Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-1397-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03861-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jolitos Rasiukevičienės,

sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismas prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-04140-e (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Komisariatą iš naujo svartyti pareiškėjo prašymą.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių, netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus. Sprendimas, kaip ir 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. liepos 25 d. Komisariato priimti sprendimai, grindžiamas praeityje pareiškėjo atžvilgiu inicijuotais ikiteisminiais tyrimais ir baudžiamosiomis bylomis, papildomai nurodant ir praeityje pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus.

3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu dėl jam taikytos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Akcentuoja, jog teistumas yra jau seniai išnykęs (2014 m. birželio 15 d.) ir pareiškėjas laikomas neteistu, tačiau jam ir toliau nepagrįstai taikomi teisiniai apribojimai už praeityje padarytus nusikaltimus ir atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad jo asmenybė neturėtų būti vertinama išnykusių teistumų kontekste, t. y. jis negali būti baudžiamas už tas pačias nusikalstamas veikas antrą kartą, neišduodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

4. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr.KT103-N7/2020 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kuriose įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus ir jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau, priimdamas skundžiamą Sprendimą Komisariatas visiškai nevertino pareiškėjo individualios situacijos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, t. y. visiškai neatsižvelgė į jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, o iš esmės tik konstatavo, jog teistumas už atitinkamas nusikalstamas veikas, nors ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra asmens biografijos faktas, kuris yra reikšmingas vertinant reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

5. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju, laiko aktualiu laiko aspektu ir įpareigojančiu taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies10 punktą. Akcentuoja, kad nuo 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, pagal kurio 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, dėl šios dalies 1-5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK numatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Nuo 2016 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla buvo nutraukta pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) jau praėjo daugiau nei 3 metai, todėl atsakovo išvada, kad minėtas nuosprendis vis dar aktualus laiko aspektu yra nepagrista. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo 18 straipsnį jis laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog jis šiuo metu tebekelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodė, jog vien formalus inicijuotų baudžiamųjų persekiojimų įvardijimas negali būti laikomi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, patvirtinančiais jo keliamą grėsmę sau ir visuomenei. Komisariatas priimdamas Skundžiamą sprendimą ignoravo teismų padarytas išvadas ir nenurodė dėl kokių priežasčių nebuvo vertinama teigiamai pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.

6. Nurodo, kad atsakovas Sprendimą grindžia pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. atvejų išvardijimu, nurodydamas, jog šie teisės pažeidimai neva savaime pavojingi ir neabejotinai keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai bei visuomenės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad tik 2 pažeidimai, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) yra sietini su pavojumi visuomenei. Tačiau jie buvo padaryti 2007 m. ir 2008 m. (praėjus 5-6 m. nuo prašymo išduoti leidimą įsigyti ginklą), todėl yra praradę aktualumą. Kiti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai dėl savo pobūdžio nėra priskirtini prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime nurodytas 2021 m. birželio 19 d. padarytas administracinės teisės pažeidimas - nustatyto greičio viršijimas 33 km/val. (atkreipia dėmesys, jog Sprendime klaidingai nurodo 55 km/val.), kuris neva įpareigoja Komisariatą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, savo pobūdžiu nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų galima daryti išvadą, jog įgydamas ir turėdamas ginklą pareiškėjas kels grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Šis administracinis teisės pažeidimas taip pat nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, keliančius akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

7. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendime nurodyti praeityje padaryti pažeidimai laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. nepatenka nei į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) VIII skyrių (su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai), nei į XIII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), nei į XVII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis), nei į XXIV skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka).

8. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas teigia, kad susiklosto situacija, jog asmuo praeityje padaręs administracinius teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jo asmenybės vertinimo, neribotą laikotarpį patirs neproporcingus ir nepagrįstus savo teisių ribojimus. Tai sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti savo įgaliojimais, savaip interpretuoti Įstatymo nuostatas, vilkinti sprendimo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus priėmimą ir taip varžyti pareiškėjo teises bei laisves neribotą laiką.

9. Pareiškėjas pažymi, kad yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, sukūręs šeimą bei turi tvirtus socialinius santykius. Nuo 2000 m. yra Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teigiamai charakterizuojamas Lietuvos futbolo federacijos prezidento. Akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) eina generalinio direktoriaus pareigas ir yra išrinktas šios akcinės bendrovės valdybos pirmininku. Charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas atlieka visuomeninį darbą vykdydamas Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento pareigas, daug dėmesio savo asmeniniame gyvenime skiria šeimai, jis yra penkių vaikų tėvas, pavyzdingai besirūpinantis šeimos gerove ir vaikų auklėjimu. Akcentuoja, kad LVAT 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovas privalo įvertinti pareiškėjo pateiktą jį charakterizuojančią medžiagą kartu su aplinkybėmis dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad motyvai, kurių pagrindu buvo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui nešiotis ir laikyti ginklą nesudaro pagrindo spręsti, jog jis kelia grėsmę sau ir aplinkai. Pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atsakovas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas ir nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas ignoravo teismų nustatytą pažeidimą ir priimdamas skundžiamą Sprendimą pakartotinai neįvertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų, apsiribojant tik formaliu praeityje padarytų teisės pažeidimų išvardinimu.

10. Nurodo, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. atsakovui pateikto prašymo išduoti leidimą laikyti praėjo daugiau nei 5 metai ir 10 mėnesių, tačiau prašymas vis dar nėra galutinai išspręstas. Pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo nurodytas konkretus šio prašymo tikslas, t. y. medžioklei. Pareiškėjas jau daugiau nei 21 m. yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys, turi galiojantį medžioklės bilietą, moka nario mokesčius, tačiau neturėdamas galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslais, negali užsiimti jo mėgstama veikla - medžiokle. Atsakovui pakartotinai atsisakant išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą remiantis tais pačiais pagrindais, kurie teismų jau buvo pripažinti kaip nepagrįsti, neteisėtai ilgą laiko tarpą varžoma ir paneigiama jo prigimtinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, t. y. teisė užsiimti teisės aktų nedraudžiama veikla (medžiokle) ir jam priimtinu būdu praleisti savo laisvalaikį. Administracinės bylos nagrinėjimas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo, tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjo teisė į operatyvų kilusio ginčo išsprendimą bei teisė verstis medžiokle.

11. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

12. Nurodo, vykdydamas LVAT 2021 m. rugsėjo 8 d. priimtą nutartį, kuria buvo paliktas galioti 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 11 d. prašymą. Įvertinęs visas aplinkybes dėl keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Komisariatas priėmė ginčijimą Sprendimą. Atsakovo nuomone, priimtas Sprendimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, išsami, nurodytos aiškios prašymo netenkinimo priežastys, teisinis pagrindas, tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nustatyta pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyra.

13. Atsakovas teigia, kad nagrinėdamas prašymą pakartotinai susipažino su visa pareiškėją charakterizuojančia informacija. Nagrinėdamas prašymą nustatė, kad pareiškėjas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu pagal BK 191 straipsnį (Grasinimas nužudyti, sunaikinti turtą arba pavartoti smurtą asmeniui, kuris kvotos ar parengtinio tardymo organo ar teismo yra šaukiamas arba apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis ar ekspertas, siekiant sukliudyti teisingumo vykdymą arba keršijant už pirmiau duotą parodymą ar išvadą), BK 227² straipsnio 1 dalį (Grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą, esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas), BK 234 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įgijimas arba realizavimas). Už šiuos nusikaltimus 1996 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

14. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai), BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (Piktnaudžiavimas). Už šį nusikaltimą jam paskirta 100 (MGL) dydžio bauda. 2004 m. balandžio 9 d. bauda sumokėta.

15. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento panaudojimas), jam paskirta 60 (MGL) dydžio bauda.

16. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Viešosios tvarkos pažeidimas). Už šį nusikaltimą jam paskirta 40 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – bauda 12500 Lt. 2005 m. gegužės 30 d. bauda sumokėta.

17. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 10 d. priėmė nutartį A. P. perduoti supaprastinta tvarka Vokietijos Federacinei Respublikai. Pagal 2005 m. birželio 20 d. Europos arešto orderį pareiškėjas buvo perduotas iš Lietuvos į Vokietiją. 2005 m. rugsėjo 22 d. Vokietijos Gėros apygardos teismo nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso STGB § 261 ABS 1, ABS 2 NR. 1, ABS 7, § 56. (Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas), jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams. 2007 m. lapkričio 16 d., pasibaigus nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiui, nuo bausmės atleistas.

18. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (Savavaldžiavimas). Už šį nusikaltimą jam paskirta 48 MGL dydžio bauda. 2009 m. kovo 24 d. bauda sumokėta.

19. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį (Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai). Už šį nusikaltimą jam buvo paskirta bauda – (110 MGL) 14300 Lt. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas), 2009 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį pareiškėją pripažino kaltu, o pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisino. 2010 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta 2009 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis ir pagal BK 287 straipsnio 1 dalį A. P. išteisintas, bei nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo ir palikta galioti 2009 m. birželio 2 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalų. Paskirta galutinė (subendrinta) bausmė 150 MGL dydžio bauda. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis palikta galioti. Kasacinis skundas atmestas. 2013 m. sausio 8 d. bauda išieškota.

20. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. pripažintas kaltu pagal BK 290 straipsnį (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas). Už šį nusikaltimą jam paskirta 30 MGL dydžio bauda. 2011 m. birželio 15 d. bauda išieškota.

21. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015 m. sausio 2 d. buvo pradėta baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) 2 dalies 8 punktą., ir pagal BK 146 straipsnio (Neteisėtas laisvės atėmimas) 2 dalį. 2015 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL bauda, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, išteisintas. 2016 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje A. P. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir priėmė naują nuosprendį – nutraukti bylą vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (10 MGL). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

22. Atsakovas nurodo, kad susipažinęs su Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus: 1) 2010 m. vasario 20 d. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124 (1) straipsnio 7 dalyje „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK“, 134 straipsnio 2 dalyje „Vairuotojų, baustų administracine nuobauda už ATPK 134 straipsnio 1 dalį numatytą pažeidimą, naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas“; 2) 2010 m. rugpjūčio 12 d. už pažeidimą numatytą ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalyje „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas“; 3) 2013 m. balandžio 11 d. už pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą“, ATPK 124 (1) straipsnio 7 dalyje „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK“; 4) 2015 m. birželio 2 dalį už pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje „Vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą“, ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalyje „Asmens, nevežančio keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“; 5) 2018 m. kovo 15 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 416 straipsnio 6 dalį „Vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą“, o būtent dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 150 km/h greičiu, pritaikius 5 km/h paklaida nustatytą greitį viršijo 55 km/h; 6) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. - iki 2019 m. kovo 28 d. A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus numatytus ANK 431 straipsnio 1-2 dalyse „Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas“ 13 kartų; 7) 2020 m. gegužės 4 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnyje „Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“; 8) 2020 m. spalio 24 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje „Vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą“ 9) 2020 m. gruodžio 25 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje „Vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą“; 10) 2021 m. gegužės 11 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje „Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“; 11) 2021 m. birželio 22 d. už nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje „Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“; 12) 2021 m. birželio 19 d. už nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje „Vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą“; 13) 2021 m. rugpjūčio 5 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą“.

23. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo padaryti administraciniai pažeidimai (nusižengimai) nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teigia, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti privalomų draudimų, pažeisti viešąją tvarką. Pažymi, kad vien nuo 2018 metų jis baustas administracine tvarka 21 kartą. Dauguma pažeidimų (nusižengimų) susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu. Toks sistemingas pareiškėjo elgesys negali būti toleruojamas, todėl atsižvelgiant į elgesio tendencingumą, pažeidimų skaičių, pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus atsakovas vertinamo kaip jį neigiamai charakterizuojančius duomenis. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą vertino ne atskirus asmens biografijos faktus, o bendrą asmens elgesį, padarytus pažeidimus, dalyvavimą atitinkamuose įvykiuose, t. y. visus pareiškėją charakterizuojančius duomenis.

24. Atsakovo nuomone, duomenys apie teisės normų nesilaikymą, jo padarytus teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, jų pobūdį, padarymo laiką, teistumo faktą, charakterizuoja pareiškėją neigiamai - kaip asmenį, potencialiai galintį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, galintį nusikalsti ar ketinti pažeisti teisės aktų reikalavimus, kuris gali būti pavojingas, kelti pavojų visuomenei, jos nariams. Pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio ar daryti atitinkamų išvadų, jei ir toliau nesilaiko taisyklių, daro įstatymų uždraustas veikas. Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui. Vien faktas dėl sistemingas greičio viršijimo charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

25. Pažymi, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra privaloma nustatyti, kad asmens padaryti pažeidimai būtų sietini su ginklų naudojimosi tvarka, todėl pareiškėjo teiginiai, jog praeityje padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra priskiriami prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nėra teisiškai reikšmingi.

26. Nurodo, kad vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Akcentuoja, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl neteisėto laisvės atėmimo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju, 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas baustas už vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą (nustatytą greitį viršijo 50 km/h, be to, važiuodamas tokiu greičiu dar ir naudojosi mobiliuoju telefonu, nesinaudodamas laisvų rankų įranga), 2018 m. kovo 5 d. baustas už vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą (nustatytą greitį viršijo 55 km/h), 2021 m. birželio 19 d. baustas už vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą (nustatytą greitį viršijo 33 km/h). Šie pareiškėjo padaryti pažeidimai, tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio (nusikalstamas elgesys, šiurkštūs nustatyto greičio viršijimai) yra savaime pavojingi ir neabejotinai keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui, aktualūs laiko aspektu ir įpareigoja taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pažymi, kad nustatyti duomenys apie pareiškėją, net ir praėjus 10 m., nėra laikytini praradę savo aktualumo, nes matyti, jog pareiškėjas sistemingai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, ignoruoja visuomenės nustatytas taisykles, o tokiam asmeniui ginklas negali būti išduodamas.

27. Akcentuoja, kad pareiškėjas ne kartą buvo teistas dėl nusikalstamų veikų padarymo Lietuvoje ir užsienio valstybėje, įskaitant ir nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu prieš kitą asmenį, viešosios tvarkos pažeidimus. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais teigia, kad nors teistumas šiuo metu yra išnykęs, tačiau nuteisimo faktas neišnyksta, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse (pvz., vertinant asmens reputaciją), negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, todėl jo neatsakingo elgesio faktai, padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas dar vienu didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), pareiškėjas kels grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tai pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis.

28. Akcentuoja, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis nepavojingas visuomenei, yra pareigingas, sąžiningas žmogus, daug laiko skiria šeimai, yra penkių vaikų tėvas, rūpinasi šeima ir vaikų auklėjimu, tokios aplinkybės nepaneigia neigiamai pareiškėją charakterizuojančių faktų pobūdžio. Pareiškėjo praeityje padaryti pažeidimai ir dalyvavimas veiksmuose, kurie sudarė pagrindą ikiteisminiams tyrimams jo atžvilgiu pradėti, nėra suderinami su asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, elgesio atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimais. Teigia, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas vertino ir pareiškėjo pateiktas charakteristikas. Atsakovui nekilo abejonių dėl jo kruopštumo ir profesionalumo atliekant tam tikras jam pavestas pareigas, tačiau iškilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų charakteristikų objektyvumo, nes nurodytose įmonėse, futbolo federacijose, medžiotojų klube pareiškėjas užima aukštas, vadovaujančias pareigas, todėl neigiama charakteristika ir negalėtų būti pateikta, nes jas pasirašę asmenys vienaip ar kitaip priklausomi nuo pareiškėjo. Dėl išvardintų priežasčių šie pareiškėjo pateikti dokumentai buvo įvertinti kritiškai ir priimant Sprendimą į juos nebuvo atsižvelgta.

29. Pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė medžioti ir leisti laisvalaikį gamtoje, o tik neišduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Įstatymų leidėjas yra nustatęs alternatyvas ginklo naudojimui medžiojant, kurių ginčijamas Sprendimas neapima. Duomenų, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui turi būti išduotas, nes tai susiję su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra.

30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vis dar nėra galutinai išnagrinėtas, pažymi, jog gavus asmens prašymą pirmą kartą yra vertinama duomenų charakterizuojančių asmenį visuma siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduotas. Pakartotinai nagrinėjant prašymą taip pat vertinamos visos aplinkybės iš naujo. Sprendimai, dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, priimami tuo metu galiojančių teisės aktų pagrindu ir nustatytais terminais. Skunde komentuojamas prašymo nagrinėjimo laikotarpis susidarė nagrinėjant ir pareiškėjo skundus teismuose, dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vilkina priimti administracinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

31. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, palaikydami skunde nurodytus argumentus.

32. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTI1MDItNzY0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-2502-764/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-2502-764/2021">eI2-2502-764/2021</a> (akcentuodamas, kad jame pareiškėjas vertinamas kaip pasitaisęs, nekeliantis grėsmės nei sau, nei visuomenės saugumui), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY3OS01MjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3679-520/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3679-520/2021">eA-3679-520/2021</a>. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas yra keliantis grėsmę sau ir kitiems, akcentavo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai atsakovui buvo žinomi nuo pat pradžių. Atsakovas pareiškėją vertina selektyviai, subjektyviai. Padaryti pažeidimai nėra susiję su pavojingumu visuomenei, tiesiog žmogus gyvena aktyvų gyvenimą.

33. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad, vertinant jo biografijos faktus, jie pareiškėjo nepuošia kaip žmogaus, bet pareiškėjas gyvenime daug ką pakeitė, kaip žmogus dabar yra charakterizuojamas teigiamai. Atsakovo motyvai žemina pareiškėją kaip žmogų. Akcentuoja, kad šiuo metu yra 7 organizacijų savininkas, kelių organizacijų valdybos pirmininkas, 2 organizacijoms pats vadovauja; pareiškėjas yra įdarbinęs (kaip darbdavys) virš 800 žmonių vien Lietuvoje; yra kelių visuomeninių organizacijų vadovas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis sumoka daug mokesčių per mėnesį, bet yra menkinamas teiginiais, kad jis yra pavojingas visuomenei. Nori turėti ginklą, nori teisėtai medžioti. Pažymi, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra tokio pobūdžio, kurie nerodo pareiškėjo pavojingumo.

konstatuoja:

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisariato Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Remiantis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2016 m. gruodžio 8 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 17-IL-10-00087-e pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsisakyta. Šis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikintas ir atsakovas iš naujo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

36. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai), o 2017 m. liepos 3 d. pateikė prašymą vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 17-IL-10-02972-e pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2017 m. liepos 25 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išaiškino, jog atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas 2018 m. sausio 10 d. sprendimą taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančias įstatymo nuostatas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas netikrino kito atsakovo sprendimo teisinio pagrindo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jo nenurodė jokių motyvų.

38. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas ginčą, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino atsakovo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-02972-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu inicijuotų baudžiamųjų persekiojimų formalus įvardijamas sprendime negali būti laikomas charakterizuojamais duomenimis, patvirtinančiais pareiškėjo keliamą grėsmę sau ir visuomenei. Teismas taip pat įvertino pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis, teigiamai charakterizuojančius pareiškėją ir nusprendė, kad pareiškėjo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami siekiant pripažinti, jog jis pasitaisė ir atitinka Įstatymo reikalavimus keliamus asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. LVAT, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau pripažino nepagrįstais pirmos instancijos teismo motyvus, jog pareiškėjo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami siekiant pripažinti, jog jis pasitaisė ir atitinka Įstatymo reikalavimus keliamus asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. LVAT šioje nutartyje konstatavo, kad atsakovas tinkamai neatliko „kokybinio“ nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai faktai apie pareiškėjo dalyvavimą įvykiuose, jo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį ir padarymo laiką, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, kas būtent sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. LVAT taip pat išaiškino, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir darydamas išvadą, ar pareiškėjui gali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, be kita ko, turi įvertinti tiek pareiškėjo pateiktą jį charakterizuojančią medžiagą, tiek ir aplinkybes dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn (kartu su aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn).

39. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakovui naują prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą medžioklei. Atsakovas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (pažeidimus), padarė išvadą, kad pareiškėjas daro labai daug pažeidimų, jie nuolat pasikartoja, o tai rodo, jog jis ne tik linkęs pažeidinėti įstatymus, bet ir visiškai nelinkęs keisti savo elgesio, įstatymų nesilaikymą toleruoja įvairiose srityse kaip jam priimtiną elgesį. Pareiškėjo įvykdyti nusikaltimai, administraciniai pažeidimai, jų kiekis, sistemiškumas, taikytos bausmės ir administracinės atsakomybės neefektyvumas, jo paties požiūris į pažeidimus ir savo atsakomybę, pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali nesulaikyti nuo pažeidimų ir ginklų laikymo bei naudojimo srityje, todėl atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

40. Pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad padaryti nusikaltimai ir administraciniai pažeidimai prarado aktualumą. Administraciniai nusižengimai nėra tiek pavojingi ir necharakterizuoja pareiškėjo kaip keliančio grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenes saugumui ir nėra susiję su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų grėsmių kilimu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. netinkamai įvykdė teismų sprendimus, įpareigojančius įvertinti ir šiuos duomenis.

41. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas; ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. kovo 31 d.). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

42. Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime Nr.50/2009 yra pažymėjęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo.

43. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad galiojantis teisinis reguliavimas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04NTgtNTI1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-858-525/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-858-525/2016">A-858-525/2016</a>; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzYyLTUwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1362-502/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1362-502/2017">A-1362-502/2017</a>). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzU1LTQzOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1355-438/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1355-438/2018">A-1355-438/2018</a>; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjMxMC0xMDYyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2310-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2310-1062/2020">eA-2310-1062/2020</a>).

44. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą medžioklei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu pagrindu, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

45. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio, įskaitant smurtinius, nusikaltimus. Teistumai išnykę. Pareiškėjas taip pat yra ne kartą baustas už administracinės teisės nusižengimus (pažeidimus). Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018-2021 m. administracine tvarka yra baustas 21 kartą, iš jų 13 kartų už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB (duomenys neskelbtini) vadovas nepateikė duomenų apie asmenį padariusį užfiksuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2020-2021 m. pareiškėjas administracine tvarka aštuonis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, mobiliojo ryšio priemonių naudojimą vairuojant, kelio ženklų nesilaikymą). Administracinių pažeidimų (nusižengimų) pareiškėjas yra padaręs ir anksčiau. Ginčo dėl aptartų faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad jo padarytų nusikalstamų veikų ir didžiosios dalies administracinių nusižengimų (pažeidimų) aktualumas yra pasibaigęs, todėl atsakovo išvada, kad yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą nepagrįsta.

46. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų aktualumo, pažymi, kad aplinkybės dėl asmens patraukimo baudžiamojon reikšmingos, siekiant įvertinti ar jam gali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu yra pasibaigęs, tačiau tai nereiškia, kad asmens nuteisimo faktas išnyko. Teistumo faktai neabejotinai yra svarbūs vertinant asmenį charakterizuojančius duomenis, požiūrį į teisės normų laikymąsi, polinkį nusikalsti, kelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas neapsiribojo formaliu nusikalstamų veikų išvardinimu, bet šiuos faktus vertino sistemiškai, atsižvelgdamas į tiek nusikalstamų veikų padarymo laiką, tiek į vėlesnį pareiškėjo elgesį ir santykį su padarytais administraciniais nusižengimais (pažeidimais). Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę įsigyti ir turėti ginklą, privalo atitikti visus Įstatyme nustatytus aukštus reikalavimus, keliamus ne tik jo reputacijai, bet ir elgesiui, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas nagrinėdamas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą vertino pareiškėjo teistumo faktus negali būti laikoma non bis in idem (asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą) principo pažeidimu. Taigi, atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti ginklą nėra pareiškėjo baudimas ar sankcijų taikymas.

47. Skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra aktualus laiko atžvilgiu, nes nuo jo priėmimo praėjo daugiau nei 3 metai, todėl pagal Įstatymo 18 straipsnį asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nagrinėjimu atveju pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą atsisakyta išduoti ne Įstatymo 18 straipsnio, kuriame reglamentuojami atvejai, kai asmens reputacija laikoma netinkama, o 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. turint duomenų, kad asmuo dėl individulių savybių kelia ar gali kelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Kaip jau minėta, asmens teisumas, kaip biografijos faktas, vertinant asmens elgesį ateityje, yra reikšminga aplinkybė ir nagrinėjamos bylos kontekste nėra pernelyg nutolusi laike.

48. Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas tik pareiškėjo atžvilgiu inicijuotų baudžiamųjų persekiojimų formaliu išvardinimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas remdamasis pareiškėjo biografijos faktais, vertino pareiškėjo elgesį ir jo pokyčius po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, teisės pažeidimų pobūdį ir sistemingumą.

49. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai ginčijimą Sprendimą grindžia jo praeityje padarytais administraciniais nusižengimais (pažeidimais), akcentuodamas, jog šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos ir priimant 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. liepos 25 d. sprendimus atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą, tačiau jų šiomis aplinkybėmis negrindė.

50. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, kad anksčiau atsakovo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, minėti sprendimai yra panaikinti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenis apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus atsakovas buvo pateikęs nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą apeliacinės instancijos teisme dėl 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 17-IL-10-02972-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą teisėtumo. LVAT 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje išaiškino, jog atsakovas aplinkybes dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn (kartu su aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn) turi įvertinti ir išdėstyti motyvus ne procesiniuose dokumentuose, bet priimdamas sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas informaciją apie pareiškėjo baustumą administracine tvarka vertino vykdydamas LVAT nutartį, o ne dėl to, kad priimdamas ankstesnius sprendimas aplinkybių dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn nelaikė kliūtimi išduoti pareiškėjui leidimą ginklui laikyti. Pažymėtina ir tai, kad priimdamas naują sprendimą atsakovas privalo įvertinti ir naujai atsiradusias aplinkybes, įskaitant ir naujus teisės pažeidimus, jeigu asmuo, prašantis išduoti leidimą suteikti specialiąją teisę, juos yra padaręs.

51. Iš ginčijamo Sprendimo turinio ir jame pateiktų motyvų matyti, kad atsakovas vertindamas turimą informaciją apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, vertino pažeidimų kiekį, jų pobūdį, sunkumą, pakartotinumą, teisės pažeidimų padarymo laiką, bei padarė išvadą, kad pareiškėjas sisteminai daro daug teisės pažeidimų, toleruoja įstatymų nesilaikymą įvairiose srityse, jam taikytos administracinė atsakomybė nėra efektyvi, pažeidimai padaryti valdant didesnio pavojaus šaltinį (automobilį), todėl jo neatsakingas elgesys, veikų pobūdis, polinkis sąmoningai nesilaikyti įstatymų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas disponuodamas dar vienu padidinto pavojaus šaltiniu (ginklu), kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei.

52. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai daro pažeidimus, dalis pažeidimų, laiko aspektu nėra itin seni (2018-2021 m.), t. y. neparėjo pakankamai laiko, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys pasikeitė, o padarytus administracinius nusižengimus būtų galima laikyti neaktualiais laiko atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu, valdant padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), nėra pakankama daryti išvados, jog pažeidimai yra mažareikšmiai ar nepavojingi ir necharakterizuoja pareiškėjo kaip keliančio grėsmę kitiems asmenims, visuomenei ar viešajai tvarkai.

53. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė jį teigiamai apibūdinančias charakteristikas, kurių, pareiškėjo teigimu, atsakovas nevertino. Atsakovas paaiškino, kad dėl pateiktų charakteristikų objektyvumo jam kilo pagrįstų abejonių, nes nurodytuose juridiniuose asmenyse pareiškėjas užima aukštas vadovaujančias pareigas, todėl neigiama charakteristika ir negalėtų būti pateikta ir dėl šios priežasties priimdamas Sprendimą į jas neatsižvelgė. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija ir pripažįsta, jog minėtų duomenų nepakanka, kad būtų pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys pasikeitė ir išnyko sąlygos, sudarančios pagrindą riboti specialiąją teisę. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas teigiamą charakteristiką pateikusios AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad nepranešė duomenų apie asmenį vairavusį bendrovei priklausančią transporto priemonę ir padariusį kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų objektyvumu. Vien tai, jog atsakovas ginčijame Sprendime nenurodė dėl kokių priežasčių neatsižvelgė į pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis (juridinių asmenų, kuriems pareiškėja vadovauja, charakteristikas), nagrinėjamo ginčo atveju laikytinas iš esmės formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Sprendimo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu teigiamai charakterizuojančią informaciją atsakovas turėtų vertinti kitaip.

54. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia ir pareiškėjo teisių daugiau nei būtina įstatymo leidėjo tikslui užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims užtikrinti, nevaržo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų vilkinęs pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ar sąmoningai būtų siekę pažeisti pareiškėjo teises ar atlikęs kitus veiksmus, sudarančius pagrindą panaikinti Sprendimą.

55. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

56. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo spręsti jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Jolita Rasiukevičienė