Baudžiamoji byla Nr. 2K-250-628/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01701-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.6; 1.2.4.6.2.2; 1.2.9.8; 2.1.7.5;
(S)
2.1.14.2; 2.8.4.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
išteisintosios I. B. gynėjui advokatui Mariui Venckui,
nuteistojo N. B. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
nukentėjusiosios A. S. įgaliotajai atstovei advokatei Daliai Romaškevičienei,
nukentėjusiojo A. M. įgaliotajam atstovui advokatui Šarūnui Vadeikiui,
nukentėjusiosios A. B. atstovei pagal įstatymą V. S. (nuotoliniu būdu) ir įgaliotajai atstovei advokatei Tatjanai Benetei,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžių dalies, kuria N. B. nusikalstama veika, nurodyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, pripažinta tęstine. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis dėl I. B. išteisinimo pagal BK 163 straipsnį.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:
N. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto bausme, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;
I. B. – pagal BK 163 straipsnį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
iš nuteistojo N. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
iš nuteistojo N. B. ir nuteistosios I. B. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimo, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
iš nuteistojo N. B. ir nuteistosios I. B. valstybei priteista po 656,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, atmetus Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės, nuteistojo N. B. apeliacinius skundus ir patenkinus nuteistosios I. B. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą:
panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl I. B. nuteisimo pagal BK 163 straipsnį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis? I. B. pagal BK 163 straipsnį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M. ir A. B. ir iš nuteistojo N. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimo, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo ir iš nuteistojo N. B. valstybei priteista 1313,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų įgaliotojų atstovų ir atstovės pagal įstatymą, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir nuteistojo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. B. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, sistemingai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiams fizinį skausmą: jis nuo 2017 m. iki 2022 m. sausio 9 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai mušė mažamečius A. S. ir A. M. ir smurtavo prieš juos, t. y. A. S. tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą skaičių kartų sudavė diržu ir šluotos kotu į įvairias kūno vietas – sėdmenis, šonus, riešus bei kojas, tampė už plaukų ir ranka sudavė į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, A. M. tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą skaičių kartų sudavė diržu ir šluotos kotu į įvairias kūno vietas – sėdmenis, šonus, riešus bei kojas, ranka sudavė į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą skaičių kartų mušė diržu per sėdmenis mažametę dukterį A. B. ir sugriebė ją už plaukų, nulenkė jos galvą ir jos plaukais valė ant grindų esantį šlapimą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai N. B. pripažinto kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Ši nuosprendžių dalis kasacine tvarka neskundžiama.
3. I. B. išteisinta pagal BK 163 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad, būdama atsakinga už mažamečių vaikų A. S., A. M. ir A. B. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, užtikrinti vaiko teises, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, nuo 2017 m. iki 2022 m. sausio 9 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarė savo mažamečiams vaikams A. S., A. M. ir A. B. saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių, kad būtų nutrauktas sutuoktinio N. B. vartojamas sistemingas fizinis smurtas prieš mažamečius – A. S., A. M. ir A. B., ir pati mušdama – suduodama nenustatytą skaičių kartų jiems ranka į įvairias kūno vietas, sukėlė A. S., A. M. ir A. B. fizinį skausmą. Taip I. B. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria I. B. nuteista pagal BK 163 straipsnį, yra nepagrįsta, priimta netinkamai, nevisapusiškai, selektyviai ir neobjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus.
4.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šios konkrečios situacijos socialinę, gyvenimišką tikrovę, o tai sukliudė objektyviai, visapusiškai įvertinti B. šeimos gyvenimo situaciją, kartu ir I. B. realias galimybes apginti vaikus nuo smurtaujančio šeimoje N. B.. I. B. kaltę grįsdamas nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymais, 2022 m. birželio 9–liepos 8 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-132/2022, pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų įrodymų: liudytojų V. L., L. L. parodymų, 2022 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos raštų, 2022 m. sausio 11 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos, 2022 m. rugsėjo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos.
4.2. Išnagrinėjusi nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog ne dėl I. B., o dėl namuose siautėjusio N. B. smurtinio elgesio vaikai jautėsi nelaimingi, nesaugūs, neprižiūrimi, neapginti motinos. Jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinime I. B. nurodytą aplinkybę, jog ji mušė vaikus ir sukėlė jiems fizinį skausmą, byloje nėra.
4.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, I. B. neturėjo realių galimybių visapusiškai užtikrinti vaikų poreikius, kai namuose siautėjo fiziškai už ją stipresnis N. B.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog B. gyveno šešiese – keturi vaikai ir du suaugę – viename kambaryje, o tokioje skurdžioje buityje I. B. ir vaikams patiriant nuolatinį N. B. fizinį ir psichinį smurtą, vaikai vis dėlto lankė mokymosi įstaigą, mokėsi nuotoliniu būdu. Taigi nekyla abejonių, jog vaikai buvo ir pamaitinti, ir aprengti, ir turėjo reikalingas mokytis priemones. Minėti vaikų pedagogai (auklėtojai) jokių nusiskundimų iš vaikų būtent dėl motinos I. B. elgesio negavo. B. šeimai nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. taikytas atvejo vadybos procesas. 2019 m. gegužės 19 d. buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – N. B., būdamas neblaivus, sumušė žmoną vaikų akivaizdoje. Ši aplinkybė dar kartą leidžia įsitikinti tuo, jog I. B. ir pati buvo ujama N. B., todėl neturėjo jėgų jam pasipriešinti, jį suvaldyti, o juolab apginti vaikų.
4.4. Nors nukentėjusiojo parodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu ir psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų, anksčiau aptartų, bylos įrodymų ir jų visumos konteksto. Vien tai, kad nukentėjusieji vaikai nurodė jautę maisto stygių, tėvų nesirūpinimą susirgus, motinos abejingumą dėl tėvo smurtavimo, savaime nereiškia, kad tai patvirtina I. B. pateikto kaltinimo turinį ir įrodo jos tyčinę kaltę dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis.
5. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija I. B. išteisino pagal BK 163 straipsnį ir panaikino pirmosios instancijos teismo dalis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš jos bei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M. ir A. B., nustatydama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir neturtinę žalą turi atlyginti N. B..
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami nuteistojo N. B. nusikalstamus veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S., A. M. ir A. B. kaip tęstinę nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 3 dalis, BK 63 straipsnio 10 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, I. B. nepagrįstai išteisinęs pagal BK 163 straipsnį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų sprendimai dėl N. B. nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį neskundžiami.
6.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo N. B. nusikalstamus veiksmus smurtaujant prieš nukentėjusiuosius A. S., A. M. ir A. B. nepagrįstai įvertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, o ne kaip atskiras tris nusikalstamas veikas, kaip buvo kaltinamas.
6.3. Teismai šią išvadą pagrindė tuo, kad nors N. B. smurtavo prieš tris mažamečius, tačiau tai darė per tą patį kaltinimo laikotarpį, toje pačioje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytą skaičių kartų, vaikus mušdavo tuo pačiu metu. Visi šeimos nariai (šeši asmenys) gyveno mažame 17 kv. m ploto bendrabučio tipo kambaryje, N. B. vartojo smurtą prieš vaikus, neišskirdamas, kuriam iš jų, kada, kaip ir kiek smūgių suduoti, o kartu ir jam, ir nuolat smurtu ujamiems jo vaikams suprantant, kad toks smurtinis jo elgesys šeimoje yra nuolatinis.
6.4. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra nurodyti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai: daug tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veiksmų, atitinkančių to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius, nusikalstamų padarinių bendrumas, bendra tyčia (sumanymas), vienas objektas, vienas dalykas, tas pats šaltinis, į kurį kėsinamasi (tas pats nukentėjusysis), ir pan.
6.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a> apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.
6.6. Taigi veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.
6.7. Teismų praktikoje nusikaltimų nuosavybei (paprastai vagysčių ir sukčiavimų) bylose įmanomi atvejai, kad tiek atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti didelis laiko tarpas, tiek turtas gali būti grobiamas (užvaldytas) iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Vadinasi, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais leidžia paneigti tęstinį sukčiavimo pobūdį.
6.8. Pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis) atvejais konstatuojant, jog padaryta veika atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, teismų praktikoje pažymima: organizuojant prostituciją, jai vadovaujant tarp visų nuteistųjų buvo vaidmenų pasiskirstymas; moterys prostitucijai buvo organizuojamos veikiant pagal vieną braižą; pelnymasis iš prostitucijos buvo organizuojamas pagal vienodas schemas, tapačiais veiksmais, vadovaujamas vieno asmens; prostitucija buvo organizuota net po kelis kartus ir kiekvienas kaltinime atskirtas prostitucijos organizavimo atvejis nėra nuosekliai susietas būtent su pasipelnymu iš vieno konkretaus asmens prostitucijos; atskirais laikotarpiais padaryti, tačiau dėl nuolatinio prostitucijos verslo sąlygų atnaujinimo (naujų ar tų pačių moterų pakartotinio organizavimo prostitucijai) besitęsiantys nuteistųjų bendrininkų nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>).
6.9. Viešosios tvarkos pažeidimų (BK 284 straipsnis) bylose pripažįstama, kad, pavyzdžiui, įžūlių, grasinančių ir panašių veiksmų pasikartojimas, ilgesnis jų padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtis tokią veiką pripažinti tęstine.
6.10. Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, pripažįstama, kad padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.
6.11. Taigi teismų praktikos įvairovė rodo, kad skirtingų kategorijų bylose tęstinės veikos požymiai natūraliai gali ir turi skirtis. Vienareikšmiškai reikėtų pripažinti, kad turtiniuose nusikaltimuose pagrindiniu požymiu reikėtų laikyti bendrą tyčią, nustačius ją papildomos informacijos apie tęstinės veikos susidarymą gali duoti šaltinio (vienas ir tas pats nukentėjusysis) požymis, tačiau jokiu būdu nustačius tik vieno šaltinio požymį negalima konstatuoti, kad veika tęstinė. Taip pat ir kitose bylose (viešosios tvarkos pažeidimų, pelnymosi iš prostitucijos ir t. t.) nusikalstamais veiksmais pažeidžiamų vertybių specifika irgi leidžia traktuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, net jei yra keli nukentėjusieji.
6.12. Tokios įstatymo saugomos vertybės kaip dorovė, viešoji tvarka ir pan. nėra suasmenintos. Taip ir nusikaltimų nuosavybei bylose nėra svarbu nustatyti, kam priklausė pagrobtas (užvaldytas) turtas, ar jis priklausė vienam ar keliems asmenims, svarbu, kad jis buvo svetimas kaltininkui. Tačiau, kai įstatymo saugomos vertybės yra reikšmingiau susietos su konkrečiu asmeniu (sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė), subjektyvusis bendro sumanymo požymis turi būti labai atidžiai vertinamas, siejant su objektyviuoju požymiu – kėsinimosi dalyku, būtent su aukos asmeniu.
6.13. Taigi ir nagrinėjamu atveju pagrindinis požymis, iš esmės galintis nurungti net ir lengvai argumentuojamą bendros tyčios buvimą, yra BK 140 straipsnio saugoma vertybė, objektas – konkretaus asmens, šiuo atveju vaiko, sveikata.
6.14. Šioje byloje ginčijamas BK 140 straipsnio kvalifikavimas iš esmės nulemtas to, kad šioje byloje tęstine nusikalstama veika, nurodyta BK 163 straipsnyje, buvo kaltinama ir nukentėjusiųjų motina I. B.. Kaltinimas jai buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad ji nesudarė savo vaikams A. S., A. M. ir A. B. saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių, kad būtų nutrauktas sutuoktinio N. B. vartojamas sistemingas fizinis smurtas prieš mažamečius. Tačiau BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo apsaugos objektas yra vaikas ir šeima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227-788/2017">2K-227-788/2017</a>), o visų sveikatos sutrikdymų (taip pat ir fizinio skausmo sukėlimo atveju) objektas – kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata, asmens kūno neliečiamumas, o ne visuomenės sveikata ar kita neįasmeninta sveikata. Nusikaltimai, kurių objektas yra žmonių (visuomenės) sveikata, yra nurodyti visai kitame BK skyriuje (XXXVIII skyrius. „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“).
6.15. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimai prieš kelis asmenis vartotą smurtą kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką buvo argumentuojami tuo, kad N. B. su vaikais ir I. B. gyveno itin mažame 17 kv. m ploto bendrabučio tipo kambaryje, N. B. vaikus mušdavo tuo pačiu metu, neišskirdamas, kuriam iš vaikų, kada, kaip ir kiek smūgių suduoti, toks smurtinis N. B. elgesys šeimoje buvo nuolatinis. Gyvendamas šeimoje, N. B. visą kaltinime nurodytą laikotarpį neatsisakė savo bendro nusikalstamo sumanymo – smurtu auklėti nepaklusnius vaikus. Tačiau BK 140 straipsnio 3 dalies saugoma vertybė yra ne šeima, ne vaikai kaip šeimą sudarantis vienetas, ne vaikai kaip konkrečios vienos šeimos vaikai ir tokiu pagrindu įstatymo saugomi bendrai, o konkretus vaikas ir jo sveikata (kūno neliečiamumas). Šiose veikose objektas negali būti apibūdinamas kaip trys vienos šeimos vaikai, t. y. šiuo atveju įstatymas saugo kiekvieną asmenį (vaiką) atskirai. BK 140 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą dviem ar daugiau asmenų, tačiau, vadovaujantis anksčiau pateikta logika, padarius skirtingo masto sužalojimus tos pačios šeimos skirtingiems vaikams ir vertinant veiką kaip vieną tęstinį nusikaltimą, pagal teorines taisykles, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį.
6.16. Šioje byloje neaiškumų kelia ir teismo sprendime kartojamas (teismo nustatytose aplinkybėse nurodytas) sisteminio smurto požymis (BK 140 straipsnyje tokio požymio nėra), atskirų vaikų suobjektinimas kaip vienos šeimos vaikų ir dėl to padaryto smurto sujungimas į BK 140 straipsnio objektyvųjį požymį – smurtą prieš visus vienos šeimos vaikus.
6.17. Nors smurtavimo prieš visus tris vaikus vieta visiškai sutampa (17 kv. m ploto bendrabučio tipo kambarys), tačiau smurtinių veiksmų laikas (laikotarpis), patys smurtiniai veiksmai ir jų pobūdis nebūtinai yra tapatūs.
6.18. Teismo nustatytose aplinkybėse smurto panaudojimo laikotarpis prieš visus tris nukentėjusiuosius nurodomas tas pats – nuo 2017 m. iki 2022 m. sausio 9 d. Kaltinime šis laikotarpis nurodomas tik dėl smurtavimo prieš nukentėjusiuosius A. S. ir A. M., o dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją A. B. N. B. buvo kaltinamas gerokai trumpesniu laikotarpiu – nuo 2020 m. iki 2022 m. sausio 9 d. Tokie smurto veiksmų laikotarpių išskyrimai nėra tik spėjimas, grindžiamas A. B. gimimo data – (duomenys neskelbtini), o jie paremti teismo ištirtais A. S., A. M. ir A. B. parodymais.
6.19. Vertinant N. B. smurtą prieš A. S. ir A. M. matyti, kad yra nustatyti smurtavimo prieš juos atvejai visiškai dėl skirtingų priežasčių ir skirtingu metu. Iš nukentėjusiųjų, nuteistojo N. B., išteisintosios I. B. parodymų matyti, kad N. B. smurtu reaguodavo į vaikų nepaklusnumą ir jų neigiamus poelgius, tačiau duomenų, kad už vieno vaiko neigiamą poelgį būtų baudžiami visi vienu metu ir vienu būdu, nenustatyta. Dėl to negalima sutikti su teismų nuostata, jog kaltininko motyvai ir tikslai, t. y. subjektyvieji elementai, gali iš esmės nulemti BK 140 straipsnyje nurodytų veiksmų kvalifikavimą kaip tęstinį nusikalstamą elgesį prieš tris asmenis.
6.20. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a> dėl nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnis) suformulavus tęstinės nusikalstamos veikos ir jos atribojimo nuo veikų daugeto požymius, tačiau pažymėjus, jog šie požymiai gali skirtis priklausomai nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, yra aktualus poreikis suformuoti teismų praktiką (teisės aiškinimą) dėl nusikalstamų veikų daugeto ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei bylose.
6.21. Apeliacinės instancijos teismas I. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 163 straipsnį.
6.22. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį I. B., apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27–34 punktai), kuriais akcentavo kaltinime neinkriminuotas aplinkybes, o inkriminuotas sumenkino ir nepagrįstai pateisino kito asmens (šiuo atveju – N. B.) smurtiniu elgesiu.
6.23. Kaltinime I. B. nebuvo inkriminuota, kad ji nesirūpino vaikų apranga, maitinimu, teise į mokslą ir pan., todėl liudytojų parodymai, kad vaikai buvo aprengti, turėjo ką pavalgyti ir lankė mokyklą, yra tik išvestiniai ir tiesiogiai nėra susiję su kaltinimu I. B.. Pagal kaltinimą, I. B. motinos teisių ir pareigų nevykdymas pasireiškė tuo, kad ji nesudarė savo mažamečiams vaikams A. S., A. M. ir A. B. saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių, kad nutrauktų sutuoktinio N. B. naudojamą sistemingą fizinį smurtą prieš mažamečius – A. S., A. M. ir A. B., bei pati mušdama – suduodama nenustatytą skaičių kartų jiems ranka į įvairias kūno vietas, sukėlė A. S., A. M. ir A. B. fizinį skausmą. Taigi piktnaudžiavimas motinos teisėmis ir pareigomis pasireiškė tiek veikimu – fiziškai gniuždant vaikus prieš juos smurtaujant pačiai, tiek neveikimu – nesiimant priemonių, kad būtų nutrauktas sutuoktinio naudojamas fizinis smurtas.
6.24. Byloje ištirtais įrodymais (vaikų apklausomis ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvadomis, liudytojų parodymais) nustatyta, jog N. B. fiziškai smurtavo prieš A. S., A. M. ir A. B., o A. S. ir seksualiai išnaudojo (tvirkino). Šių nustatytų aplinkybių nepaneigia liudytojų J. L., V. L., L. L. parodymai, 2022 m. sausio 11 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija ir kitų institucijų pažymos, kur nurodoma, jog vaikais buvo rūpinamasi.
6.25. Iš nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. apklausų matyti, kad N. B. vartojamą smurtą nuolat matė I. B.. Remiantis teismų atliktu nukentėjusiųjų apklausų vertinimu, jų pateikti parodymai laikomi patikimais praeityje įvykusiems faktams nustatyti. Nuolatinis fizinis smurtavimas prieš mažamečius vaikus daro didžiausią žalą jų sveikatai, auklėjimui ir vystymuisi. Tai pagrindinės ir fundamentalios vaiko teisės, už kurių užtikrinimą yra atsakingi vaiko tėvai – šiuo atveju kartu su vaikais gyvenanti motina. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto pirmiausia turi užtikrinti šalia vaiko esantis asmuo – tėvas ar motina, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog vaikais pasirūpino valstybė, nešalina vaikų motinos I. B. atsakomybės.
