Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. apeliacinis skundas atmestas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-4-511/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67681-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;

2.4.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

išteisintajam A. I., jo gynėjui advokatui Mariui Navikui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu A. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį esant BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytai aplinkybei ir baudžiamoji byla jam nutraukta. A. I. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo, taip pat civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. I. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, būtent: 2017 m. gruodžio 26 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventine V. V. metu rankomis žnaibė jos kūną, koja prispaudė ją prie lovos ir smaugė, draskė (žnaibė) ranka jai veidą, koja spyrė jai į nugaros sritį; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, buto virtuvėje, pargriovęs V. V. ant grindų, spaudė jos rankas, peiliu braukė jai kaklą; tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. V. odos nubrozdinimus kakle, dilbiuose, plaštakose, kairės alkūnės linkyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas alkūnėse, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. I. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, būtent: 2017 m. gruodžio 26 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu peiliu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo sugyventinės V. V. sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio, 320 ir 332 straipsnių pažeidimus.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. posėdyje prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pridėtas kasatorės ir A. I. susirašinėjimas elektroniniu paštu bei išteisintojo rašytiniai paaiškinimai dėl šio susirašinėjimo. Šis klausimas buvo išspręstas tenkinant nukentėjusiosios ir išteisintojo gynėjo prašymus BPK 324 straipsnio 2 dalyje reglamentuotoje prašymų stadijoje. Iš minėto apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo matyti, kad šio posėdžio metu nebuvo padarytas pranešimas, kuriame išdėstoma bylos esmė, o klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio protokolo arba jo dalių perskaitymo apskritai nebuvo sprendžiamas. Be to, neatlikęs šių procesinių veiksmų, teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, nepaskelbęs apie kolegijos sprendimą savo iniciatyva atlikti įrodymų tyrimą bei nepasiteiravęs proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokole taip pat konstatuota, jog „daugiau prašymų dėl įrodymų tyrimo nėra“, nors proceso dalyviams prieš tai nebuvo sudaryta galimybė tokius prašymus pareikšti, t. y. įrodymų tyrimo atlikimo būtinumo bei apimties klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas. Protokole nurodyta, jog „dalinis įrodymų tyrimas baigiamas“, nors prieš tai nebuvo paskelbta apie sprendimą jį atlikti. Taigi posėdyje dalinis įrodymų tyrimas teismo iniciatyva buvo atliktas aiškiai per ankstyvoje stadijoje – parengiamosios apeliacinės instancijos teismo posėdžio dalies pabaigoje, o aptartas BPK 324 straipsnyje nustatytos tvarkos ignoravimas bei jos eiliškumo reikalavimų nesilaikymas suvaržė įstatymu garantuotas nukentėjusiosios teises laiku reikšti nuomonę įrodymų tyrimo atlikimo klausimu, ji neturėjo galimybių pasiruošti parengti klausimus išteisintajam ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

3.3. Esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2019 m. gegužės 22 d. posėdyje prie baudžiamosios bylos pridėjęs nukentėjusiosios ir A. I. susirašinėjimą elektroniniu paštu, susidedantį iš 82 puslapių, bei išteisintojo rašytinius paaiškinimus dėl šio susirašinėjimo, taip pat jį apklausęs dėl to, nepateikė jokio šių duomenų teisinio vertinimo, nors pats teismas, pridėdamas šiuos dokumentus prie bylos, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą, savaime pripažino juos susijusiais su byla, o nukentėjusioji ir jos atstovas baigiamosiose kalbose skyrė daug dėmesio jiems aptarti. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai buvo vertinami atskirai nuo apeliacinės instancijos teisme ištirtos naujai gautos rašytinės medžiagos ir duomenų, todėl teismo išvada dėl būtinosios ginties situacijos buvimo pripažintina nepagrįsta – padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų šiuo klausimu aplinkybių.

3.4. Nukentėjusioji savo apeliacinį skundą argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotą būtinosios ginties situacijos buvimą paneigia dar iki nuosprendžio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nurodyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (2 t., b. 1. 99–101). Šiame baudžiamajame procese ji buvo įtariama tuo, kad buitinio konflikto su savo sugyventiniu metu, iš virtuvinių peilių stovo paėmusi vieną iš peilių, sakydama „papjausiu“, užsimojo peiliu ir padariusi ne mažiau kaip 10 mostų nubrozdino A. I. kairę ranką, petį ir kaklą, dėl to nukentėjusiajam (A. I.) padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi šiame procese buvo tiriama A. I. pateikta įvykių versija, tačiau nenustatyta, kad kasatorė atliko jai inkriminuotus veiksmus. Minėtame prokuroro nutarime konstatuota, kad „ikiteisminio tyrimo metu negauti duomenys, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog V. V. veikė tyčia, siekdama sutrikdyti A. I. sveikatą. Duomenys, kurie patvirtintų nukentėjusiojo A. I. nurodomas aplinkybes, tyrimo metu negauti“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo padarytos priešingos išvados – kasatorė buvo apkaltinta prieš A. I. atlikusi veiksmus, dėl kurių anksčiau buvo reabilituota. Šie klausimai sudarė reikšmingą nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentacijos dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio vieno esminių apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakė, taip padarydamas esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais

5. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų, šio teismo padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 3, 4 dalių bei 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimų.

6. Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir teismo procesą, vykusį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti, tačiau esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos asmens (nukentėjusiosios V. V.) teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

7. BPK 324 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, šių proceso reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė. Iš bylos medžiagos (2019 m. gegužės 6 d., gegužės 22 d. teismo posėdžio protokolų) matyti, kad, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegijos pirmininkas paklausė atvykusių į posėdį asmenų, ar jie turi prašymų. Nukentėjusioji V. V. pareiškė prašymą pridėti jos ir išteisintojo A. I. susirašinėjimą elektroniniu paštu. Kitiems proceso dalyviams pasisakius dėl pareikšto prašymo, teismas byloje padarė pertrauką suteikdamas galimybę tiek nukentėjusiajai, tiek išteisintajam pateikti visus (o ne dalį) tarpusavio susirašinėjimo dokumentus ir tada spręsti, ar pateiktas prašymas susijęs su byla. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. gegužės 22 d., teismas protokoline nutartimi patenkino proceso dalyvių prašymus ir prie bylos pridėjo nukentėjusiosios V. V. pateiktą susirašinėjimą su A. I. bei išteisintojo A. I. rašytinius paaiškinimus dėl šio susirašinėjimo. Tačiau, išsprendus proceso dalyvių prašymus (BPK 324 straipsnio 2 dalis) bei teismui pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo padarytas vieno iš teisėjų pranešimas, kuriame išdėstoma bylos esmė, taip pat nebuvo pasiteirauta, ar proceso dalyviai turi prašymų perskaityti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar šio teismo teisiamojo posėdžio protokolą arba jų dalis. Iš 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo aišku, kad po prašymų išsprendimo posėdyje teismas paskelbė apie atliekamą įrodymų tyrimą dėl pridėtos prie bylos medžiagos, uždavė su tuo susijusius klausimus išteisintajam A. I., kitiems proceso dalyviams taip pat suteikė teisę užduoti jam klausimus, po to paklausė proceso dalyvių, ar jie turi daugiau prašymų dėl įrodymų tyrimo nagrinėjamoje byloje, tačiau proceso dalyviai tokių prašymų neturėjo. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas, prieš nuspręsdamas atlikti įrodymų tyrimą, proceso dalyvių nuomonės dėl to neišklausė, tačiau proceso dalyviai turėjo galimybę aktyviai dalyvauti įrodymų tyrime, ši jų teisė nebuvo suvaržyta. Nors nebuvo padarytas pranešimas, kuriame išdėstoma bylos esmė, taip pat nebuvo pasiteirauta, ar proceso dalyviai prašo perskaityti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar šio teismo teisiamojo posėdžio protokolą arba jų dalis, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys ir bylos esmė proceso dalyviams buvo gerai žinomi, be to, tiek išteisintasis, tiek nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme naudojosi advokatų teisine pagalba. Pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 324 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų, keliamų pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, nes proceso dalyvių teisių jie nesuvaržė ir neturėjo esminės reikšmės priimtam teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

8. Atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl, kasatorės nuomone, padaryto esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, t. y. kasacinės instancijos teismas tikrina, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir ar baudžiamojo proceso metu nepadarė esminių BPK pažeidimų. Dėl to kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-307-689/2019). Dėl šių argumentų kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis, teismui juos pripažįstant įrodymais ir vertinant nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi vidiniam įsitikinimui susiformuoti būtina sąlyga – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.).

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

11. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui patenkinus proceso dalyvių prašymus, prie bylos buvo pridėti tiek nukentėjusiosios V. V. pateikti jos ir išteisintojo susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai, tiek išteisintojo A. I. rašytiniai paaiškinimai dėl šio susirašinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl šių dokumentų jokių motyvuotų išvadų nepateikta. Iš minėto nukentėjusiosios V. V. ir išteisintojo A. I. susirašinėjimo turinio matyti, kad išteisintasis nori susitaikyti su nukentėjusiąja, prašo jos atleidimo už „negražius dalykus“, tačiau susirašinėjime nėra nurodoma tokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teismų išvadoms dėl bylai svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Todėl šiuo atveju tai, kad apeliacinės instancijos teismas, manydamas, jog pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys bylai teisingai išspręsti nėra reikšmingi, nutartyje nepateikė jų teisinio vertinimo, nelaikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu.

12. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-10-976/2016). Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į svarbiausius apeliantės V. V. apeliacinio skundo argumentus buvo atsakyta.

13. Nors kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimo nutraukti V. V. ikiteisminį tyrimą, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina, nes tam prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys (nutarties 12.7 punktas). Pažymėtina, kad minėtas prokuroro nutarimas neįpareigojo teismo išspręsti kito asmens (šiuo atveju išteisintojo A. I.) baudžiamosios atsakomybės klausimo, vadovautis būtent prokuroro išvadomis ir argumentais dėl V. V.; nagrinėjamu atveju minėtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. V. sprendžiant dėl A. I. kaltės teismui prejudicinės reikšmės neturi. Kaip jau pirmiau minėta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas priimant nuosprendį yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas aiškinosi minėtame prokuroro nutarime išdėstytas aplinkybes, pakankamai išsamiai tikrino tiek nukentėjusiosios, tiek išteisintojo pateiktas skirtingas įvykio versijas, nagrinėjo bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis tiek atskirai, tiek juos lygindamas tarpusavyje ir motyvuotas išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis