Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00548-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.;2.6.10.2.4.1.;

(S)

2.6.10.2.4.2.;3.1.7.11.;3.1.7.12.; 3.2.6.5.;

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant ieškovei L. T.,

ieškovės atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

atsakovo UAB “Norfos mažmena” atstovei J. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. atstovo advokato Piotro Orlovo ieškinį atsakovui UAB “Norfos mažmena” dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovės atstovas ir ieškovė L. T. prašo priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, į.k. 110778328, ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovės L. T. turėtas 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 5 d., 12:25 val. ieškovė L. T. su savo vyru V. T. atvyko į UAB „Norfos mažmena“ prekybos centrą esantį adresu - Bernotiškės g. 3, Tauragė, tikslu įsigyti maisto produktų. Įėjus pro centrines duris į parduotuvę, nuo įėjimo apie 10 metrų atstumu, priešais apsaugos darbuotojo langus, L. T. netikėtai, lygioje vietoje, paslydo ant plytelėmis dengto grindinio, nukrito ant kairiojo šono, stipriai susižalojo: patyrė pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus, sumušimus, dubens ir uodegikaulio sumušimus, kairiojo kelio sąnario patempimą. Šalia buvo L. T. vyras V. T., kuris spėjo šiek tiek ieškovę prilaikyti, todėl pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių. Po kritimo, L. T., apsižiūrėjo ir pamatė, kad kritimo priežastimi buvo visiškai slidus grindinys, kuris kažkokio asmens buvo apvemtas. Ieškovei su vyro pagalba pavykus atsistoti, pirmiausia buvo iškviestas apsaugos darbuotojas E. B., kuris teisinosi, kad pareiga stebėti grindų švarą jam nepriklauso. Apsaugos darbuotojas elgėsi pasyviai, neprofesionaliai, vengė kviesti parduotuvės vadovę, kad būtų galima išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Atvykusi personalo skyriaus vedėja, I. E., teisinosi, kad prekybos centro vadovė tądien nedirbo. I. E. teisinosi, kad nežino, kaip ir kieno parduotuvės patalpa buvo privemta. Sekančią dieną, t.y. 2017 m. kovo 6 d., ieškovei kalbant su UAB „Norfos mažmena“ Tauragės filialo vadove J. S., pastaroji prasitarė, kad jos žiniomis, parduotuvėje apsivėmė kažkoks vaikas, taip pat paaiškino, kad išspręsti kilusio konflikto ji nėra įgaliota, todėl nurodė kreiptis elektroniniu adresu [email protected]. I. L. T. sveikatos būklė buvo sudėtinga, nes 2017 m. vasario 28 d. pagimdė dukrą, todėl buvo sudėtingame pogimdyviniame laikotarpyje. Pažymėtina tai, kad ieškovei, L. T., paslydus ant slidaus grindinio, nei vienas UAB „Norfos mažmena“ darbuotojas nesiteikė ateiti ir padėti atsistoti ar pasiūlyti kitokią pagalbą. Šis įvykis papiktino ieškovę, jos vyrą, daug žmonių neigiamai reagavo į šį įvykį, reiškė nepasitenkinimą parduotuvės personalo elgesiu, nes nei vienas darbuotojas nepriėjo ir nesuteikė pagalbos. Dėl tokio atsakovo darbuotojų elgesio ir prekybos centro patalpų nepriežiūros, higienos normų nesilaikymo, ieškovė patyrė nemalonius pojūčius, skausmą, dvasinį sukrėtimą, nerimą, nemigą. Tą pačią dieną t.y. 2017 m. kovo 5 d. ieškovė kreipėsi į VšĮ „Tauragės ligoninė“ priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, po atliktų tyrimų buvo diagnozuotas uodegikaulio sumušimas. 2016 m. kovo 6 d. ieškovė pasijuto dar blogiau, todėl kreipėsi į VšĮ „Tauragės ligoninė“, dėl medicininės pagalbos suteikimo, kadangi jaučiami skausmai vis didėjo. Po 2017 m. kovo 5 d. įvykio, ieškovė jautė stiprėjantį apatinės pilvo dalies ir nugaros skausmus. Po atliktų tyrimų ir patikrinimų, traumatologas konstatavo, kad ieškovė patyrė pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus, sumušimus. Klinikinė diagnozė – dubens ir uodegikaulio sumušimas. Paskirtas gydymas skausmą malšinančiais tepalais ir rekomenduotas fizinio krūvio ribojimas.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais, atsiliepime bei teisme nurodė, kad jų nuomone, darbuotojai ėmėsi visų jiems priklausančių ir toje situacijoje būtinų veiksmų. Atsakovės darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad laiko tarpas nuo to momento kai parduotuvės patalpose apsivėmė vaikas iki ieškovės paslydimo, buvo pakankamai trumpas laika apie 7-8 min., tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės veiksmuose negalima įžvelgti aplaidumo ar nerūpestingumo. Atsakovės darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad valytoja nedelsiant buvo informuota apie apsivėmusį vaiką ir ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad būtų apsaugoti parduotuvės lankytojai, t.y. valytoja prieš ieškovei ateinant į parduotuvę, jau ėjo atsivaryti patalpų valymo mašinos. Tačiau iki valytojai atsivarant patalpų valymo mašiną, į parduotuvę įėjo ieškovė su vyru ir paslydo. Atsakovės nuomone, jos darbuotojai toje situacijoje ėmėsi visų būtinų veisksmų, elgėsi rūpestingai ir profesionaliai. Ieškovės reikalaujama 1500 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė ir neatspindi realiai patirtų neigiamų padarinių masto.

L. V. Ž parodė, kad ji UAB „Norfos mažmena“ dirba valytoja. 2017-03-05 po pietų, jai priėjus prie 5 kasos, kasininkė pasakė, kad apsivėmė vaikas ir reikia viską sutvarkyti. Ji nuėjo pasiimti valymo mašinos, kad išvalytų patalpą. Truko apie 5-10 min. kol atsivarė valymo mašiną.

Liudytoja I. E. ir liudytojas E. B. parodė, kad jie nematė įvykio, tačiau jie išgirdo triukšmą prie kasų, buvo prašoma pakviesti parduotuvės vadovą. Jie priėję prie ieškovės paaiškino, kad vadovė bus pirmadienį, pakvietė į apsaugos darbuotojo patalpą, kad moteris apsivalytų, paprašė atsisėsti.

L. V. T parodė, kad 2017 m. kovo 5 d., 12:25 val. ieškovė L. T. ir jis atvyko į UAB „Norfos mažmena“ prekybos centrą esantį adresu - Bernotiškės g. 3, Tauragė, tikslu įsigyti maisto produktų. Įėjus pro centrines duris į parduotuvę, nuo įėjimo apie 10 metrų atstumu, priešais apsaugos darbuotojo langus, L. T. netikėtai, lygioje vietoje, paslydo ant plytelėmis dengto grindinio, nukrito ant kairiojo šono, stipriai susižalojo: patyrė pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus, sumušimus, dubens ir uodegikaulio sumušimus. Jis spėjo šiek tiek ieškovę prilaikyti, todėl pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių. Po kritimo, L. T., apsižiūrėjo ir pamatė, kad kritimo priežastimi buvo visiškai slidus grindinys, kuris kažkokio asmens buvo apvemtas. Liudytojo nuomone UAB „Norfos mažmena“ Tauragės filialo personalas, matydamas, kad prekybos centro grindinys yra slidus, taip pat matydamas, priežastis dėl kurių grindinys tapo slidus, nesiėmė jokių priemonių, kad informuotų pirkėjus, tame tarpe ir ieškovę, jog yra slidu, ar kitaip atkreiptų asmenų dėmesį, taip siekiant apsaugoti klientus nuo galimų susižalojimų. Ieškovei aiškinantis įvykio aplinkybes su UAB „Norfos mažmena“ Tauragės filialo personalu, buvo akivaizdu, kad įmonės darbuotojai matė, jog kažkoks vaikas išėjęs iš vaistinės apsivėmė, tačiau nei vienas darbuotojas nesiėmė atitinkamų priemonių, nereagavo į pavojų, kuris grėsė ne tik ieškovei, bet ir kitiems asmenims.

Iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017-04-04 kairiojo kelio sąnario MR tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei konstatuotas lateralinio kolateralinio raiščio proksimalinės dalies 1 laipsnio patempimas.

Ieškinys tenkintinas.

UAB „Norfos mažmena“ būdama prekybos patalų savininkė (valdytoja) privalo valdyti ir naudotis nuosavybės teisės objektu ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad jai tenka ir pareiga nuosavybės teise valdomą objektą eksploatuoti ir prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta kitiems asmenims žalos, t. y. ginčo atveju aktuali CK 6.263 straipsnio norma, įtvirtinanti kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad šis savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodytos įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Taigi, neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Tai, kad atsakovas UAB „Norfos mažmena” savo neveikimu elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, neužtikrino patalpų švaros yra neginčytinas faktas. Ieškovei bendraujant su UAB „Norfos mažmena“ Tauragės filialo darbuotojais, buvo akivaizdu, kad personalas, gerokai dar prieš įvykį, kurio metu ieškovė slydo, krito ir susižalojo, matė vaiką išeinantį iš vaistinės, kuriam pasidarius blogą pastarasis apsivėmė. Visi šie įvykiai įvyko priešais apsaugos darbuotojo, darbo vietos, langus, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių asmenų saugumui užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – ieškovė tikėtinai nebūtų paslydusi ant sausų švarių grindų, t. y. jei ant jų nebūtų buvę vėmalų. Kaip minėta, atsakovė UAB “Norfos mažmena” pažeidė savo, kaip statinio savininkės (teisėtos valdytojos) pareigą prižiūrėti statinį taip, kad kitiems nebūtų padaryta žalos, todėl pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju lankytojų saugumas prekybos centre nebuvo užtikrintas, priterštos grindys nebuvo laiku ir tinkamai išvalytos, nebuvo įspėjamųjų ženklų,,Atsargiai – slidu” ir tai negali būti vertinama kitaip, kaip priemonių lankytojų saugumui užtikrinti nepakankamas paisymas, dėl kurio rizika sukelti neigiamas pasekmes tokioms svarbioms įstatymų saugomoms vertybėms, kaip lankytojų sveikata, ženkliai padidėja. Šių saugumo priemonių nepakankamas paisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas įvykis, įtakojęs ieškovės susižalojimą. Visos šios aplinkybės suponuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Atsakovas nebūdamas atidus ir rūpestingas, neužtikrindamas prekybos centro patalpų švaros ir klientų saugumo, pažeidė teisės normų reikalavimus, ko pasėkoje ieškovė patyrė kūno sužalojimą.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala gali pasireikšti kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovei šiuo atveju neturtinė žala padaryta lengvu kūno sužalojimu, patirtu skausmu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, bendravimo galimybių apribojimu. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be LR CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str.2 d., tačiau tai nebaigtinis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ieškovė patyrė dubens ir uodegikaulio sumušimus, kitus paviršinius sužalojimus, kairiojo sąnario patempimą, ko pasėkoje ieškovė ne tik patyrė skausmą ir neigiamus išgyvenimus, bet buvo apsunkinta ir ieškovės kasdieninė veikla. Ieškovei buvo sudėtinga sėdėti, o kiekvieną kartą mėginant atsistoti, ieškovė turėjo kęsti skausmą, dilgčiojimą, maudimą nugaros ir pilvo apatinėje dalyje, taip pat buvo apribotos ieškovės bendravimo galimybės, nes siekdama sumažinti jaučiamą skausmą, ieškovė buvo priversta daugiau laiko praleisti gulint, todėl ieškovės kūdikiu turėjo rūpintis vyras. Nustatant neturtinės žalos dydžius, be aukščiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgta į tai, kad atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis finansines galimybes atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas, organizuodamas prekybos centro veiklą ir būdamas atsakingu už higienos normų reikalavimų įgyvendinimą, už saugios ir švarios aplinkos užtikrinimą, savo pareigų neįgyvendino, nebuvo atidus, neužtikrino saugios aplinkos dėl to ieškovė patyrė sužalojimus, neigiamus išgyvenimus, ko pasėkoje prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Teismo vertinimu prašoma priteisti 1500 Eur neturtinės žalos suma nelaikytina per didelė ir neprotinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atitinkamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė L. T. patyrė bylinėjimosi išlaidų, viso 450,00 Eur, kurias sudaro: 90 Eur už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos dokumentais, dokumentų teisinė analizė; 270 Eur už civilinio ieškinio surašymą (3 val. × 90 Eur); atstovavimas teismo posėdžiuose (1 val. × 90 Eur).

Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžių.

Vertinant pagal pirmiau nurodytus kriterijus, atsižvelgiant į patenkintą ieškinį, ieškovė turi teisę į 100 proc. išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu, ieškovės ieškinys yra patenkintas reikalaujamos sumos ribose visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 34,00 Eur žyminio mokesčio bei ieškovei 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Jos pagrįstos pateiktais rašytinais įrodymais ir nėra didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugaus) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Nagrinėjant bylą patirta 3,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 270, 301 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, į.k. 110778328, ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“, į.k. 110778328, valstybei 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio bei 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė