Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teismo pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, reikalavimus apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, taip pat sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-161-381/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17956-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 3.3.1.13.; 2.6.8.11.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties modifikavimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teismo pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, reikalavimus apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, taip pat sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Cerera foods“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti jos ir atsakovės UAB „Elektrum Lietuva“ 2022 m. liepos 4 d. sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) tokiu būdu:

2.1. panaikinti Sutarties specialiąją nuostatą („Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimų datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“) (toliau – Specialioji nuostata);

2.2. atnaujinti ar nustatyti naują elektros energijos kainą (be PVM ir akcizo mokesčio) – 0,11934 Eur už kWh nuo 2023 m. gruodžio 1 d.; nustatyti, kad iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 30 d.) teismo nustatyta kaina nebus mažinama, tačiau kas pusę metų (2024 m. birželio 1 d. ir 2024 m. gruodžio 1 d.) vykdomi perskaičiavimai ir kaina padidinama tiek procentų, kiek procentų išauga (jei išauga) vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje (2024 m. birželio 1 d. vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje už praėjusį 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. birželio 1 d. laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu; 2024 m. gruodžio 1 d. vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje už praėjusį 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d. laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. laikotarpiu);

2.3. įpareigoti atsakovę, įsiteisėjus teismo sprendimui, perrašyti ieškovei jau išrašytas elektros energijos sąskaitas pagal naujas teismo nustatytas taisykles.

3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 4 d. sudarė Sutartį, tačiau Sutarties vykdymo metu situacija elektros energijos rinkoje iš esmės pasikeitė ir nuo 2023 m. sausio ieškovė už elektros energiją moka dvigubai tiek, kiek elektra kainuoja biržoje. Ieškovės įsitikinimu, Specialioji nuostata negali būti aiškinama atsakovei priimtinu būdu, kaip dispozityvioji sąlyga, kuri nesukuria prievolės, tačiau nustato galimybę šalims susitarti. Būtent dėl šios nuostatos ieškovė priėmė sprendimą sudaryti Sutartį ir fiksuoti elektros kainą 36 mėn. laikotarpiui. Ieškovė kreipėsi į atsakovę siekdama derėtis dėl kainos atnaujinimo, tačiau šalims pasiekti susitarimo nepavyko.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo grindė aplinkybe, jog smarkiai kritusios elektros energijos kainos biržoje iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, tačiau niekaip nepagrindė, kaip minėta aplinkybė paveikė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo smarkiai kritusios elektros energijos kainos biržoje per se (savaime) vertinti kaip aplinkybės, esmingai pakeitusios sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, kad sutartis teismine tvarka gali būti pakeičiama tik dėl išimtinių ypatingų sąlygų, iš esmės apsunkinančių vienai iš sutarties šalių tinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Teismo vertinimu, nors elektros energijos kaina biržoje smarkiai krito jau po Sutarties sudarymo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Sutarties įvykdymo kaina ieškovei padidėjo. Vien aplinkybė, kad ieškovė patirs daugiau išlaidų, savaime nereiškia, kad ji turi teisę į Sutarties pakeitimą, tokia teisė jai gali būti suteikiama tik kai Sutarties vykdymas būtų akivaizdžiai neteisingas.

6. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, kad ji sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių: akivaizdu, kad apdairi verslininkė numatė, jog elektros energijos kainos gali smarkiai keistis, ir, sudarydama Sutartį, siekė apriboti savo rizikas, fiksuodama kainą.

7. Sutarties sąlygų pakeitimas, nenustačius esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo, CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas, ieškovės pateikti siūlymai išimtinai palankūs jai pačiai, todėl patenkinus ieškinį būtų sudarytos prielaidos ne atkurti šalių pusiausvyrą, o ją pažeisti.

8. Teismas, įvertinęs Sutarties šalių sulygtą nuostatą dėl įsipareigojimo periodiškai atnaujinti Sutarties kainą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog joje įtvirtinta ne šalių teisė, bet pareiga susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai suabsoliutino savo lūkestį dėl Sutarties kainos atnaujinimo būtent jos pageidaujamu būdu. Šalys sulygo būtent dėl tokios kainos peržiūros, kuri būtų galima abiem Sutarties šalims sutarus, ir, sudarydamos Sutartį, prisiėmė riziką dėl elektros energijos kainos biržoje pasikeitimo, nes sutiko su Sutartyje aptartos kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos tik gali būti, esant Sutarties šalių sutarimui, bet neprivalo būti keičiamos sutartu periodiškumu. Interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad atsakovė privalo ieškovei nustatyti palankesnes sąlygas vien dėl jos lūkesčių neatitinkančio (kainos krito) biržos kainos pokyčio.

9. Teismo vertinimu, šiame kontekste nėra teisinio pagrindo išvadai, esą, kritus elektros energijos kainai biržoje, Sutarties kaina (229,37 Eur už MWh) per se (savaime) neatitinka protingumo kriterijaus. Ieškovė buvo laisva nuspręsti dėl Sutarties ekonominio tikslingumo jos sudarymo metu.

10. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių būtina sumažinti elektros energijos kainą būtent iki ieškovės reikalaujamos ribos. Teismo vertinimu, biržos kainos pasikeitimas gali būti vertinamas tik kaip verslo rizika, o ne negalimos protingai numanyti aplinkybės. Ieškovė iš dalies galėjo numanyti galimus ekonomikos rodiklių svyravimus, o sudarydama Sutartį ilgesniam (maksimaliam atsakovės darbuotojo pasiūlytam) laikotarpiui veikė normalia verslo rizika.

11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Kolegijos vertinimu, ieškovė Sutarties kainos pakeitimo būtinybę iš esmės grindžia dviem įstatyme įtvirtintais sutarčių pakeitimo pagrindais, t. y. CK 6.228 straipsniu, nustatančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai (nagrinėjamu atveju atsakovei) nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas, ir CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį sutartis teismo sprendimu gali būti keičiama, jei kita šalis iš esmės pažeidė sutartį (nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų kas šešis mėnesius peržiūrėti Sutarties kainą).

13. Įvertinusi ieškovės poziciją, kad esminę Sutarties šalių nelygybę įrodo Sutarties kainos disbalansas, kadangi ieškovė perka elektros energiją net 27 procentais didesne kaina nei rinkos kaina, atsakovei sutinkant peržiūrėti kainą tik tuo atveju, jeigu bus pratęstas Sutarties terminas, kolegija konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl Sutarties pakeitimo remiantis CK 6.228 straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę. Kolegija nusprendė, jog ieškovė neįrodė nei objektyvių, nei subjektyvių CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, o kolegija nenustatė, kad Sutarties sąlygos objektyviai rodytų disproporciją tarp Sutarties šalių gaunamos naudos, kad atsakovė būtų pasinaudojusi ieškove ar kad ieškovė, kaip verslininkė, būtų buvusi silpnesnioji Sutarties šalis dėl ekonominių priežasčių, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties.

14. Vadovaudamasi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, kolegija nenustatė pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą, nes tokios sąlygos šalys Sutartyje nenustatė. Be to, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Sutartimi parduodamos elektros energijos fiksuota kaina šiuo metu yra didesnė nei rinkos kaina, taip pat savaime neįrodo, jog šalys dėl Sutarties kainos buvo susitarusios atsakovei įsipareigojant peržiūrėti ieškovei parduodamos elektros energijos kainą. Pažymėtina, kad fiksuota elektros energijos kaina užtikrina stabilumą nuolat svyruojančioje elektros rinkoje, apsaugo nuo elektros rinkos kainų pokyčių ir užtikrina stabilią elektros tiekimo kainą visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kaina gali keistis tik tuo atveju, jei kinta valstybės reguliuojama kainos dalis ar kiti mokesčiai. Kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai, kad dėl elektros kainos buvo susitarta atsakovei nesąžiningai žadant kas šešis mėnesius peržiūrėti elektros kainą, nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

15. Konstatavusi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė Sutartį, kolegija nesprendė dėl Sutarties pakeitimo vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu sutarties keitimą teismo sprendimu, kai kita šalis iš esmės pažeidžia sutartį. Taip pat kolegija konstatavo, kad kitų Sutarties pažeidimo pagrindų ieškovė nenurodė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimą ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliacinės instancijos pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes visiškai nenagrinėjo esminio ir savarankiško apeliacinio skundo pagrindo, grįsto CK 6.204 straipsnio aiškinimu ir taikymu, o be pagrindo išeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą neteisingai išsprendė taikydamas CK 6.228 straipsnio nuostatas.

16.2. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas dviem sutarčių pakeitimo pagrindais – CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 6.204 straipsniu, kurie sudarė apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą. Apeliaciniame skunde CK 6.228 straipsnis nebuvo minimas ir nesudarė teisinio apeliacinio skundo pagrindo. Tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovė kainos pakeitimo būtinybę iš esmės grindžia CK 6.228 straipsniu, ir atitinkamai bylą sprendė taikydamas savarankiško, su ginču niekaip nesusijusio, CK 6.228 straipsnio nuostatas, taip be pagrindo išeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra visiškai nenagrinėti apeliacinio skundo 3 dalyje įtvirtinti argumentai, visiškai nenagrinėta ir net nepaminėta CK 6.204 straipsnio nuostata ar jos taikymo bylos aplinkybėms kriterijai. Negana to, teismas nenurodė ir jokių motyvų, kodėl atsisakė analizuoti šiuos apeliacinio skundo argumentus.

16.3. Logiškai neįmanoma bei teisiškai ydinga aiškinti ir taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas pasitelkiant CK 6.228 straipsnio nustatytus vertinimo kriterijus ir vice versa (priešingai). Kitaip tariant, CK 6.204 straipsnio aiškinimui ir taikymui neturi kritinės reikšmės sutarties sudarymo metu buvęs vienos šalies priklausomumas nuo kitos, jos ekonominis silpnumas, poreikių skubumas, informuotumas, apdairumas ar panašios aplinkybės. CK 6.204 straipsniui aiškinti ir taikyti svarbios po sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės ir jų poveikis sutarties vykdymui, galėjimas jas protingai numatyti, kontroliuoti ir jų atsiradimo rizikos prisiėmimas. Būtent šį apeliacinio skundo pagrindą buvo suformulavusi ieškovė ir būtent jį nagrinėti turėjo apeliacinės instancijos teismas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16.4. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje apeliacinio skundo esminį pagrindą sudarantis CK 6.204 straipsniu įtvirtintas institutas ir su jo taikymu susiję ieškovės motyvai nebuvo nei paminėti, nei motyvuotai įvertinti, taip iš esmės neatskleidžiant bylos esmės ir jos neišsprendžiant. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai teisme.

16.5. Jei apeliacinės instancijos teismas būtų nagrinėjęs apeliacinio skundo pagrindą sudarančius argumentus, yra labiau tikėtina, kad jis būtų turėjęs konstatuoti tai, kad dėl žlugusio Sutarties tikslo, esant visumai CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutą ir pakeisti Sutartį, kad būtų atkurta iš esmės pasikeitusi šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

16.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reikalaujančios prioritetine tvarka vertinti sutarties sudarymo metu buvusius tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu, kai teismai tiria ir vertina į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą tiek iki sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu. Tačiau šiuo atveju teismai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu išreikšto Sutarties sąlygų supratimo, akivaizdžiai įrodančio Sutarties sudarymo metu buvusią atsakovės (abiejų šalių) bendrą valią.

16.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reikalaujančios objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą taikyti tik kai šis nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Objektyvusis sutarties aiškinimo metodas yra skirtas tik sąžiningam abiejų šalių nesutarimui dėl sutarties tikslų ar turinio, t. y. tik jeigu byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų sutarties šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių abiejų Sutarties šalių tikrąją valią jos sudarymo momentu.

17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Sutarties Specialioji nuostata įtvirtina šalims galimybę keisti elektros energijos tiekimo kainą šalių susitarimu nuo Sutarties įsigaliojimo praėjus trims kalendoriniams mėnesiams, tačiau ši nuostata ne sukuria prievolę atsakovei keisti Sutartyje nustatytą elektros energijos tiekimo kainą, o įtvirtina galimybę dėl to šalims susitarti. Sutarties Specialioji nuostata nėra esminė Sutarties sąlyga – esminėmis Sutarties sąlygomis laikytinos sąlygos dėl fiksuotos elektros energijos kainos, elektros energijos tiekimo laikotarpio ir pan. Specialioji nuostata yra dispozityvioji sąlyga, kuri vykdant Sutartį gali būti ir nepritaikoma (t. y. šalims nepasiekus susitarimo dėl kainos keitimo).

17.2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nė vienos iš CK 6.223 straipsnyje reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti šalių pasirašytos sutarties sąlygas.

17.3. Ieškovė neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių. Šalys yra verslininkės, kurioms yra privalomas sudarytų sandorių vykdymas, o rinkos svyravimai gali turėti įtakos tiek ieškovės, tiek atsakovės pajamų ir išlaidų pokyčiams. Ieškovė dar iki Sutarties sudarymo turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai įvertinti jos sąlygas, reglamentuojančias kainą ir jos peržiūrėjimo mechanizmą. Šiuo atveju šalys sulygo būtent dėl tokios kainos peržiūros, kuri būtų galima Sutarties šalims sutarus, ir, sudarydamos Sutartį, prisiėmė riziką dėl elektros energijos kainos biržoje pasikeitimo, nes sutiko su Sutartyje aptarta kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos tik gali būti, bet neprivalo būti keičiamos sutartu periodiškumu. Interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad atsakovė privalo ieškovei nustatyti palankesnes sąlygas vien dėl jos lūkesčių neatitinkančio biržos kainos pokyčio.

17.4. Specialiojoje nuostatoje esančio punkto dėl Sutarties keitimo aiškinimas, kad šalys (juolab viena šalis – atsakovė) privalo keisti Sutarties nuostatas dėl kainos, laikytinas siurpriziniu Sutarties aiškinimu, kadangi aiškiai neatitinka nei Sutarties formos, nei turinio. Kitokią išvadą galima būtų daryti tik tuo atveju, jeigu tokia Sutarties nuostata būtų suformuluota kaip imperatyvas, kaip, pvz., formuluojamas reikalavimas dėl kainos indeksavimo viešųjų pirkimų sutartyse (vienai šaliai kreipusis kita šalis privalo indeksuoti kainą ir parengti sutarties pakeitimą). Praktikoje įprastai sutarties šalį įpareigojančios nuostatos formuluojamos atitinkamai, pvz., „turi“, „privalo“, „turi prievolę“, „įsipareigoja“.

17.5. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir teismo pareigos kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius

18. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 30 punktas).

19. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 31 punktas).

20. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223-421/2019">3K-3-223-421/2019</a>, 14 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 36 punktas).

21. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk4LTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-298-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-298-969/2022">e3K-3-298-969/2022</a>, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIwLTM4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-220-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-220-381/2023">e3K-3-220-381/2023</a>, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIwLTM4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-220-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-220-381/2023">e3K-3-220-381/2023</a> 40 punktą).

23. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, pasirinkdamas taikytiną jo teisių gynimo būdą, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 35 punktas).

24. Be kita ko, bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-421/2023">e3K-3-238-421/2023</a>, 24 punktas).

25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. CPK 320 straipsnyje įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMyLTQwMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-132-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-132-403/2022">e3K-3-132-403/2022</a>, 29 punktas).

27. Draudimas išeiti už apeliacinio skundo ribų yra dispozityvumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad teismas nekelia bylos savo iniciatyva, o bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ginčo šalys, išraiška apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjAtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-220-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-220-687/2016">3K-7-220-687/2016</a>, 37 punktas). Procesą apeliacinės instancijos teisme inicijuoja būtent apeliantas, paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą ir tokiu būdu apibrėždamas ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurių apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti.

28. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2020">e3K-3-196-421/2020</a>, 39 punktas).

29. Taigi, remiantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 39 punktas).

30. Pažymėtina, kad dispozityviosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

31. Be kita ko, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, dėl teisės į teisingą teismą nacionaliniams teismams draudžiama priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti ne tik galimybę pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet ir teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.), todėl Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu.

32. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 43 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismui pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-469/2018">e3K-3-339-469/2018</a>, 31 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad Sutartyje šiuo metu nustatyta ir ieškovės mokama kaina (229,37 Eur už MWh) neatitinka protingumo kriterijaus – didžiausią 2023 m. mėnesinę biržos kainą (117,28 Eur už MWh) viršija beveik dvigubai – 48,9 procento, ne namų ūkio vartotojų 2023 m. pirmąjį pusmetį mokėtą kainą (166,4 Eur už MWh) viršija 27 procentais, taip pat kad Sutartyje nustatyta galimybė kainą šalių susitarimu atnaujinti, tačiau atsakovė šios Sutarties nuostatos nevykdo.

35. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, konstatavo, kad ieškovė prašo pakeisti Sutarties nuostatas esant esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis, lot. rebus sic stantibus), taip pat dėl atsakovės įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, apeliaciniame skunde ieškovė, neginčydama teismo atlikto teisinių santykių kvalifikavimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė CK 6.204 straipsnio taikymo pažeidimą, nes netinkamai aiškino šio teisės instituto turinį. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad dėl Sutartyje nustatytos elektros energijos kainos neatitikties rinkos kainai iš esmės pasikeitė Sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovės nenaudai ir taip iš esmės buvo suvaržytas jos sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas.

36. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė Sutarties kainos pakeitimo būtinybę iš esmės grindžia CK 6.228 straipsniu ir 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tuo tarpu dėl Sutarties pakeitimo remiantis CK 6.204 straipsniu apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties keitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, peržengė apeliaciniu skundu nustatytas ribas.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminė sutarties šalių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir rebus sic stantibus (CK 6.204 straipsnis) yra skirtingi sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdai, t. y. skirtingi specialūs sutarties pakeitimo atvejai.

38. CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą; teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi aptariamos normos taikymui būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

39. Kitas sutarties keitimo atvejis įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Ši nuostata suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Taigi aptariamos normos taikymui reikia nustatyti, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas.

40. Kaip matyti, teisės normos, reglamentuojančios esminę sutarties šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis), ir rebus sic stantibus (CK 6.204 straipsnis) turi skirtingas hipotezes. Tai skirtingo pobūdžio sutarties keitimo atvejai, reikalaujantys skirtingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo, t. y. skiriasi šių sutarties keitimo atvejų faktiniai pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, minėta, teismas turi pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tačiau tą daro tik neperžengdamas ieškinio, o apeliacinėje instancijoje – ir apeliacinio skundo ribų ir nenustato faktinių aplinkybių, kurių šalys neįrodinėja, taip pat neanalizuoja argumentų, kuriais šalys nesiremia, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

41. Nagrinėjamu atveju į apeliacinio skundo faktinį pagrindą įėjo aplinkybės, susijusios su netinkamu CK 6.204 straipsnio taikymu, t. y. atsakovė įrodinėjo, kad elektros energijos kainos pokytis rinkoje iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad ši nauja aplinkybė atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Tuo tarpu faktinių aplinkybių, kurios turi būti nustatytos CK 6.228 straipsniui taikyti, ieškovė neįrodinėjo.

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.228 straipsnį, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, ieškovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti netinkamą CPK 320 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Be kita ko, imdamasis nustatyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 6.228 straipsnį, kurios nebuvo įrodinėjamos nei pirmosios instancijos teisme, nei nurodytos ieškovės apeliaciniame skunde, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir neinformavęs apie tai ginčo šalių, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu priėmė siurprizinį sprendimą.

43. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodyti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir yra tokio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad be teisėto pagrindo peržengus apeliacinio skundo ribas analizuotos aplinkybės, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis ieškovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, iš viso nepasisakęs dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareikštu ieškinio reikalavimu pakeisti Sutartį dėl pasikeitusių esminių aplinkybių po Sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnis, CPK 331 straipsnio 4 dalis, šios nutarties 33 punktas). Tai yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

44. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2009">3K-3-274/2009</a>). Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, kai kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį.

45. Ieškovė teigė, kad Sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos teismo sprendimu, nes atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, nevykdydama įsipareigojimo periodiškai atnaujinti Sutarties kainą.

46. Sutarties I dalies skirsnyje „Specialiosios nuostatos“ įtvirtinta, jog šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos, nustatytos Sutarties I dalyje, atnaujinimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl šia Sutarties nuostata šalių prisiimtų įsipareigojimų apimties. Ieškovė aiškina, kad šalys susitarė dėl atsakovės pareigos perskaičiuoti Sutartyje nustatytą elektros energijos kainą pagal faktines rinkos sąlygas. Tuo tarpu, atsakovės vertinimu, šalys susitarė dėl šalių teisės bendru sutarimu atnaujinti elektros energijos tiekimo kainą, o ne atsakovės pareigos ieškovės prašymu perskaičiuoti Sutartyje nustatytą elektros energijos kainą.

47. Bylą nagrinėję teismai nepritarė ieškovės argumentams, kad atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą, nes tokios sąlygos šalys sutartyje nenustatė. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertinęs atsakovės elektroninio laiško kaip reikšmingo įrodymo dėl šalių ketinimų, pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reikalaujančios prioritetine tvarka vertinti sutarties sudarymo metu buvusius tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, taip pat nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, reikalaujančios objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą taikyti tik kai šis nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

48. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 48 punktą; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk4LTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-398-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-398-687/2019">e3K-3-398-687/2019</a> 39 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEyLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-112-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-112-421/2020">e3K-3-112-421/2020</a> 22 punktą; kt.).

49. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

50. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

51. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo prioritetas: kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-403/2019">e3K-3-365-403/2019</a> 27 punktą).

52. CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2005">3K-3-535/2005</a>), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-15/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-15/2009">3K-3-15/2009</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-181/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-181/2013">3K-7-181/2013</a>).

53. Tačiau subjektyvusis sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a>, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAwLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-100-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-100-823/2020">e3K-3-100-823/2020</a>, 29 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujasi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pozicijos dėl sutarties kainos peržiūrėjimo skiriasi. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog šalys nesutaria dėl sutarties aiškinimo, savaime nelemia, jog turi būti taikomas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui tada, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą. Taigi, nepakanka nustatyti, kad šalys skirtingai aiškina sutartį, be kita ko, savo ketinimus pagal sutartį, tačiau reikia įvertinti ir tai, ar neįmanoma nustatyti šalių tikrųjų ketinimų taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą.

55. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga, kad ieškovė į bylą pateikė atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroninį laišką, kuriame atsakovė nurodė: „sutartyje mes įtraukiame punktą dėl tarifo perskaičiavimo kas pusę metų. Šiai dienai eliminuojate kainų augimą, o ateityje krentant kainoms, galėsite persiskaičiuoti savo turimą tarifą. Pirmąjį persiskaičiavimą sutartyje galiu nurodyti po trijų mėnesių.“ Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo neanalizavo ir nepasisakė dėl jo reikšmės nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai rėmėsi šiuo elektroniniu laišku kaip esminiu įrodymu ir teigė, kad dėl šio laiško ji nusprendė sudaryti Sutartį.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti šio laiško turinį ir konstatuoti, ar šis laiškas leidžia nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant Sutartį, ir tik nustatę, kad tokios galimybės nėra, taikyti objektyvųjį sutarties nuostatų aiškinimo metodą.

57. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroninio laiško teisinės reikšmės sutarties aiškinimui, yra pagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu laikytinas nemotyvuotu.

58. Vis dėlto teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroninis laiškas nelaikytinas įrodymu, leidžiančiu nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant Sutartį, nes galiausiai šalys pasirašė Sutartį, kurioje elektroniniame laiške minima sąlyga nebuvo įtvirtinta.

59. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių tikroji valia iš elektroninio laiško turinio negali būti nustatyta, dėl to aiškinant Sutartį prioritetas teiktinas objektyviajam sutarties aiškinimo metodui – sisteminei-lingvistinei Sutarties nuostatų analizei, t. y. jos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys.

60. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU0LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-154-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-154-684/2024">e3K-3-154-684/2024</a>, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl 2022 m. liepos 4 d. elektroninio laiško, tačiau šis pažeidimas nedaro įtakos sprendimui dėl bylos esmės, be to, nustatytą procesinį pažeidimą gali ištaisyti ir ištaisė kasacinis teismas, dėl nurodytų argumentų pasisakydamas šioje nutartyje (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

62. Vadovaudamasis objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą, nes tokios sąlygos šalys sutartyje nenustatė. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia Sutarties Specialiosios nuostatos turinys, kadangi šioje nuostatoje tiesiogiai įtvirtinta, kad „Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimų datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas.“ Taigi, Sutartyje buvo nustatyta šalių teisė bendru sutarimu atnaujinti elektros energijos tiekimo kainą, o ne įsipareigojimas po nurodyto laiko tarpo nustatyti elektros energijos kainą išimtinai ieškovės iniciatyva.

63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad fiksuota elektros energijos kaina užtikrina stabilumą nuolat svyruojančioje elektros rinkoje, apsaugo nuo elektros rinkos kainų pokyčių ir užtikrina stabilią elektros tiekimo kainą visą sutarties galiojimo laikotarpį, be to, pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė.

64. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai pritaikęs sutarčių aiškinimo taisykles, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas objektyviajam sutarties aiškinimo metodui. Atitinkamai teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė Sutartimi nebuvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą. Taigi, konstatavęs nesant susitarimo, kurio pažeidimu grindžiamas ieškovės reikalavimas, teismas pagrįstai nesprendė dėl Sutarties pakeitimo CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliacinės instancijos teismas, be teisinio pagrindo išėjęs už bylos nagrinėjimo ribų, sprendė dėl Sutarties pakeitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu ir visiškai nepasisakė dėl dalies ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų esminių argumentų, susijusių su pareikštu ieškinio reikalavimu pakeisti Sutartį dėl pasikeitusių esminių aplinkybių po Sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl šių ieškinio reikalavimų liko neišnagrinėtas. CPK 320 straipsnio pažeidimas ir aplinkybė, kad neatsakyta į dalį apeliacinio skundo esminių argumentų, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

58. Remdamasis CPK 623 straipsnio 1 dalimi Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą, teismingą Vilniaus apygardos teismui. Todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla pakartotiniam nagrinėjimui apeliacine tvarka siunčiama pagal teismingumą – Vilniaus apygardos teismui.

59. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas šio teismo iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Artūras Driukas

Irmantas Šulcas