Administracinė byla Nr. I1-3964-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. l–2).
Nurodo, kad laivės atėmimo bausmę nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. atlikinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-iajame sektoriuje. Atliekant laivės atėmimo bausmę, pareiškėjas po kurio laiko bausmės ir nuobaudos atlikimui buvo neteisėtai perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). Šiuo atveju atsakovas piktnaudžiavo nuteistųjų perkėlimo pagrindais, sutrikdė valstybės institucijų darbą bei netinkamai naudojo valstybės lėšas. Dėl perkėlimo Iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI atsakovės atstovas pareiškėjui sukėlė tiek emocinius, tiek psichologinius išgyvenimus. Be to, Kalėjimų departamentas perkeldamas pareiškėją neatsižvelgė, jog pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę teismas paskyrė atlikti pataisos namuose, bet ne Šiaulių TI. Pareiškėjui buvo nepakeliami vežiojimai iš vienos pataisos įstaigos į kitą, kurie sukėlė depresiją, nemigą bei socialinių ryšių nutraukimą su artimaisiais.
Pastebi, jog tokiu neteisėtu perkėlimu buvo atimta galimybė tinkamai ir socialiai reabilituotis bei vykdyti pareiškėjui paskirtą resocializacijos planą. Tuo pačiu atsakovės atstovas perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI pažeidė teisės aktus, kadangi tik teismas gali nurodyti kur asmeniui reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks pareiškėjo perkėlimas prieštarauja teisėtam ir teisingam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (b. l. 32–34), kuriame nurodo, jog nuteistuosius pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – ir BVK) 69 straipsnį galima perkelti, siekiant pagerinti nuteistųjų resocializaciją ir užtikrinant jų saugumą. Šiuo atveju pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI buvo perkeltas tik iki 2020 m. birželio 11 d., t. y. vienam mėnesiui. Iš to seka, jog pareiškėjas buvo perkeltas ne bausmės atlikimui, o nuobaudos atlikimui 30 parų. Pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu jis buvo perkeltas tik vienam mėnesiui. Be to, siekiant užtikrinti pareiškėjo resocializacijos planą, jam buvo atimta galimybė bausmę atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Kiek vėliau, t. y. 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjas buvo vėl perkeltas į Pravieniškių PN-AK (Trečiąjį sektorių). Pažymi, jog Šiaulių TI jis buvo laikomas pagal BVK 142 straipsnio nuostatas, todėl tai jam sukėlė nemalonius bei emocinius sutrikimus. Atsakovės atstovas trukdo pareiškėjui tinkamai integruotis į visuomenę ir vykdyti savo kaip nuteistojo pareigas. Pastaruosius du metus pareiškėjas nėra gavęs nei vienos nuobaudos, vieną kartą yra skatintas, todėl atsakovės atstovo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės.
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7–12).
Nurodo, kad Kalėjimų departamente iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 5 d. buvo gautas siūlymas – nutarimo projektas dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK (Trečiojo sektoriaus) į Šiaulių TI. Toks siūlymas buvo pateiktas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą bei atsižvelgiant į faktus, kad pareiškėjas, bausmės atlikimo laikotarpiu konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Be to, siekta pagerinti Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje kriminogeninę būklę. Atitinkamai Kalėjimų departamente šis Pravieniškių PN-AK siūlymas dėl pareiškėjo perkėlimo suderintas ir 2020 m. gegužės 19 d. buvo pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas Nr. NN-86 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Pastebi, jog pasak pareiškėjo, teismas jam yra paskyręs atlikti bausmę pataisos namuose, o ne Šiaulių TI, tačiau pareiškėjas šio teiginio niekaip nepagrindžia, nenurodo, kuo remiasi taip teigdamas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1R-1 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Tokiu būdu pareiškėją perkeliant į Šiaulių TI nuteistojo bausmės atlikimo tvarka nebuvo pažeista, ir, vadovaujantis minėta nuostata, šiuo atveju bausmės atlikimas Šiaulių TI yra prilyginamas bausmės atlikimui pataisos namuose. Atitinkamai atsakovės atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI.
Teigia, kad nors ir pareiškėjas nurodo, jog toks perkėlimas trukdė jam tinkamai vykdyti resocializacijos planą, tačiau Nutarime pažymėta, kad vienas iš pareiškėjo perkėlimo motyvų yra tai, kad pareiškėjas, bausmės atlikimo laikotarpiu konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nesilaiko nustatytos vidaus tvarkos ir ją pažeidinėja, kas neigiamai įtakoja kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis sąmoningai ignoruoja turimas pareigas įstaigoje bei siekiant pagerinti Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje kriminogeninę būklę. Pareiškėjas nenurodė, kaip jis stengėsi resocializuotis Pravieniškių PN-AK, bausmės atlikimo laikotarpiu konfliktuodamas su kitais nuteistaisiais, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nesilaikydamas nustatytos vidaus tvarkos ir ją pažeidinėdamas.
Pastebi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMTIzOS05ODMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-1239-983/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-1239-983/2021">I1-1239-983/2021</a> pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Pareiškėjas žalą kildino iš Kalėjimų departamento sprendimo pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Kaip matyti ir šiuo atveju, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK siūlymu ir Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimu buvo perkeltas į Šiaulių TI teisėtu, pagrįstu bei faktiškai ir juridiškai motyvuotu sprendimu, laikantis BVK nuostatų ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatytos tvarkos. Kalėjimų departamentas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI. Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Šiaulių TI apskųstas nebuvo, yra galiojantis, todėl teisėtas.
Pažymi, kad pareiškėjas prašo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Nutarimu buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK (Trečiojo sektoriaus) į Šiaulių TI, dėl ko patyrė psichologinius, emocinius išgyvenimus. Visgi šiuo atveju atsakovės atstovas nesupranta iš ko pareiškėjas kildina 700 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo jis, kaip nuteistasis, buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo“ NN-86, siekiant užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, bausmės atlikimo laikotarpiu konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nesilaiko nustatytos vidaus tvarkos ir ją pažeidinėja, kas neigiamai įtakoja kitų laisvė atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sąmoningai ignoruoja turimas pareigas įstaigoje bei siekiant pagerinti Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje kriminogeninę būklę, buvo nutarta pareiškėją perkelti į Šiaulių TI (b. l. 3).
Pareiškėjui Nutarimas buvo įteiktas 2020 m. gegužės 21 d., tai patvirtina Nutarime nurodyta data ir šalia esantis pareiškėjo parašas (b. l. 3).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas jam yra paskyręs atlikti bausmę pataisos namuose, o ne Šiaulių TI, todėl Kalėjimų departamentas nepagrįstai jį perkėlė dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti Šiaulių TI.
Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1R-1 redakcija) 7 punktu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Taigi atsižvelgus į prieš tai paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas Šiaulių TI yra prilyginamas bausmės atlikimui pataisos namuose, todėl perkeliant pareiškėją į Šiaulių TI, nebuvo pažeista bausmės atlikimo tvarka bei pareiškėjo teisė atlikinėti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI ne tolimesniam bausmės atlikimui, o nuobaudos atlikimui.
Pažymėtina, jog Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 6 dalis).
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (ginčo laikotarpiu galiojusi Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Aprašo 12 punkte nustatyta, jog nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtintos bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklės išimties taikymas yra galimas, bet turi būti motyvuotas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTg4LTE0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1588-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1588-146/2015">A-1588-146/2015</a>). Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
Visu pirma, kaip jau buvo minėta prieš tai, Šiaulių TI pagal teisinį reguliavimą yra prilyginamas pataisos įstaigai, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir jis teisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI. Be kita ko, pareiškėjas klaidingai skunde nurodo, jog atsakovės atstovas pareiškėją perkėlė iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI nuobaudos atlikimui. Šiuo atveju Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK (Trečiojo sektoriaus) į Šiaulių TI tęsti jam skirtos bausmės atlikimo iki 2020 m. birželio 11d. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė, jog jis buvo perkeltas į Šiaulių TĮ nuobaudos atlikimui 30 parų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos pareiškėjo teiginius, t. y., jog pareiškėjas Šiaulių TI būtų buvęs išsiųstas atlikti jam paskirtos nuobaudos. Be to, pareiškėjas tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Šiaulių TI buvo išsiųstas ne 30 parų, o 24 paroms. Šiuo atveju Kalėjimų departamento direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo asmenį charakterizuojančias savybes, siekį užtikrinti saugumą bei stabilizuoti kriminogeninę padėtį Pravieniškių PN-AK, teismas vertina, jog Kalėjimų departamento direktorius šia teise pasinaudojo tinkamai. Svarbu paminėti ir tai, kad teisės aktuose nesuteikta teisė patiems nuteistiesiems pasirinkti pataisos įstaigą.
Tuo pačiu paminėtina, jog pareiškėjo skundo argumentai, jog Kalėjimų departamentas piktnaudžiavimo nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą perkėlimo pagrindais yra nepagrįsti. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, Kalėjimų departamentas pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK perkėlė jį į Šiaulių TI vadovaudamasis BVK 69 straipsnio nuostatomis ir Aprašo 3.2 papunkčiu. Atsakovės atstovo Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas buvo perkeltas kadangi jo elgesys (sistemingas vidaus tvarkos pažeidinėjimas, ignoravimas nustatytų pareigų) neigiamai įtakojo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją (BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat siekiant pagerinti Pravieniškių PN-AK (Trečiajame skyriuje) kriminogeninę būklę (BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi šiuo atveju priešingai negu nurodo pareiškėjas, perkeliant jį iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Be kita ko, Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarime yra aiškiai nurodytas teisinis reguliavimas, t. y., jog pareiškėjas buvo perkeltas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu. Pareiškėjas neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis. Pareiškėjas kitų svarių argumentų ir aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu Nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, nepateikė.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jį perkėlus iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI jam buvo trukdoma vykdyti resocializacijos planą, vykdyti nuteistojo pareigas, integruotis į visuomenę, adaptuotis prie naujos aplinkos, pažymi, jog pareiškėją charakterizuojančios savybės, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė resocializacijos planą ir/ar nuteistojo pareigas. Priešingai kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuolatos konfliktavo su kitais nuteistaisiais, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėjo bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nesilaikė nustatytos vidaus tvarkos ir ją pažeidinėjo. Toks pareiškėjo elgesys taip pat neigiamai įtakojo ir kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją. Taigi prieš tai minėtos aplinkybės patvirtina, jog pats pareiškėjas nevykdė resocializacijos plano tinkamai, dėl ko pareiškėją pagrįstai buvo nutarta perkelti į Šiaulių TI iki 2020 m. birželio 11 d. tolesniam bausmės atlikimui.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI jam sukėlė psichologinius ir emocinius išgyvenimus.
Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Kalėjimų departamento teisėti veiksmai, t. y. jį iš Pravieniškių PN-AK perkeliant į Šiaulių TI toliau atlikti bausmės, jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kt. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Abstraktūs ir neindividualizuoti teiginiai negali būti tinkamu pagrindu pareiškėjo reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl teisėto perkėlimo į kitą įstaigą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas per BVK 183 straipsnyje nustatytą terminą Nutarimo, kuriuo jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI neskundė, todėl jis laikytinas teisėtu, įsiteisėjusiu ir galiojančiu. Šiuo atveju nenustatyta jokių kliūčių, kurios trukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas ja nepasinaudojo. Be kita ko, dėl tariamos neturtinės žalos priteisimo į teismą dėl perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI pareiškėjas kreipėsi po beveik 1,3 m., t. y. ne iškart, o praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Tuo pačiu paminėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas jau seniau, t. y. 2021 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo teikęs skundą, kuriame neturtinę žalą kildino iš Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 2 d. Departamento direktoriaus nutarimo „Dėl nuteistojo perkėlimo“ Nr. NN-166, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos PN-AK į Vilniaus PN. Visgi tuo atveju, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMTIzOS05ODMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-1239-983/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-1239-983/2021">I1-1239-983/2021</a> pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys vertinamas kaip bandymas piktnaudžiauti savo teisėmis. Tokiu savo elgesiu galimai pareiškėjas siekia ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o turtinės naudos.
Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą konstatuoja, kad Kalėjimų departamento direktorius turi teisę nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą, kuria nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo. Pabrėžiama, kad pareiškėjas Nutarimo neskundė, jis yra galiojantis, teisėtas ir nepanaikintas, šioje byloje taip pat nėra ginčijami jokie administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI. Taigi teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl perkėlimo netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