6.26. Byloje nenustatyta ir aplinkybių, kad N. B. būtų grasinęs I. B., kad ši niekam nepraneštų apie jo smurtinį elgesį prieš vaikus, ar būtų prieš ją dėl to smurtavęs. BK V skyriuje („Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės“) nėra nustatyta tokia atsakomybę šalinanti aplinkybė kaip baimė ar tariama ar tikra prievarta. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės, – yra nurodyta tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Psichinė ar fizinė prievarta gali šalinti atsakomybę, kai yra nustatytos visos būtinosios ginties sąlygos (BK 28 straipsnis) arba kai dėl prievartos buvo sukelta tokia kaltininko psichinė būsena, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta.
6.27. Be to, nėra nustatyta, kad I. B. bent būtų mėginusi užtikrinti, kad N. B. pakeistų savo elgesį ar neturėtų kontakto su vaikais, t. y. gyventų atskirai. I. B. turėjo visas galimybes pati kreiptis pagalbos vaikams į vaiko teisių apsaugos institucijas, tačiau to nepadarė net šeimai esant stebimai, kai į šeimą atvykdavo socialiniai darbuotojai, kuriems galėjo atskleisti aplinkybes apie vaikų teisių pažeidimus.
6.28. Taigi I. B. matė, kaip jos sutuoktinis smurtavo prieš jos vaikus A. S., A. M. ir A. B., šis smurtas buvo ne vienkartinis, o vykdomas kelerius metus, ji suprato, kad tokia aplinka vaikams yra nesaugi ir jiems yra daroma fizinė bei emocinė žala, todėl, nesuteikdama vaikams būtinos apsaugos nuo patiriamo smurto, ji nevykdė savo, kaip motinos, pareigų ir tokiu žiauriu elgesiu psichiškai gniuždė vaikus.
6.29. Kaltinime dėl fizinio vaikų gniuždymo esant nurodyta, kad I. B. pati naudojo prieš vaikus fizinį smurtą, juos mušdama ir taip sukeldama jiems skausmą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. S., A. M. ir A. B. parodymai nepatvirtino I. B. pareikšto kaltinimo. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinime I. B. nurodytą aplinkybę, jog ji mušė vaikus ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Darydamas tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodinėjimo taisykles (BPK 20 straipsnis).
6.30. Teismų sprendimai dėl N. B. pripažinimo kaltu buvo grindžiami nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymais. Taigi vaikų parodymai atitiko leistinumo bei sąsajumo požymius ir buvo pripažinti įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtina I. B. smurtinio elgesio, nepagrįsta.
6.31. Nukentėjusioji A. S. 2022 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad motina ją taip pat yra mušusi per užpakalį ir šonus. Kartą su motina ėjo į parduotuvę, jai kažkokia moteris davė 5 Eur. Kai per užpakalį motina mušdavo, jai skaudėdavo. A. dažnai gaudavo nuo patėvio N. B. ir nuo motinos (1 t., b. l. 125). Visų parodymų kontekste akivaizdu, kad A. S. pasakoja, jog motina ją mušė grįžusi iš parduotuvės galvodama, kad ji pavogė 5 Eur.
6.32. Nukentėjusysis A. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad motina juos irgi mušdavo su šluotos kotu ir su diržu. Tada, kai buvo pirmokas, retai mušdavo. Nuo jos gaudavo gal keturis kartus per dieną. Per dieną gaudavo nuo motinos mušti jis ir A. apie keturis kartus. Jie beveik visada nuo motinos gaudavo, sunku suskaičiuoti, bet nuo N. B. daugiau (1 t., b. l. 181–182).
6.33. Tai tiesioginiai smurtą patyrusių vaikų liudijimai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas ignoravo, jų nenagrinėjo ir motyvuotai nepripažino neatitinkančiais tiesos ar nepatikimais. Pripažinta, kad apie motinos vartotą smurtą vaikai niekam iš aplinkinių nebuvo papasakoję, tai galėtų sukelti abejonių vaikų parodymų nuoširdumu ir tikrumu, tačiau pažymėtina, kad smurtauta buvo išskirtinai namuose nematant pašaliniams asmenims. Gerokai intensyviau smurtavo N. B., todėl, palyginti su jo smurto apimtimi, motinos suduodami smūgiai nebuvo tokie baisūs ir visame kontekste nukentėjusiesiems nepasirodė dominuojantys, todėl vaikai apie juos papasakojo tik ikiteisminio tyrimo metu profesionaliems tyrėjams, psichologui ir teisėjui. Šie parodymai apie I. B. vaikams taikomas fizines bausmes, smurtu reaguojant į vaikų galimas išdaigas, atskleidžia vaikų auklėjimo B. šeimoje metodus, kuriuos taikė ne tik N. B., tačiau ir vaikų motina.
6.34. Atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą prieš vaiko interesus nustatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje. Administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą tėvų valdžia nustatyta, kai veiksmai nepasireiškia fiziniu ar psichiniu vaiko gniuždymu, t. y. neturi žiauraus elgesio su vaiku požymių. I. B. veiksmai, toleruojant ilgalaikį fizinį sutuoktinio smurtą prieš tris mažamečius vaikus ir pačiai perimant tokias smurtines vaikų auklėjimo priemones, atitinka žiauraus elgesio su vaikais požymius, o tokiu elgesiu ji fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus. Kadangi BK 163 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nebūtina nustatyti, kad vaikams būtų išsivystę kokie nors psichinės veiklos sutrikimai. I. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį svarbiausiems vaikų interesams ir norėjo taip veikti, t. y. šią veiką padarė tiesiogine tyčia, todėl jai taikytina baudžiamoji atsakomybė.
6.35. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. B. pripažino kalta padarius nusikaltimą, nurodytą BK 163 straipsnyje, ir paskyrė jai bausmę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinis skundas tenkintinas.
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.
Dėl esminių BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant N. B. nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaip tęstinę
9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistojo N. B. nusikalstamus veiksmus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne kaip atskiras tris nusikalstamas veikas dėl kiekvieno nukentėjusiojo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-489/2017">2K-10-489/2017</a>, 2K-313-489/2019). Nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-489/2020">2K-116-489/2020</a>).
11. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>).
12. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-689/2020">2K-186-689/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a>, 2K-86-628/2024).
13. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad N. B. smurtavo prieš tris mažamečius, tačiau tai darė per tą patį kaltinimo laikotarpį, toje pačioje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustačius, kiek kartų, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo šiuos N. B. veiksmus kvalifikuoti kaip tris atskiras nusikalstamas veikas, kaip tai buvo nurodyta kaltinime.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, t. y. kad N. B. smurtiniai veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė veika, ir, papildydamas pirmosios instancijos teismo motyvus, atkreipė dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent į tai, kad N. B. smurtavo prieš vaikus, kurie, kaip ir jis (ir I. B.), gyveno kartu viename mažame (17 kv. m ploto) bendrabučio tipo kambaryje; be A. S., A. M. ir A. B., N. ir I. B., šiame būste taip pat gyveno dar vienas vaikas – D. B.; visas kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 3 dalis) N. B. padarė būtent šiame būste; N. B. smurtavo prieš vieną bendrą su I. B. vaiką – dukterį A. B. ir prieš I. B. iš ankstesnių santuokų turimus du vaikus – podukrą A. S. ir posūnį A. M.; nukentėjusieji mažamečiai A. S., A. M. ir A. B., duodami parodymus, parodė, kad N. B. juos mušdavo tuo pačiu metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai kvalifikuoti N. B. nusikalstamą veiką, padarytą trims mažamečiams, kaip tęstinę, pažymėjo ir tai, kad N. B. vartojo smurtą prieš vaikus, neišskirdamas, kuriam iš jų, kada, kaip ir kiek smūgių suduoda, jam ir vaikams suvokiant, kad toks jo smurtinis elgesys šeimoje yra nuolatinis.
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama prokuroro kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, kvalifikuodami N. B. padarytą nusikalstamą veiką kaip tęstinę, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys apibrėžtos taip, jog vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nurodytas kvalifikuojamasis požymis – sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377/2011">2K-377/2011</a>).
17. Žemesnės instancijos teismai, konstatuodami, kad N. B. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į tai, jog BK 140 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas, t. y. šis straipsnis saugo vieno konkretaus asmens sveikatą. Ši N. B. nusikalstamiems veiksmams teisiškai įvertinti svarbi aplinkybė buvo nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio argumento nevertino.
18. Konstatuodami, kad N. B. nusikalstama veika yra tęstinė, abiejų instancijų teismai be pagrindo perdėtai sureikšmino tą aplinkybę, kad smurtavimo prieš tris nukentėjusiuosius vieta yra ta pati (17 kv. m ploto bendrabučio tipo kambarys), ir nepagrįstai nevertino kitų aplinkybių, o būtent kad smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius laikotarpis ir patys smurtiniai veiksmai (jų pobūdis) nebuvo tapatūs.
19. Visų pirma, pažymėtina, kad nors teismai nurodo tą patį smurto panaudojimo prieš visus tris nukentėjusiuosius laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. iki 2022 m. sausio 9 d., kaltinime šis laikotarpis buvo nurodomas tik dėl smurtavimo prieš nukentėjusiuosius A. S. ir A. M.. Dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją A. B. N. B. buvo kaltinamas gerokai trumpesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. iki 2022 m. sausio 9 d. (toks smurto veiksmų laikotarpių išskyrimas buvo grindžiamas byloje esančiais įrodymais, t. y. A. B. gimimo data ((duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymais). Antra, iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad nebuvo detaliai vertinami N. B. prieš nepilnamečius panaudoti smurtiniai veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas kiekvienam vaikui, nevertinti nukentėjusiųjų parodymai apie smurtavimo laiką, priežastis ir pan.
20. Nukentėjusioji A. S. 2022 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kai ji gyveno su motina I. B. ir patėviu N. B., jai buvo blogai, patėvis ją skriausdavo, mušdavo, už plaukų tampydavo, į jos lovą lipdavo. Ji (A. S.) N. B. nieko nedarė. Kai grįždavo iš kaimo, ją pradėdavo mušti. Ją taip mušdavo kiekvieną dieną ir A. M. mušdavo. Kartą sesuo A. B. „pasisiojo“ ant grindų ir N. B. pradėjo su jos plaukais valyti grindis, A. B. tada buvo treji metai, ji verkė. A. S. labai skaudėjo, kai N. B. mušė su diržu per užpakalį ir per kelius, mušdavo nuo 1 klasės. Kai trenkė per veidą, taip pat skaudėjo, tai buvo 2–3 klasėje. N. B. ją buvo išmetęs už plaukų iš dviaukštės lovos (antro aukšto), tai įvyko, kai gyveno (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–128).
21. Nukentėjusysis A. M., 2022 m. rugpjūčio 24 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad juos patėvis N. B. mušdavo su šluotos kotu ir diržu. Mušdavo, kai kažko nepadarydavo, kai grįžo iš atostogų su A. S.. Seseriai A. B. kartą kliuvo su diržu ir kartą, kai ji „prisisiojo“ ant grindų, patėvis nuvalė grindis pakėlęs A. B. už kojų su jos plaukais, jai buvo treji metai, ji verkė. N. B. nukentėjusįjį A. M. mušdavo ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, negali suskaičiuoti, kiek kartų. Dažniausiai mušdavo A. S., bet ir jį patį (A. M.) (1 t., b. l. 180–182).
22. Nukentėjusioji A. B. 2022 m. lapkričio 16 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tėvas N. B. su diržu mušė D. B. ir ją per sėdmenis, jai skaudėjo, verkė. Kai ji buvo maža, tėvas N. B. valė „sisiukus“ nuo grindų su jos plaukais. Tėvas su diržu mušė A. S., A. M., ją (A. B.) ir D. B.. Jai daužė į galvą, kai važiavo pas „ciocę“ (2 t., b. l. 8–10).
23. Taigi konstatuotina, kad teismai, spręsdami dėl N. B. veiksmų pripažinimo tęstine veika, turėjo išsamiai įvertinti nukentėjusiųjų A. S., A. M., A. B. nurodytas smurtavimo aplinkybes, konkrečius nuteistojo veiksmus ir prieš kurį iš vaikų jie buvo nukreipti, tokio neteisėto elgesio priežastis, smurtavimo atvejų skaičių, o ne pateikti bendrą nagrinėjamų įvykių vertinimą.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami nuteistojo N. B. nusikalstamus veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S., A. M. ir A. B. kaip tęstinę nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 3 dalis, BK 63 straipsnio 10 dalis).
25. Nustatyti pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) sutrukdė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų ir BK 163 straipsnio taikymo
26. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir, išteisinęs I. B. pagal BK 163 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš kasacinio skundo matyti, kad netinkamas BK 163 straipsnio taikymas iš esmės siejamas su, kasatoriaus nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu.
27. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų įtvirtinta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-1073/2020">2K-154-1073/2020</a>, 2K-78-1073/2023).
28. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas I. B. pagal BK 163 straipsnį nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio nusikaltimo priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
30. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad nors I. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis nepripažino, nurodydama, jog ji rūpinosi savo vaikais ir niekada jų nemušė, tačiau tai paneigia byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymai, A. S. bei A. M. teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių išvados.
31. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklausęs liudytoją J. L. (socialinę darbuotoją), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo selektyvus, neobjektyvus, todėl patenkino I. B. gynėjo apeliacinį skundą ir I. B. pagal BK 163 straipsnį išteisino. Šis teismas padarė išvadą, kad jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinime I. B. nurodytą aplinkybę, jog ji mušė vaikus ir sukėlė jiems fizinį skausmą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad B. šeima gyveno šešiese, o skurdžioje buityje I. B. ir vaikams patiriant nuolatinį N. B. fizinį ir psichinį smurtą, vaikai vis dėlto lankė mokymosi įstaigą. Vaikų pedagogai jokių nusiskundimų iš vaikų būtent dėl motinos I. B. elgesio negavo. Aplinkybės, kad nukentėjusieji vaikai jautė maisto stygių, tėvų nesirūpinimą, kai jie susirgdavo, motinos abejingumą dėl tėvo smurtavimo, savaime I. B. pateikto kaltinimo nepatvirtina, jos tyčios dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis neįrodo.
32. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį I. B., byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ir pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodinėjimo taisykles.
33. Pagal BK 163 straipsnį, kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUzLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-553-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-553-942/2015">2K-553-942/2015</a>, 2K-157-495/2021). Šio apysunkio nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227-788/2017">2K-227-788/2017</a>, 2K-32-489/2024).
34. I. B. buvo kaltinama tuo, kad ji nesudarė savo mažamečiams vaikams A. S., A. M. ir A. B. saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių, kad būtų nutrauktas sutuoktinio N. B. naudojamas sistemingas fizinis smurtas prieš A. S., A. M. ir A. B., ir pati mušdama – suduodama nenustatytą skaičių kartų jiems ranka į įvairias kūno vietas, sukėlė A. S., A. M. ir A. B. fizinį skausmą.
35. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad N. B. fiziškai smurtavo prieš A. S., A. M. ir A. B., o A. S. ir seksualiai išnaudojo (tvirkino). Iš nukentėjusiųjų A. S., A. M. ir A. B. parodymų matyti, kad N. B. vartojamą smurtą nuolat matė I. B., vaikai dėl tokio nuteistojo elgesio jai skųsdavosi, tačiau ji į tai nereagavo, be to, nurodė, kad juos mušdavo ir pati motina (I. B.).
36. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai nevertino šių tiesiogiai smurtą patyrusių nukentėjusiųjų parodymų, juos skundžiamo nuosprendžio 26 punkte tik pacitavo, nurodydamas, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas I. B. pripažino kalta pagal BK 163 straipsnį. Teismo išvados, kad I. B. abejingumas dėl N. B. smurtavimo savaime nepatvirtina jos kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo ir kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog I. B. mušė vaikus ir sukėlė jiems fizinį skausmą, prieštaringos, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamios bylos įrodymų visumos analizės, o apsiribojo selektyviu, fragmentišku ir atsietu tik dalies byloje esančių įrodymų – liudytojų J. L., V. L., L. L. parodymų, 2022 m. sausio 11 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos, kitų institucijų pažymose pateiktos informacijos, jog vaikais buvo rūpinamasi, – vertinimu. Teismas pernelyg sureikšmino atskiras byloje nustatytas, tačiau su kaltinimu nesusijusias aplinkybes (pavyzdžiui, kad N. B. smurtavo ir prieš pačią I. B.). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų, jog I. B. pati smurtavo prieš savo vaikus, prieštarauja bylos įrodymams – nukentėjusiųjų A. M. ir A. S. parodymams.
38. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad I. B. ją taip pat yra mušusi per užpakalį ir šonus, jai skaudėjo. I. B. ir N. B. mušė, kai ji 4 klasėje iš moters paėmė 5 Eur. A. M. dažnai gaudavo nuo N. B. ir nuo motinos I. B. (1 t., b. l. 125).
39. Apklausiamas kaip nukentėjusysis A. M. parodė, kad motina I. B. juos irgi mušdavo su šluotos kotu ir su diržu. Per dieną gaudavo nuo motinos I. B. mušti jis ir A. S. apie 4 kartus. Pažymėjo, jog jie beveik visada nuo I. B. gaudavo, sunku suskaičiuoti, bet nuo N. B. daugiau (1 t., b. l. 181–182).
40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas I. B. pagal BK 163 straipsnį, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, t. y. neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, juos vertino atsietai, kai kuriems iš jų suteikdamas išskirtinę reikšmę, tai lėmė ir netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 163 straipsnio) taikymą.
41. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
42. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, laikydamasis esminių BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinti byloje surinktus įrodymus ir remdamasis tuo priimti teismo nuosprendį ar nutartį.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė kasacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jose prašoma: už advokatės T. Benetės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. B. valstybės naudai priteisti 241,67 Eur; už advokatės D. Romaškevičienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. S. valstybės naudai priteisti 354,17 Eur; už advokato Š. Vadeikio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M. valstybės naudai priteisti 347,92 Eur.
44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021).
45. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris paduotas išteisintosios I. B. ir nuteistojo N. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Kasacinis skundas tenkinamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir I. B. bei N. B. kaltumo klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-303/2021, 2K-9-594/2023, 2K-34-1073/2024).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl N. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už vieną tęstinę nusikalstamą veiką).
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl I. B. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 163 straipsnyje.
Perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
