Dėl kurių jo padalijimas natūra yra negalimas ir iš esmės pažeistų šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimą

Nr. DOK-1299/2020

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00369-2018-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 13 d. gautu atsakovo M. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovas M. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš dalies pakeistas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo M. K. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalyje 7 punkte; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei J. K. iš atsakovo priteista 12 464,30 Eur kompensacijos už tai, kad ji įvykdė bendrą šalių prievolę bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, yra nepagrįsta, be to, visiškai nemotyvuota ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte; apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio atsakovo apeliacinio skundo argumento; apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, spręsdamas dėl turto padalijimo natūra nepriimtinumo, nenustatinėjo, kokios paskirties yra dalijamas turtas, ar yra priežasčių, dėl kurių jo padalijimas natūra yra negalimas ir iš esmės pažeistų šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimą; byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes ieškovė su teisėjais buvo susijusi darbo ir kitokias santykiais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą; grąžintinas iš dalies sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Šedbaro advokatų profesinei bendrijai (į. k. 303321402) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovą 2020 m. kovo 12 d. per EPP.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas