Civilinė byla Nr. e3K-3-160-378/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12953-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. V., A. R. ir L. R. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarė J. M., V. B., I. K., „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnį, kai parduodamas bendrabučio tipo bute esantis kambarys, kuris nėra bendraturčių dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo buto kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra sanitariniai mazgai ir virtuvė, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė S. V. pardavė, o ieškovė A. B. nupirko patalpą – kambarį (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 402-1 (1/2 dalis nuo 4,15 kv. m), 402-4 (1/2 dalis nuo 1,02 kv. m), 402-5 (1/2 dalis nuo 1,80 kv. m), a-66 (1/3 dalis nuo 7,53 kv. m), a-65 (1/3 dalis nuo 4,17 kv. m), a-64 (1/3 dalis nuo 8,57 kv. m), a-51 (1/25 dalis nuo 4,81 kv. m); įpareigoti ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pirkėjo pareigas, nurodytas 2022 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. sumokėti pirkėjams (atsakovams) A. R. ir L. R. nustatytą turto kainą – 18 000 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Kambarys Nr. 1) su pirmiau nurodytomis bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovei (pardavėjai) asmeninės nuosavybės teise priklausė kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Kambarys Nr. 2) su analogiška bendrojo naudojimo patalpų dalimi kaip ir ieškovės. Abu kambariai sudaro bendrabučio tipo butą, jie neturi atskirų sanitarinių mazgų ir virtuvių, abiejų kambarių savininkai yra kartu ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai. Ieškovė 2013 m. gegužės 14 d. buvo gavusi tuometinės Kambario Nr. 2 savininkės pasiūlymą pasinaudoti bendraturčio turima pirmenybės teise pirkti minėtą kambarį, tačiau šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Kambarys Nr. 2 buvo parduotas atsakovei. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sužinojo, kad atsakovė 2022 m. balandžio 5 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė Kambarį Nr. 2 atsakovams A. R. ir L. R.. Atsakovė, prieš sudarydama nurodytą sutartį, apie ketinimą parduoti Kambarį Nr. 2 ieškovės neinformavo. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama suteikti informaciją apie tai, kokia kaina ir kokiomis sąlygomis buvo parduotas minėtas kambarys. Pardavėja 2022 m. rugsėjo 14 d. el. laišku atsakė, kad perleido visą pagrindinį nekilnojamąjį daiktą, o ne jo dalį, todėl ieškovei neatsirado pirmenybės teisė pirkti Kambarį Nr. 2. Ieškovės teigimu, vis dėlto buvo pažeista jos pirmenybės teisė pirkti parduodamą bendrabučio tipo buto dalį (Kambarį Nr. 2). Nors Kambarys Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, tačiau jis glaudžiai susijęs su ieškovei priklausančiu Kambariu Nr. 1, nes abiem minėtiems kambariams priklauso identiškos bendrojo naudojimo patalpų dalys, be kurių jie negali būti atskirai naudojami pagal tikslinę paskirtį. Ieškovė buvo suinteresuota įsigyti Kambarį Nr. 2, kad viena galėtų naudotis visu bendrabučio tipo butu kartu su visomis jam tenkančiomis bendrojo naudojimo patalpomis. Ieškovės teigimu, jos pažeistos teisės turi būti apgintos remiantis CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu.
4. Atsakovai A. R. ir L. R. atsiliepimu prašė ieškovės pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovė neturėjo pirmenybės teisės pirkti Kambarį Nr. 2, nes jis buvo parduotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas kartu su bendrojo naudojimo patalpų dalimi. Kadangi Kambarys Nr. 2 priklausė tik atsakovei ir buvo parduodamas visas, o bendrojo naudojimo patalpų (priklausinių) buvo parduodama tik dalis, buvusi nurodytų nekilnojamojo turto objektų savininkė neturėjo pareigos apie tai informuoti ieškovės, suteikdama šiai pirmenybės teisę įsigyti tokį turtą. Atsakovų teigimu, sprendžiant byloje kilusį ginčą, svarbu atsižvelgti ir į ieškovės turtinę padėtį – ar, jai perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ji bus pajėgi sumokėti Kambario Nr. 2 kainą (18 000 Eur). Atsakovai taip pat nurodė, kad byloje yra suėjęs sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti. Ieškovė apie Kambario Nr. 2 pardavimą vėliausiai žinojo 2022 m. balandžio 9 d., nes nuo minėtos dienos vyko ieškovės ir jos sutuoktinio bendravimas su atsakovais dėl mokesčių už suvartotą vandenį, kai atsakovai prisistatė esantys naujais Kambario Nr. 2 savininkais. Dėl to byloje turi būti pripažinta, kad ieškovė yra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo teisme gautas tik 2022 m. rugsėjo 28 d.
5. Atsakovė S. V. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, jog sutarties kaina būtų sumokėta ne jai, o atsakovams A. R. ir L. R..
6. Trečiasis asmuo Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarė J. M. atsiliepime nurodė, kad atsakovė (pardavėja) neturėjo pareigos ieškovei siūlyti įsigyti parduodamą Kambarį Nr. 2 pirmenybės teise, nes minėtas kambarys laikytinas savarankišku nekilnojamojo turto objektu, o bendrojo naudojimo patalpos, kurių dalis priklauso ir ieškovei, nagrinėjamu atveju laikytinos tik Kambario Nr. 2 priklausiniu.
7. Trečiasis asmuo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad atsakovė S. V. neturėjo pareigos ieškovei siūlyti įsigyti Kambarį Nr. 2 pirmenybės teise, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti.
8. Trečiasis asmuo I. K. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad dalis bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų a-64, a-65 ir a-66, priklauso ir jai kaip kambario, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, o koridoriumi (a-51) naudojasi (turi jo dalį) net dar 25 kambarių savininkai. Dėl to bendrojo naudojimo patalpos yra kambarių priklausiniai, kurių dalies turėjimas nuosavybės teise nesuteikia pirmenybės teisės įsigyti Kambarį Nr. 2.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovei atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkino: perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovė S. V. pardavė, o ieškovė A. B. nupirko Kambarį Nr. 2 su bendrojo naudojimo patalpomis; įpareigojo ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pirkėjo pareigas, nurodytas sutartyje, t. y. sumokėti atsakovams A. R. ir L. R. 18 000 Eur.
10. Teismas nustatė, kad į Kambarį Nr. 1 ir Kambarį Nr. 2 patenkama pro bendrą koridorių, o abiem nurodytiems kambariams priskirtas vienas ir tas pats tualetas bei vonia. Trečiasis asmuo I. K. turi atskirą tualetą ir vonią, o su ginčo šalimis dalijasi tik virtuve ir koridoriais, komunalinius mokesčius moka atskirai, ginčo šalys už komunalinius mokesčius (išskyrus šiukšlių išvežimą) gauna bendras sąskaitas. Teismas, nustatęs nurodytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovė (pardavėja), ketindama parduoti Kambarį Nr. 2, apie tai privalėjo pranešti ieškovei.
11. Teismas sutiko, kad ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris jai prasidėjo 2022 m. balandžio 10 d., t. y. kitą dieną po to, kai ieškovei skambino naujieji Kambario Nr. 2 savininkai, tačiau nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Teismas motyvavo tuo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai, ankstesnės Kambario Nr. 2 savininkės veiksmai teikiant ieškovei pasiūlymą įsigyti jį pirmenybės teise sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad tokį pasiūlymą ateityje pateiks ir atsakovė, be to, ieškovė, gavusi Nekilnojamojo turto registro išrašą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms apginti.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. R. ir L. R. apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai, per tą laikotarpį atsakovai nebuvo spėję su įsigytu nekilnojamojo turto objektu atlikti nei faktinių (pvz., neatliko Kambario Nr. 2 remonto), nei teisinių veiksmų (pvz., neperdavė nuomos (panaudos) sutarties pagrindu Kambario Nr. 2 naudotis kitiems asmenims).
14. Kolegija nurodė, kad Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantys koridorius, tualetas ir vonia yra funkciškai susiję su nurodytais kambariais taip neatskiriamai, kad be šių bendrojo naudojimo patalpų ginčo šalys negalėtų naudotis kambariais kaip gyvenamosios paskirties patalpomis. Dėl to nurodytos bendrojo naudojimo patalpos laikytinos esminėmis pagrindinių daiktų (Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2) dalimis CK 4.15 straipsnio prasme, o ne antraeiliais daiktais.
15. Kolegija kaip svarbų kriterijų sprendžiant klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo nurodė ne tik optimalų bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, bet ir konkrečių bendraturčių interesus, jų poreikių tenkinimą, nes, remiantis CK 4.82 straipsnio 6 dalimi, jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant kitų name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.
16. Kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pagrindė ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovės S. V. parduotas Kambarys Nr. 2 yra tiesiogiai susijęs ir su ieškovės interesais, nes jis per bendrojo naudojimo patalpas (koridorių, tualetą ir vonią) funkciškai yra neatskiriamai susijęs ir su ieškovės nuosavybės teise turimu Kambariu Nr. 1. Dėl to, atsakovei S. V. nepranešus ieškovei apie ketinimą parduoti savo dalį, pagrįstai buvo spręsta dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei. Jei ieškovei bus perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, ji viena faktiškai įgis visavertį dviejų kambarių butą, eliminuodama kitus tokio specifinio nekilnojamojo turto objekto (buto, esančio bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name) bendraturčius ir taip pakeisdama bendro turto nuosavybės teisės rūšį (dėl bendrųjų naudojimo patalpų) iš dalinės į asmeninę. Toks nekilnojamojo turto valdymas ieškovei (kaip ir visiems būsimiems savininkams) neabejotinai taps efektyvesnis ir racionalesnis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarė J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.79 straipsnį kartu su CK 4.19 straipsnio nuostatomis, klaidingai pripažindami, kad koridorius, tualetas ir vonia yra esminės Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 dalys. Nagrinėjant pagrindinio ir antraeilio daikto santykį lemiama yra aktuali patalpų paskirtis ir realus jų funkcinis ryšys ginčo metu: Kambarys Nr. 1, kaip ir Kambarys Nr. 2, yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), o bendrojo naudojimo patalpos, įregistruotos VĮ Registrų centre kaip su kambariais susijusios dalys, teisiškai tarnauja pagrindiniam daiktui ir yra jo priklausiniai. Perleidus Kambarį Nr. 2 kartu perleidžiamos ir atitinkamos bendrojo naudojimo patalpų dalys ir toks priklausinių statusas nesukuria bendraturčiams tikėtis pirmenybės teisės parduodant tik pagrindinio daikto dalį, o ne visą savarankišką patalpą.
17.2. Teismai selektyviai vertino funkcinį ryšį, nepagrįstai atskyrė bendrojo naudojimo patalpas (koridorių, tualetą ir vonią), tačiau neįvertino, kad Kambariui Nr. 1 ir Kambariui Nr. 2 dar priklauso ir kitos bendrai naudojamos patalpos – koridoriai, virtuvė ir laiptinė, kuriais naudojasi ir kito kambario savininkė. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad virtuvė, prausykla ir koridorius yra trijų kambarių bendrojo naudojimo objektai. Teismams pripažinus, kad funkcinis patalpų ryšys nulemia CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo apie parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės objektą pareigą, darytina neteisinga išvada, kad, parduodant vieną iš trijų kambarių, tektų pranešti daugybei kitų asmenų – visų bendrų patalpų bendraturčiams, o tai prieštarautų CK 4.79 straipsnyje apibrėžtiems tikslams.
17.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino Kambario Nr. 2, kaip savarankiško turtinio vieneto, reikšmės ir bendrojo naudojimo patalpų likimo pasikeitus savininkui: perleidus Kambarį Nr. 2, jo priklausiniai buvo perleisti kartu. Pirmenybės teisė pagal CK 4.79 straipsnį atsiranda parduodant dalį daikto bendraturčiui, kai naujasis savininkas negalėtų naudotis be patekimo į kitų bendraturčių valdomą dalį. Nagrinėjamu atveju Kambarys Nr. 2 yra izoliuotas, o bendrojo naudojimo patalpos tėra šio kambario priklausiniai, todėl pranešimo pagal CK 4.79 straipsnį pareiga ir bendraturčių pirmenybės teisė pirkti patalpas neatsirado.
17.4. Teismų vertinta aplinkybė, kad trečiasis asmuo I. K. turi įsirengusi atskirus skaitiklius ir dalį komunalinių mokesčių moka atskirai, nelemia ieškovės pirmenybės teisės pirkti Kambarį Nr. 2 atsiradimo, nes Kambarys Nr. 2 yra atskiras turtinis vienetas. Atsakovai, kaip Kambario Nr. 2 savininkai, turi teisę įsirengti atskirus skaitiklius, kurie fiksuotų Kambario Nr. 2 suvartojamų išteklių apskaitą.
17.5. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei atsirado pirmenybės teisė pirkti Kambarį Nr. 2 ir remiantis CK 4.82 straipsnio 6 dalimi. Kambarys Nr. 2 negalėtų būti parduodamas be bendrojo naudojimo patalpų. Bendrojo naudojimo patalpos, kurios nėra atskiras civilinės apyvartos objektas, atskirai be VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Kambario Nr. 2 negali būti perleidžiamos. Tai patvirtina, kad bendrojo naudojimo patalpos yra Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 priklausiniai. Šiuo atveju Kambarys Nr. 2 ir jam priklausančios bendrojo naudojimo patalpų dalys yra akivaizdžiai neatsiejamai funkciškai susijusios. Dėl to nagrinėjamu atveju būtų neracionalu ir neproporcinga, jeigu atsakovei, prieš parduodant Kambarį Nr. 2, tektų visiems bendromis patalpomis besinaudojantiems namo gyventojams pranešti apie parduodamą turtą CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
17.6. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad jei ieškovei bus perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, tai ji viena faktiškai įgis visavertį dviejų kambarių butą, eliminuodama kitus bendraturčius ir taip pakeisdama bendro turto nuosavybės teisės rūšį iš dalinės į asmeninę. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Kambarys Nr. 2 atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, kaip ir Kambarys Nr. 1 priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl, perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, turto nuosavybės teisės rūšis iš esmės nepasikeistų.
17.7. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovė praleido terminą beveik dvigubai nei nurodytas terminas, todėl toks termino praleidimas negali būti laikomas nežymiu. Ieškovės lūkesčiai, suformuoti ankstesnės buto savininkės pranešimų, nesukūrė atsakovei pareigos informuoti ieškovės apie patalpų pardavimą, nes tokios pareigos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nenustatyta. Ieškovė turėjo pakankamai informacijos apie ginčo sandorį dar 2022 m. kovo–balandžio mėnesiais, tačiau delsė kreiptis į teismą. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad jeigu bendraturčiui buvo žinoma apie turto pardavimą, tačiau jis per nustatytą terminą neįgyvendino pirmenybės teisės, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas negalimas. Dėl to teismai, atnaujindami senaties terminą ir tenkindami ieškinį, pažeidė ieškinio senaties instituto esmę ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
17.8. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tik tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taip pat pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama plačiai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie yra ne konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai, o tik to pagrindinio daikto (buto), kaip kito pagrindinio daikto (namo) dalies, bendraturčiai. Tuo atveju, kai savininkas parduoda visą pagrindinį daiktą, o ne jo dalį, niekam neatsiranda pirmenybės teisė jį pirkti.
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo reikalavimais.
19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Notarės kasaciniame skunde minima kasacinio teismo praktika cituojama iš bylų, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos taikomos konkretiems santykiams. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių atskirai valdomi Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2 kartu su bendrojo naudojimo patalpomis sudaro vieną bendrą pagrindinį daiktą, o ne pirmaeilių ir antraeilių daiktų derinį, todėl kasaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl tvorų, aikštelių ar kitų priklausinių, nagrinėjamai bylai neaktualios. Nagrinėjamai bylai aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad atskirų kambarių savininkams, kurie kartu yra bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, taikoma CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir apie tokį patalpų pardavimą privaloma pranešti kitam bendraturčiui; būtent tokia kasacinio teismo praktika rėmėsi apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2004).
19.2. Duomenų išviešinimas VĮ Registrų centre pats savaime nelemia daikto teisinio statuso, pagrindinio daikto ir priklausinio santykį lemia faktinis jų funkcinis ryšys. Šioje byloje koridorius, tualetas ir vonia yra esminės ir neatskiriamos dviejų kambarių sudedamosios dalys, be kurių šios patalpos negalėtų funkcionuoti kaip gyvenamosios. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kildino ieškovės pirmenybės teisę iš CK 4.79 ir 4.82 straipsnių tikslų – mažinti bendraturčių daugetą ir užtikrinti efektyvesnį valdymą.
19.3. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas buvo spręstas teisingai, pagrįstai vertinant aplinkybes, susijusias ne tik su sužinojimo, kad pasikeitė patalpų savininkai, faktu, bet ir su informacija apie esmines sandorio sąlygas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tokią informaciją gavo tik įsigijusi VĮ Registrų centro išrašą ir nedelsdama pradėjo aktyvius veiksmus savo teisėms apginti. Net ir konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą, pažymėtina, kad jis yra praleistas nežymiai, o termino atnaujinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CK 4.79 straipsnio tikslą sumažinti bendraturčių daugetą ir užkirsti kelią nuolatiniams ginčams dėl bendro turto valdymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir pirmenybės teisės pirkti parduodamas daikto dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe, įgyvendinimo
20. Savininko teisių turinys, apibrėžtas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, nustato savininko teisių įgyvendinimo ribas ir principus, taigi savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę valdydamas, naudodamas jam priklausantį nuosavybės teisės objektą bei disponuodamas juo savo nuožiūra, tačiau šie veiksmai neturi pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir ją įgyvendindamas savininkas turi paisyti tam tikrų draudimų, todėl savininko teisių įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, šias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų.
21. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi, be kita ko, priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 43 punktą).
22. Remiantis CK 4.78 straipsniu, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Dėl šios teisės įgyvendinimo kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 32 punktą).
23. Pirmenybės teisę pirkti parduodamas daikto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, reglamentuojančiame CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimą bendrosios nuosavybės dalį ribojimą bei atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Vadovaujantis ja, CK 4.79 straipsnio nuostatomis siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo bendrosios nuosavybės dalį arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-133/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-133/2007">3K-7-133/2007</a>). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2008">3K-3-549/2008</a>). Taigi, pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598-916/2015">3K-3-598-916/2015</a>). Šiomis normomis siekiama sumažinti arba netgi panaikinti tarp bendraturčių, kuriems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kylančius ginčus dėl nuosavybės teisės į bendrąja nuosavybe esantį daiktą įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-403/2022, 32 punktas).
25. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. disponavimo teisės, suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Bendraturčio pirmenybės teisės įtvirtinimu nukrypstama ir nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais (CK 6.156 straipsnis), reglamentavimo, nes įstatyme įtvirtinta bendraturčio pareiga pasiūlyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įsigyti kitam bendraturčiui suvaržo asmens teisę pasirinkti subjektą, su kuriuo sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai, toks suvaržymas (asmens negalėjimas laisvai disponuoti daikto dalimi, kuri jam priklauso nuosavybės teise, ir laisvai pasirinkti, su kokiu asmeniu sudaryti sutartį) neturi būti didesnis, nei būtina šios nutarties 23–24 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti, o siekis sumažinti bendraturčių skaičių negali būti suabsoliutinamas. CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymų įtvirtinta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu įstatymuose nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Todėl CK 4.79 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės gynimo būdas – jeigu daikto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, o pakanka, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens (t. y. pirkėjo), kuriam pažeidžiant CK 4.79 straipsnio reikalavimus buvo perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
27. Sprendžiant ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą turto dalį gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2007">3K-7-273/2007</a>).
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės pareikštą reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, motyvuodamas iš esmės tuo, kad bendrojo naudojimo patalpos, Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise, su abiem nurodytais kambariais yra neatskiriamai susijusios, dėl to tokių patalpų bendraturtis turi pirmenybės teisę jas įsigyti, kai kitas bendraturtis jas parduoda kartu su savo turimu kambariu.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai akcentuodamas ne tik optimalų bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, bet ir konkrečių bendraturčių interesus, jų poreikių tenkinimą.
30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kasaciniu skundu su tokiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis nesutinka, savo nesutikimą argumentuodamas tuo, kad 2022 m. balandžio 5 d. sutartimi perleistas Kambarys Nr. 2 laikytinas visiškai savarankišku nekilnojamojo turto objektu, o jam priskirtų bendrojo naudojimo patalpų dalis laikytina antraeiliu daiktu (priklausiniu), kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė (pardavėja) neturėjo jokios pareigos pranešti ieškovei apie asmeninės nuosavybės teise turimo turto pardavimą, o pastaroji neturėjo pirmenybės teisės įsigyti parduodamą Kambarį Nr. 2, nes tokia teisė atsiranda tik parduodant pagrindinio daikto dalį, o ne visą pagrindinį daiktą su dalimi jo priklausinių.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su anksčiau nurodytais kasacinio skundo argumentais.
32. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovei priklausantis Kambarys Nr. 1 ir atsakovei (pardavėjai) anksčiau priklausęs Kambarys Nr. 2 yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2 faktiškai yra du visiškai izoliuoti kambariai, kuriuos jungia tik bendrojo naudojimo patalpos. Abu kambariai sudaro bendrabučio tipo butą, jie neturi atskirų sanitarinių mazgų ir virtuvių, abiejų kambarių savininkai yra kartu ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai. Į nurodytus kambarius patenkama iš bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio koridoriaus, pažymėto 402-1, o abiem nurodytiems kambariams priskirtas vienas ir tas pats tualetas, pažymėtas 402-4, bei vonia, pažymėta 402-5. Šiuo atveju du izoliuoti kambariai, t. y. Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2, bei minėtos bendrojo naudojimo patalpos tarpusavyje yra funkciškai susiję, šios patalpos yra izoliuotos nuo visų kitų daugiabutyje gyvenamajame name esančių patalpų ir atitinka universalius butui, kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, keliamus reikalavimus.
33. Pagal šias teismų nustatytas aplinkybes pažymėtina, kad daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais – tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai,,seka“ paskui pagrindinius daiktus; antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryšio su pagrindiniu daiktu pobūdį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).
34. Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo yra susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis, – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia (be kita ko), esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys pagal tikslinę jų paskirtį. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol jį su pagrindiniu daiktu sieja funkcinis ryšys, o tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>).
35. Daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-403/2023">e3K-3-181-403/2023</a>, 38 punktas).
36. Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą kasacinio teismo suformuotą praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad tualeto ir vonios patalpos laikytinos pagrindinio daikto priklausiniais. Minėta, kad esmine pagrindinio daikto dalimi laikomas toks daiktas, kuris su pagrindiniu daiktu yra funkciškai neatsiejamai susijęs ir kurio pašalinimas atimtų iš pagrindinio daikto galimybę būti naudojamam pagal paskirtį arba sumažintų jo naudingumą tiek, kad pagrindinis daiktas taptų nevisavertis. Šiuo atveju ginčo objektą sudarančios patalpos – tualetas, vonia ir koridorius – yra neatskiriamos nuo pagrindinio daikto – gyvenamosios patalpos (kambario). Akivaizdu, kad ginčo šalių kambariai be šių patalpų negalėtų būti naudojami pagal savo pagrindinę – gyvenamąją – paskirtį, nes netenkintų minimalių higienos, sanitarijos ir funkcinio patogumo reikalavimų. Be jų pagrindinis daiktas netektų esminės paskirties ir neatitiktų nei objektyvių gyvenamosios paskirties daiktui keliamų reikalavimų, nei realių vartotojų poreikių. Be to, tualetas, vonia ir koridorius neturi savarankiškos paskirties ir funkcinio savarankiškumo atskirai nuo pagrindinio daikto. Iš esmės jų paskirtis yra susijusi su pagrindinio daikto aptarnavimu ir tinkamo jo naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu.
37. Pažymėtina ir tai, kad pats Kambarys Nr. 2 kaip atskiras daiktas dabartiniams jo savininkams atsakovams A. R. ir L. R. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Tai, kad kartu su Kambariu Nr. 2 funkciškai susijusios ir bendrojo naudojimo patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso bendraturčiams (ieškovei ir atsakovams) bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepakeičia pagrindinio daikto (Kambario Nr. 2) nuosavybės teisinio statuso. Bendrojo naudojimo patalpos, kaip neatsiejama pagrindinio daikto esminė funkcinė dalis, yra susijusios su kiekvienu atskiru savininko valdomu objektu, tačiau šis ryšys nelemia Kambario Nr. 2 nuosavybės kvalifikavimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės. Būtent dėl šio funkcinio ryšio parduodant Kambarį Nr. 2 kartu perleidžiama ir atitinkama bendrojo naudojimo patalpų dalis, todėl įsigalioja CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teisė kitam bendraturčiui. Tačiau tai nekeičia esminės aplinkybės, kad Kambarys Nr. 2 yra savarankiškas turtinis objektas, priklausantis atsakovams asmeninės nuosavybės teise. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė atsakovės (pardavėjos) pareigą pasiūlyti Kambarį Nr. 2 su bendrojo naudojimo patalpomis įsigyti ieškovei.
38. Byloje nustatytas patalpų išsidėstymas ir jų dalių tarpusavio padėtis – kambarys su vienintelėmis prieigos (koridoriumi) ir sanitarijos patalpomis (tualetu, vonia), kurios funkciškai tarnauja būtent šiam (ir gretimam) kambariui, – sudaro nedalų gyvenamosios paskirties vienetą. Tokiu atveju minėtos patalpos laikytinos esminėmis pagrindinio daikto dalimis pagal CK 4.15 straipsnį, todėl taikytinas CK 4.79 straipsnyje nustatytas pranešimo režimas ir bendraturčio pirmenybės teisės apsauga. Neįvykdžius pranešimo pareigos, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovei yra proporcinga priemonė, atkurianti racionalią turto struktūrą, užtikrinanti jo visavertiškumą ir mažinanti konfliktų riziką.
39. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bendraturčių santykius, kaip svarbų kriterijų išskiria ne tik optimalų bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, bet ir konkrečių bendraturčių interesus, jų poreikių tenkinimą kaip objektyvią sąlygą pirmenybės teisei nustatyti. Šiuo atveju tokia įstatymų leidėjo valia atsiskleidžia ne tik jau anksčiau minėtame CK 4.79 straipsnyje, bet ir panašius į ginčo santykius reglamentuojančioje CK 4.82 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių patalpų (kaip kad šioje byloje – Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2) savininkų poreikius, nepažeidžiant kitų name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise (kaip kad šioje byloje – dalies bendrojo naudojimo patalpų), pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.
40. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovei, t. y. Kambario Nr. 1 ir dalies bendrojo naudojimo patalpų savininkei, apie greta esančio Kambario Nr. 2 su likusia dalimi bendrojo naudojimo patalpų (skirtų naudotis išimtinai tik Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 savininkams) pardavimą tinkamai pranešta nebuvo, t. y. atsakovė (pardavėja) 2022 m. balandžio 5 d. sudarytos sutarties pagrindu, nepranešusi apie tai ieškovei, jas perleido atsakovams A. R. ir L. R.. Tokiu būdu buvo nesilaikyta imperatyviųjų teisės nuostatų (CK 4.79 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 6 dalies) reikalavimų ir buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-230/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-230/2014">3K-3-230/2014</a>). Kaip jau buvo minėta, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, taip pat 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2007">3K-3-134/2007</a>). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog naujieji Kambario Nr. 2 savininkai su įsigytu nekilnojamuoju turtu nėra atlikę jokių veiksmų (pvz., nėra sudarę sutarties dėl Kambario Nr. 2 remonto, nuomos ar panaudos).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nustatytos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, t. y. perleidžiamo nekilnojamojo turto specifika, visiškai pagrindžia ieškovės įrodinėtą poziciją, kad atsakovės (pardavėjos) parduotas Kambarys Nr. 2 yra tiesiogiai susijęs su ieškovės interesais, nes šis kambarys per bendrojo naudojimo patalpas (tualetą, vonią ir koridorių) funkciškai yra neatskiriamai susijęs ir su ieškovės nuosavybės teise turimu Kambariu Nr. 1. Kadangi atsakovė (pardavėja) neinformavo ieškovės apie ketinimą perleisti savo dalį ne bendraturčiui teisės aktų nustatyta tvarka, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė tenkinti patikslintą ieškinį ir perkelti pirkėjo teises bei pareigas ieškovei.
43. Be to, šiuo atveju akivaizdu ir tai, kad ieškovei pirmenybės teisės įsigyti parduodamą turtą suteikimas atitinka CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, nes, įvykus tokiam perleidimui, ieškovė taps vienintele viso dviejų kambarių buto savininke, tokiu būdu eliminuodama kitus bendraturčius ir pakeisdama bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės pobūdį iš dalinės į asmeninę. Toks turto valdymo modelis tiek ieškovei, tiek būsimiems savininkams neabejotinai sudarys sąlygas efektyviau ir racionaliau naudoti šį specifinį nekilnojamąjį turtą (esantį bendrabučio tipo daugiabutyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374/2011">3K-3-374/2011</a>).
Dėl teismo precedento taikymo
44. Nagrinėjamu atveju kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų taikytos kasacinio teismo praktikos pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tik tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
45. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, – pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2022">e3K-3-27-701/2022</a>, 62 punktas).
46. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl CK 4.79 straipsnio netaikytina nagrinėjamai situacijai, nes ji aptaria atvejus, kai pirmenybės teisės įgyvendinimas grindžiamas vien patogumo ar antraeilių objektų (priklausinių) apsauga. Šioje byloje sprendžiama dėl kitokių esminių aplinkybių visumos vertinimo – parduodamas kambarys yra funkciškai susijęs su sanitarijos patalpomis, be kurių pagrindinis daiktas (kambarys) negali būti naudojamas pagal jo gyvenamąją paskirtį (CK 4.15 straipsnis). Susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra nustatyta esminėms pagrindinio daikto dalims, CK 4.79 straipsnio taikymas yra ne perteklinis bendraturčio teisių suvaržymas, o proporcinga bendraturčio procedūrinė pareiga pranešti kitam bendraturčiui apie daikto dalies pardavimą ir pasiūlyti pirkti daikto dalį tomis pačiomis sąlygomis. Pardavėjo teisė disponuoti daiktu dėl to neišnyksta; ji įgyvendinama laikantis įstatymo nustatyto pranešimo režimo. Be to, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neįrodė jokių realių neigiamų pasekmių pirkėjų padėčiai, o priešingas aiškinimas įtvirtintų pažeidimo rezultatą (pardavimą be pranešimo) ir paneigtų pirmenybės teisės turinį. Dėl to kasaciniame skunde minima „nevaržymo“ doktrina neprieštarauja CK 4.79 straipsnio taikymui – ji tik patvirtina, kad šią normą reikia taikyti siaurai, būtent tokiais atvejais, kai įrodytas funkcinis patalpų neatskiriamumas ir esminių pagrindinio daikto dalių (antraeilių patalpų) tarnavimas pagrindinio daikto paskirčiai.
Dėl ieškinio senaties
47. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
48. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a>, 35–36 punktai).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-387/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-387/2013">3K-3-387/2013</a>).
50. Teismas negali atsisakyti priimti ieškinio, net ir pareikšto pasibaigus ieškinio senaties terminui (tą draudžia CK 1.126 straipsnio 1 dalies taisyklė, pagal kurią reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs).
51. Ieškinio senaties terminas yra skirtas pažeistos arba ginčijamos teisės, arba įstatymo saugomo intereso gynybai. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja kaip atsakovas. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus.
52. Nagrinėjamoje byloje atsakovai A. R. ir L. R., teikdami atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškovės pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį atmesti. Bylą nagrinėję teismai tokio atsakovų prašymo netenkino, atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą. Kasaciniame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.
53. Teisėjų kolegija nurodo, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusą apibrėžia CPK 47 straipsnis: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (3 dalis); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (4 dalis).
54. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2005">3K-3-338/2005</a>; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/200; 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQwLTEwNzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-140-1075/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-140-1075/2025">e3K-3-140-1075/2025</a>, 30 punktas).
55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Vis dėlto nors pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, tačiau jie neturi teisių ir pareigų, susijusių su disponavimu ginčo dalyku, nes tokia teisė priskirta tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE4LTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-218-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-218-1075/2024">e3K-3-218-1075/2024</a>, 34 punktas; 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQwLTEwNzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-140-1075/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-140-1075/2025">e3K-3-140-1075/2025</a>, 32 punktas).
56. Nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kasaciniame skunde nurodant argumentus, susijusius su ieškovės praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumu, tokie kasacinio skundo argumentai kasaciniame teisme nevertinami ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes šioje byloje tik atsakovai, kaip materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis, atsiliepime į ieškinį turėjo teisę nurodyti su ginčo dalyku susijusius materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriais jie siekė paneigti pareikšto ieškinio pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
57. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas esminis teisės normų pažeidimas ar nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kuris sudarytų pagrindą kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. kasacinis skundas atmetamas.
58. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti jai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. 1936 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2025 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1927/2025 ir 2025 m. birželio 25 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu. Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų atlyginimo sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl nurodyta suma priteisiama iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M..
59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,90 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1936 (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis) Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 12,90 Eur (dvylika Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui apie bylos dėl šio registruotino nekilnojamojo daikto – kambario, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 402-1 (1/2 dalis nuo 4,15 kv. m), 402-4 (1/2 dalis nuo 1,02 kv. m), 402-5 (1/2 dalis nuo 1,80 kv. m), a-66 (1/3 dalis nuo 7,53 kv. m), a-65 (1/3 dalis nuo 4,17 kv. m), a-64 (1/3 dalis nuo 8,57 kv. m), a-51 (1/25 dalis nuo 4,81 kv. m), išnagrinėjimą kasacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Irmantas Šulcas
