Administracinė byla Nr. I1-3749-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01171-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 6 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. l–11).
Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. NN-444,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo. Tęsiant bausmės atlikimą Šiaulių TI pareiškėjui buvo skirtos 22 drausminės nuobaudos ir vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. bandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ XI skyriaus nuostatomis, pareiškėjas buvo įtrauktas į nuteistųjų (suimtųjų), linkusių pabėgti ir užpulti, įskaitas. Visa tai pareiškėjui sukėlė daug neigiamų išgyvenimų, rūpesčių bei ženkliai pablogino jo teisinę padėtį.
Pažymi, jog pareiškėjas nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtNjAxLTc2NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-601-764/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-601-764/2020">I1-601-764/2020</a> konstatavo, kad Kalėjimų departamento Nutarimas priimtas neargumentuotai bei pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl jį panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtODcxLTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-871-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-871-525/2021">TA-871-525/2021</a> paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutiko, jog Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Pareiškėjo vertinimu, dėl neteisėto atsakovo perkėlimo, jis per gana ilgą laiką patyrė daug žalos, už kurios patyrimą atsakingas Kalėjimų departamentas.
Pastebi, kad per visą skundžiamą laikotarpį kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, jam buvo skirtos daugiau nei 22 drausminės nuobaudos. Visgi šiuo atveju, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. jeigu atsakovas nebūtų priėmęs neteisėto Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI, pareiškėjas nebūtų gavęs minėtų 22 drausminių nuobaudų, kadangi jis nebūtų buvęs Šiaulių TI ir bausmę būtų toliau atlikinėjęs Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamu atveju niekas negalėtų užtikrinti, jog kitoje įstaigoje apskritai pareiškėjui būtų buvusios paskirtos drausminės nuobaudos. Taigi visos neigiamos pasekmės, kurios kilo pareiškėjui per visą įkalinimo laikotarpį Šiaulių TI, kilo dėl atsakovo kaltės.
Tvirtina, jog jei pareiškėjas nebūtų buvęs perkeltas, jis nebūtų gavęs minėtų 22 drausminių nuobaudų, kurios tiesiogiai jam sukėlė neigiamas pasekmes ir diskomfortą, t. y. pareiškėjui nebūtų pablogėjusi psichinė, emocinė ir fizinė sveikata. Prieš perkeldamas pareiškėją į Šiaulių TI, atsakovas nesidomėjo ir nesiaiškino situacijos dėl kalinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nebuvo apvarstytos ir įvertintos jokios kitos alternatyvios galimybės pareiškėją palikti tęsti bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, jog gindamas savo pažeistas teises, bylinėjantis gana netrumpą laiką, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d., patyrė daug streso ir neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neteisėtus veiksmus atliko specialiai ir tiesiogine tyčia, tokiu būdu pareiškėjui buvo sukelta tik dar daugiau skriaudos, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) gydytojo-psichiatro. Pareiškėjui buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės ir nemigos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas yra gydomas vaistais iki šiol. Be to, pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos sukėlė miego, nerimo, dirglumo ir depresijos sutrikimus. Minėti sutrikimai jam buvo konstatuoti LAVL 2019 m. rugpjūčio 27 d. vizito metu. Mano, jog sudėtingi psichologiniai reiškiniai, patirta dvasinė (moralinė) skriauda nebūtinai turi pasireikšti per vieną dieną. Minėti padariniai turės ilgą išliekamąjį poveikį ateityje. Jeigu atsakovas nebūtų priėmęs Nutarimo, pareiškėjui nebūtų kilusios prieš tai minėtos sveikatos problemos.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–46).
Nurodo, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su skirtomis nuobaudomis ir įtraukimu į įskaitą, kas, pareiškėjo teigimu, jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, pablogino teisinę jo situaciją. Visgi atsakovo vertinimu, pareiškėjas tik hipotetiniais teiginiais svarsto ir tvirtina, kad jeigu nebūtų priimtas Nutarimas, pareiškėjas būtų nepažeidinėjęs įkalinimo įstaigos tvarkos. Šie pareiškėjo teiginiai niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, žinodamas įkalinimo įstaigoje galiojančią tvarką, jos nesilaikė, sistemingai ir piktybiškai ją pažeidinėjo. Skirtų nuobaudų skaičius parodo, kad pareiškėjas savo veiksmais elgėsi piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką. Pareiškėjas savo skunde neneigia savo padarytų pažeidimų, dėl nuobaudų skyrimo pagrįstumo klausimų nekelia. Minėtos nuobaudos pareiškėjui laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. buvo skirtos vadovaujantis Šiaulių TI drausmės komisijos sprendimais ir įstaigos vadovo įsakymais.
Pažymi, jog tai, kad pareiškėjas Nutarimu buvo perkeltas į Šiaulių TI, niekaip nesusiję su jo paties valia padarytais pažeidimais, kuriuos jis savo apsisprendimu galėjo daryti arba nedaryti ir būdamas kitoje pataisos įstaigoje. Pareiškėjo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į kitą įstaigą nesietinas su jo daromais pažeidimas, taip pat nesietinas ir su Kalėjimų departamento atsakomybe dėl pareiškėjui kilusios žalos dėl jo paties padarytų pažeidimų. Prašoma priteisti žala nesusijusi priežastiniu ryšiu su Kalėjimų departamento veiksmais. Per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. pareiškėjas yra pateikęs daugybę skundų Kalėjimų departamentui. R. K. departamento dokumentų valdymo sistemoje DocLogix esančia informacija, pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti ir nebuvo nustatyta, kad nuobaudos jam būtų buvę paskirtos nepagrįstai. Be to, pareiškėjas dėl jam skirtų nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ar dėl jo įrašymo į įskaitą nesikreipė į teismą. Šiuo metu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN). Pagal Marijampolės PN pateiktą informaciją, Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 7/07-954 pareiškėjas įtrauktas į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą. Tokiu būdu atsakovas vertina, kad pareiškėjas savo elgesio nekoreguoja būdamas ir kitoje įkalinimo įstaigoje, todėl tai dar kartą paneigia pareiškėjo argumentus, kad būtent kalinimas Šiaulių TI yra priežastis dėl neteisėto pareiškėjo elgesio. Be to, šiuo atveju pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais savo teiginių, kad nustatyti sutrikimai ir negalavimai (sveikatos) yra tiesiogiai susiję su paskirtomis nuobaudomis ar kalinimu Šiaulių TI.
Pastebi, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių TI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui 6 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo jis kaip nuteistasis buvo neteisėtai perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI toliau atlikti bausmės. Laikotarpis už kurį pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą yra nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtNjAxLTc2NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-601-764/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-601-764/2020">I1-601-764/2020</a> panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Teismas sprendime konstatavo, jog Kalėjimų departamentas nepaisydamas teisės aktų ir tai, kad pareiškėjas yra priskiriamas ne suimtųjų, o asmenų, kalinčių iki gyvos galvos kategorijai, priėmė neteisėtą Nutarimą perkelti pareiškėją į Šiaulių TI. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų sutikęs dėl jo perkėlimo į Šiaulių TI, priešingai, pareiškėjas išdėstė konkrečius argumentus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kodėl jis neturėtų būti perkeliamas į Šiaulių TI (b. l. 12–15).
Minėtas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas buvo apskųstas LVAT, kuris 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtODcxLTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-871-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-871-525/2021">TA-871-525/2021</a> paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas nutartyje konstatavo, jog Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo nuostatoms, pagal kurias Šiaulių TI nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms (b. l. 16–25).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėto jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Pareiškėjas nurodo, jog jei jis nebūtų perkeltas į Šiaulių TI, jis nebūtų gavęs 22 drausminių nuobaudų. Dėl tokio perkėlimo jam taip pat pablogėjo psichinė, emocinė ir fizinė sveikata. Be to, pareiškėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas yra gydomas vaistas iki šiol.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2007">3K-3-376/2007</a>).
Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-552/2017">A-727-552/2017</a>, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTQzLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4543-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4543-520/2017">A-4543-520/2017</a>, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
Bylos duomenys patvirtina, jog Kalėjimų departamentas Nutarimu perkeldamas pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų perkėlimą, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtNjAxLTc2NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-601-764/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-601-764/2020">I1-601-764/2020</a> ir LVAT nagrinėdamas šia bylą apeliacine tvarka 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtODcxLTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-871-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-871-525/2021">TA-871-525/2021</a> konstatavo, jog Nutarimo priėmimo metu įstatymai tardymo izoliatorių nepriskyrė pataisos įstaigoms BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme (išskyrus atvejus, kai BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta pataisos įstaiga vykdo ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas, tačiau Šiaulių TI tokioms įstaigoms nepriskirtas). Taigi vadovaudamasis ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusiomis įstatymų – BVK ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo – nuostatomis, pagal kurias Šiaulių TI nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas atitiko kuriuos nors iš Nutarimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 7 straipsnio („Tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys“) 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, konstatavo, jog Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją, kuris yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, į Šiaulių TI.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju taip pat svarbus LVAT išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą (valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta veikimu prieštaraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti žala (LVAT 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008).
Pareiškėjas teigia, jog jei jis nebūtų buvęs perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, jam nebūtų buvusios paskirtos 22 drausminės nuobaudos ir jis nebūtų patyręs žalos.
Byloje pateikta Šiaulių TI pažyma „Apie Šiaulių TI taikytas poveikio priemones“ (2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis) patvirtina, jog pareiškėjui būnant Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo paskirtos 22 drausminės nuobaudos (b. l. 40–41). Be kita ko, byloje pateiktas Marijampolės PN (pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę ten atlieka nuo 2021 m. birželio 28 d.) 2021 m. rugpjūčio 12 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 14/07-2038 (b. l. 54–55), kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 12 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo siūlyta Marijampolės PN direktoriui palikti pareiškėją Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. N-18 patvirtintoje nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje, taip pat siūlyta išbraukti pareiškėją iš Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 55/09-7 patvirtintos nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitos. Pagal Marijampolės PN Drausmės komisijos pateiktą informaciją, Marijampolės PN direktorius 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 7/07-954 (b. l. 51–52) pareiškėją įtraukė į įskaitą (paliekant jį nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje ir išbraukiant iš nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitos).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtus duomenis, negali sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog jei jis nebūtų perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, jam nebūtų buvusios paskirtos drausminės nuobaudos. Visų pirma, kaip matyti, pareiškėjas atlikdamas laisvės įkalinimo bausmę Šiaulių TI sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, pažeidimai buvo nuolat besikartojantys (pavyzdžiui, dienotvarkės pažeidimai, nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymas, kameros tvarkymo tvarkos pažeidimai) kas patvirtina, jog pareiškėjas neįvertindavo savo neigiamo elgesio pasekmių. Pareiškėjo padarytų pažeidimų pakartotinumas patvirtina, jog į taikomas resocializacijos ir drausminio poveikio priemones jis nereagavo bei demonstratyviai ignoravo nustatytą tvarką ir draudimus. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjo neteisėtas perkėlimas į Šiaulių TI niekaip nesusijęs su jo paties valia darytais pažeidimais, kuriuos jis savo apsisprendimu ir laisva valia galėjo daryti arba nedaryti ir būdamas kitoje pataisos įstaigoje. Kita vertus, pareiškėjas neneigia savo padarytų pažeidimų Šiaulių TI, už kuriuos jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Dėl skirtų drausminių nuobaudų nebuvo kreipęsis į teismą, vadinasi tokį savo elgesį ir dėl to kilusias pasekmes pripažino. Taigi šiuo atveju pareiškėjo argumentai, jog jei jis nebūtų buvęs perkeltas į Šiaulių TI, jam nebūtų skirtos drausminės nuobaudos, laikytini tik kaip jo paties subjektyvi nuomonė ir pamąstymai, kurie nepatvirtina aplinkybės, jog jei jis būtų laisvės atėmimo bausmę toliau atlikęs Pravieniškių PN-AK, jis nebūtų padaręs vidaus tvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas perkeltas į Marijampolės PN tolesnei laisvės atėmimo bausmei nors ir buvo išbrauktas iš nuteistųjų linkusių pabėgti įskaitos, tačiau buvo paliktas nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio teigiama linkme nepriklausomai nuo to, kurioje kalinimo įstaigoje jis yra kalinamas. O tai savaime paneigia pareiškėjo versiją, jog dėl neteisėto perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI jam buvo skirtos drausminės nuobaudos dėl kurių pareiškėjui pablogėjo jo psichinė, emocinė ir fizinė sveikata, ką patvirtina aplinkybė, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) gydytojo-psichiatro jam buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės ir nemigos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas yra gydomas vaistais iki šiol.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad asmuo, nuteistas laisvės atėmimu patiria tam tikrų nepatogumų, nes tai ir yra vienas iš bausmės tikslų – tokiu būdu paveikti asmenis, kad atlikę bausmę nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus faktas, net ir tuo atveju, jei jis perkeltajam sukuria neigiamas emocijas, pats savaime negali būti pripažintas sukeliančiu jam turtinę ar neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog nors Kalėjimų departamentas ir neteisingai aiškino bei taikė teisės aktus priimdamas Nutarimą, tačiau vien neteisėto sprendimo priėmimas, jei jis nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis, negali lemti neturtinės žalos atsiradimą.
Kaip matyti, pareiškėjas skunde nurodo, jog Šiaulių TI jam skirtos nuobaudos turėjo didelę ir lemiamą reikšmę įtakojant atsiradusius jo miego, nerimo, dirglumo, depresijos ir kitus sveikatos sutrikimus, kurie anot jo, jam buvo konstatuoti LAVL 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiuo atveju teismas pažymi, jog kaip nurodo pats pareiškėjas, ne jo neteisėtas perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI įtakojo pareiškėjo minėtus sveikatos sutrikimus, o pareiškėjo išgyvenimai dėl jo paties padarytų pažeidimų Šiaulių TI dėl kurių jam buvo skirtos drausminės nuobaudos būtent ir iššaukė sveikatos sutrikimus. Taigi, vertintina, jog pats pareiškėjas minimus sveikatos sutrikimus kildina ne iš neteisėto perkėlimo, o iš savo neigiamo elgesio, dėl kurio pareiškėjas pats yra atsakingas ir pasirinkdamas atitinkamą elgesio modelį sprendžia kaip jam elgtis ir kaip nesielgti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad tarp Kalėjimų departamento priimto neteisėto Nutarimo dėl pareiškėjo perkėlimo ir pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, vadinasi nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių.
Tuo pačiu sutiktina, jog dėl neteisėto Kalėjimų departamento Nutarimo, t. y. dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto Kalėjimų departamento Nutarimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, ir kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo minėti sveikatos sutrikimai (pablogėjusi psichinė, emocinė ir fizinė sveikata, nemiga, pykčio kontrolės sutrikimai ir kt.) atsirado dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo, priešingai, pareiškėjas pats nurodo, kad paminėti sveikatos sutrikimai kilo dėl jam skirtų drausminių nuobaudų dėl ko pareiškėjas yra pats atsakingas.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių pasekmių.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
