Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-60-788/2017
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01724-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimu A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto šautuvo „BRNO 502 8.308 Winchester“, 12X70, Nr. 00703, – konfiskavimu, įpareigojant atlyginti padarytą žalą – 952,65 Eur.
2. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato R. Matonio apeliacinis skundas netenkintas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. A. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 12 d., apie 10.00 val., Marijampolės savivaldybėje, Buktos k., miške, medžiodamas medžioklėje su varovais, sumedžiojo stirnos jauniklį svetimame medžiotojų klubo „Dovinė“ medžioklės plotų vienete, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklių) 58.2.1 punktą.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302(21) straipsniu, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, paskiriant pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą, neįpareigojant atlyginti aplinkai padarytos žalos.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai priimti pažeidžiant esmines procesinės ir materialiosios teisės normas, t. y., netinkamai įvertinus pažeidimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota ne pagal tą ATPK 85 straipsnio dalį.
4.2. Pareiškėjas teigia, kad medžioklės metu jo medžiotojų klubo medžioklės plotuose žvėrių varymo metu buvo sužeistas stirniukas, kuris perbėgo į kitam medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus. Suvokdamas, kad stirnos jauniklis yra sužeistas, kankinasi ir nubėgs į gilumą, kur jo paieška pasunkės arba taps neįmanoma, o žvėris kankinsis ir nugaiš, būdamas savame medžioklės plote, pareiškėjas jį nušovė. Kadangi žvėrių varymas tebevyko, pranešti apie įvykį medžioklės vadovui negalėjo.
4.3. Pareiškėjas pažymi, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį užtraukia, be kita ko, gyvūno sumedžiojimas neturint tam teisės. Aptariamoje situacijoje medžioklė buvo vertinama kaip neteisėta, nes, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 papunkčio reikalavimus, buvo sumedžiotas stirnos jauniklis svetimuose medžioklės plotuose. Medžioklės taisyklių 58.2.1 papunktyje nustatyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus ir teisę medžioti sužeistą žvėrį, kad ir svetimame medžioklės plotų vienete, pareiškėjas turėjo. Medžioklės taisyklių 24.15 papunktyje nustatyta, kad kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu. Medžioklės taisyklės nedraudžia, esant būtinybei, ne tik vykdyti sužeisto gyvūno paiešką svetimame medžioklės plotų vienete, bet ir radus sužeistą gyvūną jį nušauti, t. y. nutraukti gyvūno kančias ir jį sumedžioti. Pareiškėjas sutinka, kad apie sužeisto žvėries persekiojimą kaimyniniam medžiotojų klubui tinkamai nebuvo pranešta, tačiau tokio pranešimo nebuvimas nedaro gyvūno kančių nutraukimo neteisėta medžiokle, tai daugiau Medžioklės taisyklių 71.8 papunkčio reikalavimų pažeidimas, kuriame nustatyta, kad ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams, ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Be to, Medžioklės taisyklės nėra tikslios, jos reglamentuoja sužeisto žvėries paiešką, tarytum žvėris visą laiką pabėga ir kažkur pasislepia, o ką daryti medžiotojui jį matant čia pat, sužeistą besiblaškantį, nenumato, būtų neprotinga laukti, kol sužeistas žvėris pabėgs ir pasislėps, ir tik tada pradėti organizuoti paiešką. Ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad būtų nelogiška reikalauti iš medžiotojo, kad šis, persekiodamas sužeistą žvėrį, kartu skambintų ir praneštų medžioklės vadovui.
4.4. Pareiškėjas pažymi, kad ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo kaltės forma yra tyčinė – pažeidimą padaręs asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numato žalingus jo padarinius ir jų nori, arba nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Pareiškėjas teigia supratęs, kad šauna į stirną, esančią svetimuose medžioklės plotuose, bet nesuprato, jog šis jo veikimas yra priešingas teisei, nes buvo įsitikinęs, kad sumedžioti sužeistą žvėrį (nutraukti jo kančias) jis privalo kaip medžiotojas, o jo veikimas kaimyniniam medžiotojų klubui nesukėlė jokių žalingų padarinių, nes medžiotojų klubo „Tauras“ medžiotojai vykdė teisėtą medžioklę, žvėris buvo perbėgęs iš jų medžioklės plotų vieneto, be to, iššovė, būdamas savo medžioklės plotų vienete, į svetimą medžioklės plotų vienetą nei su ginklu, nei be ginklo įžengęs nebuvo. Pasak pareiškėjo, byloje nesurinkta jokių faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis turėjo tikslą medžioti svetimuose medžioklės plotuose ir taip siekė sau naudos. Jo veiksmuose nebuvo tikslo pakenkti medžioklės klubo „Dovinė“ interesams ir sumedžioti jų trofėjų, nebuvo tikslo trofėjų sumedžioti bet kokia kaina, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Kadangi jo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių (tyčios ir tikslo), jo veikos kvalifikavimas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį negalimas.
4.5. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisėtai jį įpareigojo atlyginti aplinkai padarytą 952,65 Eur žalą. Toks sprendimas priimtas neatsižvelgus į teisės aktuose įtvirtintą žalos aplinkai sampratą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Tačiau, pareiškėjui sumedžiojus stirnos jauniklį, stirnų populiacijoje neigiamų pokyčių neįvyko, nes medžiojo leistinu būdu (varant), leistinais įrankiais (lygiavamzdžiu šautuvu), leistinoje vietoje (savo medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete), turėdamas tam teisę, leistinu stirnų jauniklius medžioti laikotarpiu, klubui turint atitinkamą licenciją, ir sumedžiojo Medžioklės taisyklėse leistinos rūšies, amžiaus ir lyties trofėjų.
5. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Užuotas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. prašymą atmesti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad A. L. veika kvalifikuota tinkamai. Leidžiama medžioti svetimame medžioklės plotų vienete, o iš esmės atlikti tik vieną iš medžiojimo elementų – persekioti sužeistą žvėrį ir jį pribaigti (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis (suvestinė redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d.) – įvykdžius Taisyklių 24.15 ir 71.8 papunkčiuose (suvestinė redakcija nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.) nurodytas sąlygas (kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu; ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys), ir tik šių sąlygų įvykdymas medžioklę svetimame medžioklės plotų vienete daro teisėtą. Pranešimas gretimų medžioklės plotų naudotojui užkerta kelią galimiems piktnaudžiavimams (medžioti svetimame medžioklės plote) ir nelaimingiems atsitikimams (gretimas medžioklės plotų naudotojas irgi gali būti netoliese organizavęs medžioklę, o pareiškėjas šovė į gretimo medžioklės plotų naudotojo pusę).
5.2. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 (toliau – Metodika), 2 punkte (suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 16 d.) nurodyta, kad padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių, lervų, lėliukių, vikšrų, varliagyvių ikrų, roplių kiaušinių sunaikinimu ar sužalojimu. Taigi ir teisėtos medžioklės metu yra padaroma žala aplinkai, pavyzdžiui, sunaikinus (nušovus) stirną, sumažėja jų populiacija, kuri nėra pripažinta nei kenkėjiška, nei invazine, nei naikintina. Bet Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje (suvestinė redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) nurodyta, kad jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kuria įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygas). Šiuo atveju pareiškėjas, kad ir teisėtos medžioklės metu, stirnos jauniklį sumedžiojo neteisėtai, o Metodikos 1 punkte nustatyta, kad laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika vadovaujamasi ir joje patvirtinti baziniai tarifai taikomi skaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines. Todėl, remiantis šia Metodika ir kitais teisės aktais, pareiškėjas pagrįstai įpareigotas atlyginti aplinkai padarytą 952,65 Eur žalą.
6. Prašymas tenkintinas.
Dėl taikytinos teisenos
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai A. L. bylą nagrinėjo pagal ATPK įtvirtintos teisenos normas, jo padarytas pažeidimas pagal ANK perkvalifikuotas nebuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.
Dėl ATPK 85 straipsnio 6 dalies taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje A. L. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, t. y. už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą. Iš esmės ši norma įtvirtina atsakomybę už vieną iš draudžiamos medžioklės rūšių. Todėl šios normos sankcija numato gana griežtą baudą su teisės medžioti atėmimu, pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Neteisėtai gyvūną sumedžiojęs asmuo privalo atlyginti gamtai padarytą žalą. Kita vertus, nuo draudžiamos medžioklės būtina skirti įvairius mažiau pavojingus Medžioklės taisyklių pažeidimus, padarytus iš esmės teisėtos medžioklės metu. Už tokius pažeidimus šiai bylai aktualiu laikotarpiu atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. A. L. administracinei atsakomybei faktinį pagrindą sudarė šios teismų nustatytos aplinkybės: jis, 2016 m lapkričio 12 d. medžiodamas medžiotojų klubas „Tauras“ medžioklės plotuose, sumedžiojo stirnos jauniklį medžiotojų klubo „Dovinė“ medžioklės plotuose. Tokios veikos priešingumas teisei įtvirtintas Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte, kuriame nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio įvykio faktines aplinkybes, daro išvadą, kad A. L. padarytas minėtas Medžioklės taisyklių pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir kad šis pažeidimas atitinka ATPK 85 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į šias aplinkybes:
9.1. Pirma, A. L. minėtą Medžioklės taisyklių pažeidimą padarė dalyvaudamas teisėtai organizuotoje medžioklėje. Šioje medžioklėje su varovais dalyvavo apie 50 žmonių, iš viso buvo sumedžioti keli gyvūnai.
9.2. Antra, byloje nenustatyta, kad stirnos jauniklis, kurio neteisėtu sumedžiojimu kaltinamas A. L., priklausytų draudžiamai medžioti gyvūnų rūšiai. Toks kaltinimas A. L. nebuvo pareikštas.
9.3. Trečia, iš esmės vienintelė aplinkybė, sudariusi pagrindą A. L. administracinei atsakomybei, yra tai, kad jis pažeidė medžioklės plotų ribą, t. y. nušovė gyvūną, esantį už savo medžiotojų klubo medžioklės plotų ribų. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad jie nepatikėjo A. L. versija, kad jis persekiojo medžioklės metu sužeistą gyvūną, todėl turėjo teisėtą pagrindą tęsti gyvūno paiešką už medžioklės plotų vieneto ribų. Kita vertus, objektyviai nustatyta, kad gyvūnas buvo nušautas visai šalia leistinos ribos, t. y. 25–30 m nuo jos, taigi medžioklės plotų ribų pažeidimas galėjo būti padarytas dėl klaidos ir neatidumo, o ne dėl sąmoningo apsisprendimo medžioti kito klubo medžioklės plotuose.
9.4. Visos šios aplinkybės rodo, kad Medžioklės taisyklių pažeidimas padarytas asmens, turinčio teisę medžioti, jam dalyvaujant teisėtai organizuotoje medžioklėje, nesiekiant sumedžioti draudžiamo medžioti gyvūno, nenaudojant draudžiamų medžioklės būdų ir pan.
10. Šioje byloje užfiksuotas A. L. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, kaip Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Be to, A. L. padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas nelaikytinas tokiu, dėl kurio padaryta žala gamtai. Tokios žalos faktą teismas gali konstatuoti tik įsitikinęs dėl jos realumo. Vien tai, kad teisėtai organizuotos medžioklės metu medžiotojų varomas gyvūnas buvo nušautas, vos spėjęs perbėgti medžioklės plotų ribą, nėra pakankama priežastis išvadai, kad gyvūną nušovęs medžiotojas padarė žalą gamtai.
11. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. L. ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir paskirdamas šios normos sankcijoje numatytą baudą, atimdamas jam teisę medžioti, konfiskuodamas šautuvą ir įpareigodamas atlyginti gamtai padarytą žalą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. L. atstovo advokato R. Matonio apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai kvalifikuoto pažeidimo, padarė esminį materialiosios ir procesinės teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui (ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši teisės taikymo klaida taisytina atitinkamai keičiant procesinius teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį pakeisti:
A. L. padarytą pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, perkvalifikuoti į ATPK 85 straipsnio 1 dalį;
panaikinti teismų nutarimo ir nutarties dalį, pagal kurią A. L. paskirta 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto šautuvo „BRNO 502 8.308 Winchester“, 12X70, Nr. 00703, – konfiskavimu, įpareigojant atlyginti padarytą žalą – 952,65 Eur;
A. L. pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį paskirti 60 Eur baudą.
Kitą teismų nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
