Baudžiamoji byla Nr. 2K-243-387/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23714-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. Š. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo U. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad U. Š., įgydamas ir gabendamas narkotines medžiagas, turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei U. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteisti B. P. ir R. K., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. U. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, t. y. jis 2022 m. birželio 28 d. apie 13.25 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. K., už maisto produktus ir alkoholinius gėrimus iš B. P. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė – ne mažiau kaip 0,1312 g, ir nedidelį kiekį morfino, kurio bendroji masė – ne mažiau kaip 0,0178 g. Dalį įgyto morfino R. K. švirkštu susileido sau į koją, o likusią dalį narkotinių medžiagų toliau gabeno paties (U. Š.) vairuojamu automobiliu „Peugeot 106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai 2022 m. birželio 28 d. apie 13.53 val. sustabdė minėtą automobilį ir likusią dalį narkotinių medžiagų – fentanilio ir morfino rado bei paėmė automobilio ir R. K. asmens kratos metu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tačiau nepagrįstai nustatė, kad U. Š., įsigydamas kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, turėjo tikslą šias įstatymo uždraustas medžiagas platinti ir kad yra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. U. Š. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
3. Nuteistojo U. Š. parodymus, kad narkotines medžiagas įsigydavo savo poreikiams tenkinti, tikslo platinti neturėjo, patvirtino kiti bylos įrodymai – U. Š. šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų. Bylos duomenys leido spręsti, kad U. Š. analogiškas narkotines medžiagas panašiais kiekiais iš B. P. ir jos tėvo buvo įsigijęs ir anksčiau, tačiau duomenų, jog narkotines medžiagas U. Š. įsigijo, be kita ko, ir platinimo tikslais, byloje nebuvo nustatyta.
4. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo pažymėta, jog, konstatuojant šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, reikia nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, bet ir tai, kad tokia būsena turėjo esminę reikšmę nusikalstamiems ketinimams susiformuoti ir jiems realizuoti. Byloje nustatyta, kad U. Š. pripažino anksčiau vartojęs narkotines medžiagas, taigi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nuteistojo priklausomybė nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, o ne apsvaigimas nuo jų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo U. Š. gynėjas advokatas M. Zabita prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl U. Š.: iš nuosprendžių aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamą veiką U. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. K., kartu panaikinti ir jam inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte; perkvalifikuoti U. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, U. Š. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius nurodo:
5.1. Abiejų instancijų teismai padarė įrodymais nepagrįstą ir tinkamai nemotyvuotą išvadą, jog nuteistojo U. Š. veiksmai turi visus būtinus nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, taip pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Keliamas klausimas dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios buvimo nuteistojo U. Š. veiksmuose neteisėtai įgyjant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio. Teismai neatsakė į klausimą, ar nuteistasis U. Š. išties suvokė, kad neteisėtai įgyja ir gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (fentanilio), esančių transderminių pleistrų „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“ (9 vnt. gamyklinėje pakuotėje) sudėtyje, ir norėjo tai daryti (BK 15 straipsnio 2 dalis), kadangi savo sprendimuose dėstė argumentus vengdami aptarti intelektualųjį kaltininko tiesioginės tyčios elementą inkriminuojamoje veikoje.
5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas, spręsdamas, ar konkretus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas labai dideliu kiekiu, turi atsižvelgti į visas kitas konkrečios bylos aplinkybes:
5.2.1. Situacijoje, kai disponuojama vaistais, kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, veikos pavojingumas nėra tapatus, palyginti su situacijomis, kai disponuojama Rekomendacijose nustatytos I grupės narkotinėmis medžiagomis (heroinu, MDMA ir t. t.).
5.2.2. Labai didelis fentanilio kiekis, buvęs 9 vnt. transderminių pleistrų sudėtyje, nustatytas tik atlikus specialų tyrimą.
5.2.3. Tiek U. Š., tiek R. K. turėjo ne tik priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, alkoholio) sindromą, bet ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, kentė didelius kojų skausmus (R. K. kojose buvo atvirų ir negyjančių žaizdų ir t. t.). Skausmą mažinančius pleistrus, tabletes, kurių sudėtyje yra fentanilio, morfino ampules nuteistieji įsigijo savo reikmėms, turėdami tikslą sumažinti patiriamą skausmą, diskomfortą. Turint gydytojo receptą, šiuos vaistinius preparatus leidžiama vartoti medicinos tikslais, jie priskiriami Rekomendacijų II grupės sąrašui.
5.2.4. Vaistinių preparatų, priskiriamų narkotinėms medžiagoms, įsigijimo aplinkybės buvo buitiškos. Nuteistieji maisto produktus, alkoholį išmainė į šiuos preparatus. Vaistinius preparatus išmainydami jie įsigijo iš B. P., pas kurią šios medžiagos (pleistrai, morfino ampulės) buvo likusios po tėvo, kuris sirgo onkologine liga, mirties, ir disponavo šiomis medžiagomis itin trumpą laiką – maždaug pusvalandį.
5.2.5. Įgytas vaistinių preparatų kiekis, t. y. 8 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 100 mikrogramų fentanilio, ir 9 vnt. transderminių pleistrų su atitinkamai nurodytu 75 mikrogramų/val. kiekiu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šie preparatai buvo įgyti savo reikmėms, t. y. skausmui malšinti, rodo, jog asmuo net bendrais bruožais nesuvokė, kad jis disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Skaitinė medžiagų panaudojimo reikšmė taip pat negali būti vertinama kaip labai didelė – 8 kartai vartojant tabletes ir 9 kartai užklijuojant ant odos pleistrą.
5.3. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad U. Š. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – fentaniliu, kurio bendroji masė ne mažiau kaip 0,1312 g, nedideliu kiekiu morfino, kurio bendroji masė ne mažiau kaip 0,0178 g, nors Rekomendacijose medžiagų kiekiai yra pateikti perskaičiavus į grynąją medžiagą. Jei nustatytas fentanilio kiekis būtų perskaičiuotas į grynąją medžiagą, jis galimai nesiektų Rekomendacijose nurodyto šios medžiagos labai didelio kiekio. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes dėmesio neatkreipė ir dėl jų nepasisakė.
5.4. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino aplinkybę – nuteistiesiems inkriminuotą tikslą įgytas ir gabentas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, jis toliau laikėsi pozicijos, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe. Nuteistieji, vedami tų pačių interesų (įsigyti preparatų skausmui malšinti), kartu nuvyko pas B. P. ir iš jos įsigijo minėtus preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos, tačiau tai nereiškia, kad jų tikslas buvo bendras. Medicininius preparatus nuteistieji įsigijo vartoti kiekvienas sau, o ne bendrai. Dėl šios priežasties bendrininkų grupės požymis ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turi būti pašalinta iš skundžiamų teismų sprendimų aprašomosios dalies.
5.5. U. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtinę taisyklę, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdžiai neadekvati nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, neatitinka padarytos veikos pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, todėl tokia bausmė U. Š. buvo paskirta formaliai, tik dėl jo asmenybės. Teismai neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmei skirti, todėl bausmė nėra teisinga. Skunde pažymima, kad veika padaryta įgyjant vaistinių preparatų, todėl bendrąja prasme nėra tokia pavojinga, kaip disponuojant specialiai svaigintis skirtomis Rekomendacijose nustatytame I grupės sąraše esančiomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Minėti vaistiniai preparatai įsigyti savo reikmėms, skirti skausmui malšinti, medžiagomis nuteistasis disponavo itin trumpą laiką.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Surinktų įrodymų visumos analizė vienareikšmiškai atskleidžia U. Š. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu pagrįstas byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma, t. y. B. P. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kad U. Š. vartoja narkotines medžiagas, kad jis anksčiau ne kartą analogiškus vaistus, kuriuose yra narkotinės medžiagos, buvo pirkęs iš jos jau mirusio tėvo. Kaltinamojo U. Š. parodymais, kad skausmą malšinantys vaistai yra kaip narkotinės medžiagos, jiems įsigyti vaistinėse reikia gydytojo leidimo ir recepto, ir šių vaistų jis anksčiau yra įgijęs tiek iš B. P., tiek iš jos tėvo, kad U. Š. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir suvokė, kad įgytomis medžiagomis jis galės numalšinti skausmus. Kaltinamojo R. K. parodymais, kad jiedu su U. Š. vartodavo narkotikus daugelį metų. Taip pat pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis (taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad U. Š. šlapime rasta ir kitokių narkotinių medžiagų – tramadolio, nordazepamo ir oksazepamo, šios medžiagos taip pat yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, leidžiamos vartoti medicinos tikslais), kratos protokolais, kurie patvirtina ne tik tai, kad nuteistasis U. Š. disponavo (įgijo ir gabeno) narkotinėmis medžiagomis, bet ir žinojo apie disponuojamų medžiagų labai didelį kiekį. Baudžiamajai atsakomybei kilti už šios nusikalstamos veikos padarymą neturi reikšmės tai, kad atsiskaitymas už įgytas narkotines medžiagas, vertinant piniginę jo išraišką, sudarė tik apie 60 Eur.
6.2. Įgytose gamyklinėse pakuotėse buvo aiškiai nurodyta veiklioji medžiaga. Net paėmus iš gamyklinių pakuočių „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“ 1 vnt. transderminių pleistrų, kurie buvo rasti automobilio kratos metu, iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad grynoji fentanilio masė viename pleistre yra pakankamai didelė – 0,0144 g, o labai didelis šios medžiagos kiekis, remiantis Rekomendacijomis, yra 0,02 g, taigi fentanilio koncentracija viename pleistre buvo ypač didelė. Tai yra griežtai ribotos civilinės apyvartos vaistai, kurie vaistinėse parduodami tik pagal gydytojo receptą. Byloje nėra duomenų, kad gydytojai nuteistajam gydymo tikslais būtų paskyrę šių vaistų.
6.3. Nesutinkama su kasatoriaus teiginiais dėl bendrininkų grupės požymio. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad U. Š. ir R. K., prieš vykdami pas B. P. įsigyti narkotinių medžiagų, abu susitarė, jog iš jos įgis narkotinių medžiagų skausmams malšinti ir vėliau jas pasidalins. Vykdydami šį sutarimą, 2022 m. birželio 28 d. apie 13.25 val. jie kartu automobiliu „Peugeot 106“ nuvyko pas ją į namus. Ten U. Š., veikdamas ir R. K. interesais, už maistą ir gėrimus, kuriuos prieš tai jiedu nupirko parduotuvėje ir už kuriuos R. K. liko skolingas U. Š. dalį pinigų, iš B. P. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų fentanilio ir morfino, dalį įgyto morfino R. K. suvartojo, o likusią dalį abu kaltinamieji toliau gabeno minėtu automobiliu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad veikoje dalyvauja abu kartu, ir pritarė vienas kito veiksmams, t. y. jie suvokė, jog veikia bendrininkų grupe, ir siekė bendro tikslo, veikė bendra tyčia.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę U. Š., atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai nustatė ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto bendrininkų grupe. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos sau, turint problemų dėl jų priklausomybės, kad nuteistasis įtrauktas į įskaitą ir bando su priklausomybe kovoti, pažymėta, jog U. Š. gyvenimą lemia ne jo asmenybės pavojingumas, o netinkamas gyvenimo būdas ir priklausomybės, su kuriomis jis nepajėgus kovoti. Teismas, apibendrindamas šių aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams. Gynėjo kasaciniame skunde akcentuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, net ir įvertintos, nėra tiek išimtinės, kad sudarytų pagrindą dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar parinkti kitos rūšies bausmę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo U. Š. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Kasaciniame skunde ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymas dėl netinkamai nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, neteisėtai įgyjant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.
9. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai įgyja, gabena labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje aiškinant šį subjektyviosios pusės požymį yra pažymėta, kad taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016). Tai reiškia, kad asmeniui nebūtina žinoti apie Rekomendacijas ar jų turinį, tiksliai žinoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, jų koncentraciją. Tiesioginei tyčiai konstatuoti BK 260 straipsnio 3 dalies prasme pakanka nustatyti, kad asmuo bent bendrais bruožais numanė disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei kiekius.
10. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nenustatė. Byloje nustatyta, kad U. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. K., neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio masė ne mažesnė kaip 0,1312 g. Toks šios narkotinės medžiagos kiekis, vadovaujantis Rekomendacijomis, atitinka labai didelį kiekį (daugiau nei 0,02 g). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, neapsiribojo vien faktiškai neteisėtai disponuotu narkotinių medžiagų kiekiu – skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai atskleista nuteistojo U. Š. tyčia.
11. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad U. Š. pats vartojo narkotines medžiagas, t. y. šlapime rasta morfino, mirtazapino, tramadolio, nordazepamo, oksazepamo pėdsakų (3 t., b. l. 70). Savo ruožtu U. Š. analogiškus vaistus, kuriais neteisėtai disponavo ir šioje baudžiamojoje byloje, iš B. P. ir jos tėvo yra gavęs bent penkis kartus. U. Š., žinodamas, kad tokius skausmą malšinančius vaistus vartoja ir R. K., įsigyti iš B. P. vaistų pasiūlė ir jam. Šios aplinkybės pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos kaip bylojančios apie nuteistojo supratimą dėl narkotinės medžiagos tipo, o kartu ir receptiniuose vaistuose esančios narkotinės medžiagos kiekio, kuris nulemia vaistų stiprų poveikį ir veiksmingumą (supratimas paremtas asmenine patirtimi vartojant narkotines medžiagas, nevienkartiniu ar neatsitiktiniu tų pačių vaistų įsigijimu, suvokimu, kad yra bendrininko poreikis turėti stiprių vaistų). Nuteistojo suvokimą dėl labai didelio narkotinių medžiagų kiekio neabejotinai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš B. P. įgyti receptiniai vaistai, kurių sudėtyje iš viso buvo 0,1312 g narkotinės medžiagos – fentanilio, buvo medicininėse pakuotėse su aiškiai matomais vaistų pavadinimais, o transderminiai pleistrai, kuriuose ir buvo nustatytas didžiausias fentanilio kiekis, buvo su informaciniu lapeliu, kuriame nurodytos veikliosios medžiagos.
12. Teismų išvada, kad U. Š. patyrimas, vaistų supakavimo aplinkybės neleidžia abejoti, jog jis suvokė, kad įgyja ir gabena labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, yra pagrįsta ir motyvuota. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti šia išvada, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis kasatoriaus argumentų yra susiję su nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu (akcentuojamas narkotinių medžiagų priskirtinumas vaistiniams preparatams, vartojimas medicininiais tikslais, narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės, nedidelis laiko tarpas nuo medžiagų įsigijimo iki sulaikymo) ir negali būti siejami su nuteistojo subjektyviosios pusės požymio (tyčios) vertinimu. Skaitinė medžiagų panaudojimo reikšmė savaime taip pat nepaneigia išvados, kad U. Š. veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, kadangi ir viename stipraus poveikio transderminiame pleistre nustatytas didelis narkotinės medžiagos – fentanilio – kiekis, t. y. 0,0144 g, taigi jau dviejuose pleistruose esantis narkotinės medžiagos kiekis viršijo labai didelio kiekio ribą, o įsigyta buvo 9 vnt. transderminių pleistrų.
14. Be kita ko, kasaciniame skunde netinkamai nurodoma, kad jei fentanilio bendroji masė būtų perskaičiuota į grynąją medžiagą, ji galimai nesiektų Rekomendacijose nurodyto šios medžiagos labai didelio kiekio. Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvados matyti, kad fentanilio, esančio transderminiuose pleistruose ir baltos spalvos tabletėse, rastuose automobilio ir R. K. asmens kratos metu, nurodyti kiekiai išreikšti grynuoju veikliosios medžiagos kiekiu (1 t., b. l. 142–147). Nuteistajam inkriminuotas disponavimas 0,1312 g fentanilio kiekiu yra suminė bendrai disponuotos narkotinės medžiagos bendrosios masės reikšmė (9 transderminiuose pleistruose fentanilio kiekis 0,1296 g + 8 tabletėse fentanilio kiekis 0,0008 g (rasta automobilio kratos metu) + 8 tabletėse fentanilio kiekis 0,0008 g (rasta R. K. asmens kratos metu).
15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant U. Š. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies taikymo
16. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl bendrininkų grupės inkriminavimo nuteistajam. Teigiama, kad tai, jog nuteistieji, vedami tų pačių interesų, įsigijo narkotines medžiagas, nelemia bendro šių tikslo, kadangi nuteistieji narkotines medžiagas įsigijo kiekvienas sau, o ne bendrai.
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>).???
18. Šiuo atveju kasaciniame skunde nėra ginčijama bendrininkavimą sudarančių objektyviųjų požymių visuma. Savo esme kasatorius neginčija ir byloje nustatytų aplinkybių dėl abiejų bendrininkų žodinio išankstinio susitarimo, pasiekto dar iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios (U. Š. pasiūlė R. K. kartu vykti pas B. P. ir iš jos abiem kartu įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistinių preparatų). Nesutinkama su tyčios bendrumo vertinimu.
19. Atitinkamai pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-309-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-309-976/2015">2K-309-976/2015</a>). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, neapsiribojama vien tik nuteistųjų subjektyviu vertinimu apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-693/2015">2K-89-693/2015</a>).
20. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismai, išsamiai, nešališkai ir visapusiškai ištyrę byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, jog nuteistieji abu dar prieš vykdami pas B. P. aptarė, kad už narkotines medžiagas atsiskaitys ne pinigais, bet maisto produktais bei alkoholiu ir abu dalinsis tiek iš B. P. gautomis narkotinėmis medžiagomis, tiek patirtomis išlaidomis, turėtomis perkant maistą ir alkoholinius gėrimus. Toks susitarimas, veiksmų derinimas neabejotinai rodo nuteistųjų tyčios bendrumą, t. y. kad U. Š., veikdamas sutartinai su kitu bendrininku, ne tik suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime, bet kartu numatė bendrą rezultatą, kurį apėmė abiejų bendravykdžių tyčia, ir jo siekė. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino U. Š. inkriminuotą aplinkybę dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Bendrininkų grupės bendra tyčia gali būti nukreipta ir į bendrą narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, tai ir buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje.
21. Teismams pagrįstai nustačius U. Š. bei R. K. susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
22. Kasaciniame skunde keliamas ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas – teigiama, kad teismai neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmei skirti, todėl bausmė nėra teisinga, nes turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
23. Kasatoriaus prašymas taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nepagrįstas. Žemesnės instancijos teismai nuosprendžiuose išdėstė motyvus, kurių pagrindu U. Š. paskyrė perpus mažesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas įvertino U. Š. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nuteistojo bandymą tvarkytis, išsivysčiusias priklausomybes nuo narkotinių medžiagų, šio elgesį ir bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis baudžiamojo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertino U. Š. charakterizuojančias aplinkybes bei kasatoriaus kasaciniame skunde dėstomus analogiškus argumentus dėl to, kad buvo disponuojama receptiniais vaistais, turinčiais savo sudėtyje narkotinių medžiagų, pagrįstai akcentavo, kad šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui. Aplinkybių, dėl kurių nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, taip pat nenustatyta. Savo ruožtu bausmės dydžio ar rūšies klausimas, siejamas su kitokiu nustatytų aplinkybių vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų nuosprendžiuose išdėstyti argumentai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, klaidų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nėra padaryta, o teismų paskirta sankcija atitinka teisingumo principo paskirtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo U. Š. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
