Dėl kito sutuoktinio kaltės

Civilinė byla Nr. 3K-3-285/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 123.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui E. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo E. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo E. N., savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami ginčai dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo formos ir dalijamo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės nustatymo.

Teigdama, kad santuokos metu atsakovas nesirūpino šeima, vartojo narkotines medžiagas, 1997 m. slapta išvyko gyventi į JAV, kur gyvena iki šiol, ir tai lėmė santuokos iširimą, ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; nustatyti šalių dukters E. N. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priklausančią 1/2 dalį šio buto priteisti šalių dukteriai kaip išlaikymą turtu; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą po 1327,78 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo pareikštame priešieškinyje teigiama, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės ir prašoma nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, kartu pažymint tai, kad butas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukiant šalių santuoką spręsti jo padalijimo klausimo nėra pagrindo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalių dukters E. N. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina J. N.; padalijo šalių santuokos metu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 115 000 Lt: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto priteisė dukteriai E. N. kaip išlaikymą turtu, nustatant, kad jai priklausančią buto dalį iki pilnametystės uzufrukto teise tvarkys ieškovė; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės – 57 500 Lt kompensaciją; iš atsakovo E. N. priteisė 13 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgdama į tai, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, atsakovas ilgiau kaip vienerius metus paliko šeimą, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendžiant šalių dukteriai priteistino išlaikymo formos ir dydžio klausimą, nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 10 d. šalių duktė tapo pilnametė; atsakovas 1998-2006 m. dukters išlaikymui skirdavo apie 750 Lt kas mėnesį, nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. – po 300 Lt ir nuspręsta, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia dukters išlaikymui teikti po 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija E. N. iš atsakovo priteisė nuo 2007 m. sausio mėn. susidariusį 13 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė E. N. atsakovui priklausančią 1/2 dalį santuokoje įgyto 115 000 Lt vertės buto kaip išlaikymą turtu, nes, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną šalių dukteriai iki pilnametystės buvo likę 30 mėnesių, o priteisto turto vertė yra 57 500 Lt, dukters išlaikymui tektų 1917 Lt kas mėnesį, o toks išlaikymo dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdžiai per didelis, turint omenyje tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ginčo butas buvo priteistas ieškovei, nusprendus, kad jis yra nedalytinas, o atsakovui iš ieškovės buvo priteista 57 500 Lt kompensacija. Nustatydama ginčo buto rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, teisėjų kolegija rėmėsi byloje esančia Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 115 000 Lt, nurodydama, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant šalių santuokos metu įgytą turtą (CK 3.123 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė šalių santuokos metu įgytą butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui iš ieškovės – piniginę kompensaciją, o šalių dukteriai – išlaikymo įsiskolinimą konkrečia pinigų suma. Toks sprendimas pažeidžia materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo formą ir dydį (CK 3.196 straipsnis), taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), nes, neatsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, buvo klaidingai nuspręsta, kad jis bus finansiškai pajėgus sumokėti priteistą išlaikymą konkrečia pinigų suma dukteriai. Išlaikymas periodinėmis išmokomis ir konkrečia pinigų suma gali būti priteistas tik tuo atveju, kai yra žinoma tėvo, privalančio teikti išlaikymą, turtinė padėtis, kuri gali garantuoti nuolatinio išlaikymo teikimą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas nesutinka pateikti duomenų apie gaunamas pajamas, nes JAV dirba nelegaliai, be to, byloje nesant duomenų apie atsakovo turimą turtą, buvo pagrįstai nuspręsta, kad išlaikymas dukteriai iš atsakovo turi būti priteistas konkrečiu turtu. Kasatorė akcentuoja, kad šiuo metu nėra žinoma ir atsakovo gyvenamoji vieta, todėl gali kilti sunkumų užtikrinant išlaikymo teikimo šalių dukteriai reguliarumą.

2. Atsakovas niekur nedirba, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, duomenų apie jam priklausantį turtą byloje nėra, išlaikymo įsiskolinimas dukteriai yra didelis – šios aplinkybės, kasatorės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nebus pajėgus likviduoti priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Be kita ko, egzistuoja ir procesinės kliūtys apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui įvykdyti. JAV, kurioje daugiau kaip dešimt metų gyvena atsakovas, nėra Europos Sąjungos narė, todėl joje netaikomi Europos Sąjungos teisės aktai dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo. Lietuvos Respublika ir JAV nėra sudariusios dvišalių sutarčių dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. JAV nėra 1973 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymui taikytinos teisės narė, todėl Lietuvos teismo išduoto vykdomojo dokumento pripažinimas ir priverstinis vykdymas galimas tik ieškovės iniciatyva ir tik JAV gera valia. Dėl nurodytų priežasčių tampa aišku, kad išieškoti skolą iš atsakovo yra neįmanoma.

3. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta pareiga dalijamą bendrą sutuoktinių turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas dalijamą turtą turėjo įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis kasaciniu skundu skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t. y. 2009 m. vasario 3-iąją. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių buto rinkos verte ir šią sprendimo dalį skundė apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir paskirti papildomą ekspertizę dalijamo turto rinkos kainai nustatyti, o ne vadovautis prieš metus nustatyta ginčo buto verte. Analogiškos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 3.3, 3.196 straipsniai), reglamentuojančias išlaikymo formą. Atsakovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis nevengė pareigos išlaikyti vaiką, nuolat teikė išlaikymą periodinėmis išmokomis. Išlaikymas buvo nutrauktas, prasidėjus ginčams su ieškove. Pažymėjo, kad periodinių išmokų mokėjimas nutrauktas ne dėl to, kad atsakovas negalėjo jų mokėti, o dėl to, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą turtu (1/2 dalį buto). Dėl to nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad atsakovas negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Atsakovo teigimu, išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar jį realizavus, būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti. Šalių turtą sudaro nedalus vieno kambario butas. Tokia turto struktūra negali būti tinkama vaiko išlaikymo forma, nes butas yra nedalus; priteisus ½ dalį nedalaus turto, nebus užtikrinti vaiko interesai gauti išlaikymą, kol nebus įgyvendintos CK 3.192 straipsnio nuostatos; atsakovas nepagrįstai netektų savo turto dalies, be to, išlaikymą atsakovas gali teikti periodinėmis išmokomis. Atsakovo nuomone, svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad E. N. 2008 m. gruodžio 10 d. tapo pilnametė, todėl kasacinio skundo dalis apie vaiko teisę būti išlaikytam iki pilnametystės yra įgyvendinta, nes tėvai vaiką iki pilnametystės išlaikė.

2. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes, nepateikdamas jokių motyvų, priėmė absoliučiai priešingą suformuotai teismų praktikai nutartį - išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė konkrečia pinigų suma ir ignoravo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties. Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovės naudai 13 300 Lt įsiskolinimą vaiko išlaikymui, atsakovas teismo nutarties neskundė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijusios 115 000 Lt vertės vieno kambario butą, tai pagrįstai teismas, priteisdamas butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisė atsakovui 57 500 Lt kompensaciją, kurią turi sumokėti atsakovui ieškovė.

3. Nepagrįstas kasatorės teiginys, kad iš atsakovo nebus galima išieškoti priteisto įsiskolinimo. Atsakovas pažymėjo, jog pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį ieškovė privalo išmokėti atsakovui daug didesnę sumą, negu priteistas įsiskolinimas. Atsakovas sutinka, kad šalių įsipareigojimai būtų įvykdyti, atlikus lėšų įskaitymą, jei su tuo sutiktų E. N. (CK 6.130 straipsnis), arba atsakovui su E. N. pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnis). Atsakovas pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas ne ieškovei, o E. N., kuri yra pilnametė, todėl kasatorės skundo dalis dėl išmokų, priteistų E. N., turi būti nenagrinėjama.

4. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2008 m. balandžio 28 d. Nekilnojamasis turtas (vieno kambario butas) buvo įvertintas 2008 m. kovo 4 d., t.y. prieš vieną mėnesį iki santuokos nutraukimo dienos. Dėl to, atsakovo teigimu, negalima sutikti su kasatorės teiginiu, kad turto rinkos kaina nustatyta, pažeidžiant CK 3.119 straipsnio reikalavimus. Atsakovo pateiktu įrodymu apie nekilnojamojo turto vertę abejoti nėra pagrindo, nes įrodymas atitinka tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 177 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės skųsti teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, vaikui tapus pilnamečiu

Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė į teismą apima teisę pradėti civilinę bylą paduodant atitinkamos formos pareiškimą teismui, taip pat teisę įgyvendinti procesines teises teismo proceso metu, tarp jų - teisę ginčyti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. tam tikrų procesinės teisės normų. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš privalomų teisės į teismą įgyvendinimo taisyklių: teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šios įstatyminės nuostatos reiškia tai, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, nesant įstatyme nustatytų išimčių, kreiptis teisminės gynybos turi pats atitinkamai išreikšdamas savo valią; asmens teisę kreiptis teisminės gynybos gali įgyvendinti atitinkamus įgalinimus turintis atstovas. Atstovais teisme gali būti asmenys, turintys įstatyminio ar sutartinio atstovavimo teisę ir pateikę CPK numatytus atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus (CPK 52, 56 straipsniai). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis); pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais dalyvaujanti byloje E. N. 2008 m. gruodžio 10 d., iki apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą procesinį sprendimą (2009 m. vasario 3 d.), tapo pilnametė, todėl apeliacinės instancijos teismas 13 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą priteisė jai pačiai, o ne kasatorei. Trečiasis asmuo E. N. apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo neskundė kasacine tvarka, kasatorė neturi teisės atstovauti jai įstatymo pagrindu ir nepateikė dokumento, patvirtinančio teisę atstovauti pilnametei dukteriai pagal pavedimą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė neturi teisės skųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šios kasacinio skundo dalies nenagrinėja (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl dalytino sutuoktinių turto vertės nustatymo

Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (3.117 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais (CK 3.100 straipsnis), tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr.3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens: pagal CPK 376 straipsnį šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtas turi būti įvertinamas iš naujo; teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių turto vertės. Šiame kontekste kaip nepagrįstas vertintinas kasacinio skundo argumentas, kad vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo buto verte, pakankama pripažinti, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja teismų praktikai.

Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. D. B., Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies; tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas (ginčo atveju - butas), vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu arba daryti pagrįstą prielaidą, kad turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti per laiką, praėjusį nuo pradinio vertinimo. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai.

Nagrinėjamoje byloje ginčo buto vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, prieš pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Kasatorė nesutinka su turto įvertinimu, tačiau šie kasacinio skundo teiginiai abstraktūs, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad per laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo buto rinkos kaina pasikeitė. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme kasatorė ginčijo ne buto įvertinimo atitiktį tuo metu galiojusioms rinkoms kainoms, o bendrosios jungtinės sutuoktinių pabaigos momentą – ji prašė dalyti butą pagal 2006 m. buvusią vidutinę rinkos vertę. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto įvertinimo ir nesiimdamas papildomų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. N. 37, 25 Lt (trisdešimt septynis litus dvidešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė