Dėl delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-277/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.5; 42.8; 42.10; 52.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Remada“ dėl delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo A. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 396,80 Lt delspinigių ir šešių procentų metines procesines palūkanas. Ji nurodė, kad 2005 m. sausio 31 d. šalys sudarė buto statybos sutartį Nr. 1B2, kuria atsakovas, be kita ko, įsipareigojo: pastatyti ieškovei butą daugiabučiame name, darbus baigti 2005 m. IV ketvirtyje (sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai); neatlikęs statybos darbų 2.1 papunktyje nustatytais terminais, sumokėti ieškovei 0,02 proc. delspinigius nuo įmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 5 proc. sutarties kainos (sutarties 7.3 papunktis). 2005 m. gegužės 30 d. sutarties priedu šalys pakeitė tam tikrus jos punktus ir, be kita ko, sulygo, kad: visa buto vertė yra 335 040 Lt (2 punktas), paskutinio mokėjimo už butą terminas – iki 2005 m. lapkričio 30 d. (3 punktas), visiška buto apdaila bus atlikta iki 2005 m. lapkričio 30 d. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu visiškai atsiskaitė 2006 m. spalio 31 d., o atsakovas darbus atliko ir juos perdavė ieškovei 2006 m. spalio 18 d., t. y. pavėlavęs 322 dienas, todėl iš jo turi būti priteisti delspinigiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 15 103 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. sausio 31 d. sudarė buto statybos sutartį Nr. 1B2, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovei butą daugiabučiame name, darbus pradedant 2003 m. II ketvirtį ir baigiant 2005 m. IV ketvirtį; ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutarties 4 punkte nurodytais terminais iki 2005 m. spalio 31 d. Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad darbų pabaiga, statybos darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo data gali būti keičiama papildomu šalių susitarimu, o sutartimi numatyta darbų pabaiga – dėl ieškovės papildomų reikalavimų arba ieškovės įsipareigojimų, išvardytų sutarties 2.3 papunktyje, neįvykdymo. 2005 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. 1B2 priede šalys naujai nustatė buto vertę – 335 040 Lt, taip pat nurodė, kad paskutinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2005 m. lapkričio 30 d. Šiuo sutarties priedu atsakovas įsipareigojo visą buto apdailą atlikti ir perduoti darbus iki 2005 m. lapkričio 30 d. Šalys 2005 m. rugsėjo 26 d. visos apdailos atlikimo terminą pratęsė 10 darbo dienų papildomiems darbams atlikti, kurių suma 5742 Lt. Iš atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad atsakovas darbus atliko ir juos perdavė ieškovei 2006 m. spalio 18 d., šio akto 3, 4 punktuose nurodyta, kad nebaigtus apdailos, įrengimo darbus atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 2006 m. spalio 27 d. Ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė 2006 m. spalio 31 d. Teismas nurodė, kad sutarties 5.2 papunktyje numatyta tik ieškovės pareiga pageidaujamus buto projekto pakeitimus raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m. vasario 28 d.; šios sutarties nuostatos neįvykdymo pasekmė – nepateikus suderinimo, darbai bus atliekami pagal numatytą projektą. Sutarties 5.3 papunktyje nustatyta ieškovės pareiga pakeitimus dėl buto apdailos pakeitimų raštiškai suderinti su atsakovu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki sutarto buto įrengimo termino, nustatyto 9.2 papunktyje, t. y. iki 2005 m. spalio 31 d. (sutarties priede šis terminas pratęstas iki 2005 m. lapkričio 30 d.). Teismas pažymėjo, kad sutarties 5.2, 5.3 papunkčiuose nenustatyta atsakovo galimybė vienašališkai nesilaikyti sutartyje įtvirtintų buto statybos pabaigos terminų, o aiškiai nurodoma, kad tuo atveju, jei ieškovė nesilaikytų minėtuose punktuose numatytų įsipareigojimų ir nepateiktų suderinimo, atsakovas per sutartyje nustatytus terminus privalėtų atlikti darbus pagal numatytą projektą, taigi ir be buto apdailos pakeitimų. Teismas darė išvadą, kad šių pakeitimų nesuderinimas su atsakovu nėra sutarties pažeidimas; sutarties sąlygos numato atsakovą baigti darbus laiku, nepaisant to, ar ieškovė pasinaudos sutarties 5.2, 5.3 papunkčiuose nustatytomis teisėmis. Atsakovas, būdamas verslo subjektas statybos santykiuose, pats prisiėmė riziką, priimdamas projektus ir raštiškai nekeisdamas sutarties sąlygų (CK 6.659, 6.681, 6.682, 6.684, 6.685 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovo argumentai apie ieškovės nesumokėjimą laiku taip pat nesietini su atsakovo negalėjimu sutartyje nustatytais terminais įvykdyti sutartinės prievolės. Atsakovas pripažino, kad neatliko buto įrengimo darbų sutartyje nustatytu laiku, o darbai buvo visiškai atlikti 2006 m. spalio 9 d. Kadangi byloje nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tai teismas sprendė, kad darbai baigti 2006 m. spalio 18 d., šalims pasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, išskyrus akte nurodytus nebaigtus apdailos, įrengimo darbus, kuriuos atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 2006 m. spalio 27 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus baigti ir perduoti buto statybos darbus nustatytu laiku. Sutarties 7.3 papunktyje nustatyta atsakovo, pažeidusio sutartyje įtvirtintą statybos darbų terminą, prievolė sumokėti ieškovei 0,02 proc. įmokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 5 proc. sutarties kainos. Teismo nuomone, delspinigiai turi būti skaičiuojami įskaitytinai už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio14 d. nuo ieškovės įmokėtos sumos atėmus dešimčiai darbo dienų atidėtų papildomų darbų kainą – 229 758 Lt. Taip pat delspinigiai skaičiuojami įskaitytinai už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. spalio 17 d. nuo ieškovės įmokėtos 235 500 Lt sumos. Teismas nurodė, kad atsakovas nepareiškė reikalavimo sumažinti netesybas dėl to, kad jos pažeidžia proporcingumo principą, taip pat teisme nebuvo gauta atsakovo prašymo taikyti senatį. Ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 18 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad šalių sutarties tikslas buvo pastatyti butą pagal ieškovės pasirinktą buto apdailos variantą, todėl su ieškove nesuderinta buto apdaila tik paaštrintų šalių santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovas, norėdamas atlikti darbą pagal ieškovės sąlygas, siekė abiejų sutarties šalių interesų patenkinimo, tuo tarpu ieškovė, laiku nederindama projekto ir apdailos varianto, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti ir nesistengė bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis). Kolegija sprendė, kad atsakovo veiksmai atitinka šalių sutarties 2.3 papunktį, leidžiantį keisti darbų pabaigą, kai keičiami įrengimo projektiniai sprendimai. Kolegijos vertinimu, taip pat taikytinas ir sutarties 9.1 papunktis, nustatantis, kad jeigu kurios nors iš šalių įsipareigojimų vykdymas vėluoja, kita šalis įgyja teisę pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui. Kolegija pažymėjo, kad sutartyje nenustatyta, jog ieškovė sulygtą sumą moka tik po darbų atlikimo, vadinasi, šalys prievolę privalėjo įvykdyti vienu metu (CK 6.201 straipsnis), todėl atsakovo darbų neatlikimas negali būti vertinamas kaip sutarties pažeidimas tol, kol ieškovė neįvykdo savo prisiimto įsipareigojimo sumokėti sulygtą pinigų sumą. Kolegijos vertinimu, ieškovės elgesys, kai ji, neįvykdžiusi prisiimto įsipareigojimo – nesumokėjusi visos sumos, – ima reikalauti delspinigių, negali būti pripažintas sąžiningu. Nors atsakovas sutartyje nustatytu laiku darbų neatliko, tačiau pagal sutarties 2.3, 9.1 papunkčius ši aplinkybė neužtraukia civilinės atsakomybės – delspinigių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), todėl netinkamai išaiškino šalių sudarytą sutartį; teismas neteisingai išaiškino, kokias teises ir pareigas turi šalys pagal sutartį.

1.1. Teismas nepagrįstai aiškino, kad kasatorė turi prievolę keisti buto projektą ir privalo pateikti pageidaujamus buto apdailos varianto sprendinius. Sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, kad atsakovas pastatys butą su visa apdaila, kurios lygis aptariamas sutarties priede Nr. 1, o sutarties 5.2 papunktyje nurodyta, kad pageidaujamus buto projekto pakeitimus kasatorė įsipareigojo raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m. vasario 28 d., o nepateikus suderinimo, darbai atliekami pagal numatytą projektą. Atsižvelgiant į 2005 m. gegužės 30 d. susitarimą, kuriuo galutinis buto apdailos atlikimo terminas nukeltas iki 2005 m. lapkričio 30 d., darytina išvada, kad kasatorė pageidavimus dėl apdailos pakeitimų turėjo raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m. gegužės 31 d. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, kad sutarties tikslas buvo pastatyti butą pagal kasatorės pasirinktą buto apdailos variantą, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas siekė abiejų šalių intereso patenkinimo, o kasatorė nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, nesistengė bendradarbiauti ir taip pažeidė CK 6.200 straipsnį.

1.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčių reikšmę bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad kasatorė yra silpnesnioji sutarties šalis. Kadangi kasatorė sutartį sudarė iš esmės prisijungimo principu, tai jai taikomos normos kaip vartotojai (CK 1.39 straipsnis, 6.681 straipsnio 4 dalis). Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės ir kitos CK nuostatos, įtvirtinančios vartotojo teisių apsaugą. Taigi apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškinti sutartį atsižvelgdamas į CK 6.193 straipsnio 4 dalį, tačiau šios normos netaikė. Sutartyje nenustatyta kasatorės pareiga parengti ir pateikti normatyvinius statybos dokumentus. Iš sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčių bet kuris protingas asmuo (vartotojas) suprastų, kad buto projektą ir apdailos variantą rengia pardavėjas, o kasatorei tik suteikiama teisė pasirinkti kitokius projektinius sprendinius ir apdailos variantą. Sutartyje nenustatyta derinimo tvarka ir trukmė, todėl kasatorė, būdama ekonomiškai silpnesnė šalis, turėjo tik pateikti raštu savo pageidavimus dėl buto projekto ir apdailos pakeitimų iki nustatyto termino. Kasatorė nustatytu laiku, iki 2005 m. gegužės 31 d., raštu pateikė atsakovui pagrindinius savo pageidaujamus buto apdailos projekto pakeitimus ir tai lėmė atsakovo pareigą laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

1.3. Atkreipusi dėmesį į CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kasatorė nurodo, kad sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčiuose vartojama neaiški formuluotė „raštiškai suderinti“, nes iš jos neaišku, ar kasatorė turi tik pateikti raštu savo pageidavimus, ar atsakovas turi teisę jų nepatvirtinti ir atsisakyti vykdyti. Iki pat 2006 m. spalio 9 d. atsakovas nė karto raštu nesikreipė į kasatorę, nepateikė jokių pastabų dėl pateikto projekto, todėl laikytina, kad kasatorė tinkamai įvykdė sutarties 5.3 papunkčio reikalavimus, o atsakovui dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo taikytinos netesybos.

1.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarties nuostatas bei teisės normas dėl pavėluoto kai kurių smulkių buto projekto ir apdailos varianto pakeitimų suderinimo pasekmių. Iki 2005 m. gegužės 31 d. nesulaukęs kasatorės pakeitimų, atsakovas buto apdailą turėjo atlikti pagal savo išankstinį planą, atsižvelgdamas į priede Nr. 1 suderintą apdailos lygį. Kasatorės manymu, jeigu atsakovas vėliau priima ir suderina buto projekto ar vidaus apdailos pakeitimus, jis neturi teisės naudotis sutarties 9.1 papunktyje bei CK 6.207 straipsnyje suteikta teise pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui, jeigu kitos šalies įsipareigojimų vykdymas vėluoja. Priimdamas ir suderindamas pavėluotai pateiktus buto projekto bei apdailos pakeitimus, atsakovas privalo pats įvertinti, ar galės laiku įvykdyti savo sutartines prievoles, o priėmęs pakeitimus prisiima ir savo prievolių neįvykdymo laiku riziką. Atsisakęs remtis jo naudai nustatytu terminu, atsakovas prisiėmė su kasatorės termino praleidimu susijusią riziką ir privalo sumokėti netesybas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra verslininkas ir rangos darbus atlieka savo rizika (CK 6.644 straipsnis).

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą bei sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Teismas netinkamai aiškino sutarties tikslą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad laiku nederindama projekto ir apdailos varianto kasatorė nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, nesistengė bendradarbiauti ir taip pažeidė CK 6.200 straipsnį. Terminas buvo nustatytas atsakovo naudai, kuris turi teisę nepriimti pavėluotai teikiamų pageidavimų, todėl pavėluotų pageidavimų priėmimas negali sukelti kasatorei neigiamų pasekmių. Kasatorės manymu, atsakovas pats privalo įvertinti savo riziką ir, nustatęs, kad priėmęs pavėluotus pageidavimus negalės laiku įvykdyti sutarties, privalo atsisakyti priimti pavėluotus pageidavimus arba šalių susitarimu nustatyti papildomą terminą sutarčiai vykdyti. Tuo tarpu atsakovas nepateikė kasatorei – vartotojai ir ekonomiškai silpnesnei šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo būdu, – jokių pranešimų apie tai, kad jos vėliau nustatyto termino pateikiami pakeitimai gali užkirsti kelią laiku įvykdyti sutartį, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir 6.200 straipsniu, atsakovas pats prisiėmė sutarties neįvykdymo nustatytu terminu riziką ir privalo mokėti delspinigius.

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šalių santykiams taikė CK 6.201 straipsnį, tačiau šią teisės normą aiškino ir taikė netinkamai. Kasatorės nuomone, sutarties turinys teikia pagrindą išvadai, kad nors šalys aiškiai nesiejo galutinio atsiskaitymo už darbus su darbų užbaigimu, tačiau šalių ketinimas buvo būtent toks. Be to, vartojimo rangos sutartį reglamentuojančios teisės normos taip pat įtvirtina bendrąjį principą, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą tik po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių prievolių naštą ir atsakomybę už pareigų nevykdymą. Priešingai, byloje nustatyta, kad būtent kasatorė pasinaudojo sutarties 9.1 papunktyje ir CK 6.201, 6.207 straipsniuose nustatytomis teisėmis sulaikyti sutarties vykdymą iki atsakovas įvykdys savo priešpriešines prievoles pagal sutartį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatorė ydingai supranta apeliacinės instancijos teismo motyvus ir išvadas. Iš sutarties esmės ir iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kasatorės mokėjimas dalimis buvo nustatytas ne pabaigus tam tikrą statybos darbų etapą, o tiesiog apibrėžtas terminais. Trečiąjį mokėjimą kasatorė atliko vėluodama – ne 2005 m. lapkričio 30 d., o tik 2006 m. spalio 31 d. Kasatorė sutarties aiškinimą supranta siaurai, itin subjektyviai, atsiribodama nuo po sutarties sudarymo tarp šalių susiklosčiusių santykių aiškinimo ir jų vertinimo.

2. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė pageidavo perkamo buto individualios apdailos, užsakė bei derino projektą, ne kartą keitė savo nuomonę dėl medžiagų, kurias norėtų panaudoti vidaus apdailai. Tai ir užvilkino buto vidaus įrengimo darbus. Sutarties 6.5 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas perduoda butą pirkėjui tik po to, kai pirkėjas įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, o 9.1 papunktyje – kad vienai sutarties šaliai vėluojant įvykdyti savo prievolę nustatytu laiku, kita šalis turi teisę pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam laikui. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė jokiuose raštuose net neužsimena apie tai, jog atsakovas būtų iš viso nepradėjęs apdailos darbų ar kad kasatorė nepageidauja ir neketina teikti savo buto vidaus apdailos projekto.

3. Atsakovas nesutinka, kad sutartį kasatorė sudarė prisijungimo būdu. Šalys sutarties terminus, apmokėjimo ir kitas sąlygas individualizavo ne tik sutartyje, bet ir jos priede.

4. Anot atsakovo, kai kasatorė vėlavo pateikti vidaus apdailos projektą ir sumokėti trečiąją įmoką, tai faktiškai visi sutartimi nustatyti terminai neatitiko tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių. Tokiu atveju sutartyje nurodytų terminų taikymas sutartinių netesybų skaičiavimo momentui prarado prasmę ir prieštarautų CK 6.64 straipsnio 3 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio normoms.

5. Net jeigu kasacinis skundas būtų tenkinamas, tai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių sumos, nes teismas priteisė delspinigius už 322 dienas, nors CK 1.125 straipsnyje delspinigių išieškojimui nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Atsakovo manymu, delspinigių išieškojimo atveju šalis gali reikalauti sutartimi nustatytų delspinigių už ne ilgesnį negu šešių mėnesių terminą, t. y. už 182,5 dienos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties vykdymo

CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiškinimo taisykles, nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija sutarčių aiškinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. S. IĮ „Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB „Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, aiškinant sutartį, būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą; sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį; jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Remolita ir Ko“ v. UAB „Autopartis“, bylos Nr. 3K-3-795/2002). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis). Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nadoc Nr. 1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-1036/2003).

Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija vertina tai, ar žemesnės instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Tai vertindama, teisėjų kolegija yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į šios bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino, jog kasatorė turi prievolę keisti buto projektą ir privalo pateikti pageidaujamus buto apdailos varianto sprendinius, netinkamai interpretuoja skundžiamą sprendimą, nes jame tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai nėra išdėstyti. Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sutarties tikslą, yra neargumentuotas. Teisėjų kolegija su šiuo kasatorės teiginiu sutinka tik tuo aspektu, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sutarties tikslas buvo pastatyti butą ne tik, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal kasatorės pasirinktą buto apdailos variantą, bet ir pagal kasatorės pasirinktą bei suderintą buto projektą. Nors skundžiamame sprendime šis sutarties tikslo sudėties elementas nėra tiesiogiai įvardytas, tačiau sprendimo motyvų visuma, kurioje akcentuojamas projekto ir apdailos varianto nederinimas laiku bei su tuo susijusios pasekmės, rodo, kad apeliacinės instancijos teismas jį taip pat turėjo omenyje priimdamas skundžiamą sprendimą.

Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šalių sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčius aiškino netinkamai, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalį. Tai, jog ši teisės norma nėra nurodyta skundžiamame sprendime, nevertintina kaip šios materialinės teisės normos pažeidimas. Minėta, sutarties (konkrečių sutarties sąlygų) aiškinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Tuo tarpu aplinkybė, kad viena iš sutarties šalių yra vartotojas, neatleidžia šios sutarties šalies nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant bei vykdant sutartį.

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatorė nesilaikė sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nustatytų terminų dėl buto projekto ir buto apdailos pakeitimų suderinimo, tačiau, nepaisant to, atsakovas priėmė kasatorės pageidavimus ir darbus atliko į juos atsižvelgdamas. Kasacinis teismas yra saistomas šių faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė kasaciniame skunde teigdama, kad pageidavimus dėl buto apdailos pakeitimo (pažymėtina, kad nurodoma išimtinai apie buto apdailą, o apie buto projektą – nenurodoma) pateikė laiku, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodoma tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.

Bylos duomenys rodo, kad kasatorė siekė pagal šalių sutartį statomo buto pirminio projekto bei apdailos varianto pakeitimų. Šio siekio įgyvendinimo tvarka ir terminai nustatyti šalių sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčiuose. Byloje nustatyta, kad kasatorė aptariamą siekį įgyvendino nesilaikydama šiais sutarties papunkčiais prisiimtų įsipareigojimų dėl jo įgyvendinimo terminų, t. y. praleidusi nustatytus terminus, o atsakovas, nepaisant to, priėmė kasatorės pageidavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, grindžiamu sutarčių aiškinimo ir vykdymo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esant tokiai faktinei situacijai apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadas, kad kasatorė nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti ir nesistengė bendradarbiauti, taip pat apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti šalių sutarties 2.3 papunktį, leidžiantį keisti sutartimi numatytą darbų pabaigą, kai keičiami buto įrengimo projektiniai sprendimai, taip pat 9.1 papunktį, nustatantį, jog, jeigu kurios nors iš šalių įsipareigojimų vykdymas vėluoja, kita šalis įgyja teisę pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui. Vadovaudamasi tais pačiais principais, šalių sutarties 2.3, 9.1 papunkčiais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatorės teiginį, kad atsakovas, atsisakęs remtis jo naudai nustatytu terminu, prisiėmė su kasatorės termino praleidimu susijusią riziką dėl savo prievolės neįvykdymo laiku ir privalo sumokėti netesybas.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nėra nustatę faktinės aplinkybės, kad kasatorė pasinaudojo teise sulaikyti savo piniginės prievolės vykdymą iki atsakovas įvykdys savo priešpriešines prievoles pagal sutartį. Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama apie tokio fakto šioje byloje nustatymą, netinkamai interpretuoja teismų procesinius sprendimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė sutarčių vykdymą bei sutarčių nevykdymo teisines pasekmes reglamentuojančias CK normas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme patirta iš viso 27,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, be to, atsakovas turėjo 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Paliekant galioti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės atitinkamai valstybės ir atsakovo naudai. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. R. (duomenys neskelbtini) 1190 (tūkstantį šimtą devyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Remada“ (į. k. 1238413690) naudai ir 27,50 Lt (dvidešimt septynis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis