Baudžiamoji byla Nr. 2K-74-719/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34014-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
išteisintajam D. N., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintojo D. N. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. N. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad 2018 m. liepos 16 d. nuo 18.00 val. iki 20.25 val. pro neužrakintas duris, kurių spynoje buvo paliktas raktas, įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo slapta pagrobė du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, 20 Eur vertės akumuliatorinį suktuką, 8 Eur vertės įvairių dydžių raktus (7 vnt.) bei 5 Eur vertės spynoje esančius raktus, taip įsibraudamas į patalpą slapta pagrobė svetimą bendros 283 Eur vertės V. S. priklausantį turtą.
2. Teisme 2019 m. kovo 5 d. prokurorė pateikė prašymą D. N. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį bei prašė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. kad D. N. 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrai namo gyventojų naudojamo antrojo aukšto balkono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išmetė V. S. priklausančius du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, taip vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimą V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtą.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, kad būtų sprendžiama, jog D. N. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jis išteisintas. Kartu Marijampolės apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ne tik pakeistas nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnį, bet ir kaltinimas pakeistas į iš esmės naują nusikalstamą veiką, kurioje yra tik vienas bendras nusikalstamos veikos dalykas – dviračiai, o visos kitos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte. Remdamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pranešė prokurorui, kad kaltinamasis D. N. gali būti padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs išteisintojo D. N. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad pakeistame kaltinime išdėstytos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo išdėstytų pirminiame kaltinime, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokurorės prašyme yra keičiamos tik esminės faktinės veikos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, o ne nurodoma nauja nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prašyme pakeisti kaltinimą dėstomais BK 284 straipsnį galimai atitinkančiais D. N. veiksmais jam formuojamas kaltinimas dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
5. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą nurodytas D. N. galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų laikas, t. y. BK 178 straipsnyje nurodyta veika galimai padaryta laikotarpiu nuo 18.00 iki 20.25 val., o viešosios tvarkos sutrikdymas – apie 20.25 val., iš esmės sutampa, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad vagystė galimai padaryta sandėliuke, o viešosios tvarkos pažeidimas padarytas kitoje, nors ir to paties pastato, vietoje – balkone, iš kurio buvo išmesti dviračiai, negalima teigti, jog nusikaltimų vieta yra ta pati. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje preziumuojama, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas buvo padarytas, tačiau neįrodyta, kad išteisintasis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, pagrobiant iš naudojamo sandėliuko nukentėjusiajam priklausančius dviračius. Padaryta išvada, kad apie 20.25 val., dviračiams jau esant balkone, o ne sandėliuke, išteisintasis pro balkoną išmetė dviračius, kuriais nukentėjusysis galimybės disponuoti tuo metu jau nebeturėjo, t. y. prokurorės pakeistame kaltinime nurodyti išteisintojo veiksmai nesutampa su pirminiu kaltinimu ir yra eiliškumu išsidėstę vienas po kito, todėl sudaro ne to paties epizodo, o visiškai skirtingais veiksmais apibūdinamo nusikaltimo sudėtį. Vien tai, kad prieš nukentėjusiojo turtą (dviračius) tą pačią dieną tame pačiame pastate buvo nukreipti du nusikalstami sumanymai – galimai viena po kitos įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, nesudaro pagrindo teigti, jog pakeistu kaltinimu išteisintajam nėra inkriminuojama nauja nusikalstama veika.
6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamojo proceso nuostatos imperatyviai neįpareigoja teismo galutinį procesinį sprendimą priimti remiantis būtent prašyme pakeisti kaltinimą nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pateiktu veikos kvalifikavimu, jeigu teismas motyvuotai nustato, jog baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pagal pirminius baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštus kaltinimus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis nebuvo kaltinamas, ir jis negali būti nuteistas už šių nusikalstamų veikų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai baudžiamąją bylą išnagrinėjo remdamasis kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visuma bei pagal ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame procesiniame dokumente nurodytą veikos kvalifikavimą.
III. Kasacinio skundo argumentai
7. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino BPK 255, 256 straipsnių nuostatas ir padarė klaidingas išvadas, kurios prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Nors žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad prašymo turinys susijęs su naujos nusikalstamos veikos inkriminavimu, palyginti su nurodyta nusikalstama veika kaltinamajame akte, pakeistame kaltinime išdėstytos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo išdėstytų pirminiame kaltinime, prokuroro pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą D. N., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, neatitinkantis BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmės ir kaltinimo keitimo ribų. Kaltinimo keitimas galimas ir tada, kai pasikeičia nusikaltimo padarymo laikas, vieta, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju prokurorė ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikavimą, bet ir kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, dėl to kaltinimas buvo pakeistas į iš esmės naują nusikalstamą veiką, kurioje yra tik vienas bendras nusikalstamos veikos dalykas – dviračiai, o visos kitos faktinės aplinkybės ir kvalifikavimas skiriasi nuo kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte. Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nebuvo pažeistos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kadangi gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nebūtų buvusi kitokia. D. N. ir jo gynėja su naujai pareikštu kaltinimu sutiko, pertraukos pasiruošti gynybai neprašė, jokių pastabų ar pretenzijų dėl pakeisto kaltinimo turinio nereiškė.
7.2. Nesutinkama, kad pirminis ir pakeistas kaltinimai yra visiškai skirtingi, kadangi dėl naujai pareikšto kaltinimo D. N. atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, D. N. teisme kaltę dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo pripažino. Pakeitus kaltinimą iš esmės nesikeitė nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, juos siejo bendras nusikalstamos veikos dalykas. Nors išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinimas D. N. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino, buvo nustatyta, kad iš esmės tais pačiais veiksmais, kurie buvo aprašyti 2019 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl BK 178 straipsnio 2 dalies, buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, nustatytas BK 284 straipsnyje. Šią išvadą patvirtina tokie patys įrodymai, kuriais teismas grindė D. N. išteisinimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tai paneigia teismo išvadą apie galimai dvi viena po kitos padarytas nusikalstamas veikas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad dviračiai buvo sandėliuke, po to koridoriuje ir balkone, tik akivaizdžiai įrodo, jog jie nebuvo pagrobti, todėl niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad galimai viena po kitos buvo įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, kurių padarymu D. N. nebuvo kaltinamas, ir jis negali būti nuteistas už šių nusikalstamų veikų padarymą, nes tokių įrodymų nėra. D. N. tais pačiais veiksmais padarė ne svetimo turto vagystę, o viešosios tvarkos pažeidimą.
7.3. Teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, privalėjo pats imtis iniciatyvos dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo D. N. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį. Be to, tokią išvadą, kad D. N. galimai padarė nusikaltimą, nurodytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas padarė priimdamas 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria apie tai buvo panešta prokurorui. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ši nutartis turėjo būti panaikinta.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo
9. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikavimą; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.
10. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Situacija, kai faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-102/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016).
11. Nagrinėjamoje byloje D. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 16 d. nuo 18.00 val. iki 20.25 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo slapta pagrobė du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius bei kitą turtą, kurio bendra vertė 283 Eur.
12. 2019 m. kovo 5 d. prašyme pakeisti veikos kvalifikavimą D. N. prašoma kaltinimą pakeisti į šį, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), jis iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrai naudojamo antrojo aukšto balkono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išmetė V. S. priklausančius 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, tokiu būdu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimą V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtą.
13. Palyginus pirminį ir vėliau patikslintą kaltinimus, atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. kovo 5 d. prašymu yra keičiama tik dalis esminių faktinių aplinkybių, t. y. veikos padarymo būdas, padariniai, kas turėjo reikšmės ir veikos kvalifikavimui, tikslinamos nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko aplinkybės. Tačiau naujas kaltinimas iš esmės yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su tuo pačiu įvykiu bei buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Šioje situacijoje keičiant dalį esminių aplinkybių arba jas tikslinant kaltinimas iš esmės tik individualizuotas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pakeistame kaltinime išdėstytos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo pirminiame kaltinime išdėstytų, yra formalus to paties įvykio, dėl kurio pareikšti kaltinimai, įvertinimas, neatsižvelgiant į subjekto elgesio formą ir jo santykio su veika esmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nurodė nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, t. y. kad minėtame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, ir taip iš dalies grindė vagystės bei viešosios tvarkos sutrikdymo eiliškumo atribojimą.
14. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė, nepažeisdama BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 2 dalies pagrindu pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė teismo posėdžio metu informavo proceso dalyvius apie prašymą pakeisti kaltinimą, o proceso dalyviai susipažino su pateiktu kaltinimu. Iškart po to teismas teiravosi, ar reikia laiko pasiruošti gynybai. Išteisintasis ir jo gynėjas šia teise nepasinaudojo. Išteisintasis sutiko su naujai pareikštu kaltinimu ir dėl BK 284 straipsnyje nustatytos veikos padarymo prisipažino. Taigi, aptariamu atveju matyti, kad kaltinamojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo teiginys, jog prokuroro pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą D. N., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, atitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę bei kaltinimo keitimo ribas, yra pagrįstas.
16. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Šis principas pažodine prasme reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas pakartotinai už tą patį pažeidimą. Platesne procesine prasme asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Šį principą Lietuvos nacionaliniu lygmeniu įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir kai kurios kitos nuostatos, o tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).
18. Non bis in idem principo aspektu taip pat akcentuotas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame nustatyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.
19. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad šioje byloje susidariusioje situacijoje – išteisinamuoju nuosprendžiu užbaigus baudžiamąjį procesą ir tuo pačiu teismo nutartimi pagal BPK 257 straipsnį prokurorui pranešus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jau yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, padarymo – sudaromos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą tam pačiam asmeniui dėl tų pačių veiksmų. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas D. N. dėl tos pačios veikos pažeistų non bis in idem principo nuostatas.
20. Įvertinant BPK 255 bei 256 straipsnių taikymą, svarbu pažymėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, jog pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį BPK 255, 256 straipsnių nuostatos dėl inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus BPK XXV skyriuje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas, spręsdamas inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo klausimą, turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pasisakyta, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-403-648/2016, 2K-389-511/2016). Taigi, BPK 256 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
21. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis prokurorės buvo apskųstas apeliacine tvarka, ji prašė apeliacinio teismo D. N. pripažinti kaltu pagal naujai prašyme pakeisti kaltinimą nurodytą veikos kvalifikavimą, t. y. BK 284 straipsnį.
22. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis BPK 256 straipsnyje įtvirtintos procedūros, iš esmės išnagrinėti prokurorės apeliacinį skundą ir, jei būtina, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (pvz., pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo tiriami bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai, įrodymų tyrimas atliekamas pažeidžiant BPK nuostatas), atlikti įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTktNjc3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-59-677/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-59-677/2017">2K-59-677/2017</a>).
23. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 255 bei 256 straipsnių nuostatas, ydingai nurodė, kad prašymu keisti kaltinimo kvalifikavimą siekiama inkriminuoti naują nusikalstamą veiką, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Pažymėtina, kad tik teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 255, 256 straipsniai), reglamentuojantį prokuroro teisę pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kas iš esmės sutrukdė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą teismo nutartį, o tai laikytina esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis), kurie gali būti ištaisyti tik iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
