R. P. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-90-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47664-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.1; 2.1.7.5; 2.3.6.4.5.1; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių dvidešimt dviejų dienų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 5 d. 18.45 val. A. R. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia A. R. sudavė vieną smūgį į pečius, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ir griūdamas dešine ranka trenkėsi į ūkinio pastato duris, taip nukentėjusiajam A. R. padarė dešinės plaštakos penkto piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos penkto piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs R. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas R. P. nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami R. P. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų: nuosprendyje įrodymai įvertinti selektyviai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik nukentėjusiojo parodymus, juos vertino atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų. Be to, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, jis rėmėsi prielaidomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 8 punkte nurodo, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų patvirtina asmens apžiūros protokolas. Taigi, apie nukentėjusiojo parodymų teisingumą sprendžiama vien iš asmens apžiūros protokolo, tačiau tik šis įrodymas nelemia asmens kaltumo be kitų byloje ištirtų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat savo nuosprendyje remiasi specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais bukais trauminiais poveikiais. Vadinasi, nukentėjusiajam turėjo būti suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai, tačiau teismas savo nuosprendyje pripažino, jog nuteistasis sužalojimų, išskyrus piršto sužalojimus, nepadarė, ir pašalino iš kaltinimo jam inkriminuojamus sužalojimus.

3.3. Vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo sužalojimų, kuriuos padarė nukentėjusysis, ir teismo posėdyje apklausto specialisto paaiškinimų. Nuteistojo sužalojimai rodo tai, kad nukentėjusysis įvykio metu sudavė daug smūgių nuteistajam. Specialistas patvirtino, kad, esant tokiam sužalojimui, nukentėjusysis su dešine ranka negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų (tempti nuteistojo, suduoti kumščiu į veidą ar pan.). Iš policijos pareigūnų vaizdo įrašų matyti, kad nuteistojo drabužiai purvini, nukentėjusysis taip pat nurodo, jog nuteistąjį vilko. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis atliko prieš nuteistąjį intensyvius veiksmus. Taigi nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis nuteistajam sudavė vos kelis smūgius, prieštarauja byloje surinktiems duomenims.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas išvadas apie nuteistojo kaltę padarė ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, o ne vien nukentėjusiojo parodymus. Apie R. P. kaltę teismas sprendė ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo A. R. nuoseklius parodymus, šiuos parodymus patvirtinančius rašytinius įrodymus (asmens apžiūros protokolą, specialisto išvadą, liudytojos N. R. parodymus, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašą), iš kurių galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent R. P. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam į pečius, nuo kurio šis parkrito ir griūdamas dešine ranka trenkėsi į ūkinio pastato duris.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo, jų nepakankamumo R. P. kaltei nustatyti. Išvadą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo teismas padarė ištyręs ir įvertinęs pirmiau nurodytų duomenų visumą, o ne vien remdamasis asmens apžiūros protokolu, kaip nurodoma kasaciniame skunde. Teismo ištirti ir įvertinti duomenys nėra prieštaringi, teismo išvados dėl R. P. kaltės yra pakankamai aiškios, išplaukiančios iš teismo ištirtų ir įvertintų duomenų, kurie neabejotinai patvirtina R. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teismo išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Šis teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. P. išteisinimo yra nepagrįstos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą ir ją pateikusio specialisto paaiškinimus įvertino selektyviai, nepašalindamas byloje esančių prieštaravimų, taip nuosprendį grindė prielaidomis. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kasatoriaus vertinimu, neatitinka jam įstatymo keliamų turinio ir formos reikalavimų (BPK 305 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

7. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl R. P. priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. P. veikoje nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, jį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius byloje surinktus įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais R. P. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui nustato BPK 331 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad, be pirmiau aptartų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, teismo priimamas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022, 2K-146-697/2025 ir kt.).

9. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas neįtvirtina taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021).?Tuo tarpu esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-719/2023">2K-217-719/2023</a>, 2K-107-489/2024, 2K-62-648/2025, 2K-74-489/2026 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi ir palyginusi abiejų instancijų teismų sprendimus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įvertinti visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir išdėstyti teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas: 1) nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė išsamių argumentų, paaiškinančių, kodėl jis nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, o kitų R. P. kaltinančių įrodymų nėra (nuosprendžio 8–9 puslapiai), yra nepagrįstos ir neteisingos; 2) iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 7–10 punktų matyti, kad, kitaip įvertinant apskųsto nuosprendžio įrodymus, pateiktas tik fragmentiškas bei selektyvus atskirų įrodymų vertinimas, neatlikus prokuroro apeliaciniame skunde pateikto siūlymo abiejų konfliktavusių asmenų parodymus vertinti nuoseklumo ir logiškumo aspektais, palyginti juos su įvykio vietoje pareigūnų kūno kamerų padarytame įraše užfiksuotais pirminiais konflikto dalyvių paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, esant abejonių dėl tinkamo aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nustatymo, nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo, taip byloje nebuvo tinkamai ištirti byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, reikšmingi vertinant ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistojo sužalojimus, patirtus įvykio metu.

11.1. Aprašęs nukentėjusiojo apžiūros protokolo ir specialisto išvados duomenis, liudytojos N. R. ir nukentėjusiojo apklausų fragmentus, apeliacinės instancijos teismas išvadų dėl viso tiriamo įvykio eigos, atitinkamai ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų aplinkybių, nuteistojo parodymų: „tikrai nieko nepadarė A. R.; nuvažiavo, nes buvo girtas; jį nukentėjusysis iš karto pargriovė ant žemės ir daužė“ – paneigimo neišdėstė. Neaišku, kokiais bylos duomenimis paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis nenurodė vėlesnio proceso metu iškeltos versijos, jog būtent kai nuteistasis sudavė smūgį, jis (nukentėjusysis), atsitrenkęs rankomis į duris, susižalojo dešinės rankos piršto sausgyslę.

11.2. Konstatuodamas, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šie įrodymai patvirtina tik patį sužalojimų faktą, tačiau nesuteikia pagrindo daryti kategorišką išvadą apie galimą sužalojimų padarymo mechanizmą, jį teismas privalėjo nustatyti aiškiai paneigdamas prieštaravimus ir atsakydamas į klausimą: ar šie sužalojimai buvo patirti, kai nukentėjusysis parkrito, ar vis dėlto tuomet, kai jis sudavė smūgius nuteistajam. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti sukelti jo paties aktyviais veiksmais, suduodant smūgius R. P.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 8–9 puslapiuose išdėstė savo išvadas apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes ir jos teisiniais argumentais skundžiamame nuosprendyje nepaneigtos. Galiausiai šis teismas nuteistojo kaltę pagrindė liudytojos N. R., kuri paties konflikto nematė, parodymais, nors šie parodymai yra išvestiniai iš tinkamai nepatikrintų nukentėjusiojo parodymų.

12. Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai nepatikrino tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymų patikimumo, jų tinkamai nesugretino tarpusavyje ir nepalygino su kitais bylos įrodymais. Teismas taip pat nepagrindė, kodėl nukentėjusiojo parodymams buvo suteiktas prioritetas prieš nuteistojo parodymus. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, pažeidė ir nuosprendžio turiniui keliamus išvadų pagrįstumo, nuoseklumo reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai įvertinti apeliacine tvarka skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į šios kasacinės nutarties išvadas.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu R. P. atlieka jam Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Šia nutartimi, panaikinus apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 196–199). Todėl šioje byloje nėra pagrindo R. P. laikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

R. P. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Arūnas Budrys

Tomas Šeškauskas