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus, neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir esminių trūkumų, kurie išdėstyti minėtoje kasacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje ir pakartojami kasaciniuose skunduose, neturi.

25. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl visų bylai reikšmingų faktų ir nuteistųjų P. B., A. K. kaltumo. Nuosprendyje detaliai aprašytos nustatytos nuteistiesiems P. B., A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir padėjimo padaryti šias nusikalstamas veikas) aplinkybės, išanalizuoti surinkti įrodymai, patvirtinantys nuteistųjų kaltumą, pateikti išsamūs argumentai dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, kurie šioje nutartyje nekartojami, kartu motyvuotai paneigtos nuteistųjų iškeltos gynybos versijos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, jo metu pakartotinai apklausė nuteistuosius P. B., A. K., dar kartą kruopščiai išanalizavo ir įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat ir jų patikimumo, pakankamumo aspektais, ypač atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nurodymus dėl P. B. ir A. K. tyčios bei susitarimo veikti bendrai pasisavinant svetimą UAB „M“ turtą išsiaiškinimo, ir padarė argumentuotas išvadas dėl visų esminių nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų šiuo aspektu.

26. Priešingai nei teigia kasatoriai, konstatuodamas nustatytus esminius faktus, kad P. B. apgaulingai organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavino jo žinioje esantį didelės vertės svetimą minėtos bendrovės turtą – pinigus, o A. K. padėjo P. B. padaryti šias nusikalstamas veikas teikdamas jam tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne prielaidomis, o teisėtais būdais gautais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais, vienas kitą patvirtinančiais ir papildančiais įrodymais, jų visuma. Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, įvertino įrodymų visumą ir padarė logiškas bei motyvuotas išvadas, kurioms nepritarti nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

27. Nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio kasaciniame skunde ypatingas dėmesys yra skiriamas žemesnės instancijos teismų atliktam byloje esančios 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB „M“ konsultacinės specialisto išvados vertinimui, akcentuojant prieštaravimus tarp šių dviejų specialisto išvadų ir jas pateikusių specialisčių paaiškinimų, kurių bylą išnagrinėję teismai neva nepašalino. Kartu kasatoriai ginčija abiejų instancijų teismų sprendimus atsisakyti skirti byloje apskaitos ir finansų ekspertizę gynybos nurodytiems prieštaravimams tarp abiejų specialisto išvadų pašalinti, argumentuodami, kad taip teismai nesiėmė visų procesinių priemonių siekdami nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

28. Šiame kontekste primintinos teismų praktikos nuostatos, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. specialisto išvada teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-942/2017">2K-73-942/2017</a>, 2K-129-495/2020, 2K-227-495/2024). Specialisto išvados neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą ar ekspertą ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNTgtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-358-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-358-303/2015">2K-7-358-303/2015</a>, 2K-141-697/2021). Kartu pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjItNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62-495/2022">2K-62-495/2022</a>, 2K-35-976/2024 ir kt.).

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamų teismų nuosprendžių, nagrinėdami bylą teismai pirmiau aptartų teismų praktikos nuostatų laikėsi. Antai, siekiant įvertinti 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados pagrįstumą ir pašalinti nuteistojo P. B. keliamas abejones, kurios, beje, pakartojamos ir kasaciniame skunde, dėl esamų prieštaravimų tarp šios ir konsultacinės specialisto išvados teiginių, abiejų instancijų teismuose buvo apklaustos abi specialisto išvadas pateikusios specialistės R. Rimkienė ir A. Blau, o jų paaiškinimai įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (nuteistųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais). Teisėjų kolegijos nuomone, toks byloje esančių specialisto išvadų rezultatų tikrinimas ir vertinimas atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nekelia abejonių. Pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 60–65 punktuose pateiktu galutiniu abiejų specialisto išvadų vertinimu ir dėl to padarytomis motyvuotomis išvadomis, kad būtent 2018 m. spalio 5 d. specialistės R. Rimkienės pateikta specialisto išvada atitinka kitus byloje surinktus ir teismuose ištirtus įrodymus, jos vertinimas kitų bylos įrodymų kontekste leidžia daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Kartu atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismams atsisakius skirti byloje apskaitos ir finansų ekspertizę, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti specialistei R. Rimkienei, byla buvo išnagrinėta neišsamiai.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nepadarė kasaciniuose skunduose nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų pažeidimų. Visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu. Priimtas nuosprendis atitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnis).

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 3 dalies taikymo

31. Nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio kasaciniame skunde nesutinkama su P. B. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį argumentuojant tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų, objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog UAB „M“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumui konstatuoti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltumo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kasatoriai iš esmės argumentuoja ginčydami žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymą vertinimą, jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

32. Primintina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-119-719/2024 ir kt.). Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-7-88/2014 ir kt.).

33. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad, nagrinėdamas šią bylą antrą kartą, apeliacinės instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir jų vertinimu (BPK 20 straipsnis), faktines aplinkybes nustatė remdamasis išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų visumos įvertinimu. Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatorių argumentų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, remiasi skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

34. Nagrinėjamoje byloje P. B. inkriminuoto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo esmė – kad jis, būdamas UAB „M“ direktoriaus pavaduotojas ir faktinis bendrovės vadovas, veikdamas per šios bendrovės direktorę ir vienintelę akcininkę, nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės tariamai gautas ar suteiktas paslaugas ir šiuos dokumentus pateikė bendrovės buhalterei, nieko nežinančiai apie daromą nusikaltimą, o ši juos įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą.

35. BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos (nuo 2022 m. gegužės 1 d. – finansinė apskaita) tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia), arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-696/2017">2K-313-696/2017</a>, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018 ir kt.).

36. Šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismai patikimai nustatė, kad bendrovės „B“, „BL“, „Š“, „N“, „K“ jokių paslaugų pagal išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius ir kt.) bendrovei „M“ nesuteikė, o bendrovė „M“ nesuteikė jokių paslaugų bendrovei „N“. Nepaisant to, paminėti fiktyvūs, realiai neįvykusias ūkines operacijas atvaizduojantys buhalterinės apskaitos dokumentai P. B. buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. pateikti bendrovės buhalterei, nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, o ji šiuos fiktyvius dokumentus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Byloje ištirtais įrodymais (2018 m. spalio 5 d. specialisto išvada, specialistės R. Rimkienės paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta ir tai, kad dėl fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimo į UAB „M“ buhalterinę apskaitą atsirado BK 222 straipsnyje 1 dalyje nurodyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2017 metų laikotarpiu. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. B. savo veiksmais apgaulingai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tai darė veikdamas tiesiogine tyčia. Nors, kaip jau buvo minėta, nusikaltimo motyvas nėra būtinasis apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo požymis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad veikdamas aptariamu nusikalstamu būdu, t. y. įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) buhalterinės apskaitos dokumentus, P. B. siekė tik imituoti tariamai įvykusius sandorius, taip sudaryti sąlygas išgryninti bendrovių „A“ ir „C“ į UAB „M“ banko sąskaitą pervestas lėšas ir jas pasisavinti.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad P. B. nagrinėjamoje byloje būtent nuteistas ir už tai, kad pasisavino savo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M“ turtą – iš viso 93 533 Eur.

38. BK 183 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą, – ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc1LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-175-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-175-1073/2019">2K-175-1073/2019</a>, 2K-32-719/2020, 2K-136-489/2023 ir kt.).

40. Byloje nustatyta, kad P. B., įtraukdamas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, siekė tik imituoti tariamai įvykusius sandorius su buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis bendrovėmis ir taip apgaulingai pagrįsti iš bendrovių „A“ ir „C“ į UAB „M“ banko sąskaitą gautų lėšų (93 533 Eur) panaudojimą bendrovės veikloje. Tačiau P. B. šių UAB „M“ gautų ir jo, kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojo ir faktinio bendrovės vadovo, žinioje esančių lėšų, išgryninęs bankomatuose, iš tiesų bendrovės reikmėms nepanaudojo, o jas pasisavino. Tokiais nuteistojo veiksmais bendrovei buvo padaryta 93 533 Eur dydžio turtinė žala. Taigi, P. B. veiksmuose nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 183 straipsnyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – P. B. veikai pritaikytas tinkamai.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalyse dėl P. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį nebuvo padaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo ir bendrininkavimo požymių nustatymo

42. Nagrinėjamoje byloje A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad pateikė P. B. įtraukti į UAB „M“ apskaitą tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) bendrovių „BL“, „B“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip padėjo P. B. padaryti nusikalstamas veikas, t. y. apgaulingai organizuoti UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavinti didelės vertės svetimą bendrovei „M“ priklausantį turtą – 59 290 Eur.

43. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato E. Rugieniaus kasaciniame skunde ginčijant A. K. nuteisimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės argumentuojama tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neištaisė ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje nustatytų pažeidimų, susijusių su A. K. nuteisimo dėl padėjimo P. B. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą tinkamu patikrinimu.

44. Iš tiesų, kaip matyti iš minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėdamas bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teismas nepatikrino nuteistųjų A. K. ir P. B. bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo, tinkamai neatskleidė ir nemotyvavo nuteistųjų bendrininkavimo pasisavinant didelės vertės svetimą UAB „M“ priklausantį turtą požymių (bendrininkų susitarimo, bendros tyčios), taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų ir P. B. pasirinkto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo būdo.

45. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-157-976/2022 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

46. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-345-511/2018). Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgė į šioje byloje anksčiau priimtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus pažeidimus ir tinkamai nustatė bei motyvavo tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo požymius nuteistojo A. K. veikoje.

48. Byloje nustatyta, kad būtent A. K. turėjo galimybę ir teikė nuteistajam P. B. kaltinime nurodytus tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus), pagal kuriuos UAB „M“ realiai jokių paslaugų iš bendrovių „B“, „BL“, „Š“ negavo ir juose nurodytų sumų bendrovėms nesumokėjo, o P. B. šiuos fiktyvius dokumentus įtraukė į UAB „M“ buhalterinę apskaitą. Šios konkrečios aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 44–49, 72–73 punktuose išsamiai išnagrinėtais ir išsamiai aptartais įrodymais (nuteistųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais).

49. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis) dėl to, kad be jo indėlio P. B. nebūtų galėjęs atlikti savo nusikalstamų veiksmų ir įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, t. y. apgaulingai organizuoti UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pasisavinti šiai bendrovei priklausančių lėšų. Nuteistojo A. K. padėjimas objektyviai pasireiškė teikiant priemones, t. y. tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) buhalterinės apskaitos dokumentus, žinant, kad pagal išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus UAB „M“ realiai paslaugos nebus suteiktos ir bendrovė už nurodytas paslaugas grynaisiais neatsiskaitys. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad A. K., teikdamas P. B. minėtus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, suvokė tokių savo veiksmų reikšmę ir tai, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu (P. B.) padarant minėtas nusikalstamas veikas, ir norėjo taip veikti.

50. Be kita ko, kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esantys duomenys, jų visuma patvirtina ne tik P. B. ir A. K. atliktus veiksmus, bet ir nuteistųjų susitarimą veikti bendrai, siekiant bendro rezultato – UAB „M“ lėšų pasisavinimo. Esant nustatytoms ir pirmiau aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria teismų procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms dėl bendrininkavimo požymių, būtent dėl susitarimo bendrai veikti, tyčios ir abiejų nuteistųjų veiksmų bendrumo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors byloje ir nebuvo nustatyta, jog A. K. dėl savo veiksmų būtų gavęs kokios nors materialinės naudos, tačiau ši aplinkybė A. K. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Šiuo atveju nuteistojo veikos kvalifikavimą lemia būtent jo veiksmai, kuriais jis padėjo P. B. įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyti padariniai.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) kaip padėjimas P. B. apgaulingai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavinti jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą.

52. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo A. K. gynėjo ir nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus tiek dėl įrodymų (nuteistųjų, liudytojų parodymų, specialisto išvadų ir specialisčių paaiškinimų) vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, tiek ir dėl nuteistųjų veikų kvalifikavimo (P. B. ir A. K. atliktų veiksmų vertinimo, bendrininkavimo požymių nustatymo). Kai ši byla buvo nagrinėjama antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, ji buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka įstatymo keliamus turinio reikalavimus (BPK 331 straipsnio 1, 4 dalys, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistajam P. B.

53. Kasaciniame skunde nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas E. Sergaitis taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu tik iš dalies atidėti P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teigdami, kad teismas taikė netinkamą BK 75 straipsnio redakciją.

54. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nurodytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padarinių atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

55. P. B. nuteistas už vieno sunkaus (BK 183 straipsnio 3 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir vieno apysunkio (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimo padarymą. Byloje nustatyta, kad P. B. inkriminuota nusikalstama veika, nurodyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, buvo baigta 2017 m. gruodžio 10 d., o BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika – 2017 m. gruodžio 1 d. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.) nenustatė galimybės asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, atidėti bausmės vykdymą. Todėl, priešingai nei teigia kasatoriai, nuteistajam P. B. nebuvo pagrindo taikyti iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos, kuri ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, paskyrus ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, numatė visišką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

56. Palyginus skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu ir nuteistojo P. B. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio redakcijas, matyti, kad byloje taikytos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos lengvina nuteistojo teisinę padėtį, nes įtvirtina galimybę teismui iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nurodytus kai kuriuose BK skyriuose. Į šį sąrašą nepatenka P. B. inkriminuotas sunkus nusikaltimas, įtvirtintas BK 183 straipsnio 3 dalyje. Taigi, aptariamu aspektu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teisingai vadovavosi BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

57. Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, neatsižvelgė į visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, neįvertino nusikaltimo, už kurį nuteistas A. K., sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio sumažėjimo pasikeitus teisiniam reguliavimui ir nepagrįstai pablogino nuteistojo padėtį. Šie argumentai nepagrįsti.

58. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas kaltininkui žemesnės instancijos teismų paskirtos bausmės dydžio klausimą nagrinėja tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmės rūšies ir dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, nepagrįstas teisiniais argumentais dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018, 2K-21-976/2023 ir kt.).

59. Kasacinio skundo argumentų dėl netinkamai paskirtos bausmės nuteistajam kontekste primintina, kad bausmės skyrimo taisykles ir jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95/2014">2K-95/2014</a>, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-138/2015, 2K-26-1073/2024).

60. Šiuo atveju iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skiriant nuteistajam A. K. naujas bausmes už pagal švelnesnę BK redakciją perkvalifikuotas nusikalstamas veikas, bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo išsamūs motyvai yra išdėstyti nuosprendžio 102–103 punktuose. Priešingai nei teigia kasatoriai, individualizuodamas bausmę nuteistajam teismas atsižvelgė į visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), nė vienai iš jų neteikdamas išskirtinės reikšmės, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamas veikas, tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, be kita ko, įvertino ir kasatorių nurodytą aplinkybę dėl nuteistojo auginamų (duomenys neskelbtini) mažamečių vaikų. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl bausmės švelninimo nuteistajam galimybės, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, ir aiškiai nurodyta, kodėl šiuo atveju skirti švelnesnės rūšies bausmes ar mažinti pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtų bausmių dydžius nėra pagrindo. Kasatorių teiginiai dėl netinkamai paskirtos bausmės nuteistajam nepaneigia apeliacinės instancijos teismo šiuo aspektu pateiktų argumentų ir padarytų išvadų. Pažymėtina ir tai, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama taip pat pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, buvo ginčijami nuteistajam A. K. paskirtų bausmių dydžiai, prašant skirti griežtesnes bausmes. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs prokuroro apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. taikytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam negali būti taikomos. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo A. K. teisinė padėtis buvo nepagrįstai pabloginta.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Danutė Jočienė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė