Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI1-3735-331/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01158-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3, 37.4.,

37.6.; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. M., pareiškėjui S. V.,

atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum”, S. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9-7897, Vilniaus pataisos namų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 42-3821, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 2S-504 netenkino pareiškėjų prašymo pareiškėjui S. V. suteikti iki 4 valandų per dieną laiko dirbti su riboto interneto prieiga pagal sudarytą darbo sutartį su nevyriausybine organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir NVO „Iustitia est fundamentum“) bei nurodė kuo skubiau nutraukti sudarytą darbo sutartį.

2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti: 1) Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 9-7897; 2) Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 42-3821 (skunde nurodytas sprendimo Nr. 42-1821 laikytinas rašymo apsirikimo klaida); 3) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2S-504.

2.1. Paaiškino, kad S. V. buvo įdarbintas NVO „Iustitia est fundamentum“ nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pagal sudarytą 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3 NVO „Iustitia est fundamentum“ padėjėjo pareigoms. Darbo sutartis nenutraukta, galiojanti ir vykdoma. Darbo užmokestis išmokėtas ir sumokėti mokesčiai už išdirbtą laikotarpį 2020 m. gruodžio mėnesį, 2021 m. sausio – gruodžio mėnesius, 2022 m. sausio ir vasario mėnesius. 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. darbo užmokestis buvo išmokėtas, pervedant pinigus į valstybės administruojamą Vilniaus pataisos namų nuteistojo S. V. vardu AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą. Paskirtyje nurodoma: darbo atlyginimas pagal 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3. Vilniaus pataisos namai 2022 m. vasario mėnesį atliko išskaitą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 135 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš nuteistojo darbo užmokesčio pervedimo į pataisos įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą dešimt procentų nuteistojo darbo užmokesčio dydžio sumą ir ją pervedė į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

2.2. Vilniaus PN nepagrįstai nurodo, jog nebuvo jų prašoma ir informuojama apie nuteistojo S. V. įdarbinimą bei prašoma teise naudotis darbuotojui asmeniniu kompiuteriu keturias valandas darbo dienomis darbinei funkcijai vykdyti. Vilniaus PN nepagrįstai dėl nežinomų aplinkybių, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais, nepagrįstai vilkindami laiką atsakyti į raštiškus darbdavio paklausimus ir informavimą apie nuteistojo įdarbinimą. Darbdavys ne tik pranešė apie įdarbinimą, bet ir pateikė pagrindžiančius įrodymus bei prašė, nepažeidžiant bausmių vykdymo įstatymo nustatytos tvarkos sudaryti sąlygas darbuotojui turėti prieigą prie asmeninio kompiuterio 4 valandas darbo dienomis tam, kad galėtų efektyviau vykdyti jam nustatytą darbinę veiklos funkciją. Vilniaus PN į visus prašymus pateikė vieną nemotyvuotą ir nepagrįstą atsakymą su reikalavimu darbdaviui, nenurodydami jokio teisėto pagrindo, nutraukti darbo santykius. Vilniaus PN išreikšta pozicija, kad minėta darbo sutartis yra neteisėta, prieštarauja imperatyvioms BVK nuostatoms, todėl turi būti nutraukta. Pažymi, jog tuo pačiu metu minėtą darbo sutartį pripažįsta ir laiko teisėta, nes atlieka įstatymo pagrindu išskaitas, numatytas iš darbo užmokesčio, gaunamas pagal sudarytą darbo sutartį.

2.3. Teigia, kad atsižvelgiant į nustatytą BVK normą, reguliuojančią nuteistųjų darbą, nuteistieji skirstomi į dirbančius pagal darbo sutartį su visomis socialinėmis garantijomis ir nuteistuosius dirbančius pagal specialiojo įstatymo reguliuojamą darbo tvarką be socialinių garantijų. Tuo pagrindu darbuotojas S. V. atsiduria nelygiavertėje padėtyje, laikant, kad jis neteisėtai sudarė darbo sutartį, lyginant jį su dirbančiais nuteistaisiais pagal darbo sutartį ir taip pat lyginant jį su laisvėje dirbančiais asmenimis, kas iš esmės sąlygoja dvigubą nuteistojo baudimą. Seimo kontrolierius 2020 m. vasario 21 d. ataskaitoje Nr. NŽTI-2018/1-2 pastebi, jog nepaneigiant fakto, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra išlaikomi valstybės ir jiems yra teikiamos sveikatos apsaugos bei socialinės paslaugos, gaunamas nuteistųjų darbo užmokestis pats savaime niekaip nekoreliuoja su poreikiu nuteistuosius drausti visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, kadangi pataisos vietų įstaigose, dirbančių nuteistųjų draudimas visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis užtikrintų ne didesnį nuteistiesiems mokamą darbo užmokestį, bet geresnes jų socialines garantijas grįžus į laisvę, jiems integruojantis į visuomenę.

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu teigia, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamento reikalavimu nurodoma nuteistajam darbuotojui S. V. ir darbdaviui nutraukti sudarytą darbo sutartį, o tai pažeidžia šią konstitucinę nuostatą. Draudimu dirbti nuteistajam darbo sutarties pagrindu atsakovas nepagrįstai iš jo atima valstybės kuriamą socialinio aprūpinimo sistemos asmens apsaugos mechanizmą, kuris padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjas S. V., NVO „Iustitia est fundamentum” atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad BVK – tai specialioji teisės norma, kurio XI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą pagal darbo sutartį. Kalėjimų departamentas 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. 1S-474 „Dėl nuomonės pateikimo“ pareiškėjai teikė nuomonę dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių asmenų galimybės dirbti pagal darbo sutartį.

3.1. Pažymi, kad skundžiamame Kalėjimų departamento rašte, be kita ko, pažymėta, jog BVK imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad pagal darbo sutartis gali būti leidžiama dirbti tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. SD-128-691 „Dėl paklausimo“ pareiškėją informavo, kad jeigu darbo sutartis pagal specialiuosius įstatymus negalėjo būti sudaryta, ji turėtų būti nutraukta. S. V. Vilniaus PN bausmę atlieka paprastoje grupėje, jam nesuteikta teisė be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, todėl darbo sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nuostatomis su juo negalėjo būti sudaryta, o sudaryta darbo sutartis turi būti nutraukta.

3.2. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

2. Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Vilniaus PN gavo pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. VPN 21-18, kuriuo prašė Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam S. V. suteikti iki 4 valandų per dieną laiko dirbti su riboto interneto prieiga, dirbti pagal sudarytą 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3.

4.1. Gavus informaciją apie galimą S. V. savavališką įdarbinimą NVO „Iustitia est fundamentum“ direktoriaus padėjėju, Vilniaus PN kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydami, be kita ko, pateikti informaciją apie nuteistojo S. V. vykdomus darbo teisinius santykius ir apdraudimą valstybiniu socialiniu draudimu, bei įvertinti tokio įdarbinimo teisėtumą. Atsižvelgiant į minėtų įstaigų pateiktą informaciją, Vilniaus PN administracija savo 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 9-7897 „Dėl darbo sąlygų suteikimo“ išaiškino pareiškėjui, jog prašymas tenkinamas nebus. Rašte buvo akcentuota, jog pasirašydamos darbo sutartį, jos šalys laisva valia tariasi dėl būtinųjų šios darbo sutarties sąlygų, tuo tarpu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą reglamentuoja specialusis įstatymas, t. y. BVK, kuris nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, laivai sudaryti darbo sutarčių su darbdaviais. Rašte Vilniaus PN pažymėjo, kad Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi teisės norma, t. y. darbdavys turi pareigą nutraukti darbo sutartį su nuteistuoju be įspėjimo ir informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Vilniaus PN paragino pareiškėją kuo skubiau nutraukti sudarytą darbo sutartį su nuteistuoju S. V. bei išaiškino pareiškėjui, jog šiuo atveju darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo išmokėti darbuotojui vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką).

4.2. Dėl Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 42-3821 pažymi, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus PN administracija gavo nuteistojo S. V. prašymą suteikti jam teisę tęsti darbą pagal sudaryta su NVO „Iustitia est fundamentum“ 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3. Nuteistasis nurodė, jog yra įdarbintas NVO „Iustitia est fundamentum“ direktoriaus padėjėju ir prašė suteikti jam prieigą prie personalinio kompiuterio 4 valandas kiekvieną darbo dieną su riboto interneto prieiga duomenų paieškai pagal darbdavio pareikalavimą. Skundžiamu 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 42-3821 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Vilniaus PN informavo nuteistąjį S. V., kad jo prašymas tenkinamas nebus, o S. V. darbo sutartis su NVO „Iustitia est fundamentum“ turi būti nutraukta kuo skubiau. Rašte Vilniaus PN išaiškino nuteistajam Darbo kodekso normų, reglamentuojančių įdarbinimo teisinius santykius, taikymo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ypatumus, atsižvelgiant į aktualią BVK 125 straipsnio redakciją. Nuteistajam taip pat buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota vieninga teisės aiškinimo praktika, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens galimybė dirbti šios bausmės atlikimo laikotarpiu gali būti realizuojama tik ta tvarka, kurią numato BVK 125 straipsnis.

4.3. Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

k o n s t a t u o j a :

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 9-7897, Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 42-3821, Kalėjimų departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 2S-504, kuriais netenkinti pareiškėjų prašymai ir nurodyta nutraukti sudarytą darbo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Nustatyta, kad tarp pareiškėjo S. V. ir NVO „Iustitia est fundamentum“ 2020 m. lapkričio 16 d. sudaryta darbo sutartis Nr. NVO/3, pagal kurią nuteistasis S. V. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įdarbintas direktoriaus padėjėju NVO „Iustitia est fundamentum“. Darbo sutartis buvo pratęsta 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 18 d.

6.1. Pareiškėjas S. V. 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą Vilniaus PN suteikti jam teisę tęsti darbą pagal sudarytą su NVO „Iustitia est fundamentum“ 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3. Nurodė, jog yra įdarbintas NVO „Iustitia est fundamentum“ direktoriaus padėjėju ir prašė suteikti jam prieigą prie personalinio kompiuterio 4 valandas kiekvieną darbo dieną su riboto interneto prieiga duomenų paieškai pagal darbdavio pareikalavimą.

6.2. Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 42-3821 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ netenkino S. V. prašymo, informavo, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo sutartis su NVO „Iustitia est fundamentum“ kuo skubiau turi būti nutraukta. Vilniaus PN išsamiai išaiškino nuteistajam įdarbinimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, atsižvelgiant į aktualią BVK 125 straipsnio redakciją.

6.3. NVO „Iustitia est fundamentum“ 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. VPN21-18 prašė Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam S. V. suteikti iki 4 valandų per dieną laiko dirbti su riboto interneto prieiga pagal sudarytą 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. NVO/3.

6.4. Vilniaus PN administracija 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 9-7897 „Dėl darbo sąlygų suteikimo“ atsisakė tenkinti NVO „Iustitia est fundamentum“ prašymą ir prašė teisės aktų nustatyta tvarka kuo skubiau nutraukti sudarytą darbo sutartį su S. V.. Vilniaus PN išaiškino, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą reglamentuoja specialusis įstatymas, t. y. BVK, kuris nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, laivai sudaryti darbo sutarčių su darbdaviais. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog vadovaujantis Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tokia sutartis nutrauktina, kadangi prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

6.5. 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjas S. V. ir 2022 m. sausio 27 d. pareiškėja NVO „Iustitia est fundamentum“ pateikė skundus, kuriais prašė panaikinti priimtus Vilniaus PN sprendimus ir įpareigoti Vilniaus PN peržiūrėti prašymą dėl darbo vietos pagerinimo ir galimybės papildomai naudotis asmeniniu kompiuteriu darbinei veiklai vykdyti.

6.6. Kalėjimų departamentas 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 2S-504 skundų netenkino, paaiškino, kad S. V. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka paprastoje grupėje, jam nesuteikta teisė be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, todėl darbo sutartis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis su juo negalėjo būti sudaryta, o sudaryta darbo sutartis turi būti nutraukta.

5. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimais argumentuoja, kad Vilniaus PN atsakymai su reikalavimu darbdaviui yra nemotyvuoti, juose nenurodytas joks teisėtas pagrindas nutraukti darbo santykius, Vilniaus pataisos namų išreikšta pozicija, kad minėta darbo sutartis yra neteisėta, prieštarauja imperatyvioms BVK nuostatoms. Tuo pagrindu S. V. atsiduria nelygiavertėje padėtyje lyginant jį su dirbančiais nuteistaisiais pagal darbo sutartį ir taip pat lyginant jį su laisvėje dirbančiais asmenimis.

6. Atsakovai, nesutikdami su pareiškėjų skundu, argumentuoja, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.).

9.1. Darbo kodeksas reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Taip pat reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti) (Darbo kodekso 1 straipsnio 1, 2 dalys).

9.2. Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbuotojo sąvoka, pagal kurią darbuotojas? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

9.3. BVK 10 straipsnyje nurodyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

9.4. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas pagal darbo sutartis reglamentuojamas BVK XI skyriaus antrajame skirsnyje. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

9.5. BVK 125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

9.6. Pagal BVK 125 straipsnio 4 dalį, nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.

8. Aptarto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia teigti, kad nuteistųjų darbo santykiai reguliuojami specialia BVK nustatyta tvarka, pagal kurią nuteistiesiems nėra suteikta teisė laisvai sudaryti darbo sutartis su darbdaviais. Taigi specialusis įstatymas nedraudžia nuteistiesiems vykdyti darbinės veiklos, tačiau nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, darbą parenka pataisos įstaigos administracija, nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų.

9. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pareiškėjų argumentai, kad S. V. atsiduria nelygiavertėje padėtyje lyginant su kitais darbuotojais, yra atmestini. Pareiškėjas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jam pagrįstai taikomi įstatymų numatyti laikini suvaržymai ir apribojimai darbinėje srityje. LVAT yra konstatavęs, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens galimybė dirbti šios bausmės atlikimo laikotarpiu gali būti realizuojama ta tvarka, kurią numato Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis (žr. LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

10. Ginčijami sprendimai priimti remiantis Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

11. Teismui konstatavus, kad nuteistieji negali sudaryti darbo sutarčių kita tvarka, nei yra nustatyta BVK, spręstina, kad pareiškėjai negalėjo sudaryti darbo sutarties, tarp pareiškėjų sudaryta darbo sutartis prieštarauja įstatymams (BVK), ko pasėkoje, vadovaujantis minėtu Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, privalo būti nutraukta.

12. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN, Kalėjimų departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundų ir nurodė, kad sudaryta darbo sutartis turi būti nutraukta.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

14. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDYxLTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3061-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3061-858/2015">A-3061-858/2015</a>).

15. Ginčo sprendimai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendimuose pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nurodytas aiškus sprendimų priėmimo teisinis pagrindas. Atsakovų sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima aiškiai suprasti jų motyvus. Tuo remiantis teigtina, jog skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

16. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 9-7897, 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 42-3821, Kalėjimų departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 2S-504 atitinka minėtus VAĮ reikalavimus, todėl juos naikinti nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum”, S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas

Fausta Vitkienė