L. S. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3738/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20446-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. S. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį, nutraukti bylą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas dar ir 320 straipsnio 3 dalies, 331, 332 straipsnių pažeidimus, kurie suvaržė nuteistojo teisę į gynybą ir kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Nebuvo imtasi įmanomų priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, bylos įrodymai vertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes teisingais ir patikimais pripažinti leistinumo reikalavimų neatitinkantys įrodymai, ignoruoti nuteistąjį teisinantys įrodymai (pvz., nukentėjusiosios siųstos SMS žinutės) ir prioritetas teiktas jį kaltinantiems įrodymams. Be to, nepašalinti prieštaravimai tarp įrodymų, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo, priimti sprendimai grįsti prielaidomis, nukrypta nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atmesdamas skundą, pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus duomenis be atskiros analizės ir šio teismo padarytų klaidų neištaisė. Nutarties motyvai paviršutiniški, nesusieti su aktualia teismų praktika, prieštarauja esminiams teisės principams.

Kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Jis savo vaiko motinai nesudavė, ji pati sukėlė konfliktą ir galėjo sau trenkti, siekdama pakenkti nuteistajam. Darydami išvadas dėl L. S. kaltės teismai rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiosios parodymais ir išvestiniais abejotinais įrodymais, o tiesiogiai įvykio dieną buvusių liudytojų P. Š. ir A. G. parodymus ignoravo. Tai rodo teismų šališkumą. Teismai negalėjo objektyviai įvertinti nukentėjusiosios parodymus, ignoruodami faktą, kad prieš besikreipdama į policiją, ji reketavo nuteistąjį, reikalaudama pinigų. Nuteistojo nuomone, viso bylos proceso metu buvo pataikaujama nukentėjusiajai, tikrinama tik jos versija, o kaltinamasis diskriminuotas galimai vien todėl, kad yra vyras. Jis yra tapęs nukentėjusios tendencingų manipuliacijų auka. Iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji nežinojo, kuria ranka ir kuria rankos dalimi jai buvo suduota. Viso bylos proceso metu ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą iškviesti ekspertą, kuris pašalintų akivaizdžius prieštaravimus dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Byloje esanti specialisto išvada yra nekonkreti, nes iš jos neaišku, į kurią vietą (skruostą ar smakrą) ir kuria rankos dalimi (dilbiu ar delnu) nukentėjusiajai buvo suduota. Be to, joje nenustatytas tikslus sužalojimo laikas. Iš pateikto aprašymo galima spręsti, kad sužalojimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nebūtinai konflikto dieną (gegužės 29 d.). Taigi smurtavimo faktas prieš nukentėjusiąją yra preziumuotas. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą), negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis atliko veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios versijos apie neteisėtus kasatoriaus veiksmus nepatvirtina joks patikimas liudytojas. Vaiko parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl galimos motinos įtakos ir dėl to, kad vaikas buvo supykęs ant tėvo dėl telefono. Be to. nepilnamečio apklausos metu duoti parodymai nelaikytini teisėtu būdu gautais įrodymais, nes apklausa atlikta nesilaikant BPK 186 straipsnio reikalavimų. Vaikas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant nuteistajam, psichologei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei. Nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški, nukentėjusioji nuolat nepagrįstai jį kaltina, todėl galėjo apkalbėti. Yra daugybė abejonių dėl faktinių bylos aplinkybių, kurių neįmanoma pašalinti, todėl jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ir jis neturėjo tikslo sužaloti, yra galimybė taikyti BK 37 straipsnį ir tokius veiksmus pripažinti mažareikšmiais. Kartu kasatorius teigia, kad jam paskirta bausmė prieštarauja BK 41 straipsnio nuostatoms, yra neteisinga, aiškiai neproporcinga ir neadekvati padarytai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai dėl BPK normų pažeidimų, vertinant įrodymus, surašant apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde keliamas gynybos versijas išnagrinėjo ir jas paneigė. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. S. dėl ginčijamos nusikalstamos veikos, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Nuteistasis L. S. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Pažymėtina, kad nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų bylos aplinkybių nereiškia, kad šis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK reikalavimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Kasatoriaus pateikti argumentai nepagrindžia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo procesinės teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų, in dubio pro reo principo nesilaikymą, teismų šališkumą, teisės į gynybą suvaržymą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Be to, kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme ir paskirtos bausmės griežtumo. Tačiau šiais aspektais apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiais klausimais nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas