Baudžiamoji byla Nr. 2K-75-222/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50533-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams, 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistosios J. G. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistas 1031,93 Eur žalos atlyginimas.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Taip pat šioje byloje nuteisti R. K. (R. K.) ir E. S., tačiau dėl jų priimti teismų nuosprendžiai kasacine tvarka neapskųsti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį nuteista už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, būtent: 2018 m. spalio 19 d. apie 23.00 val. pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodama elementarias moralės bei elgesio normas, veikdama bendrininkų grupe su R. K. ir E. S., prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), ir šalia esančių gyvenamųjų namų, siekdama įbauginti ir sumušti D. T. (D. T.) bei jo draugus dėl D. T. rašytų SMS žinučių R. K. draugei, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Bendrininkai kumščiais ir kojomis smūgiavo A. K., taip sukėlė jam fizinį skausmą. R. K. kumščiais ir kojomis smūgiavo D. T., šiais savo veiksmais padarė jam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą pakaušyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. R. K. baugino peiliu ir vaikėsi bėgančius nuo jo A. K., J. B. ir A. V.. Netrukus po to J. G., R. K. ir E. S. be jokios dingsties užpuolė atsitiktinai pro šalį einantį ir įvykį mačiusį T. S., šiam sudavė daugybinius smūgius į galvą, kitas kūno vietas. E. S., sugriebęs už striukės T. S., sviedė jį į stovintį automobilį, o J. G. peiliu vieną kartą dūrė T. S. į krūtinės ląstą, dėl to jam buvo padaryta krūtinės ląstos kairės pusės kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda ir pažeistas kairiojo plaučio trečias segmentas, kraujas ir oras pateko į kairiąją pleuros ertmę, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip J. G. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą T. S. ir pažeidė viešąją tvarką.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios J. G. gynėjas advokatas D. Kurpavičius prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžius: J. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat pakeisti J. G. paskirtos bausmės rūšį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzE2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-716/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-716/2007">2K-716/2007</a>, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Iš esmės apkaltinamasis nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiami prielaidomis ir spėjimais, be to, teismų padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismų nuosprendžiuose nurodoma, jog J. G. buvo aktyvi įvykio dalyvė, tačiau vaizdo įraše, kuris objektyviausiai atspindi įvykio aplinkybes, tai neužfiksuota, J. G. nebuvo nei konflikto iniciatorė, nei skatintoja. Apeliacinės instancijos teismo teiginių dėl chuliganiško J. G. vaidmens bylos duomenys nepatvirtina, vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog nuteistoji J. G. visą laiką rankoje laikė peilį, todėl nesuprantama, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas šį faktą nustatė (nurodė nuosprendyje). Aktyvia konflikto dalyve J. G. tapo tik po pavartoto prieš ją smurto, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Toliau kasaciniame skunde analizuojami įvykio fragmentai (konflikto eiga), užfiksuoti vaizdo įraše, ir teigiama, kad šios aplinkybės neatitinka nurodytųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nes pagal vaizdo įrašą akivaizdu, jog J. G. veiksmai buvo gynybinis atsakas į T. S. pavartotą fizinį smurtą. Nors J. G. reakcija buvo nepateisinama, tačiau jos veiksmai užsimojant ir smogiant (duriant peiliu) negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, siekiant demonstruoti aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą ir pan. Taigi, nuteistosios J. G. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį T. S. dingstis besąlygiškai buvo asmeninio pobūdžio paskatos. Susidariusioje konfliktinėje situacijoje teismai, J. G. veiksmus vertindami kaip chuliganiškus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose, 331 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų reikalavimų išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įvertinti visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir išdėstyti teisinius tokio vertinimo argumentus. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai atliko tik kaltinančių įrodymų tyrimą, nepašalino abejonių, nenagrinėjo bylos įrodymų sąsajumo ir patikimumo aspektais, išvadą dėl J. G. kaltės (jos elgesį konflikto metu) grindė abejonių keliančiomis formuluotėmis, prielaidomis, spėjimais ir taip padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o išvadą dėl chuliganiškų J. G. veiksmų teismai padarė analizuodami ne visą konflikto eigą ir nuteistosios vaidmenį jo metu, o tik atskirus konflikto epizodus, todėl neatspindėta J. G. elgesio esmė. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik deklaratyviai ir formaliai, neišdėstęs argumentų, sprendė, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl aktyvaus J. G. elgesio įvykio metu yra pagrįstos ir teisingos.
2.3. Tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, tačiau šios nuostatos neįgyvendintos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip ir liko neaišku, kokias faktines aplinkybes, susijusias su žalos nukentėjusiajam T. S. atlyginimu, nustatė teismas. Nukentėjusiojo T. S. pasirašyto pareiškimo, jog nuteistoji atlygino jam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, teismas nepripažino pakankamu įrodymu, tačiau neaišku, kokį aiškesnį bei akivaizdesnį įrodymą reikia pateikti norint įrodyti žalos atlyginimo faktą. Be to, teismas, abejodamas dėl šio fakto, turėjo galimybę į teismo posėdį kviesti nukentėjusįjį ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Taip pat nepagrįstas ir neteisingas yra apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, jog nuteistoji J. G. neatlygino nuostolių Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, kadangi ji visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą sumokėjo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iki procesinio sprendimo priėmimo. Šiuo atveju susiklostė paradoksali situacija – nuteistoji atlygino visą turtinę bei neturtinę žalą iki procesinių sprendimų priėmimo, tačiau teismas minėtos aplinkybės nepripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, atmetė skundo teiginį dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės –prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką – buvimo. Neaišku, kuo paremta teismo išvada, kad nuteistoji J. G. menkino savo bei kitų nuteistųjų vaidmenį padarant nusikaltimą, dalį aplinkybių nutylėjo. Esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be papildomo tyrimo ir esamų duomenų įvertinimo, taip pat be papildomų naujų duomenų paieškos kaltinantiems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę. Nuteistoji J. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Nors teismo nuosprendžiuose nurodyta, kad neatsiprašė nukentėjusiojo T. S., tačiau šio 2019 m. vasario 28 d. pareiškimas įrodo priešingas aplinkybes. Be to, J. G. tiek atlygino nukentėjusiajam T. S. visą neturtinę bei turtinę žalą, tiek sumokėjo visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Taigi, teismų nuosprendžių dalys dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi bei savo noru padarytos žalos atlyginimo) nebuvimo yra nepagrįstos ir turi būti pakeistos.
2.5. Esant minėtoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms J. G. galėjo būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos, nes tam, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, yra pagrindas. Net ir tuo atveju, jei nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, yra pagrįsta galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. J. G. anksčiau nebuvo teista, bausta tik administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nėra susiję su inkriminuotomis veikomis, po nusikaltimo padarymo ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę bei neturtinę žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, suprato savo veiksmų neteisėtumą, gailėjosi tokio savo poelgio, pripažino sužalojusi nukentėjusįjį peiliu, savo kaltės (paties fakto) neneigė. Nuteistosios elgesys buvo labiau spontaniškas, užtruko tik kelias akimirkas, peiliu ji sudavė tik vieną smūgį, kuris iš esmės labiau laikytinas gynybine reakcija. Nuteistoji dirba, viena pati išlaiko mažametį vaiką, ji turi sveikatos sutrikimų. Aptartos aplinkybės, apibūdinančios J. G. asmenybę, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad padaryti nusikaltimai tikrai nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant J. G. švelnesnės, negu nurodyta sankcijoje, rūšies bausmę – laisvės apribojimą. J. G. paskirta bausmė yra neteisinga – neproporcingai griežta, o teismai bausmės skyrimo tinkamai nemotyvavo, reikiamai neįvertino bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
3.1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nuteistosios J. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota netinkamai. Teisingam šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbus motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsitiktinai nusikaltimo vietoje atsidūrusiam nukentėjusiajam T. S. sunkus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje buvo padarytas esant menkavertei priežasčiai, o smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę buvo visiškai neadekvatus veiksmas toje situacijoje: R. K., E. S. ir J. G. bendrais veiksmais užpuolė pro įvykio vietą atsitiktinai einantį jiems nepažįstamą T. S. ir prieš jį panaudojo intensyvų smurtą, o nukentėjusysis, būdamas neblaivus, nuo jų bandė gintis, suduodamas smūgius rankomis bei bandydamas įspirti J. G.. Po nepavykusio T. S. bandymo įspirti J. G. smūgiavo jam peiliu į krūtinę. Iš byloje esančio vaizdo įrašo iš įvykio vietos matyti, kad nukentėjusysis J. G. nelaikė sugriebęs, jai nereikėjo nuo jo išsivaduoti ar apsiginti ir ji savo veiksmais tik siekė pademonstruoti savo pranašumą. Pažymėtina, kad J. G. viso konflikto metu rankoje laikė į įvykio vietą iš anksto atsivežtą peilį, juo mosikavo ir buvo pasirengusi bet kada jį panaudoti. Prieš įvykį tarp nukentėjusiojo T. S. ir nuteistosios nebuvo jokių asmeninių santykių, jie nebendravo ir nebuvo pažįstami. Taigi, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad J. G. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl asmeninio pobūdžio dingsties – keršto, pykčio ar kitokių paskatų, kilusių iš jų asmeninių santykių.
3.2. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai ir deklaratyviai teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, ir savo sprendimus grindė prielaidomis bei spėjimais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, jame išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat bausmės skyrimo motyvai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų nuostatos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus duomenis: nukentėjusiųjų, kaltinamųjų, liudytojų parodymus, vaizdo įrašą, specialisto išvadas, kitus dokumentus; šiuos duomenis įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nei nuteistoji, nei jos gynėjas neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimo ir nepateikė teismui jokių papildomų dokumentų ar duomenų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir pripažino, kad jame padarytos išvados dėl J. G. kaltės, veikos kvalifikavimo, bausmės yra pagrįstos ir teisingos, o vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas, byloje nėra, kasatoriui nepriimtinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
3.3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai be pagrindo nepripažino nuteistosios J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat nepagrįsti. Nors nuteistoji J. G. ir pripažino, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S., tačiau nepripažino teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo elgesį aiškino kaip gynybą, neigė buvus chuliganiškas paskatas, menkino savo ir kitų nuteistųjų vaidmenį padarant nusikaltimus, be to, ji nebuvo nuoširdi, nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytą žalą atlygino tik iš dalies, todėl teismai padarė teisingą išvadą, kad tokia J. G. pozicija negali būti vertinama kaip kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3.4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad J. G. pateikė nukentėjusiojo T. S. pasirašytą pareiškimą, jog ji atlyginusi jam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau kokią pinigų sumą ir kada nukentėjusiajam sumokėjo – nenurodyta. Be to, apklausiamas teisme T. S. nepatvirtino, kad nuteistoji jo atsiprašė. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš J. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisė atlyginti 1031,93 Eur už nukentėjusiojo T. S. gydymą. Nors kasatorius teigia, kad nuteistoji visą priteistą pinigų sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai sumokėjo, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo ir iki šiol nėra. Dėl to nėra ir teisinio pagrindo pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas teismai taip pat taikė tinkamai, pagrindų taikyti nuteistajai J. G. BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.
3.5. Gynėjo kasacinio skundo argumentai iš esmės tapatūs argumentams, nurodytiems jo apeliaciniame skunde. Iš Lietuvos apeliacinio teismo, išnagrinėjusio šią bylą apeliacine tvarka, nuosprendžio matyti, kad visas skunde nurodytas aplinkybes teismas išnagrinėjo, dėl esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai bei motyvuotai pasisakė ir apeliacinį skundą pagrįstai atmetė. Taigi, apeliacine tvarka byla išnagrinėta nepažeidžiant bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK reikalavimų pažeidimais ir J. G. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad J. G. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmai peiliu smogiant nukentėjusiajam T. S. buvo gynybiniai, t. y. atsakas į jo pavartotą fizinį smurtą. Kasatoriaus manymu, teismų išvados dėl chuliganiškų paskatų neatitinka bylos aplinkybių, paremtos prielaidomis, bet ne tai patvirtinančiais įrodymais. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teigiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (nusikalstamos veikos kvalifikavimą) remiamasi ne teismų nustatytomis ir nuosprendžiuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o nurodomos tos aplinkybės, kurias tvirtino esant nuteistoji, taip pat teigiant, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus (ypač akcentuojamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio eiga) ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, keliamus nuosprendžio surašymui.
6. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribos – priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrinti teisės taikymo aspektu. Dėl to nuteistosios J. G. gynėjo kasacinio skundo dalis, skirta teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimui, įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą, nagrinėjama tik tiek, kiek atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. tiek, kiek yra susijusi su esminiais skunde nurodytų BPK normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą ir teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimais. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai (BPK 369 straipsnio 2 dalis), sprendžiama pagal teismų nustatytas ir nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes.
7. Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad nuteistoji J. G. sužalojo nukentėjusįjį ne dėl chuliganiškų, o asmeninių paskatų, kad atliktų nusikalstamų veiksmų dingtis buvo pyktis ir atsakas į nukentėjusiojo veiksmus, kad jos versiją dėl įvykio aplinkybių patvirtina vaizdo įrašo duomenys, buvo nurodyti ir jos gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, išsamiai patikrino bylą – iš naujo įvertino visus bylos įrodymus ir priimtame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo.
8. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad J. G. aiškintis konfliktinės situacijos vyko su savimi turėdama peilį, buvo aktyvi gatvėje vykusio konflikto dalyvė, turėdama peilį ėmė vytis D. T., A. K. smūgiavo į galvą, E. S. mušant T. S. nuo jo neatsitraukė. Šio įvykio metu T. S. nebuvo agresyvus, stebėjo konfliktą iš šalies, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nelaikė sugriebęs J. G., o ši viso konflikto metu rankoje laikė peilį, jį ir panaudojo. Teismų nuosprendžiuose taip pat nustatyta, kad nuteistoji J. G. savo veiksmais siekė ne išsivaduoti nuo nukentėjusiojo T. S. ar apsiginti, o pademonstruoti savo pranašumą, nes šis jokios grėsmės nekėlė, įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai ir buvo ne tik mušamas, bet ir J. G. – smogiant peiliu – sunkiai sužalotas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių nustatymą grindė liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, detaliai išanalizuota vaizdo įrašo medžiaga (kuri buvo peržiūrėta ir įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme), iš dalies pačios nuteistosios parodymais, kitais bylos duomenimis. Daryti kitokias išvadas dėl byloje įrodinėtinų faktų, kuriais grindžiama J. G. kaltė, nustatymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė visus bylos įrodymus: apklausė kaltinamuosius, liudytojus, peržiūrėjo vaizdo įrašo medžiagą, paskelbė dokumentus ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai), įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, išnagrinėdamas tiek teisinančias, tiek kaltinančias aplinkybes. Taigi teismų pateiktas įrodymų vertinimas ir išvados dėl kasatoriaus ginčijamų faktinių aplinkybių nustatymo atitinka įrodymų turinį, o įrodymai įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
10. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, kad J. G. pagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, priėmė nuosprendį, kurio turinys atitinka BPK 331 straipsnyje nustatytus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Pagal byloje nustatytas ir teismų nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes J. G. veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto taikymo
11. Kasaciniu skundu prašoma pripažinti nuteistosios J. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasatoriaus manymu, teismų išvados dėl paminėtos pirmosios aplinkybės nebuvimo neaišku kuo grindžiamos, o esant prieštaringiems gynybos ir kaltinimo įrodymams pirmenybė suteikta pastariesiems. Teigiama, kad antrosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimas taip pat nepagrįstas, nes nukentėjusiojo T. S. pareiškimas patvirtina žalos atlyginimo jam faktą bei nuteistosios atsiprašymą, o žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (nukentėjusiojo gydymo išlaidas), kasatoriaus teigimu, nuteistoji atlygino.
12. Šie kasacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
13. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, jeigu teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis parodo kritinį asmens požiūrį dėl nusikalstamos veikos ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi atlyginti žalą, kitaip sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).
14. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345/2013">2K-345/2013</a>, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345/2013">2K-345/2013</a>, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019).???
15. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios J. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nuoširdaus gailėjimosi bei savanoriškos žalos atlyginimo ir spręsdamas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo, motyvuotai, remdamasis bylos aplinkybėmis, paaiškino, kad nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tik iš dalies teisingus parodymus, viso proceso metu menkino savo vaidmenį padarant nusikaltimą, taip pat nėra duomenų apie Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistos 1031,93 Eur dydžio sumos atlyginimą.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasatoriaus teiginius dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir tiksliai nurodė įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, parodančias atsainų nuteistosios požiūrį į savo nusikalstama veika sukeltus padarinius, sau naudingą įvykio aplinkybių interpretavimą panaudojant peilį, neteisingus parodymus apie nukentėjusiojo T. S. elgesį, siekiant pateisinti savo smurtinius veiksmus ir pan. Teismas, išanalizavęs J. G. parodymų turinį, nustatė, kad jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Be to, kasatoriaus argumentas dėl formalaus atsiprašymo T. S. atžvilgiu taip pat buvo aptartas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje – nepaisant nukentėjusiojo 2019 m. vasario 28 d. pareiškime, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nurodyto patvirtinimo apie atsiprašymą, tokios aplinkybės pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu ne tik kad nepatvirtino, bet ją ir paneigė nurodydamas, kad J. G. žodžiu neatsiprašė (2 t., b. l. 179). Pažymėtina, kad ir iš nuteistosios J. G. gynėjo skundo aišku, kad yra ginčijamos teismo išvados dėl jos kaltumo ir tai susiję su kaltinančių aplinkybių neigimu remiantis J. G. pozicija (kartu – ir parodymais), todėl teigti, kad nuteistoji visiškai prisipažino, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių teismai pagrįstai nepripažino J. G. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
17. Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriško žalos atlyginimo nukentėjusiajam – pripažinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios J. G. pateiktą 2019 m. vasario 28 d. T. S. pasirašytą pareiškimą teismai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas įvardijo konkrečius minėto rašytinio pareiškimo trūkumus, t. y. jame nėra nurodytas atlygintos piniginės sumos dydis, žalos atlyginimo data, o dalis rašte tvirtinamų aplinkybių (dėl susitaikymo ir atsiprašymo) buvo paneigtos paties T. S.. Šiuo atveju teismo diskrecija pripažinti ar ne atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, įgyvendinta tinkamai. Teismų praktikoje dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo išaiškinta, kad, siekiant pripažinti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visa žala privalo būti atlyginta iki teismo nuosprendžio priėmimo arba bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir tik išimtiniais atvejais dalinis žalos atlyginimas laikomas tinkamu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju J. G. gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje (baigiamojoje kalboje) nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sumokėta 5000 Eur, tačiau nuteistoji nepateikė tai patvirtinančio mokėjimo nurodymo ar kitų objektyvių duomenų, nurodančių tikrąjį žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nėra duomenų, jog Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra atlyginta 1031,93 Eur pirmosios instancijos teismo iš J. G. priteistų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad tokia apeliacinio teismo išvada neteisinga, o žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginta, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių 1031,93 Eur sumos sumokėjimą ar kitas nuteistosios pastangas atlyginti likusią padarytos žalos dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl J. G. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nepripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – motyvuotas, teisės taikymo pažeidimas nepadarytas.
Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo
18. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti nuteistajai J. G. patikslintą bausmę (nustatant kitą jos rūšį – laisvės apribojimą) pritaikius BK 62 straipsnį arba BK 54 straipsnio 3 dalį nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde teigiama, jog turi būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos, tačiau iš skundo turinio matyti, kad keliamas būtent BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas.
19. Nagrinėjamu atveju nuteistajai, padariusiai BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, paskirtos atitinkamai trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų.
20. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
21. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-49/2012). BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTExLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-511/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-511/2010">2K-511/2010</a>, 2K-289/2011). BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis.
22. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018).
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajai paskirtos bausmės, priimtame nuosprendyje argumentavo, kodėl netaikytinos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir nesutikti su šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, taigi nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų bent formali galimybė skirti švelnesnę bausmę.
24. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat išsamiai aptartas ir išaiškintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nagrinėjamos bylos kontekste. Teismas savo ruožtu įvertino bausmei skirti aktualias byloje nustatytas faktines aplinkybes (nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiojo palikimą nesuteikiant pagalbos, J. G. aktyvų vaidmenį konflikto metu), nuteistosios teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias asmenybę savybes, jos elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiojo T. S. poziciją dėl J. G.. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl teisingos (ne per griežtos) bausmės, kurią paskyrė pirmosios instancijos teismas, paremtos bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bausmei paskirti, ir yra motyvuotos.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nešvelnindamas kasatoriui paskirtos bausmės ir darydamas išvadas, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį, teisingai aiškino šių baudžiamojo įstatymo normų nuostatas. Švelninti nuteistajai paskirtas bausmes kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
26. Nenustačius pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
Dalia Bajerčiūtė
