Dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 26.7; 44.2.4.1; 44.2.4.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei I. V. dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. 11-ojo numerio 88 puslapyje ir 2008 m. 1-ojo numerio 55 puslapyje buvo išspausdinta atsakovės atliktos fotosesijos metu padaryta nuotrauka, kurioje vaizduojama apsinuoginusi ir besilaukianti kūdikio ieškovė. Fotosesija buvo privati, užsakyta ir atlikta ieškovės iniciatyva, kad turėtų atminčiai savo, besilaukiančios kūdikio, nuotraukų. Ieškovės teigimu, jokių jos ir atsakovės susitarimų dėl fotosesijos metu atlikto darbo rezultatų – fotonuotraukų – panaudojimo, platinimo, spausdinimo ir kt. nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudaryta. Nepaisant to, nėščios ir apsinuoginusios ieškovės nuotrauka buvo panaudota atsakovės teikiamų fotografavimo paslaugų ir jos fotostudijos reklamai. Ieškovė nėra fotomodelis ir nesifotografuoja komerciniais tikslais, juolab erotinėse fotosesijoje, todėl tokio pobūdžio nuotraukos viešas išspausdinimas sukėlė ieškovei stiprų emocinį sukrėtimą ir pažeminimą, suformavo jos, kaip lengvabūdės moters, įvaizdį, visiškai nederantį su ieškovės asmenybe. Be to, ji laukėsi kūdikio, nebūdama santuokoje. Apie tai žinojo tik šeimos nariai. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų šios ieškovės privataus gyvenimo aplinkybės buvo paviešintos. Stiprūs emociniai išgyvenimai lėmė ieškovės sveikatos pablogėjimą, ji nebegalėjo maitinti krūtimi vos keturių mėnesių sulaukusio vaikelio, nes nebesigamino kūdikiui maitinti reikalingas pienas, teko kreiptis pagalbos į psichologą, vartoti stresą slopinančius vaistus. Ieškovės manymu, išdėstytos aplinkybės apie patirtus išgyvenimus ir sukrėtimus bei jų nulemti sveikatos sutrikimai, taip pat faktas, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo atlikti sąmoningai, žinant, jog pažeidžiamos ieškovės teisės, pagrindžia jos prašomą priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovė taip pat teigia patyrusi turtinės žalos, kuri, remiantis CK 6.249 straipsniu, yra jos negautos, o atsakovės sutaupytos pajamos, neatsilyginant ieškovei už jos atvaizdo panaudojimą atsakovės verslo reklamai. Nuotraukos, panašios į atsakovės panaudotą ieškovės nuotrauką, internetinėse svetainėse, kuriose teisėtai gali būti įsigyjamas asmens atvaizdas būsimai reklamai, kainuoja apie 2760 Lt. Atsižvelgdama į jos atvaizdo nuotraukos pobūdį, aplinkybę, kad nuotrauka buvo išspausdinta du kartus žiniasklaidos priemonėje – kas mėnesį leidžiamame žurnale, kurio neįmanoma išimti iš apyvartos, o skaitytojai gali išsaugoti žurnalą daugelį metų ir naudoti jame esančią informaciją nevaržomai bet kokiu būdu, ieškovė negautas pajamas įvertino 5520 Lt.

Ieškovė prašė uždrausti atsakovei bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės atvaizdą, priteisti iš atsakovės 5520 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: uždraudė atsakovei bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės atvaizdą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1200 Lt turtinės žalos ir 9600 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1244 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo nuotraukoms, kuriose matyti lengvai atpažįstamas ieškovės, apsinuoginusios ir besilaukiančios kūdikio, atvaizdas, komerciniais interesais (atsakovės teikiamų fotografavimo paslaugų verslo reklamai) skelbti turėjo būti gautas ieškovės sutikimas. Laikydamas, kad byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė davė atsakovei sutikimą spausdinti jos atvaizdą tiek internetinėje svetainėje, tiek pirmiau nurodytu tikslu (atsakovės verslo reklamai), teismas pripažino, kad atsakovė, spausdindama ginčo nuotraukas specialioje, fotografams skirtoje, internetinėje svetainėje bei panaudodama jas savo verslo reklamai 13 000 egzempliorių tiražu platinamame žurnale, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą. Dėl to teismas konstatavo pagrindą uždrausti atsakovei bet kokiu būdu naudoti ieškovės atvaizdą ir ieškovės teisę gauti atlyginimą už jos atvaizdo išplatinimą. Teismo nuomone, atsakovė, neteisėtai (t. y. neturėdama ieškovės sutikimo), panaudodama ieškovės nuotraukas savo verslo reklaminiame skelbime, išspausdintame plačiai platinamame žurnale, atėmė iš ieškovės galimybę gauti turtinį atlygį už reklamai panaudotą jos atvaizdą, nes susiklosčiusios aplinkybės galėjo sudaryti sąlygas ieškovei gauti pajamų. Teismas pažymėjo, kad turtinė žala ieškovei atsirado ne dėl jos siekio nesireklamuoti, bet dėl padaryto delikto; nesant teisės pažeidimo, įprastinėmis aplinkybėmis ginčo nuotraukos spausdinimas reklamai būtų sudaręs sąlygas turtinei naudai gauti, nes atvaizdas reklamos tikslais paprastai panaudojamas atlygintinio sandorio pagrindu. Dėl to teismas sprendė, kad dėl ieškovės atvaizdo panaudojimo jai buvo padaryta turtinės žalos. Šios žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nėra fotomodelis, todėl laikė, kad derybų metu, per kurias galima būtų sulygti atvaizdo panaudojimo kainą, ji nebūtų buvusi didžiausia. Pažymėjęs, kad ieškovė nepagrindė patikimais įrodymais prašomo turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas orientyru šiam dydžiui nustatyti laikė reklamos skelbimo spausdintuose leidiniuose kainą. Nustatęs, kad ieškovės fotonuotraukos viešo išspausdinimo atveju reklamos dviejuose žurnalo numeriuose kaina yra 1200 Lt, teismas tokį ieškovei kaip negautos pajamos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį laikė realiu bei atitinkančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas laikė, kad be ieškovės sutikimo dėl kaltų atsakovės veiksmų reklamos tikslais išspausdinus ieškovės intymaus gyvenimo faktus – nuogumą ir nėštumą – demonstruojančią jos nuotrauką, ieškovė patyrė stresą, todėl jai padaryta neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į fotonuotraukoje pavaizduoto ieškovės atvaizdo pobūdį, jo paskelbimo tikslą, atvaizdo plataus paviešinimo, kurį lėmė žurnalo tiražo dydis, faktą, ilgą atvaizdo išlikimo laiką saugomuose žurnalo egzemplioriuose. Teismas sprendė, kad ieškovei priteistinas metų minimalios algos dydžiui lygus neturtinės žalos atlyginimas, t. y. 9600 Lt (800 Lt x 12 mėn.). Nenustatęs reikšmingų žalai sumažinti aplinkybių, teismas darė išvadą, kad, priteisus ieškovei 1200 Lt turtinės žalos ir 9600 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės nebus pažeisti atsakovės interesai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė davė sutikimą panaudoti jos nuotraukas atsakovės verslo reklamai ir viešai paskelbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo dokumentai nepatvirtina tokio ieškovės sutikimo; aplinkybė, kad ieškovė po to, kai atsakovė informavo ją apie vienos nuotraukos išspausdinimą internetinėje svetainėje, neišreiškė aiškaus nesutikimo, nereiškia, jog ieškovė sutiko su nuotraukos paskelbimu, nes šiuo atveju tylėjimas negali būti prilyginamas sutikimui (CK 6.173 straipsnio 1 dalis); dėl ieškovės sutikimo panaudoti jos nuotraukas atsakovės verslo reklamai atsakovė apskritai nesikreipė. Dėl to teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu, kad atsakovė be ieškovės sutikimo viešai paskelbė bei panaudojo ieškovės nuotraukas savo verslo reklamai ir taip pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). Ieškovei padaryta turtine žala teisėjų kolegija laikė pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu jos nuotraukos būtų buvusios platinamos su jos sutikimu (CK 6.249 straipsnis). Pažymėjusi, kad šalys nepateikė į bylą įrodymų apie tokio pobūdžio nuotraukų paskelbimo rinkos kainas, teisėjų kolegija nurodė, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pagal analogiją CK 6.198 straipsniu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija laikė, kad reklamos paskelbimo įkainiai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nevisiškai atspindi atlyginimo nuotraukų atvaizdo savininkui įkainius, tačiau, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga ir proporcinga padarytam ieškovės teisių pažeidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad dviejuose žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ numeriuose išspausdinta ginčo nuotrauka paviešino ieškovės privataus gyvenimo detales, dėl to ji jautėsi pažeminta, sukrėsta, gydytojai konstatavo ieškovei potrauminį stresą. Atsakovei neprašius skirti byloje ekspertizės dėl ieškovės streso priežasties, teisėjų kolegija pripažino ieškovės pateiktą pažymą pakankamu įrodymu, patvirtinančiu jos potrauminį stresą, patirtą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi iš dalies netinkamais kriterijais ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, tačiau sutiko su teismo priteistu šios žalos atlyginimo dydžiu, nurodydama, jog atsakovei, kaip verslininkei, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ji turėjo suprasti apie pareigą gauti ieškovės sutikimą jos nuotraukų viešam demonstravimui bei pasekmes, kilsiančias pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą. Dėl to, atsižvelgdama į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, atsakovės kaltę bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, 9600 Lt sumą teisėjų kolegija laikė pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai kompensuoti ir atitinkančia atsakovės tutinę padėtį. Aplinkybę, kad atsakovei buvo atliktos brangiai kainuojančios dirbtinio apvaisinimo procedūros, teisėjų kolegija vertino kaip paneigiančią, jog jos turtinė padėtis yra bloga. Laikydama, kad vien duomenys apie atsakovės deklaruotas iš verslo gautas pajamas neįrodo jos sunkios turtinės padėties, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turimą turtą, teisėjų kolegija darė išvadą, jog byloje nenustatyta CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti sumažintas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės turtinė padėtis, sveikatos problemos, jos emocinė būsena dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų negali būti pripažinti pakankamais pagrindais konstatuoti, kad atsakovė dėl visiško žalos atlyginimo patirtų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas beveik per pusę sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, taigi atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė I. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartį, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą bei priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 4000 Lt. Kasacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų (ieškovės paaiškinimų, liudytojos I. S. parodymų, elektroninio susirašinėjimo dokumentų), savo išvadas grindė tik ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytomis niekuo neįrodytomis prielaidomis ir taip pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 178, 179 straipsnius).

2. Teismai, nustatydami ieškovei priteistino turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio žalos atlyginimo dydžio nustatymo metodiką, neatsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir taip netinkamai taikė negautų pajamų apskaičiavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas. Ieškovė nėra fotomodelis, nesifotografuoja reklamoms, todėl, ji, išspausdinus jos nuotraukas bet kuriame leidinyje, nebūtų gavusi teismų priteisto dydžio (1200 Lt) pajamų. Be to, ieškovės nurodytos už nuotraukų panaudojimą reklamai mokėtinos pinigų sumos prilygsta gerai žinomų užsienio fotografų paslaugų įkainiams, šių fotografų nuotraukose vaizduojamos visiškai apsinuoginusios moterys, tuo tarpu ginčo nuotraukoje ieškovė apsigaubusi medžiaga, jos veidas yra šešėlyje.

3. Teismai, spręsdami dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažeidė delikto individualizavimo ir piniginės kompensacijos pusiausvyros principą, nes iš teismų praktikos matyti, jog daugeliu atvejų asmenims, kurių atvaizdai be jų sutikimo būdavo paskelbti spaudos leidiniuose ir paviešinti jų privataus gyvenimo ar veiklos aspektai, priteistos daug mažesnės, negu ginčo atveju, neturtinės žalos atlyginimo sumos, nors konstatuoti kur kas sunkesni pažeidimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylos Nr. 3K-3-113/2007). Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, sunkią materialinę ir šeiminę padėtį, psichologinę būseną. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų motyvais nepagrindžiama, kad visiško nuostolių atlyginimo principo išimties taikymas, sumažinant ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, šioje byloje pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to pripažintina, kad teismai netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.250, 6.251 straipsnius), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Tai lėmė nepagrįstą atsisakymą sumažinti ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, nustatydami 9600 Lt ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijais, neatsižvelgė į kasacinio teismo neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu formuojamą teismų praktiką, pažeidė delikto individualizavimo ir piniginės kompensacijos pusiausvyros principą, todėl nustatė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė be ieškovės sutikimo viešai paskelbė bei panaudojo ieškovės nuotraukas savo verslo reklamai ir taip pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis). Neturtinė žala yra nukentėjusio asmens jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai. Šie visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“ ir UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008, pažymėjusi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, konstatavo, jog, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

Bylos duomenimis, ieškovė dėl ginčo nuotraukos paskelbimo dviejuose žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ numeriuose jautėsi pažeminta, sukrėsta, gydytojai konstatavo jai potrauminį stresą. Atsakovė, paskelbdama ieškovės nuotrauką savo verslo reklamai be ieškovės sutikimo, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir padarė jai neturtinės žalos, kurią privalo atlyginti.

Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos teisės į atvaizdą ir (ar) teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atveju, atlyginimo kasacinis teismas laikė sąžininga, teisinga ir protinga priteisti nukentėjusiems asmenims 5000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylos Nr. 3K-3-113/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L., A. L. v. UAB „Roventa“, bylos Nr. 3K-3-394/2008; 2003 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. G. v. R. Švilpa, UAB “Brolių Tomkų leidyba”, bylos Nr. 3K-3-294/2003), 1500 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. UAB “Ieva”, bylos Nr. 3K-3-197/2004) neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, kaip teisingai nurodo kasatorė, pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, padarytos turtinės žalos dydį (1200 Lt), atsakovės turtinę padėtį (jos paimtas paskolas dirbtinio apvaisinimo procedūroms atlikti ir šių paskolų dydį, atsakovės nedideles pajamas), taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika apie analogiškose bylose priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą ir ieškovei priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį, daro išvadą, kad šioje byloje nustačius 5000 Lt iš atsakovės priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista pusiausvyra tarp iškovei padarytos žalos ir atsakovės turtinės padėties.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė teigia, kad teismai, padarydami išvadą, jog atsakovė be ieškovės sutikimo paskelbė jos nuotraukas, tinkamai neįvertino ieškovės paaiškinimų, liudytojos I. S. parodymų, elektroninio susirašinėjimo dokumentų, todėl pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 178, 179 straipsnius). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pirmiau išvardytus įrodymus vertino nepažeisdami CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį ir tvirtindama, kad ieškovė davė sutikimą nuotraukos publikavimui, turėjo įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, faktinio pobūdžio, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir pakeitus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, atitinkamai perskirstomos proceso šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovė, be ieškovės sutikimo viešai paskelbdama ginčo nuotrauką, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, ir priteisti jai iš atsakovės (kasatorės) 5520 Lt turtinės bei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 20 520 Lt.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo ir 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktos nepakeistos, o vietoj prašytos 15 000 Lt neturinės žalos atlyginimo sumos priteista ieškovei 5000 Lt šios žalos atlyginimo, iš viso – 6200 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. patenkinta 30 proc., o atmesta 70 proc. ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pagal nurodytas proporcijas perskirstomos proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 615,60 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl žalos atlyginimo išlaidų, paduodant ieškinį, taip pat 2500 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalba pirmosios instancijos teisme išlaidų. Patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 184,68 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 750 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 934,68 Lt.

Atsakovė turėjo 324 Lt žyminio mokesčio išlaidų, paduodama apeliacinį skundą, ir 2360 Lt advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų, iš viso – 2594 Lt. Taigi dėl to, kad atmesta 70 proc. ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimų, ieškovė turėtų atlyginti atsakovei 1815,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniame teisme atsakovė (kasatorė) turėjo 180,66 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o nuo 143,34 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleista. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pirmiau nurodytas proporcijas, ieškovė turėtų atlyginti kasatorei 126,50 Lt (180,66 Lt x 0,7) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų, o 100,30 Lt (143,34 Lt x 0,7) šių išlaidų priteistina iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Taigi iš viso ieškovė turėtų atlyginti atsakovei 1942,30 Lt, o ši ieškovei – 934,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, priteistina iš ieškovės atsakovės (kasatorės) naudai 1007,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartį pakeisti.

Priteistą ieškovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5000 (penki tūkstančiai) litų.

Panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškovės ir valstybės naudai priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti atsakovei I. V. iš ieškovės R. M. 1007,44 Lt (vienas tūkstantis septyni litai, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. M. 100,30 Lt (vienas šimtas litų, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutarties dalis, kuriomis nustatyta, kad atsakovė pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, atsakovei uždrausta bet kokiu būdu naudoti ieškovės atvaizdą, ir priteistas ieškovei turtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys