Administracinė byla Nr. eI3-1186-872/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,
dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatei Ievai Darandei ir advokato padėjėjui Martynui Dovidavičiui,
atsakovo atstovei Rūtai Švickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ ir N. A. skundus atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės bioenergija“, uždaroji akcinė bendrovė „Timbersita“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sugintų ruoša“ (toliau – ir Bendrovė, Paramos gavėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-142 (AG-25/07-2020) (toliau – ir Komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SKP-99,,Dėl UAB „Sugintų ruoša“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas); 3) Bendrovės atžvilgiu taikyti 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuojant, kad suėjo 4 m. patraukimo atsakomybėn terminas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja UAB „Sugintų ruoša“ nurodo, jog NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas nutraukti sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, sukuriantis didžiulę žalą Bendrovei, jos darbuotojams ir valstybei, o Komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas yra nekonkretus, nes iš jo turinio neaišku, kokiais konkrečiais pažeidimais ji yra kaltinama, dalis argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, neišsamūs, sprendime motyvuojama deklaratyviais teiginiais, ignoruojami jos argumentai.
Bendrovė pateikė teisingą informaciją, taip pat neslėpė informacijos, turinčios reikšmės priimti sprendimą suteikti paramą ir išmokėti paramos lėšas arba tinkamai vykdyti paramos paraiškos ir projekto kontrolę. Pareiškėja veikė tuo pačiu adresu, kaip ir kiti paramos gavėjai, tai buvo vertinama 2013 m. ir 2015 m., tačiau ši aplinkybė nei vienu atveju nebuvo vertinama kaip pažeidimas ar faktas, įrodantis sąsajumą su kitais subjektais. Bendrovė kartu su UAB „Šilutės bioenergetika“ vykdė tą pačią veiklą, tačiau jos visiškai negalima sieti su N. A. ir UAB „Timbersita“ projektais, todėl NMA teiginys, kad vienas projektas buvo išskaidytas į keturis, yra nepagrįstas ir nelogiškas. Tarp minėtų subjektų nebuvo ir funkcinio ryšio – veiklos nesavarankiškumo, todėl Agentūros kriterijus jos atžvilgiu buvo taikomas nepagrįstai, nedetalizuojant objektyviais duomenimis bei įrodymais. Faktas, jog bendrovės buvo įsteigtos ir įregistruotos tą pačią dieną, negali būti laikomas pažeidimu, be to šis faktas Agentūrai buvo žinomas, kadangi NMA 2013 m. vykdė vertinimą, o 2015 m. atliko tyrimą.
NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas prieštarauja įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintiems principams, kurie yra privalomi viešojo administravimo subjektams įgyvendinant jiems priskirtas funkcijas.
Jos teigimu, buvo pažeista pareiškėjos teisė apsiginti, nes išdėstytų aplinkybių vertinimas ir pažeidimų nustatymas yra nesuprantamas, formalus, su daug neatitikimų. Nėra aišku, kuo konkrečiai Bendrovė yra kaltinama, kaip ir visiškai neaiškios Agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) itin formaliai atliktos administracinės procedūros. Taip pat Agentūros administravimo veiksmuose yra aiškios ir neginčijamos dviprasmybės, priimti sprendimai ir veiksmai atlikti nerūpestingai, neatidžiai, nesilaikant gerojo administravimo principo, klaidinant Bendrovę, nesilaikant pareigos aktyviai padėti paramos gavėjams (UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergetika“, UAB „Timbersita“ ir N. A., toliau – ir Paramos gavėjai) siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į paramą. Agentūra netinkamai vadovavosi ir nepagrindė sprendimo teisės aktais, pažeidė normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Bendrovei taikomos priemonės buvo neproporcingos ir neadekvačios. Agentūra, spręsdama dėl sankcijos, jos neindividualizavo ir tinkamai nemotyvavo, nevertino padaryto pažeidimo sunkumo, jo pobūdžio, pažeidimo padarymą lėmusių aplinkybių. Pareiškėjai neaišku, kodėl skirta griežčiausia sankcija, nors projektą praktiškai įvykdė pagal savo įsipareigojimus, paramos sutartį ir programos priemonių tikslus bei turinį.
Jeigu pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, jo padarymo ir baigtumo laikas turi būti 2011 m. lapkričio 29 d., kai buvo pateikta paraiška, o senaties termino suėjimo diena – 2015 m. lapkričio 29 d. Jeigu būtų pripažinta, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, 4 m. senaties terminas būtų suėjęs 2017 m. liepos 12 d. konstatavus pažeidimą.
Pareiškėjas N. A. (toliau – ir Paramos gavėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21R-175 (AG-26/06-2020) (toliau – ir Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas); 2) panaikinti NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SKP-100,,Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas); 3) jo atžvilgiu taikyti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuojant, kad suėjo 4 m. senaties terminas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Bendrovės skundas. Taip pat skunde nurodoma, jog nėra aiškus kaltės turinys ir objektyvūs duomenys. Nesuprantama, kuo remiantis Komisija darė išvadą, kad pareiškėjo susietumas su kitais trimis subjektais yra neabejotinas pagal geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninį kriterijus. Paramos gavėjų sąsajų dėstymas yra neatitinkantis padarytų išvadų dėl sąsajumo, todėl neaišku, su kuo konkrečiai jis yra siejamas. Pareiškėjas yra siejamas tik pagal geografinį ryšį, tačiau kyla klausimas, ar vienoje vietovėje veikiantys subjektai gali būti vertinami kaip pažeidėjai, įgiję paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir dėl to baudžiami maksimalia sankcija. Sprendimas dėl pareiškėjo sutarties nutraukimo akivaizdžiai neatitinka bylos faktinės situacijos, pagrįstos bylos medžiaga.
Pareiškėjo teigimu, nei viena institucija, kuri analizavo jo veiksmų turinį ir teisėtumą, konkrečiai neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus ir kada jis atliko, su kuo konkrečiai ir kokiais neteisėtais veiksmais jis kūrė dirbtines sąlygas. Nenurodoma ir to, kas yra tie keli subjektai, kuriuos sieja tie patys ryšiai ir kurių užtenka dirbtinių sąlygų sukūrimui, ar tarp tų subjektų pareiškėjas patenka, kokius teisės aktus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jis pažeidė.
Agentūros ir Ministerijos priimti sprendimai, atliktos administracinės procedūros prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei tarnybinės pagalbos, atsakomybės už priimtus sprendimus, gerojo administravimo principams.
2011–2012 m. NMA gavo paraiškas su išsamia, objektyvia, realia informacija apie visus Paramos gavėjus, 2011–2013 m. atliko Paramos gavėjų pateiktų paraiškų, duomenų įvertinimus ir pripažino juos tinkamais, sudarė paramos sutartis, kurių pagrindu, Paramos gavėjai investavo apie 40 proc. nuosavų lėšų. Asmeninėmis lėšomis didino bendrovių įstatinį kapitalą, realiai vykdė ūkinę veiklą, griežtai laikėsi sutarčių, visus pakeitimus atliko gavę NMA sutikimus. 2013 m. liepos 10 d. dėl tariamo sąsajumo buvo atliktas rizikos vertinimas, tačiau sąsajumas nebuvo nustatytas. 2015 m. birželio 3 d. buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas, kuriame sąsajumas taip pat nebuvo nustatytas, tačiau atlikus įvertinimą 2019 m. ir vertinant tas pačias aplinkybes, buvo nustatytas esminis pažeidimas. Dėl šių priežasčių NMA sprendimas laikytinas nesuprantamu ir neaiškiu. Pareiškėjo veiksmai nuo pat paraiškos pateikimo dienos Agentūros buvo tikrinami ir vertinami kaip atitinkantys sutarties ir teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtų veiksmų nėra.
Pareiškėjui taikomos priemonės (sankcijos) yra neproporcingos ir neadekvačios, nes Agentūra turėjo individualizuoti jas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau to nepadarė.
Jeigu Agentūros sprendimas būtų pripažintas pagrįstu, jo padarymo ir baigtumo laikas yra 2012 m. gegužės 31 d., o senaties termino suėjimo diena – 2016 m. gegužės 31 d. Net ir tuo atveju, jei laikytina, kad tariamas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, jo pabaigos data turi būti siejama su konkretaus projekto užbaigimo data – 2015 m. vasario 2 d., tad senaties terminas būtų suėjęs 2019 m. vasario 2 d.
Agentūra ir Ministerija buvo šališka, nes jų elgesys nuo paramos paraiškos pateikimo iki įtariamo pažeidimo išvadų patvirtinimo nepaaiškinamai pakito, kadangi vertinant tą patį klausimą, esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, jį įvertino visiškai priešingai. Taip pat skundą išnagrinėjo šališka Komisija. 2020 m. vasario 24 d. posėdžio metu Komisijos nariai rankose laikė segtuvus su iš anksto surašytu sprendimu. Be to, kiti trys administraciniai ginčai dėl Paramos gavėjų paramų susigrąžinimo, Komisijos jau buvo išnagrinėti ir priimti jiems nepalankūs sprendimai. Pareiškėjas Komisijos nariams pateikė nušalinimą, tačiau jis buvo atmestas.
Atsakovas NMA atsiliepime į UAB „Sugintų ruoša“ skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2011 m. lapkričio 29 d. gavo Bendrovės pateiktą paraišką Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 m. taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiška buvo įvertinta ir 2012 m. spalio 2 d. su pareiškėja buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001. Pareiškėja tapo Paramos gavėja, kuri įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001 „Pakaitinio kuro gamybos verslo vystymas “ (toliau – Kuro gamybos projektas), nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Kuro gamybos projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Sprendimas dėl sutarties nutraukimo visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. 2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą 2015 m. NMA neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu, pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurio pagrindu ir priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Vertinimas nebuvo priešingas, nes 2015 m. Agentūra negalėjo turėti surinkusi įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėja neatliko visų projekto keitimų ir neįvykdė visų įsipareigojimų su Agentūros sutikimu. 2013 ir 2015 m. NMA neturėjo ir net negalėjo turėti visų duomenų, kuriais grindžiamas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas, todėl ir nenustatė pareiškėjos padaryto pažeidimo.
Visus Paramos gavėjus sieja geografinis ryšys. NMA sprendime taip pat pagrindė Paramos gavėjų ekonominį ryšį (visi veiklą vykdo toje pačioje vietoje, bendrovės ir fizinis asmuo veikia kaip skirtingi asmenys, bet suderintai kaip grupė – tą pagrindžia veiklą rodantys dokumentai). Funkcinis ryšys taip pat detaliai pagrįstas sprendime, o asmeninis ryšys pagrindžiamas nurodant giminystės ryšiais susijusius pareiškėją ir Paramos gavėjus – UAB „Timbersita“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ – dėl steigimo proceso dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys, todėl akivaizdu, jog Agentūros sprendime yra detaliai pagrįstas pareiškėjos sąsajumas su kitais trimis Paramos gavėjais.
Bendrovė buvo išklausyta ne vieną kartą (teikė paaiškinimus), pareiškėja kelis kartus prašė atidėti posėdį, kad galėtų tinkamai susipažinti su nustatytu pažeidimu, todėl pareiškėja yra susipažinusi su sankcijos skyrimo aplinkybėmis.
Atsakovas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau – Metodika), nes NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo metu jau galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostata, nukreipianti į Metodiką. Tik surinkęs pakankamai įrodymų dėl dirbtinai sukurtų sąlygų, atsakovas priėmė skundžiamą NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Pažeidimas yra nuolatinio pobūdžio, nes buvo daromas nuo 2013 m. iki 2018 m.
NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime išsamiai aprašytos visos aplinkybės dėl sankcijos skyrimo. Skiriant sankciją Agentūra atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Nustatytas pažeidimas sudarė pagrindą skirti sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą ir ji skirta pagrįstai bei proporcingai.
Senaties terminas negali būti taikomas, nes pažeidimas buvo pradėtas 2013 m. ir baigtas 2018 m. lapkričio mėn., jis buvo daromas nuolat, todėl senatis pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn.
Tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teikdama išvadą Ministerijai, tiek priimdama skundžiamą sprendimą NMA įvertino visas pareiškėjos pateiktas aplinkybes ir visus veiksmus atliko nešališkai ir objektyviai. Komisija sprendime patvirtino, kad Agentūra aiškiai ir motyvuotai išdėstė tiek teisės aktus, reglamentuojančius susijusių asmenų kriterijus, tiek teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl susijusių asmenų, tiek teisės aktuose nustatytus paramos tikslus bei apribojimus, kuriuos pareiškėja pažeidė, tiek faktines aplinkybes, kurių pagrindu daromos išvados dėl Paramos gavėjų sąsajų.
Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo N. A. skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles. 2013 m. spalio 10 d. su pareiškėju buvo pasirašyta paramos sutartis ir pareiškėjas tapo Paramos gavėju. Tą pačią dieną Paramos gavėjas pasirašė su Agentūra Paramos sutartį Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 „Pakavimo ir fasavimo cecho atidarymas“ (toliau – ir Pakavimo ir fasavimo projektas). 2013 m. gruodžio 18 d. buvo gautas prašymas keisti investicijas, o 2014 m. sausio 9 d. susitarimu Agentūra leido keisti investicijas ir terminus. 2014 m. liepos 3 d. Agentūra gavo prašymą, kuriame pareiškėjas prašė leisti atsisakyti pastato statybos, o paramą panaudoti biriems produktams pervežti skirtos puspriekabės bei granulių /skiedrų pakavimo linijoms įsigyti. Agentūra neprieštaravo pakeitimams ir 2014 m. liepos 7 d. pasirašė susitarimą. Pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-MP001 kompensuoti patirtas išlaidas. 2014 m. balandžio 23 d. Paramos gavėjui išmokėta 89 831,44 Eur. 2015 m. sausio 29 d. Paramos gavėjas pateikė antrąjį (galutinį) mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-MP002. 2015 m. balandžio 14 d. Paramos gavėjui išmokėta 81 134 Eur paramos suma. 2015 m. vasario 2 d. gauta galutinė Pakabimo ir fasavimo projekto įgyvendinimo ataskaita. Iš viso išmokėta 170 965,44 Eur paramos suma.
Agentūra sprendimą susigrąžinti paramą priėmė įvertinusi visas aplinkybes. Sprendime nurodė, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia padaryto pažeidimo, pateikė lentelę, kuri įrodo, kad Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus.
