Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-49-489/2024
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00079-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 17.11.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauko A. K. atstovo advokato Edgaro Gaučio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 13 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 423 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas penkiolikai mėnesių už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 14 d. 23.12 val. Tauragės rajone, Trakininkų kaime, vairuodamas neregistruotą transporto priemonę – „Ligier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesant privalomosios techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 9, 14, 109, 223 punktų reikalavimus, suko į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, šio eismo įvykio metu motociklo vairuotojui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintos abi transporto priemonės.
2.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi (patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi dėl padaryto rašymo apsirikimo) administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato E. Gaučio apeliacinis skundas netenkintas ir Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato E. Gaučio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 13 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Institucijai. Jis prašo iš valstybės priteisti A. K. 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo netinkamai pritaikytos ANK 423 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl to padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, nustatyti ANK 569 straipsnyje, šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
5.2. Byloje tinkamai neįvertinus visų duomenų, neatsižvelgus į nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų nuostatas, nepagrįstai A. K. buvo inkriminuotas ANK 423 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytas kvalifikuojantis administracinio nusižengimo požymis – neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. lengvojo keturračio kategorijai (L6e klasė) priskiriamos transporto priemonės – lengvojo keleivinio kvadramobilio „Ligier“ (L6e-BP popakategorės).
5.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. 2022 m. spalio 19 d. buvo išduotas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis jam teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių AM kategorijai priskiriami mopedai ir lengvieji keturračiai.
5.4. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 30 dalyje lengvasis keturratis apibrėžiamas kaip keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (2019 m. gegužės 13 d. įstatymo redakcija) 5.11 punkte nurodoma, kad transporto priemonė L6e klasės – keturratė transporto priemonė, kurios nepakrautos transporto priemonės masė (be baterijų, jei tai elektromobilis) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausias konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm arba didžiausias vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Pareiškėjo nuomone, šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad lengvojo keturračio ir L6e klasės keturratės transporto priemonės sąvokos bei joms keliami techniniai reikalavimai yra analogiški, dėl to jų vertinimas leidžia spręsti, jog AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti ir L6e klasės transporto priemonę, t. y. lengvąją keturratę transporto priemonę.
5.5. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. vairavo L6e-BP klasės transporto priemonę (lengvasis keleivinis kvadramobilis / lengvasis keturratis), registruotą Prancūzijos Respublikoje, jos masė – 425 kg, o didžiausioji naudingoji galia – 6 kW (6000 W). Nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas L6e klasės (lengvųjų keturračių) transporto priemonių klasifikavimas į atitinkamas kategorijas ar popakategores, tačiau, pareiškėjo nuomone, Institucija, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl A. K. teisės vairuoti šią transporto priemonę ir skundžiamuose sprendimuose pateikdami neteisingas ir prieštaringas išvadas dėl L6e-BP klasės transporto priemonės priskirtinumo, nepagrįstai netaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 168/2013) nuostatų.
5.6. Pažymima, kad Reglamento 4 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta, kad L6e kategorijos transporto priemonės (lengvieji keturračiai) skirstomos į pakategores: i) L6e-A transporto priemonės (lengvieji kelių kvadraciklai); ii) L6e-B transporto priemonės (lengvieji kvadramobiliai), skirstomos į popakategores: L6e-BU transporto priemonė (lengvasis krovininis kvadramobilis) – darbinė transporto priemonė, suprojektuota tik prekėms vežti; L6e-BP transporto priemonė (lengvasis keleivinis kvadramobilis) – transporto priemonė, iš esmės suprojektuota kaip keleivinė transporto priemonė. Akivaizdu, kad Reglamente nustatytos taisyklės patvirtina, jog, priešingai nei konstatavo Institucija ir teismai, L6e-BP kategorija nėra atskira transporto priemonių kategorija (klasė), t. y. priskirtina L6e kategorijos transporto priemonei – lengvajam keturračiam, dėl to AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti ne tik L6e, bet ir L6e-BP kategorijos transporto priemones (lengvuosius keturračius).
5.7. Pareiškėjo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. turėjo teisę vairuoti L6e-BP kategorijos lengvąjį keturratį, dėl to, inkriminuojant ANK 423 straipsnio 2 dalies nuostatas, A. K. nepagrįstai buvo paskirta didesnė nei įstatyme nustatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas penkiolikai mėnesių.
5.8. Prašyme atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (t. y. po A. K. padaryto administracinio nusižengimo VĮ „Regitra“ išduotas 2023 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės „Ligier“ registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurie patvirtina, kad ši transporto priemonė priskirtina L6e kategorijai; taip pat iš VĮ „Regitra“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos gauti atsakymai, kurie patvirtina, kad AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikė teisę vairuoti L6e-BP kategorijos lengvąjį keturratį „Ligier“), tačiau teismas šių duomenų visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė, dėl to padarė esminį proceso pažeidimą, kuris sukliudė išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti teisingą sprendimą.
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 13 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes tiek Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, tiek teismai, išnagrinėję šią administracinio nusižengimo bylą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti.
6.2. A. K., turėdamas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės „Ligier“ – lengvojo keleivinio kvadramobilio (L6e-BP klasės), nes ši transporto priemonė nėra priskirtina lengvajam keturračiui ir neatitiko techninių reikalavimų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 30 punkte, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (2019 m. gegužės 13 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 5.11 punkte, šių reikalavimų nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais (t. y. šiuo konkrečiu atveju aktuali 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645, taip pat 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo).
6.3. Nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas L6e klasės (lengvųjų keturračių) transporto priemonių klasifikavimas į atitinkamas kategorijas ir popakategores, tačiau pareiškėjo prašyme nurodyto 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta taip: dėl L kategorijos transporto priemonių klasifikacijos šio straipsnio 2 dalyje – transporto priemonė, kurios negalima priskirti tam tikrai kategorijai, nes ji neatitinka bent vieno tai kategorijai nustatyto kriterijaus, priskiriama kitai kategorijai, kurios kriterijus ji atitinka.
6.4. Taigi, nors Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra nurodytos lengvojo keleivinio kvadramobilio sąvokos, tačiau ši transporto priemonė pagal techninius reikalavimus gali būti priskiriama tai kategorijai, kurios kriterijus ji atitinka. Pažymima, kad Reglamento 4 straipsnio 2 dalies f punkto ii papunktyje nurodyta popakategorė – L6e-B transporto priemonės (lengvieji kvadramobiliai) atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punkte apibrėžtą keturratės motorinės transporto priemonės – keturračio sąvoką ir jam taikomus kriterijus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauko A. K. atstovo advokato E. Gaučio prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 423 straipsnio 2 dalies taikymo ir apeliacinės instancijos teisme padarytų esminių ANK proceso teisės pažeidimų
8. Esminis teisės taikymo klausimas atnaujintoje administracinėje byloje, kurioje A. K. nubaustas už kelis administracinius nusižengimus, kilo tik dėl vieno iš trijų jam nustatytų administracinių nusižengimų, t. y. dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyto nežymų sveikatos sutrikdymą nulėmusio KET pažeidimo nustatymo ir šio nusižengimo atskirų požymių konstatavimo. Pareiškėjas ginčija, ar vairuotojas A. K. išties pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems tokios teisės, ir prieštarauja už nusižengimą paskirtos baudos dydžiui bei privalomos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) paskyrimui.
9. Pareiškėjo iškelti klausimai neatsiejami nuo bylai svarbių aplinkybių išsiaiškinimo, o būtent nustatymo, kokiai transporto priemonių kategorijai (klasei) priskirtina tik AM kategorijos teises turinčio nepilnamečio vairuotojo A. K., 2023 rugpjūčio 14 d. pažeidusio KET 5, 8, 9,14, 109, 223 punktus ir sukėlusio eismo įvykį, vairuota tuomet dar 2018 m. spalio 12 d. Prancūzijoje registruota transporto priemonė „Ligier“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), klasė (J) – L6e-BP, masė (G) – 425 kg, variklio darbinis tūris (P1) – 478 kub. cm, variklio galia (P.2) – 6 kW, degalų tipas (P3) – dyzelinas.
10. Teismai byloje privalėjo patikrinti, ar ši transporto priemonė, pagal Prancūzijos registracijos liudijimą registruota kaip L6e-BP klasės lengvasis variklinis keturratis (b. l. 23), o pagal Lietuvos Respublikos registracijos liudijimą registruota pagal kategoriją L6E – kaip keturratė transporto priemonė, teisės aktų priskirtina būtent tai transporto priemonių klasei (kategorijai), kuriai vairuoti užtenka AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo; ar teisi Institucija teigdama, kad nepilnametis vairuotojas A. K. tokios transporto priemonės vairuoti negalėjo, nes jai vairuoti Lietuvoje reikalaujama B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
11. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas administracinei bylai aktualioje srityje nustatytas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktais, tad, sprendžiant byloje kilusį ginčą, Lietuvos Respublikos teisės aktams reglamentuojant lengvųjų keturračių kategorijos teisinį režimą, tačiau tiesiogiai nereglamentuojant L6e-BP klasės popakategorės transporto priemonių ir jų vairavimo galimybės teisinio režimo, svarbu nustatyti, kokie ES teisės aktai taikytini nustatant asmeniui teisę vairuoti tokią transporto priemonę ir kuriuose jų nurodytoms teisės normoms atiduotinas prioritetas, koks ES teisės normų santykis su bylai aktualiomis Lietuvos nacionalinio reguliavimo normomis.
12. Teisėjų kolegija atnaujintoje byloje konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamuose Institucijos ir teismų priimtuose sprendimuose nebuvo išsamiai ir sistemiškai išanalizuotos visos ginčui spręsti taikytinos Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatos, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo tinkamai identifikuotas byloje taikytinas teisinis reguliavimas ir nepateiktos logiškos ir nuoseklios išvados. Teismams nepateikus įtikinamų motyvų dėl gynybos nurodomų ES teisės normų ignoravimo sprendžiant bylą, teikiant prioritetą nacionalinės teisės nuostatoms, negalima teigti, kad buvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės. Kartu tai reiškia ir Lietuvos – Europos Sąjungos narės – teismų pareigos dėl ES teisės nuostatų veiksmingumo pagal ES teisės viršenybės ir tiesioginio veikimo principus nepaisymą.
13. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (toliau – Aktas) preambulėje nurodyta, kad ES gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas. Šis aktas pagal Konstitucijos 150 straipsnį yra Konstitucijos sudedamoji dalis. Šio akto 2 dalyje nustatyta, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką (pvz., 2024 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje M. S. ir kt., C‑603/22, 116–120 punktai ir juose nurodyta praktika), siekiant užtikrinti visų Sąjungos teisės nuostatų veiksmingumą, pagal viršenybės principą, be kita ko, reikalaujama, kad nacionaliniai teismai savo vidaus teisę aiškintų kiek įmanoma taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę. Vis dėlto Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo pareigai taikomi tam tikri apribojimai ir ji, be kita ko, negali būti pagrindas nacionalinę teisę aiškinti contra legem (priešingai įstatymui). Jei nacionalinis teismas, pagal Sąjungos viršenybės principą įpareigotas taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, negali išaiškinti nacionalinio teisinio reglamentavimo taip, kad jis atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, jam tenka pareiga užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą nagrinėjamam ginčui, prireikus ex officio (pagal pareigas) netaikant jokių, net ir vėliau priimtų, tiesioginio veikimo Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar jurisprudencijos, ir jis neprivalo prašyti, kad šis nacionalinis teisinis reglamentavimas ar jurisprudencija būtų panaikinti teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta. Direktyvos yra ES valstybėms narėms skirti aktai, kurie turi būti perkelti į nacionalinę teisę. Visais atvejais, kai paaiškėja, jog direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei ši per nustatytą terminą neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę arba ją perkėlė netinkamai (pvz., 2022 m. kovo 8 d. sprendimo byloje Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld (Tiesioginis veikimas), C?205/20, 17–19 punktai ir juose nurodyta praktika). Tuo tarpu reglamentai yra teisės aktai, kurie tiesiogiai taikomi valstybėse narėse ir, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje, turi tiesioginį poveikį, ir, laikantis bendrųjų principų dėl aiškumo ir tikslumo, gali sukurti asmenims teises, kuriomis jie gali remtis teismuose (pvz., ESTT 1971 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Politi s.a.s. prieš Italijos Respublikos finansų ministeriją, byla 43-71).
14. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 29 punktą, keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW. Pagal to paties straipsnio 30 punktą, lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Pagal SEAKĮ 23 straipsnio („Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius“) 1 dalies 1 punktą, mopedams ir lengviesiems keturračiams nustatyta AM kategorija, o pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenų minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, (AM kategorija) – 15 metų. Tačiau nei šiame, nei kituose Lietuvos teisės aktuose nėra reglamentuotas L6e klasės (lengvųjų keturračių) transporto priemonių klasifikavimas į atitinkamas kategorijas ar popakategores.
15. Toks Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės buvo nustatytas įgyvendinant Europos Sąjungos 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančią Tarybos direktyvą 92/61/EEB (toliau – ir Direktyva 2002/24/EB), ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – ir Direktyva 2006/126/EB). Tačiau svarbu bylai tai, kad 2013 m. buvo priimtas naujas Europos Sąjungos teisės aktas, turintis įtakos šių direktyvų galiojimui, – anksčiau minėtas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013.
16. Šio reglamento (ES) Nr. 168/2013 preambulės 27 punkte nurodoma, kad Direktyva 2002/24/EB 2002/24/EB ir atskiros toje direktyvoje nurodytos kitos direktyvos turėtų būti panaikintos ir pakeistos vienu būtent šiuo reglamentu ir keliais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais. Reglamento 81 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad Direktyva 2002/24/EB panaikinama nuo 2016 m. sausio 1 d., o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą. Direktyvos 2002/24/EB atveju vadovaujamasi IX priede pateikta atitikties lentele. Pagal minėtame Reglamento IX priede pateiktą atitikties lentelę, Direktyvos 2002/24 /EB 1 straipsnio 2 ir 3 dalys atitinka Reglamento 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, I priedą. Teismų taikytas nacionalinis teisinis reguliavimas buvo priimtas įgyvendinant, be kita ko, Direktyvos 2006/126/EB 4 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies a punktą, pagal kuriuos atitinkamai AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti lengvuosius keturračius motociklus, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, o B1 kategorija nustatyta keturračiams motociklams, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 3 dalies b punkte. Taigi, vadovaujantis Reglamento 81 straipsniu, šias nuostatas reikėtų suprasti taip, kad AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti, be kita ko, lengvuosius keturračius motociklus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnyje, I priede. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 70 punkte nustatyta, kad keturratis – tai keturratė transporto priemonė, atitinkanti L6e ar L7e kategorijų transporto priemonių klasifikavimo kriterijus. Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį, L kategorijos transporto priemonėms priskiriamos variklinės dviratės, triratės ir keturratės transporto priemonės, kurių kategorijos nurodytos šiame straipsnyje ir I priede, įskaitant motorinius dviračius, dviračius ir triračius mopedus, dviračius ir triračius motociklus, motociklus su priekabomis, lengvuosius ir sunkiuosius kelių kvadraciklus, lengvuosius ir sunkiuosius kvadramobilius. Reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos šiame reglamente vartojamos transporto priemonių kategorijos ir pakategorės, apibrėžtos I priede, be kita ko, šios dalies f punkte, – L6e kategorijos transporto priemonės (lengvieji keturračiai), skirstomos į pakategores: i) L6e-A transporto priemonės (lengvieji kelių kvadraciklai); ii) L6e-B transporto priemonės (lengvieji kvadramobiliai), skirstomos į popakategores:
- L6e-BU transporto priemonė (lengvasis krovininis kvadramobilis) – darbinė transporto priemonė, suprojektuota tik prekėms vežti;
- L6e-BP transporto priemonė (lengvasis keleivinis kvadramobilis) – transporto priemonė, iš esmės suprojektuota kaip keleivinė transporto priemonė.
17. Tiek A. K. nubaudusi Institucija ir jai pritarę teismai, tiek pareiškėjas savo poziciją priimtuose sprendimuose grindžia Reglamento Nr. 168/2013 nuostatomis, tačiau jas supranta ir aiškina skirtingai. Institucija nutarime nurodo, kad šiuo atveju aktuali šio reglamento 4 straipsnio 4 dalis, vadovaujantis kuria, Institucijos nuomone, lengvasis keleivinis kvadramobilis traktuotinas kaip transporto priemonė, kurios negalima priskirti tam tikrai kategorijai, nes ji neatitinka bent vieno tai kategorijai nustatyto kriterijaus, todėl turi būti priskiriama kitai kategorijai, kurios kriterijus ji atitinka. Pasak Institucijos, kadangi lengvasis keleivinis kvadramobilis SEAKĮ nuostatose nenurodytas, pagal technines charakteristikas A. K. vairuota transporto priemonė priskirtina prie keturračių motorinių transporto priemonių, kurių vairuoti AM kategorijos teisės nesuteikia. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos nurodytoje aptariamo reglamento nuostatoje kalbama ne apie bet kokias transporto priemonių kategorijas, nustatytas nacionalinės teisės aktuose, o būtent apie konkrečią, pirmiau šioje nutartyje išdėstytą, L kategorijos transporto priemonių klasifikaciją, nustatytą to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu argumentų, dėl kurių A. K. vairuotos transporto priemonės nebūtų galima priskirti lengvojo ketturračio kategorijai pagal šią klasifikaciją, Institucijos sprendime nepateikta.
18. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl pirmiau minėto Reglamento (ES) Nr. 168/2013 81 straipsnio nuostatų, susijusių su direktyvų, turėjusių tiesioginės įtakos byloje taikomiems Lietuvos teisės aktams, galiojimu, nutarties 4 lape konstatuoja, jog Reglamentas (ES) Nr. 168/2013 skirtas tam, kad valstybės narės vykdytų nurodytų transporto priemonių rinkos priežiūrą, ir šio reglamento preambulėje 4 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad Reglamentas neturi daryti poveikio nacionalinėms ar Sąjungos lygmens priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, pvz., specialiems vairuotojo pažymėjimo reikalavimams, didžiausio greičio apribojimams ar priemonėms, kuriomis reguliuojamos galimybės naudotis tam tikrais keliais. Teismas nurodo, kad šis reglamentas neturi įtakos Lietuvos Respublikos nacionalinėms priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, šiuo atveju ir vairuotojo pažymėjimo reikalavimams. Taigi atiduotinas prioritetas sprendžiant ginčą teisiniam reguliavimui, nustatytam SEAKĮ.
19. Apeliacinės instancijos teismas šių Institucijos ir teismo skirtingų argumentų nesvarstė, nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismui, ir papildomai savo nutarties 11 punkte išdėstė formalius ir neaiškius motyvus dėl apeliacinio skundo atmetimo. Juose taip ir neatskleista, kodėl pareiškėjo pateiktą Reglamento būtiną taikymą teismas laiko teisės normų lingvistiniu aiškinimu, kartu lyg ir taikydamas Reglamentą. Iš tiesų šis teismas pripažino, kad A. K. vairuota transporto priemonė vis dėlto priskirtina lengviesiems kvadramobiliams (L6e-BP popakategorė), tačiau tai „savaime nereiškia, kad pagal minėtas šios transporto priemonės technines charakteristikas ši transporto priemonė atitinka būtent L6e kategorijos transporto priemonę, t. y. lengvąjį keturratį, kuriam vairuoti pakanka turėti AM kategoriją“. Teismas pabrėžė, kad reikšminga aplinkybė, neleidžianti A. K. vairuoti transporto priemonės „Ligier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turint AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, yra tai, kad transporto priemonė viršija ne tik SEAKĮ nustatytą maksimalų 350 kg svorį, bet ir jos variklio galia 6 kW.
20. Darytina bendra išvada, kad iš Institucijos ir teismų išdėstytų argumentų taip ir lieka neaišku, kodėl A. K. vairuota transporto priemonė, atitinkanti visus tiesiogiai taikomo ES teisės akto Reglamento Nr. 168/2013 nustatytus lengvojo keturračio (lengvojo keleivinio kvadramobilio) kriterijus, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste turėtų būti laikoma keturrate motorine transporto priemone, kuriai vairuoti Lietuvos Respublikoje reikia turėti ne AM, o B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliacinio proceso metu pareiškėjo akcentuotos aplinkybės, kad asmens, kuriam suteikta teisė vairuoti transporto priemonę, teisinio tikrumo ir saugumo principams, kartu ir administracinių nusižengimų procese aktualiam teisei priešingos veikos teisėtumo, t. y. aiškaus apibrėžimo įstatyme, principui (lot. nullum crimen sine lege) prieštarauja byloje nustatyta faktinė situacija, kai turėdamas AM teises vairuojantis L6e-BP klasės kitoje ES šalyje registruotą lengvąjį keleivinį kvadramobilį vairuotojas už padarytą administracinį nusižengimą nubaudžiamas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti tokią transporto priemonę, tačiau, po dviejų mėnesių įregistravus tą patį kvadramobilį Lietuvoje, jokiam teisiniam reguliavimui ir teisės aktams nepasikeitus, kompetentingos valstybės institucijos informuoja vairuotoją, kad, pagal registracijos liudijime užfiksuotus techninius duomenis, šiam automobiliui vairuoti užtenka AM kategorijos vairuotojo teisių (b. l. 121, 132). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas minėtus gynybos pateiktus dokumentus pridėjo prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tačiau dėl jų turinio ir reikšmės bylai iš esmės nepasisakė.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės išvadai, ar teisingai vairuotojui A. K. nustatytas pažeidimas, nurodytas KET 14 punkte, nuo kurio priklauso A. K. kaip vairuotojo tinkamos teisinės padėties nustatymas (ar eismo įvykį sukėlė turintis teisę vairuoti vairuotojas, ar tokios teisės neturintis), taip iš esmės pažeisti ANK 563, 567 straipsniai. Šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir taip pat neatsakius į dalį esminių apeliacinio skundo argumentų (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Institucijos ir apylinkės teismo priimtų nutarimo ir nutarties pagrįstumo klausimai, ar teisingai nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės ir įvertintas jo sunkumas (kaip pažymėjo teismai – šiurkštumas), tinkamo dydžio sankcijos bei baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo (neparinkimo) klausimai tikrinami apeliacinės instancijos teisme (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
23. Nesant įvykusio tinkamo šios bylos nagrinėjimo apygardos teisme, kurio metu būtų patikrintas Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties dėl nepilnamečio vairuotojo A. K. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnį pagrįstumas ir privalomai jam skirtos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo teisėtumas, konstatuotas esminis tiek ANK 423 straipsnio 4 dalies (A. K. nubaustas kaip vairuotojas, neturėjęs teisės vairuoti transporto priemonę), tiek pirmiau minėtų ANK proceso teisės normų pažeidimas. Pažeidimai laikytini esminiais, turinčiais įtakos neteisėtos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas panaikinti šią nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.
24. Kadangi atnaujinta visa A. K. byla, apeliacinio proceso metu tikrintina ir tai, ar teisinga, kad A. K. Institucijos du kartus nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį kaip asmuo, padaręs du atskirus administracinius nusižengimus, nors transporto priemonės neįregistravimas ir privalomosios techninės apžiūros neturėjimas nustatyti toje pačioje ANK 415 straipsnio 2 dalyje kaip alternatyvūs vieno nusižengimo požymiai.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
25. Byloje taip pat gautas prašymas priteisti A. K. jo patirtų 1936 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 174–177). Šis prašymas grindžiamas A. K. suteikta advokato pagalba rašant prašymą atnaujinti administracinę bylą.
26. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
27. Aktualioje bylai BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BK 106 straipsnio nuostatų prasmę, priimdamas sprendimą dėl advokato darbo apmokėjimo dydžio, teismas nėra varžomas dėl išteisintojo prašyme nurodytų išlaidų sumų dydžio, jas nustato atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
28. Atnaujintoje administracinėje byloje panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, pretenduojantis į išlaidų atlyginimą A. K. nėra asmuo, kuriam administracinė byla nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, taip pat jis nėra išteisintas asmuo, kokį numato BPK nuostatos 106 straipsnyje. Nesant pirmiau minimose teisės nuostatose nustatytų sąlygų A. K. kompensuoti išlaidas, jo pareikštas pagal ANK 666 straipsnį prašymas atlyginti išlaidų advokatui atlyginimą iš valstybės netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