2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą 2015 m. NMA neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu. Pareiškėjo atžvilgiu Agentūroje buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurio pagrindu ir priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Agentūros vertinimas nebuvo priešingas, nes 2015 m. Agentūra neturėjo surinkusi įrodymų, kuriais remiantis priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėjas turėjo derinti visus projekto pakeitimus su Agentūra, tačiau to nedarė (ne visus pakeitimus atliko su Agentūros sutikimu ir įvykdė ne visus įsipareigojimus). Tai, jog Agentūra 2013 ir 2015 m. nenustatė pareiškėjo padaryto pažeidimo, nėra ir negali būti vertinama kaip klaida, nes Agentūra tuo metu neturėjo ir net negalėjo turėti visų duomenų, kuriais grindžiamas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėjas pažeidimą darė nuolat – nuo 2015 iki 2018 m. lapkričio mėn.
Visus keturis Paramos gavėjus sieja geografinis ryšys, NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime pagrįstas ir ekonominis, funkcinis ryšiai, pagrįstas ir sąsajumas su kitais trimis Paramos gavėjais. Pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo užtikrinti, kad įmonė bus savarankiška mažiausiai 7 m. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos (nesilaikė 2013–2018 m.). Pareiškėjas keletą kartų prašė atidėti posėdį, kad galėtų tinkamai susipažinti su nustatytu pažeidimu, prašymas buvo tenkintas, todėl jis yra puikiai susipažinęs su sankcijos skyrimo aplinkybėmis.
Pareiškėjo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir jis baigtas 2018 m., tuo metu jau galiojo Administravimo taisyklių nuostata, nukreipianti į Metodiką, todėl Agentūra sprendime tinkamai ja vadovavosi. Normos, draudžiančios paramos gavėjui dirbtinai sukurti išmokoms gauti reikalingas sąlygas, siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir nustatančios gautos naudos panaikinimą egzistavo dar prieš pareiškėjui pateikiant paraišką.
Susiję asmenys teikė keturis projektus ir gavo paramą, nors realiai veikė kartu. Agentūra niekada neteigė, kad jos priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisingi. Paramos gavėjo atžvilgiu Agentūra nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl sukurtų dirbtinių sąlygų, taip pat iki 2018 m., Paramos gavėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks įtariamo pažeidimo tyrimas. Tik surinkusi reikiamus įrodymus, NMA galėjo priimti sprendimą ir taikyti sankciją.
NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime išsamiai aprašytos visos aplinkybės dėl sankcijos skyrimo. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų, todėl negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, o NMA nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad net ir nustačius pažeidimą parama bus nesusigrąžinama. Pareiškėjas nevykdė paramos sutarties nuostatų, o tiksliau prisiimtų įsipareigojimų, sukūrė dirbtines sąlygas siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, todėl skiriant sankciją Agentūra atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos padaryti pažeidimą. Nustatytas pažeidimas sudarė pagrindą skirti sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą.
Pažeidimas pradėtas 2015 m., o baigtas 2018 m. lapkričio mėn. Pažeidimas buvo daromas nuolat, todėl senatis pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn. Kadangi senaties terminas yra 4 m., skunde nurodyti teiginiai, jog NMA praleido senaties terminą sankcijai už padarytą pažeidimą taikyti, atmestini.
Atsakovas negali patvirtinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kas buvo Komisijos narių segtuvuose, tačiau paaiškino, jog Komisija ir šalys sėdi priešingose pusėse, todėl abejotina, kad pareiškėjo atstovai galėjo įžiūrėti, kas yra Komisijos narių segtuvuose. Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė išsamų sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmą kartą nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. skundus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (UAB „Šilutės bioenergetika“ ir UAB „Timbersita“) teisių ir pareigų, todėl konstatavo, jog yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.
VAAT 2021 m spalio 11 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti UAB „Timbersita“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjų skundus, kuriuose nurodė sutinkantys su pareiškėjų išdėstytais argumentais.
UAB „Timbersita“ atsiliepime pažymi, jog atsakovė tikslingai klaidina teismą formaliai deklaruodama, jog visi paramos gavėjai, t. y. UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“ (toliau – ir subjektai) yra tarpusavyje susiję vienokiais ar kitokiais ryšiais. Sutinka su pareiškėjų dėstoma pozicija, jog kiekvienas subjektas turi būti individualizuotas atskirai, išskiriant kiekvieną ryšį su kiekvienu subjektu, tiksliai nurodant kas su kuo siejasi. Iš pareiškėjų skundų matyti, jog atsakovė subjektus sieja šiais ryšiais: geografinis, ekonominis, funkcinis ir teisinis-asmeninis. Bandoma pateikti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pats nevykdė realios veiklos, ar kad toji veikla buvo vykdoma kaip kito projekto dalis. Teigia, jog UAB „Timbersita“ nėra jokiais ryšiais susieta su kitais subjektais, nors būtent taip ir deklaruoja atsakovė.
Taip pat pažymi, jog UAB „Timbersita“ faktinė vykdomo projekto vietas yra (duomenys neskelbtini), t. y. visai kita gegografinė vieta, nei pareiškėjų vykdomo projekto. Subjektai teikdamai paraišką nurodė teisingus adresus ir jų neslėpė. Be to, atsakovė 2012-12-03 leido UAB „Sugintų ruoša“ pakeisti adresą, todėl neaišku, kodėl atsakovė anksčiau nenustatė tarpusavio ryšio. Dėl ekonominio ryšio pažymėjo, jog subjektai vykdo skirtingas veiklas, UAB „Timbersita“ teikia statybos paslaugas, kurios nėra susijusios su biokuro gamybos ar pakavimo paslaugomis. Dėl funkcinio ryšio nurodė, jog trečiojo asmens ir pareiškėjo veiklos yra visiškai skirtingos, todėl skirtinga ir infrastruktūra, ir naudojama įranga. Dėl teisinio – asmeninio ryšio pažymėjo, jog visi faktai apie minimų juridinių asmenų steigimą atsakovei buvo žinomi nuo paraiškos gavimo dienos, be to, buvo atliktas ne vienas įmonės patikrinimas, tačiau atsakovė jokių pažeidimų nenustatė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės bioenergija“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundus, iš esmės išdėstė tokius pačius argumentus kaip ir UAB „Timbersita“ bei nurodė palaikantis pareiškėjų skunduose išdėstytus reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjų reikalavimais procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SKP-99,,Dėl UAB „Sugintų ruoša“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SKP-100,,Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis nustatyta,
Pareiškėja su Agentūra 2012 m. spalio 2 d. sudarė Paramos sutartį (2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. kovo 12 d. - susitarimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), pagal kurią susitarė, jog, įgyvendinus projektą nepažeidžiant šios sutarties sąlygų, paraiškoje priimtų įsipareigojimų ir teisės aktų reikalavimų, pareiškėjai bus skirta 689 780 Lt paramos lėšų. Paramos sutartyje nurodyta, jog parama bus suteikiama naujai technikai ir įrangai įsigyti. Projektas turi būti įvykdytas iki 2012 m. gruodžio 31 d., susitarimu Nr. 3, projekto įvykdymo terminas atidėtas iki 2013 m. birželio 30 d. Agentūra, gavusi Ministerijos pritarimą, ginčijamu 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustačiusi, kad pareiškėja sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, nusprendė pareiškėjai taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant paramos sutartį.
Nustatyta, kad pareiškėjas N. A. pateikė 2012 m. gegužės 31 d. paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 m. taisykles. Agentūra su pareiškėju sudarė 2013 m. spalio 10 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 su pakeitimais, kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pakavimo ir fasavimo cecho atidarymas“. Pareiškėjas įsipareigojo, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti esminiai projekte numatytos vykdyti veiklos pakeitimai, kurie paveiktų projekto pobūdį ir sąlygas arba suteiktų pernelyg didelio pranašumo privačiam ar viešajam juridiniam asmeniui, įvykių dėl paramos lėšomis įgyto turto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl projekte numatytos veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą arba kitaip keistų projekte ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami mažiausiai septynerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos.
Agentūros 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo ataskaita Nr. V-Kl-1031202 nustatyta, kad nevykdoma projekte numatyta veikla - įranga stovi nepritvirtinta ant betoninių grindų, neprijungta prie elektros įvadų. Atstovo teigimu, įranga sugedusi nuo 2018 m. sausio 15 d., todėl veikla nevykdoma. Apžiūrint įsigytą pakavimo įrangą kilo įtarimas, kad ši įranga gali būti nenaudota, nes faktiškai nesimato jos naudojimo požymių. Apžiūrint šiuo projektu įsigytą investiciją pastebėta, kad toje pačioje teritorijoje yra dar keturių projektų viešinimo stendai: UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, B. J. A. ir V. A.
Agentūra 2018 m. spalio 29 d. - 2018 m. lapkričio 29 d. atliko pakartotinę patikrą vietoje (toliau - Pakartotinė patikra) ir 2018-12-03 raštu Nr. S-VL-0279771 jos ataskaitą pateikė pareiškėjui N. A. Agentūros 2019 m. vasario 20 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-11 (toliau - Tyrimo išvada) siūloma paramos gavėjui N. A. taikyti sankciją - išmokėtos 170 965,44 Eur paramos susigrąžinimą bei nutraukti Paramos sutartį.
Paramos gavėjai 2019 m. liepos 1 d. rašytiniais paaiškinimais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - ŽŪM) prašė nepritarti Agentūros tyrimo išvadoms ir Agentūros sprendimui dėl sankcijų paramos gavėjams taikymo.
Agentūra, gavusi Ministerijos pritarimą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustačiusi, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, nusprendė pareiškėjui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant paramos sutartį.
Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7323 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pateikė pareiškėjui prašymą grąžinti 170 965,44 Eur skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervedant į Agentūros nurodytą sąskaitą.
Agentūra, vertindama pareiškėjų paraiškas paramai gauti už 2016 m., nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, jie laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė. NMA nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes UAB,,Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“ yra tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais.
Pareiškėjai, nesutikdami su Agentūros priimtais Sprendimais, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 27 d. sprendimais skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad šioje byloje ginčijami Agentūros Sprendimai dėl pažeidimo pobūdžio yra iš esmės identiški.
Pareiškėjai nesutinka su atsakovo ginčijamuose Sprendimuose padaryta išvada, jog visus keturis asmenis, t. y. UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“, UAB „Šilutės bioenergija“ ir ūkininką N. A., sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir asmeninis ryšys. Teigia, jog sąsajų dėstymas yra neatitinkantis padarytų išvadų, todėl neaišku, su kuo konkrečiai pareiškėjai yra siejami sąmoningų veiksmų derinimo aspektu ir kodėl su jais siejami visi aspektai. Pažymi, jog ginčijami Sprendimai priimti nesilaikant gerojo administravimo principo bei pareigos aktyviai padėti paramos gavėjams, siekiant tinkamai įgyvendinti jų teisę į paramą. Be to, Sprendimuose išdėstytų aplinkybių vertinimas ir pažeidimų nustatymas yra nesuprantamas, formalus, su daug neatitikimų. Taip pat teigia, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai, kurie buvo priimti pagal pareiškėjų skundus, yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio, neišsamūs, neaišku, kuo yra kaltinami pareiškėjai, pažymėjo, jog Komisija ginčą išnagrinėjo šališkai.
Atsakovė tvirtina, kad ginčijami Sprendimai priimti įvertinus visas aplinkybes, tarp jų ir pateiktas pareiškėjų. Skundžiami sprendimai priimti išanalizavus pažeidimo padarymo aplinkybes, mąstą ir sunkumą, sprendimai individualizuoti, paremti objektyviais faktais, išsamūs ir motyvuoti.
Dėl pareiškėjų skunduose išdėstytų teiginių, susijusių su Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtais šioje byloje aktualiais sprendimais bei pačios Komisijos skundų nagrinėjimo procedūros vertinimu, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Ginčui aktualaus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVVPĮ) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. SVVPĮ 2 straipsnio 14 punkte apibrėžta, kad verslininkas yra fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, įskaitant tą veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokiu atveju ūkininkas suprantamas kaip verslininkas SVVPĮ nuostatų taikymo kontekste.
Agentūra nustatė, kad, vadovaujantis SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“, UAB „Šilutės bioenergija“ ir N. A. laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė.
Pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijų 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (toliau – Rekomendacija) priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos nuostatą, įmonės laikomos „susijusiomis“, kai įvertinus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš nurodytų SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1–4 punktuose ir 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nustatytų santykių. Todėl fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių ar fizinių asmenų komerciniams sprendimams, negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienas nuo kito, o turi būti laikomi veikiančiais kartu. Šios sąlygos konstatavimas nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją. Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl susijusių asmenų, yra svarbu konstatuoti, kad fizinių asmenų grupė gali daryti lemiamą poveikį priimant komercinius sprendimus, taip pat ir dėl paramos gavimo, pasinaudojant esamais sutartiniais, nuosavybės valdymo teisės ar įtakos (giminystės ar derybinio pranašumo) teisės pagrindais.
Pagal Rekomendacijos II priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos nuostatą, įmonės laikomos „susijusiomis“, kai įvertinus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1–4 punktuose ir 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nustatytų santykių. Todėl fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių ar fizinių asmenų komerciniams sprendimams, negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienas nuo kito, o turi būti laikomi veikiančiais kartu. Šios sąlygos konstatavimas nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją. Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl susijusių asmenų, yra svarbu konstatuoti, kad fizinių asmenų grupė gali daryti lemiamą poveikį priimant komercinius sprendimus, taip pat dėl paramos gavimo, pasinaudojant esamais sutartiniais, nuosavybės valdymo teisės ar įtakos (giminystės ar derybinio pranašumo) teisės pagrindais.
Nagrinėjamam ginčui taip pat aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 m. taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2012-03-27 įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklės (toliau - Įgyvendinimo taisyklės).
Įgyvendinimo taisyklių 21.2.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo ne mažiau kaip penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.
Įgyvendinimo taisyklių 23.1.2.1 papunktyje numatyta, kad įmonė yra savarankiška kai ji nėra priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Įgyvendinimo taisyklių 69 punkte nustatyta, jog Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisykles (toliau - Administravimo taisyklės).
Administravimo taisyklių 3.20 papunkčiu nustatyta, kad Programos projekto kontrolės laikotarpis - penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Septynerių metų terminas taikomas tuo atveju, kai Projektų atrankos komiteto rekomendacijoje skirti paramą nurodoma, kad projektas turi būti įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą (Įgyvendinimo taisyklių 4 punktas).
Pagal Administravimo taisyklių 5.9 papunktį, Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Administravimo taisyklių 197.3. papunktyje nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: 197.3.1. vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; 197.3.16. dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti (nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007-2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodika, jei taikoma).
Administravimo taisyklių 190 punkte numatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.
Pagal Administravimo taisyklių 253 punktą, pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: 253.1. teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti; 253.2. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų; 253.3. vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu; 253.13. pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2015-03-24 įsakymu Nr. 3D-213 patvirtino Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007-2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodika (toliau - Metodika).
Pagal Metodikos 5.1 papunktį, dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą apibrėžiamos kaip fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinamos sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Metodikos 11 punkte numatyta, kad darbuotojas, vadovaudamasis nešališkumo ir teisingumo principais, projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose, pateiktuose su paramos paraiška, gautuose projekto vertinimo ir (arba) administravimo metu, nustatęs ir (arba) pastebėjęs (pvz., remiantis išorės registrais), kad projektas susijęs su kitais Agentūroje vertinamais, įvertintais arba administruojamais projektais, nustato, kad yra sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą pagal tris ir daugiau rizikos kriterijus: 11.1 projekto įgyvendinimo vietos; 11.2. projekte numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos; 11.3. susijusių asmenų arba susijusių projektų, arba įmonių partnerių; 11.4. pareiškėjo arba paramos gavėjo patirties įgyvendinant paramos projektą; 11.5. paramos gavėjų projektuose dalyvaujančių tų pačių tiekėjų (rangovų), kurie detalizuoti Metodikos 2 priede.
Pagal Metodikos 12 punktą, tuo atveju, jei projekto administravimo arba priežiūros metu nustatoma, kad paramos gavėjo projektas atitinka tris ir daugiau Metodikos 2 priede pateiktus rizikos kriterijus, laikoma, kad paramos gavėjas dirbtinai sukūrė reikiamas sąlygas gauti paramą ir turi būti vykdomas pažeidimo tyrimas.
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau - Reglamentas Nr. 2988/95) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, buvo nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pažeidimas, tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.
Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas - ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdomą ją gauti.
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 pateiktas nuostatas, prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami: objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos teikimą reglamentuojančiuose reglamentuose, administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, ir subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos. Tokiu atveju, prieš konstatuojant asmenų susietumą, turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, sukuriant galimai neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai gauti.
Teismo vertinimu, atsakovė vertindama pareiškėjų paraiškos atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“, t. y. ar yra ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai ryšiai, požymiai, liudijantys esant susijusioms įmonėms / kartu veikiančių fizinių asmenų grupei, nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes UAB,,Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“ yra tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais. Iš byloje esančių duomenų bei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog pareiškėjai 2013-2018 metais neveikė savarankiškai, o buvo priklausomi nuo UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“, todėl teigtina, jog Paramos gavėjai rinkoje veikė kaip vienas ekonominis vienetas. Kadangi pareiškėjai ir UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ derino savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamiems komerciniams sprendimams bei tarpusavyje derindami veiksmus dėl paramos gavimo jie negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienetais, todėl vadovaujantis ESTT byloje Nr. C-110/13 sprendime suformuotomis taisyklėmis, turi būti laikomi susijusiais asmenimis pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatas.
Teismo vertinimu, ginčijamuose Sprendimuose išsamiai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina pareiškėjų ir paramos gavėjų UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Timbersita“ susietumą pagal geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninių ryšių kriterijus.
Pareiškėjai jokiais konkrečiais duomenimis nepaneigė Agentūros sprendimų motyvų dėl geografinio ir ekonominio minėtų įmonių ryšio. Sprendimuose pagrįstai nurodyta, jog paramos gavėjai, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ po paramos sutarčių pasirašymo bei bendrovių akcininkų pasikeitimo įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovių steigėjams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra trijų projektų įgyvendinimo vieta, o ketvirtą projektą įgyvendinusios bendrovės buveinė registruota tame sklype bei sumontuota dalis investicijų, pagal VĮ Registrų centro išrašą nėra išnuomotas, bet nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 34 proc. V. A.; 26 proc. Ž. D. (UAB „Sugintų ruoša“ direktorius nuo 2010-09-02, įmonės akcininkas nuo 2011-11-30 yra V. A. (100 proc. akcijų), nuo 2010-09-27 iki 2011-11- 30 akcininku buvo Ž. D.); 40 proc. N. ir R. A. (UAB „Šilutės bioenergija“ direktorius nuo 2010-09- 02 yra N. A., įmonės akcininkas nuo 2015-04-07 yra A. K. (100 proc. akcijų), nuo 2010-09-27 iki 2014-12-30 įmonės akcininku buvo N. A. (100 proc. akcijų)). Registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini). 2018-10-11 laikotarpiu registruoti trys statiniai nuosavybės teise priklauso V. A., registruoti devyni statiniai, iš kurių nuosavybės teise penki priklauso V. A., trys – N. ir R. A. bei vienas – Ž. D. Dėl mechaninių dirbtuvių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso V. A., 2015-12-21 sudaryta nuomos sutartis su UAB „Timbersita“. Dėl garažo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso N. ir R. A., 2011-11-21 sudaryta 120 kv. kv. m ploto nuomos sutartis su UAB „Šilutės bioenergija“ ir 2012-10-18 sudaryta 120 kv. m ploto nuomos sutartis su UAB „Sugintų ruoša“. UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ įsigyta įranga sumontuota garažo pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso N. ir R. A. Pastatas yra atviras, be sienų ir pertvarų, panašus į stoginę.
Taigi, šiuo atveju visi keturi Paramos gavėjai veikė toje pačioje geografinėje teritorijoje. Ekonominį ir funkcinį jų ryšį rodo tai, jog, būdami skirtingi juridiniai asmenys, jie veikė kaip grupė, nes faktiškai naudojo viena kitos produktus ir paslaugas savo Projektuose numatytų produktų gamybai ir paslaugų teikimui. Iš 2018-07-19 ir 2018-11-29 atliktų šių įmonių Patikrų vietoje metu nustatytų aplinkybių ir prie jų pridėtų dokumentų matyti, kad UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ įranga buvo neveikianti ir nepajungta. 2018-11-29 patikros į projekto įgyvendinimo vietą vykta du kartus ir nė karto neužfiksuota, jog yra vykdoma gamyba, prie įrenginių dirba darbininkai. Sodros pažymoje nurodyti 25 darbuotojai. Biomasės džiovinimo įrenginiai nenaudojami. Pirmo apsilankymo metu tik du iš šešių stūmoklinių presų buvo sumontuoti ir pajungti prie elektros įvado. Antro apsilankymo metu visi presai buvo sumontuoti ir veikiantys, pastebėtas tik nežymus pagamintos produkcijos, sandėliuojamos šalia įrenginių, kiekis. Paramos gavėja nevykdė Projekte numatytų granulių pardavimų rinkoje.
Paramos gavėjų Agentūrai pateikti pirkimo dokumentai patvirtina, kad UAB „Timbersita“ organizuotuose pirkimuose dalyvavo tiekėjai: UAB „Witraktor“, UAB „Konekesko Lietuva“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Staklija“, UAB „Staklės ir technika“, A. R. IĮ, UAB „Mokana“, UAB „Technikos centras“, UAB „Konica Minolta Baltia“ Klaipėdos filialas, UAB „Šaipus“; UAB „Šilutės bioenergija“ organizuotuose pirkimuose dalyvavo tiekėjai: UAB „Plantramsta“, UAB „Forestin LT“, UAB „Statyk pats“, UAB „Intrac Lietuva“; UAB „Sugintų ruoša“ organizuotuose pirkimuose dalyvavo tiekėjai: UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Plantramsta“, UAB „Forestin LT“, UAB „Statyk pats“, UAB „Reimora“, UAB „Deska“, R. S. įmonės „Romasas“, UAB „Milasa“, Ž. M. PĮ, UAB „Idna“; N. A. projekto organizuotuose pirkimuose dalyvavo tiekėjai: UAB „Šilutės arotechnika“, UAB „Robmona“, UAB „Plantramsta“, UAB „Lematec“, UAB „Packaging Services“, UAB „Dotpak“, UAB „Dotnuvos projektai“, AB „Lytagra“, UAB „Ivabaltė“. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Sugintų ruoša“ organizuotuose pirkimuose dalyvavo tie patys rangovai, t. y. UAB „Plantramsta“, UAB „Forestin LT“, UAB „Statyk pats“. UAB „Sugintų ruoša“ pirkimus organizavo investicijoms - ekscentriniai stūmokliniai bio masės presai (6 vnt.), laimėtoju paskelbta - UAB „Forestin LT“. UAB „Šilutės bioenergija“ pirkimus organizavo investicijai - ekscentrinis-stūmoklinis biomasės presas, pirkimą laimėjo UAB „Forestin LT“. Taigi, faktas, kad komercinius pasiūlymus teikė tie patys tiekėjai, rodo, kad tarp paramos gavėjų buvo derinami veiksmai.
Pareiškėjų argumentai, jog įmonės veikė nepriklausomai viena nuo kitos, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, nes teisiškai reikšmingą faktą sudaro būtent faktinis jų veikimas, kuris, kaip rodo minėtos bylos aplinkybės, pagrįstai gali būti vertinamas kaip pareiškėjų veikimas susijusių įmonių grupėje. Tai patvirtina ir Agentūros nustatytos aplinkybės dėl teisinio - asmeninio ryšio tarp pareiškėjų ir aptariamų kitų dviejų įmonių. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, visos trys bendrovės įsteigtos 2010-09-02, įregistruotos – 2010-09-27. Bendrovių steigimo procese dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys: UAB „Šilutės bioenergija“ 100 proc. akcininku ir direktoriumi buvo N. A. (duomenys neskelbtini); UAB „Timbersita“ 100 proc. akcininku ir direktoriumi buvo V. A. (duomenys neskelbtini); UAB,,Sugintų ruoša“ Paraiškoje, pateiktoje 2011-11-29, akcininku, valdančiu 100 proc. akcijų, nurodytas V. A. (duomenys neskelbtini). Taigi konstatuotina, kad kiekviena įmonė turėjo steigėjus - fizinius asmenis, kurie buvo ir yra susiję giminystės ryšiais, todėl kiekviena iš įmonių yra laikoma ne savarankiška, o susijusia su įmonių grupe, atsižvelgiant į įmonių santykius, palaikomus per tuos pačius fizinius asmenis.
Pažymėtina, kad dėl geografinio ryšio pareiškėjas Agentūros išvadų neginčija, o nurodo tik tai, kad esą Agentūra davė jam sutikimą projekto įgyvendinimo investicijų ir vietos pasikeitimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, Agentūra leido suprasti, kad ji tinkamai įgyvendina Projektą ir nėra abejonių dėl jo legitimumo.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2013-12-18 gautas N. A. prašymas keisti investicijas, t. y. vietoj frontalinio ir teleskopinio krautuvų įsigyti specializuotą biomasės krautuvą. 2014-01-09 susitarimu Nr. 1 buvo leista keisti investicijas ir terminus. 2014-07-03 Agentūroje buvo gautas N. A. prašymas leisti atsisakyti pastato statybos, o paramą panaudoti biriems produktams pervežti skirtos puspriekabės bei granulių/skiedrų pakavimo linijoms įsigyti. Informavo, kad šiam apsisprendimui įtakos turėjo tai, kad planuota pastato statyba yra ekonomiškai netikslinga, nes Projekto įgyvendinimo vietoje yra tuščios 1 325,90 kv. m patalpos, pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams N. ir R. A. Nurodė, kad su puspriekabe bus galima dideliais kiekiais atsivežti žaliavas bei išvežti produkciją. Agentūra neprieštaravo pakeitimams ir 2014-07-07 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2.
Teismo įsitikinimu, tai, kad Agentūra N. A. Projekto administravimo procese davė sutikimus prašomiems veiksmams (kaip atskiriems) ar ankstesnių patikrų metu nustatė atskirus faktus dėl pareiškėjo veiklos savarankiškumo vertinimo, nepašalina Agentūros teisės vertinti minėtas aplinkybes susietai, siekiant nustatyti, ar nebuvo padarytas Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalyje numatytas pažeidimas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, matyti, kad UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“, UAB,,Šilutės bioenergija“ ir pareiškėjo ryšiai laikytini pareiškėjo pažeidimo dalimi, todėl turi būti vertinami faktinių ginčo aplinkybių visumoje, o ne kaip pavieniai veiksmai.
Kaip minėta, skundžiamais sprendimu Agentūra, vertindama objektyvaus elemento buvimą, pagrįstai susietai vertino aplinkybes dėl geografinio, ekonominio, funkcinio ir teisinio - asmeninio pareiškėjų ir kitų dviejų įmonių ryšio. Pareiškėjai, ginčydami atskirų aplinkybių vertinimą, nepaneigė jų susieto įvertinimo, t. y. kad atitinkami pareiškėjų ir kitų dviejų minėtų įmonių ryšiai parodo, kad jos veikė ir paramos siekė kaip susijusių įmonių grupė, o tai prieštarauja Priemonės tikslams. Kitaip tariant, pareiškėjų argumentai, kad funkciniai ir ekonominiai ryšiai paaiškinami vien verslo logika, būtų priimtini, jei minėtos įmonės būtų atsitiktinai ir nepriklausomai viena nuo kitos įsisteigusios vienoje vietovėje, tačiau šiuo atveju bylos aplinkybės rodo, kad visos jos projekto įgyvendinimo vietą pakeitė panašiu metu, taip pat panašiu metu įvyko ir jų akcininkų pasikeitimai. Pareiškėjo N. A. sprendimas vietoj Projekte numatytų investicijų į frontalinio ir teleskopinio krautuvo (nepaisant to priežasčių) orientuoti investicijas būtent į specializuotą biomasės krautuvą, kuriuo bus tiekiamos paslaugos kitoms trims įmonėms. Paslaugų kitoms trims įmonėms teikimą šiuo atveju rodo valinius šių pareiškėjų veiksmus veikti būtent ne savarankiškai, o kaip susijusių įmonių grupėje. Taigi, darytina išvada, kad Agentūra šiuo atveju atsižvelgė į visus objektyvius elementus dėl pareiškėjų veikimo minėtoje grupėje, pagrįstai nurodė, kad tai, jog tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą keturiems projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų. Teismo vertinimu, leidžiant paraiškas teikti susijusių subjektų grupėms, labai mažoms įmonėms, atitinkančioms aukščiau minėtus savarankiškumo reikalavimus, būtų sudaromos diskriminacinės sąlygos dalyvauti rinkoje pagal Priemonę remiamose veiklose, ir tai neatitiktų šios Priemonės tikslų.
Teisingumo teismas yra konstatavęs, kad siekiant nustatyti prieštaravimą Reglamento Nr. 1698/2005 tikslams, kiek tai susiję su subjektyviu elementu, nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę (2006-01-21 Teisingumo Teismo sprendimo Halifax irki., C-255/02, 81 p.; sprendimo Slancheva sila EOOD, C-434/12, 39 p.). Šis subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal EŽŪFKP paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys (Sprendimo Vonk Dairy Products 33 p.; sprendimo Slancheva sila EOOD, C-434/12, 41 p.). Nustatant šį subjektyvųjį elementą. Teikalinga remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais tai, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo (sprendimo Slancheva sila EOOD, C-434/12, 43 p.).
Kaip matyti iš skundžiamų Sprendimų turinio, Agentūra minėtus nustatytus geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius - asmeninius ryšius tarp pareiškėjų, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ vertino, kaip rodančius jų tarpusavio susitarimą, papildomai nurodydama, kad ekonominiai šių asmenų ryšiai, t. y. tai, kad šių įmonių pirkimo dokumentuose kartojasi komercinius pasiūlymus pateikę tiekėjai, taip pat rodo, jog tarp šių įmonių buvo derinami veiksmai. Nagrinėjamu atveju geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai - asmeniniai ryšiai tarp minėtų įmonių nevertinti kaip atskiri. Kaip minėta, pareiškėjų ir kitų įmonių susietumas šiuo atveju buvo tęstinis procesas. Taigi tai, kad Agentūra šių asmenų Projektų administravimo procese davė sutikimus dėl atskirų iš šių tęstinių veiksmų ar patikrų metu nustatė atskirus faktus nepašalina Agentūros teisės vertinti minėtas aplinkybes susietai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjų veiksmai nerodo jų susitarimo ir ar nebuvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d.). Šiuo atveju ekonominių ir funkcinių ryšių tarp pareiškėjų, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ pakartotinumas ir sistemiškumas suformuoja faktinių aplinkybių visumą, kuri leidžia teigti buvus veiksmų suderinamumą minėtiems ūkio subjektams įsigyjant prekes ir paslaugas iš trečiųjų asmenų, tiek ir naudojantis viena kitos prekėmis ir paslaugomis vykdant veiklą. Be to, esminę reikšmę turi tai, kad pareiškėjai, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ paraiškas pateikė, paramos sutartis pasirašė ir projekto įgyvendinimo vietą pakeitė panašiu metu, realus projektų vykdymas taip, kaip numatyta paraiškose, šiuo atveju nebuvo įgyvendinamas. Visa ta įrodo atitinkamų susitarimų tarp jų buvimą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sutinka su Agentūros sprendimų išvadomis, kad minėti veiksmai rodo tikslinį veiksmų tarp Paramos gavėjų derinimą, joms veikiant kaip susietoms įmonėms.
Nors pareiškėjai neigia Agentūros išvadą dėl konstatuoto tokių veiksmų siekio - įgyti pranašumą ir iš atitinkamų susitarimų gauti naudos, tačiau ESTT yra išaiškinęs, kad negalima atsisakyti finansuoti projekto, kai nagrinėjama investicija gali būti pateisinama kitaip nei paprasta išmoka pagal EŽŪFKP paramos schemą. Draudimas piktnaudžiauti neturi reikšmės, jei nagrinėjami sandoriai gali būti pateisinami kitaip, nei vien paprastu pranašumo įgijimu (Sprendimo Halifax ir kt., C-255/02, 75 p., sprendimo Slancheva sila EOOD. C-434/12. 42 p.).
Pažymėtina, kad vertinant subjektyvųjį pažeidimo elementą, kuris priklauso nuo subjektyvių pareiškėjų siekių ar ketinimų įrodymo, ir atsižvelgiant į tai, jog pažeidimo objektyvių aplinkybių tyrimas apima ilgą pareiškėjų ir kitų dviejų įmonių veiklos paramos srityje laikotarpį (nuo paramos sutarčių pasirašymo iki Pažeidimo tyrimo išvados surašymo dienos), konstatuotina, kad minėtų aplinkybių vertinimas subjektyviuoju požiūriu negali būti neapibrėžtas ir begalinis. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, laikytina, kad šiuo atveju būtent pareiškėjams tenka pareiga įrodyti savo veiksmų priežastis, liudijančias, jog jų veiksmai gali būti pateisinami kitaip, nei vien paprastu pranašumo, neatitinkančio Priemonės tikslų, įgijimu. Atitinkamai, kiek tai susiję su Agentūros pareigomis, šiuo atveju ypatingai svarbus yra teisės aktų numatytos pažeidimo tyrimo procedūros laikymasis, inter alia, informuojant pareiškėją apie šios procedūros vykdymą ir suteikiant jai pakankamas galimybes išdėstyti savo paaiškinimus bei poziciją dėl subjektyvių jos ketinimų ir tikslų, atliekant objektyvų pažeidimo pagrindą sudarančius veiksmus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunduose teismui nenurodo ir nesiremia argumentais dėl pažeidimo tyrimo procedūrinių pažeidimų. Kita vertus, kaip minėta, pareiškėjai mano, kad Agentūra nepakankamai ištyrė ir neteisingai vertino aplinkybes dėl jų subjektyvių siekių, t. y. nepagrįstai jas įvertino kaip vienintelį siekį sukurti dirbtines sąlygas paramai gauti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjams apie jų atžvilgiu atliekamą tyrimą buvo žinoma. Paaiškinimus šio tyrimo eigoje pareiškėjai galėjo teikti, pareiškėjai buvo informuoti apie Agentūros posėdį, nurodant, kad bus svarstomas klausimas dėl, inter alia, Reglamento Nr. 2988/95, 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011, 4 straipsnio 8 dalies pažeidimo, nurodant Agentūros įtariamą jo turinį (esmines aplinkybes). Taigi, vertintina, kad pareiškėjai šiuo atveju turėjo pakankamai galimybių pateikti Agentūrai (taip pat Ministerijai) įrodymais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad jų veiksmai gali būti pateisinami kitaip, nei vien paprastu pranašumo neatitinkančio Priemonės tikslų, įgijimu, tačiau matyti, kad tokių argumentų ir įrodymų Agentūrai ir Ministerijai nepateikė.
Skunde teismui pareiškėjai argumentuoja, kad jų veiksmai negali būti traktuojami kaip vien siekis įgyti ES paramos skyrimu siekiamiems tikslams prieštaraujančią naudą, kadangi jie realiai vykdo veiklą ir įgyvendina Projektą, siekia jo tikslų ir uždavinių. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju vien tai, kad projektas buvo realiai, kaip tai teigia pareiškėjai, įgyvendinamas, nepašalina Agentūros sprendimų išvados, jog pareiškėjai turėjo siekį (inter alia, vykdydami projektą realiai) dirbtinai sukurti sąlygas paramai (naudai) gauti, išvengiant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų ribojimų, t. y. dirbtinai išskaidyti (inter alia, realius) projektus. Jau minėta, kad pareiškėjų atskiri paaiškinimai, esą jų veiksmai (funkciniai ir ekonominiai ryšiai) pateisinami tik verslo logika, yra deklaratyvūs ir nepakankami, ir kad pareiškėjai nepaneigė visų Agentūros nustatytųjų požymių dėl įmonių susietumo ir susitarimo tarp jų buvimo, visumos. Pareiškėjai aplinkybių, kurios patvirtintų, kokios buvo bendrų veiksmų priežastys, nenurodė ir įrodymais nepagrindė. Teismas, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog minėtų veiksmų visuma, jų atlikimo laikas šiuo atveju rodo atitinkamų veiksmų tarp įmonių derinimą, nukreiptą į sąmojingą dirbtinių sąlygų sukūrimą ir rodo subjektyvųjį pažeidimo elementą. Tuo tarpu pareiškėjai, ginčydami atskirų aplinkybių vertinimą, šiuo atveju neįrodė jokio kito realaus, racionalaus ir paramą reguliuojantiems aktams atitinkančio tikslo ir nepaneigė minėto susieto įvertinimo, kad atitinkami pareiškėjų ir kitų dviejų minėtų įmonių ryšiai parodo, kad jos veikė ir paramos siekė kaip susijusių įmonių grupė, ir šiuo atveju tokiais veiksmais siekė Priemonės tikslams prieštaraujančio tikslo - dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti. Todėl Agentūros išvadą, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, siekiant gauti paramą, t. y. nors paraiškos buvo pateiktos skirtingų pareiškėjų, tačiau jų steigėjai buvo susiję giminystės ryšiais bei vėliau trijų bendrovių akcijas įgiję asmenys tarpusavyje derino veiksmus, įmonės veikė kontroliuojamos tų pačių giminystės ryšiais susijusių asmenų grupės, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus ribojimus, teismas pripažįsta pagrįsta. Nustačius tai, laikytina, kad pareiškėjai dėl tokio pažeidimo turėjo patirti ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes, t. y. konstatavus, kad pareiškėjai siekė gauti naudos, kuri neatitinka šiuo atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Matyti, kad nustačiusi minėtus pažeidimus, Agentūra nusprendė nutraukti Paramos sutartis su pareiškėjais ir pareiškėjų prašo sugrąžinti išmokėtas Paramos sumas. Pareiškėjai skunduose nurodo, kad Agentūra, taikydama sankciją, esą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, taip pat šio įstatymo 368 straipsnyje įtvirtintą pareigą taikant sankcijas ūkio subjektui laikytis protingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju Agentūra atliko ne ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kuri reglamentuojama minėto įstatymo IV skirsnyje, o paramos administravimo veiksmus, kuriems minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 43 str.). Be to, kaip minėta, šią paramos susigrąžinimo sankciją Agentūra pareiškėjams taikė ne už dalinai pasiektus verslo plane numatytus rodiklius, o už Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimą. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Teisingumo teismas aiškindamas draudimo piktnaudžiauti pasekmes ES teisėje, inter alia, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje numatytas tokio pažeidimo pasekmes, yra konstatavęs, kad asmenys negali apgaule arba piktnaudžiaudami remtis Bendrijos teisės aktais, kad pareiga atlyginti piktnaudžiavimo nustatymas turi lemti ne baudą, kuriai paskirti būtinas aiškus ir nedviprasmiškas teisinis pagrindas, bet paprasčiausią pareigą iš dalies ar visiškai atlyginti nepagrįstai įgytas sumas, taigi, piktnaudžiavimui panaudoti sandoriai turi būti apibrėžt i iš naujo taip, kad atstatytų situaciją, kuri būtų egzistavusi nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių (2000-12-14 ESTT sprendimo Emsland-Starke GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C-l 10/99, 56 p., Sprendimo Halifax ir kt.. C-255/02 68 p., 93 p., 94 p.).
Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nustatytas tiek objektyvus, tiek subjektyvus Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimo elementas, o tokiais atvejais vadovaujantis minėtomis Reglamentų nuostatomis turi būti pašalinamos visos tokio pažeidimo pasekmės, todėl teismas daro išvadą, jog Agentūros skundžiamais sprendimais parinkta sankcija yra proporcinga padarytajam pažeidimui ir naikinti Agentūros sprendimų teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pareiškėjai teigia, jog ginčijami Sprendimai negalėjo būti priimti, nes suėjo 4 metų senaties terminas. Jeigu pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, jo padarymo ir baigtumo laikas turi būti – 2011 m. lapkričio 29 d., kai buvo pateikta paraiška, o senaties termino suėjimo diena – 2015 m. lapkričio 29 d. Jeigu būtų pripažinta, kad pažeidimas tęstinio pobūdžio, 4 metų senaties terminas būtų suėjęs 2017 m. liepos 12 d., konstatavus pažeidimą.
Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjų argumentu. Reglamente Nr. 2988/95 nustatyta, jog pažeidimas - tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (1 straipsnio 2 dalis). Patraukimo atsakomybėn senaties terminas - ketveri metai nuo tada, kai buvo padalytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo (3 straipsnio 1 dalis). Administravimo taisyklių 3.20 papunktyje nustatyta, kad programos projekto kontrolės laikotarpis - penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Pagal šių taisyklių 5.9 papunktį, Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Agentūra turi teisę paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Byloje nustatyta, kad Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad 2018-08-29 ataskaita nustatyta, kad pareiškėjų Projekte numatyta veikla nevykdoma bei 2018-10-29 - 2018-11-29 atliktos Pakartotinių patikrų metu išanalizuotus gautus papildomus duomenis ir 2019-02-20 Tyrimo išvadoje nustatytus pareiškėjų Paramos sutarties ir kitus pažeidimus, tik 2019 m. nutarė registruoti pažeidimą. Teismas vertina, kad pareiškėjų pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, o patraukimo atsakomybėn senaties terminas skaičiuotinas nuo Patikrinimo pradžios, t. y. 2018 m., kai Agentūra nutraukdama senaties terminą ėmėsi pažeidimo tyrimo veiksmų. Teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Agentūra Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto ketverių metų pareiškėjų patraukimo atsakomybėn senaties termino nėra praleidusi.
Dėl pareiškėjų išsakytų teiginių, jog Agentūrai apie minimų asmenų sąsajumą galėjo būti žinoma Paraiškų pateikimo metu ar vėlesniu laikotarpiu, atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog buvo tokių įtarimų, tačiau nepakako duomenų. Be to, pritartina atsakovės pozicijai, jog dirbtinės sąlygos retai kada išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektą. Taigi, nagrinėjamu atveju, Agentūra, neturėdama pakankamai įrodymų, negalėjo registruoti pažeidimo.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog ginčijami Sprendimai prieštarauja gerojo administravimo principams, kurie yra privalomi viešojo administravimo subjektams įgyvendinant jiems priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).
Teismo vertinimu, ginčijamuose Sprendimuose Agentūra aiškiai ir motyvuotai išdėstė tiek teisės aktus, reglamentuojančius susijusių asmenų kriterijus, tiek teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl susijusių asmenų, tiek teisės aktuose nustatytus paramos tikslus bei apribojimus, kuriuos pareiškėja pažeidė, tiek faktines aplinkybes, kurių pagrindu daromos išvados dėl Paramos gavėjų sąsajų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamais Sprendimais nutraukė Paramos sutartis su pareiškėjais ir nusprendė susigrąžinti išmokėtas Paramų lėšas. Atitinkamai, Komisija teisėtai ir pagrįstai minėtų Agentūros Sprendimų nepanaikino, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjų skundžiamų Agentūros ir Komisijos Sprendimų, taip pat nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu taikyti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuojant, kad suėjo ketverių metų patraukimo atsakomybėn terminas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjų skundai atmesti, nėra teisinio pagrindo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų UAB,,Sugintų ruoša“ ir N. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Fausta Vitkienė
