Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-19/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 44.5.1;

45.1; 50.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Vakarų laivų gamykla“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mechanika“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo byloje pagal ieškinį uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“) bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės atsisakyti sutarties aiškinimo klausimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. ožinio krano trišalę pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ (krano pirkėjas ir lizingo davėjas), atsakovo UAB „Mechanika“ (pardavėjas) ir ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ (lizingo gavėjas), nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d.; 2) priteisti iš atsakovo 1 345 200 Lt avansą ir 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą pasiimti ožinį kraną su magnetine traversa iš ieškovo teritorijos. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 6 d. trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ reikalavimo pagal ginčo sutartį perleidimą ieškovui.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. ieškovas su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ožinį kraną su magnetine traversa, atlikti paleidimo–derinimo darbus ir perduoti kraną ieškovui pagal aktą, o ieškovas – už kraną sumokėti 2 242 000 Lt. Susitarus su trečiuoju asmeniu UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl finansavimo, 2006 m. gegužės 9 d. sudaryta trišalė pirkimo–pardavimo sutartis dėl to paties krano pirkimo. Ieškovas kraną eksploatavo nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. balandžio 28 d., nustojo naudotis įrenginiu gavęs VšĮ „TUV technika“ išvadą, kad krano trūkumų nerekomenduojama eksploatuoti. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl nepašalintų krano trūkumų, jo negali naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. birželio 5 d. atsisako pirkimo–pardavimo sutarties. 2007 m. liepos 3 d. raštu trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui savo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad krano trūkumai yra ištaisomi, juos tikslinga tai padaryti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d.; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo 1 345 200 Lt avansą, 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas; 3) įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti ožinį kraną su magnetine traversa. Atsakovo priešieškinis atmestas. Teismas pripažino, kad ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti ginčo sutartį, nes atsakovas padarė esminių sutarties pažeidimų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remdamasis techninės krano ekspertizės išvadomis, teismas sprendė, kad atsakovo pagaminto kranas turi esminių kokybės trūkumų, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas, nes nustatyta neteisinga dalies krano ratų geometrija, netinkamai įrengtas krovinių vežimėlio kelias, krovinių vežimėlio ratų konstrukcija. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar šie trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, jų ištaisymo ir krano vertės santykis nėra pagrindinis kriterijus. Negalėdamas naudotis kranu, ieškovas sudarė sutartį dėl naujo krano gamybos su kita įmone. Atsakovas bandė taisyti trūkumus, bet jų per daugiau kaip dvejus metus neištaisė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie krano kokybės trūkumus, todėl turėjo pagrindą atsisakyti ginčo sutarties (CK 6.348 straipsnio 1 dalis); nurodė, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti sutarties taip pat ir dėl to, kad pagal CK 6.573 straipsnio 1 dalį lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pirkėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens reikalavimo perleidimas ieškovui yra teisėtas ir galiojantis (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčo sutarties nutraukimo byloje pritaikyti sutarties nutraukimo padariniai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimu iš dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą: atmetė ieškinį, iš dalies patenkino priešieškinį: 1) pripažino ieškovo įvykdytą vienašalį ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) nustatė, kad ginčo sutartis galioja atsakovui kaip pardavėjui, o ieškovui – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui; 3) atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens teisių ir pareigų pagal ginčo sutartį perleidimą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kranas yra su defektais, už kuriuos atsakingas atsakovas. Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl trūkumų negalima krano naudoti ir kad krano su tokiais trūkumais pardavimas pripažintinas esminiu pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, kuriam esant ieškovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visa tai, ką atsakovas gavo vykdant sutartį bei atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius. CK 6.337 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai įstatymuose arba sutartyje nustatyta pardavėjo pareiga patikrinti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę (išbandymas, apžiūra, matavimai ir kt.), tai pardavėjas privalo kartu su daiktu perduoti pirkėjui ir dokumentus, patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje tokia pardavėjo pareiga nebuvo aptarta, nes joje apsiribota tik bendro pobūdžio nuorodomis apie pardavėjo pareigą suteikti garantiją dėl daikto atitikties kokybės reikalavimams. Ieškovo ir atsakovo prieš tai sudarytoje rangos sutartyje dėl to paties krano gamybos, sumontavimo ir pardavimo ieškovui buvo konkretizuotos krano gamintojo prievolės dėl kokybiško daikto perdavimo užsakovui. Joje buvo numatytos daikto gamintojo (rangovo) prievolės, susijusios su pagaminto krano kokybės užtikrinimu ir pateikimu privalomam jo tinkamumo naudoti patikrinimui. Prieš perduodant kraną naudoti, VšĮ Technikos priežiūros tarnyba patvirtino krano techninės būklės parametrus bei jo tinkamumą naudoti. Ši išvada sudarė sąlygas krano gamintojui ir pardavėjui deklaruoti pristatytos prekės atitiktį jos gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamiems kokybės reikalavimams ir teikti prekės kokybės garantiją pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to atsakovo pateikta prekė – ožinis kranas su magnetine traversa – pirkėjui buvo pristatyta ir perduota be akivaizdžių trūkumų, kuriems esant kranas negalėtų būti laikomas techniškai tvarkingu ir negalėtų būti pradėtas eksploatuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovas kraną naudojo apie aštuonis mėnesius, tai sudaro 10–15 proc. visų krano darbo resursų, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Ginčo sutartyje nustatyta, kad jeigu pardavėjo pristatyta prekė neatitiks jos kokybei keliamų gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taip pat šios sutarties ir paprastai tokios rūšies prekėms reiškiamų kokybės reikalavimų, pirkėjas turės teisę savo nuožiūra nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti viską, ką šalys gavo pagal šią sutartį, arba taikyti kitus sutartyje nurodytus pažeistų teisių gynimo būdus (sutarties 6.1, 6.5, 7.1 punktai). Teismas sprendė, kad krano trūkumai yra ištaisomi, defektų šalinimas ekonomiškai tikslingas, remonto kaštai sudarytų apie 10–15 proc. krano vertės. Dėl to ieškovas be pagrindo atsisakė ginčo sutarties. Sutarties nutraukimas ir ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti visas sumokėtas sumas bei pasiimti specifinės paskirties daiktą – kraną, kuris buvo gaminamas ieškovui pagal specialų užsakymą ir iš esmės negali būti panaudojamas kitur, sukeltų neproporcingai didelių neigiamų finansinių ir ekonominių padarinius atsakovui. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl trečiojo asmens teisių perleidimo ieškovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB,,Vakarų laivų gamykla“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad sutartyje apsiribota tik bendro pobūdžio nuorodomis apie pardavėjo pareigą suteikti garantiją dėl daikto atitikties kokybės reikalavimams, nepagrįstai sumenkino krano kokybės reikšmę pirkėjui. Šalių ankstesnėje rangos sutartyje išdėstytos konkretesnės sąlygos dėl krano gamintojo įsipareigojimų perduoti kokybišką daiktą užsakovui. Be to, tokia pardavėjo pareiga nustatyta Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tiekiantys įrenginius į rinką asmenys privalo užtikrinti įrenginių saugos atitiktį patvirtinančių dokumentų turėjimą ir kad naudojamas įrenginys atitiktų konkretaus priežiūros norminio akto reikalavimus. Pavojingo įrenginio saugumas ir kokybė yra tapačios sąvokos, nes pavojingam įrenginiui taikomi padidinti saugumo reikalavimai neatsiejami nuo jo kokybės (CK 6.294 straipsnis).

2. Teismo išvada, kad ožinis kranas su magnetine traversa pristatyti be akivaizdžių trūkumų, prieštarauja bylos įrodymams (CPK 176, 183, 185 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalis). Teismas neįvertino ieškovo pretenzijos dėl krano gamybos pažeidimų, kuri pateikta atsakovui krano gamybos metu. Ekspertizės akte trūkumų atsiradimo priežastimi nurodytas ir netikslus krano surinkimas. Atsakovas neįrodė, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, todėl jis turi atsakyti už savo netinkamų veiksmų padarinius, tikėjosi jis jų ar ne, be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties pažeidimo esmingumo, taip pat neįvertino krano perdavimo termino pažeidimo, t. y. vietoje 2006 m. birželio 30 d. atsakovas pradėjo perdavimą 2006 m. rugsėjo 4 d., nes tai taip pat nulėmė ieškovo apsisprendimą atsisakyti sutarties. Atsakovas nepašalino krano trūkumų ne tik per aštuonis mėnesius iki krano sustabdymo, nes jo neįmanoma intensyviai visą parą eksploatuoti, bet ir nepašalino iki šiol, dėl ko ieškovui sutarties su atsakovu nutraukimas turėjo sunkesnių padarinių, nes, ieškovui nesitikint, kad atsakovas įvykdys sutartį ateityje, ūkinei veiklai reikėjo pirkti kitą kraną. Ieškovas buvo suteikęs papildomai laiko atsakovui įvykdyti sutartį, bet šis tuo nepasinaudojo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., byla Nr. 3K-3-406/2008). Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad yra galimybė ir ekonomiškai tikslinga šalinti krano trūkumus, bet nepasakyta, kodėl jie iki šiol nepašalinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad krano trūkumų šalinimo kaštai bylai reikšmės neturi. Nebent būtų sprendžiamas klausimas dėl kainos sumažinimo, tai atsakovas kategoriškai atsisako spręsti.

3. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktu neįpareigojama sutartyje numatyti to, ar kokybės reikalavimų nesilaikymas būtų laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Svarbu atskleisti, ar griežtas kokybės įsipareigojimų laikymasis turi esminę reikšmę. Krano paskirtis – naudojamų jūrinių laivų statybai ir remontui metalo lakštų perkrovimas iš geležinkelio vagonų. Šis daiktas turi atitikti saugumo ir kokybės reikalavimus. Dėl kokybės trūkumų ieškovas negali tinkamai vykdyti planuotos ūkinės veiklos, tai ieškovui turi esminę reikšmę. Krano defektai pastebėti ne jo perdavimo metu, o praėjus tam tikram eksploatavimo laikui, ši aplinkybė nepaneigia atsakovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbų atlikimą garantiniu laikotarpiu (CK 6.335 straipsnis). Nesitikėti sutarties įvykdymo ieškovas turi pakankamą pagrindą, nes trūkumai nepašalinti trečius metus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl sutarties nutraukimo didelių nuostolių patirtų atsakovas, bet nesiaiškino, kokių neigiamų padarinių ieškovui sukėlė atsakovo sutarties nevykdymas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasatorius naudojosi apeliacinės instancijos teismo nurodytais alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais (CK 6.334 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktas) reikalaudamas pašalinti trūkumus, bet, atsakovui to nepadarius, inicijavo sutarties nutraukimą (CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį šalys sutartyje gali susitarti dėl sutarties nutraukimo atvejų: ginčo atveju sutarties 6.5.1 punkte susitarta, kad kasatorius turės teisę nutraukti sutartį, jei kranas visiškai neatitiks sutarties ir paprastai tokios rūšies prekėms keliamų kokybės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai įvertino bylos įrodymus, taip pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, 270 straipsnio 4 dalį.

Trečiasis asmuo UAB,,Nordea Finance Lithuania“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo AB,,Vakarų laivų gamykla“ kasacinio skundo sutinka su kasacinio skundo prašymu ir argumentais bei prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

Atsakovas UAB „Mechanika“ atsiliepimu į ieškovo AB,,Vakarų laivų gamykla“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, ar ne, pagrįstai taikė CK 6.217 straipsnio 1-5 dalių kriterijus. Teismas nustatė, kad ieškovas kraną eksploatavo aštuonis mėnesius, per kuriuos jis gavo pajamų, tai sudaro 10-15 proc. visų krano darbo resursų, taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pagal sutartį iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai pardavė prekę su kokybės trūkumais, priešingai, krano techninės būklės privalomojo patikrinimo metu nustatyta, kad jis tinkamas naudoti pagal paskirtį, taigi atitiko gamintojo ir teisės aktų keliamus kokybės reikalavimus. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad nepasirašytas krano perdavimo-priėmimo aktas; šis aktas yra pateiktas byloje.

2. Eksperto išvadoje krano trūkumai nustatyti ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir dėl ieškovo netinkamo eksploatavimo, rasti trūkumai apskritai nedaro įtakos konstrukcijos tvirtumui, šioje išvadoje neteigiama, kad kraną reikia demontuoti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pagrįstas nurodyta eksperto išvada, dėl to nėra pagrindo kasaciniame skunde teigti, kad buvo nesilaikyta CPK 176, 185 straipsniuose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas 2007 m. gegužės 5 d. įspėjo atsakovą apie atsisakymą nuo sutarties, 2007 m. liepos 5 d. prasidėjus teismo procesui atsakovas nebeteko galimybės ištaisyti trūkumų, nes ieškovas atsisakė įleisti atsakovo darbuotojus į ieškovo įmonės teritoriją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamo ginčo atvejų šalių santykiai kvalifikuotini kaip prievoliniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė ožinį kraną su magnetine traversa, o kasatorius cesijos būdu iš trečiojo asmens įgijo pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.101 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perduoto ožinio krano kokybės ir šios aplinkybės kvalifikavimo kaip pagrindo įgyvendinti pirkėjo teisę atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo sąlygų

Nagrinėjamoje byloje kasatorius yra krano įgijėjas ir reikalauja teismo patvirtinti jo įvykdytą vienašalį krano pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą nuo sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Artrema“ v. UAB,,SDG“, byla Nr. 3K-3-149/2009). Dėl to tik tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitais atvejais pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir pan.). Tokia pozicija formuojama taip pat kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje N. S. v. I. R., byla Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Ruukki Lietuva“ v. UAB,,Laugina“, byla Nr. 3K-3-182/2009). Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Proceso teisės aspektu pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrįstumą ginčijanti šalis turi įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas neesminis ir todėl kita šalis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Šalys gali susitarti ir išvardyti sutartyje konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais, bet CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos neįpareigoja šalių nustatyti sutartyje konkrečius kokybės pažeidimus, kurių nesilaikymas turėtų esminę reikšmę sutarties galiojimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį. Jeigu daikto trūkumai yra esminiai, bet juos galima pašalinti, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties tol, kol gali protingai tikėtis, kad pardavėjas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, per protingą terminą pašalins daikto trūkumus.

Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos

Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka prikimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Pažymėtina, kad daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nustatyti parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), daiktų kokybės aprašymai (saugumo, patikimumo ir pan.). Be to, CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik nuostata, kad sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bet ir tai, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kad šis būtų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas prievolių skirstymas pagal pareigos vykdymo intensyvumą: prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Ž. B. IĮ „Sėkmės sistemos“ v. UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, byla Nr. 3K-3-1140/2001; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, byla Nr. 3K-3-499/2009). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Minėta, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, byla Nr. 3K-3-499/2009). Taigi jeigu pardavėjas pažeidžia pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir ši yra netinkama, tai atsiranda pagrindas ginti pažeistas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje kasatorius (pirkėjas) teigia, kad turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį, nes pardavėjo perduotas daiktas (kranas) dėl netinkamos kokybės negali būti panaudotas pagal tikslinę paskirtį. Dėl to šio ginčo atveju bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti kasatoriaus ieškinyje nurodytą krano kokybės trūkumą ir kvalifikuoti, sudaro jis pagrindą pripažinti byloje esminį sutarties pažeidimą ar ne CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šis klausimas teismų spręstas skirtingai: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo kasatoriui perduotas ožinis kranas turi esminių trūkumų, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo priešingai – kad nurodytas daiktas tokių trūkumų neturi ir jie gali būti pašalinti.

Dėl perduoto daikto (krano) kokybės trūkumų kvalifikavimo nagrinėjamoje byloje

Pasisakydami dėl krano kokybės, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta, jog jeigu pirkėjo pristatyta prekė neatitiks jos kokybei keliamų gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taip pat šios sutarties ir paprastai tokios rūšies prekėms keliamų kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę savo nuožiūra nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti viską, ką šalys gavo pagal šią sutartį, arba taikyti kitus sutartyje nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus (sutarties 6.1, 6.5, 7.1 punktai). Šalys taip pat susitarė, kad sutartis gali būti nutraukiama ir tais atvejais, kurie susiję su pardavėjo pareigos užtikrinti prekės kokybę neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra ne tik krano pardavėjas, bet ir gamintojas, jo montuotojas. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti laikoma pirkimo–pardavimo sutarties trūkumu tai, kad į šią sutartį šalys neperkėlė iš prieš tai tam pačiam objektui pagaminti šalių sudarytos rangos sutarties konkretesnių krano gamintojo prievolių dėl kokybiško daikto perdavimo užsakovui. Teisėjų kolegija pritaria kasatoriaus argumentams, kad krano, kaip pavojingo įrenginio, kokybės reikalavimai taip pat nustatyti teisės aktuose, kuriais privalo vadovautis kranų gamintojai, montuotojai. Pirmiau nurodyta, kad šalių ir trečiojo asmens 2006 m. gegužės 9 d. sudarytos naujo ožinio krano su magnetine traversa pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad pristatyta prekė atitiks jos kokybei keliamus gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Taip pat naujojoje sutartyje įtvirtinta, kad pardavėjas suteikia prekei aštuoniolikos mėnesių garantiją. Pagal sutarties sąlygas atsakovas turėjo perduoti ieškovui kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus. Krano, kaip specifinės paskirties daikto (kranai priskiriami prie sudėtingų ir potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių), kokybinių parametrų ir privalomos jų patikros negali lemti vien šio įrenginio pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Pažymėtina, kad už daikto kokybę atsakingas ne tik pardavėjas (kuris gali ir nebūti daikto gamintojas), bet ir daikto gamintojas, kuris privalo užtikrinti daikto kokybę ir saugumą (nagrinėjamu atveju gamintojas ir pardavėjas sutampa (CK 6.333 straipsnio 10 dalis). Dėl išdėstytų argumentų Lietuvos apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, šalims pirkimo–pardavimo sutartyje neišvardijus konkrečių sąlygų, susijusių su ožinio krano kokybe, griežtas tokio įrenginio kokybinių reikalavimų laikymasis kasatoriui neturėjo esminės reikšmės.

Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad atsakovo pagamintas, sumontuotas ir ieškovo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduotas kranas turi kokybės defektų, išryškėjusių krano eksploatacijos metu per garantinį terminą. Dėl jų atsiradimo atsakingas atsakovas (krano gamintojas ir pardavėjas). Daikto priėmimo–perdavimo akte paprastai turi būti nurodomi pastebėti daikto trūkumai, bet perdavimo dokumento negalima vertinti kaip pirkimo–pardavimo sutarties papildymo ar patikslinimo. Nors priėmimo–perdavimo akte ir aptarta, kad daiktas neatitinka sutarties sąlygų, tai neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės. Kasatorius (pirkėjas) nurodo, kad siūlė atsakovui pasirašyti krano perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nustatyti krano trūkumai, jų pašalinimo terminai, krano kainos sumažinimo galimybė ir pan., bet atsakovas tokio akto nepasirašė.

Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas neįrodė savo išdėstytų aplinkybių apie tai, jog ekspertizės išvadose nustatyti prekės trūkumai, už kuriuos turi būti atsakingas pardavėjas, faktiškai atsirado dėl ieškovo (pirkėjo) padarytų krano naudojimo (eksploatacijos) taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra krano bėgio kelio, kurį įrengė ieškovas (pirkėjas), defektų (ekspertizės akto duomenimis), bet, eksperto aiškinimu, krano ratų netolygiam susidėvėjimui turi įtakos tiek krano kelio defektai, tiek netinkama ratų geometrija. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ekspertizės akte nenustatyta, jog krano kelio defektai būtų turėję įtakos kitiems krano kokybės trūkumams, kurie lėmė negalimumą kraną naudoti pagal tikslinę paskirtį, atsirasti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigta apeliacinės instancijos teismo ir papildomai surinktais bei įvertintais įrodymais. Prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą šalių sudarytoje rangos sutartyje dėl krano gamybos, sumontavimo ir pardavimo buvo konkretizuotos krano gamintojo prievolės, susijusios su kokybiško daikto perdavimu užsakovui. Rangos sutartyje nustatytos tokios atsakovo prievolės: prievolės dėl krano kokybės užtikrinimo ir pateikimo privalomam jo tinkamumo naudoti patikrinimui; pristačius kraną pirkėjui, jį sumontavus, parengus visus reikiamus dokumentus ir atlikus paleidimo – derinimo darbus, kraną priduoti VšĮ Technikos priežiūros tarnybos ekspertui (sutarties 2.3, 4.4 punktai); garantuoti, kad krano ir jame panaudotų medžiagų bei gaminių kokybė atitinka kranų gamybai keliamus techninių sąlygų reikalavimus, suderintus su pirkėju krano pagrindinių mazgų brėžinius ir VšĮ Technikos priežiūros tarnybos reikalavimus (sutarties 6.1 punktas). Byloje konstatuota, kad krano perdavimo–priėmimo akte įrašyta pastaba, fiksuojanti aiškų trūkumą – įtampos svyravimo filtrų nesumontavimą. Taip pat akte įrašyta pareiga per šešis mėnesius po krano eksploatacijos pradžios patikrinti krano ratų geometriją; nurodyta, kad pirmą krano veikimo dieną kilo įtarimų dėl galimos blogos krano ratų geometrijos) ir pan. Byloje taip pat konstatuota, kad kranas buvo eksploatuojamas nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. balandžio 28 d. Krano eksploatacija nutraukta gavus VšĮ „TUV technika“ ekspertų išvadą, kad krano dėl jo trūkumų eksploatuoti nerekomenduojama (krano išsami techninės būklės ekspertizė neatlikta, bet nustatyta, kad krano tilto sijų horizontalus poslinkis rodo nepakankamą tilto sijų standumą, krovinių vežimėlio bėgių metalo kokybė nepagrįsta metalo sertifikatu. Taip pat yra kitų trūkumų, kurie lėmė tokią rekomendaciją). Remdamiesi teismo ekspertizės išvadomis, teismai konstatavo, kad kranas turi kokybės trūkumų, dėl kurių negali būti eksploatuojamas. Bylos duomenimis, esminiai krano kokybės trūkumai, už kuriuos atsakingas atsakovas, konstatuoti kraną eksploatuojant garantiniu laikotarpiu. Atsakovas ne kartą informuotas apie krano trūkumus (pirma pretenzija pareikšta po keturiolikos krano eksploatacijos dienų), jų neištaisė. Ieškovas išnaudojo galimybę pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netinkamos kokybės krano pardavimas šiuo atveju yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, kuriam esant, ieškovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visa tai, ką atsakovas gavo, šalims vykdant sutartį, bei atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius.

Pirmiau nurodyta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga. Be to, pardavėjas privalo pašalinti daikto trūkumus per protingą terminą. Protingas terminas nustatomas, atsižvelgiant į reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad konstatuoti krano trūkumai gali būti pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, kaip ir kokiu būdu krano trūkumai gali būti pašalinti, nevertino trūkumų šalinimo protingo termino. Byloje nepadaryta vienareikšmės išvados dėl daikto trūkumų šalinimo sąnaudų ir ar protinga šitai daryti, atsižvelgiant į sąnaudas. Taip pat byloje neanalizuota aplinkybė, kad pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas negali pašalinti krano trūkumų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė reikšminga ir dėl to turi būti įvertinta tuo aspektu, ar iš viso faktiškai įmanoma pašalinti ožinio krano trūkumus. Jeigu trūkumų objektyviai negali pašalinti atsakovas, kiti kranų gamybos ir montavimo specialistai, tai spręstina, gali kasatorius pasinaudoti kitu apeliacinės instancijos teismo nurodytu pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdu, nustatytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu (daikto trūkumų pašalinimas), ar ne. Nurodytos aplinkybės nustatymas taip pat turi reikšmės CK 6.217 ir 6.334 straipsnių aiškinimui ir taikymui byloje vertinant ginčo krano trūkumų esmingumą ir kasatoriaus galimybę pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu.

Byloje nekonstatuota visų teisiškai reikšmingų faktų, būtinų taikant materialiosios teisės normas šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija iš dalies tenkina kasacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti trūkumai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kitų kasatoriaus ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleidimą kasatoriui, nes ši sprendimo dalis kasaciniame skunde neskundžiama, taigi cesijos klausimai nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neskundė šios apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies. Dėl to, nesant šalių ginčo dėl nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies, ji paliktina nepakeista.

Nagrinėjamoje byloje paliktina nepakeista kasacine tvarka apskųsto sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti kasatoriui iš atsakovo 24 819,24 Lt nuostolių, patirtų kasatoriui atlyginus trečiojo asmens išlaidas, šiam bylinėjantis su atsakovu kitoje civilinėje byloje pagal pardavėjo reikalavimus dėl pirkėjo prievolių netinkamo įvykdymo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad nurodyta kita civilinė byla pagal atsakovo UAB „Mechanika“ ieškinį trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo ir joje turės būti sprendžiamas atsakovo tinkamumo (procesinių teisių perėjimo) klausimas.

Ieškinio reikalavimas priteisti kasatoriui iš atsakovo 15 702,97 Lt nuostolių, patirtų dėl pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį kasatoriaus trečiajam asmeniui sumokėtų palūkanų, taip pat priteisti kitų nuostolių ir reikalavimas įpareigoti atsakovą pasiimti kraną yra neatskitiamai susiję su ieškinio reikalavimu pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. krano pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukta ir tiesiogiai priklauso nuo šio reikalavimo patenkinimo. Dėl to ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir krano grąžinimo turi būti sprendžiami iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš kasatoriaus naikintina, nes bylos dalis dėl ieškovo įvykdyto vienašalio 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20051074 nutraukimo pagrįstumo perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui iš atsakovo paliktina nepakeista, nes paliekama nepakeista kasacine tvarka apskųsto sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleidimą kasatoriui.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys dėl kitų bylinėjimosi išlaidų (likusių už teismo ekspertizę sumokėtų lėšų grąžinimo ir dokumentų įteikimo teisme išlaidų) paskirstymo paliktinos nepakeistos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinys ir patenkinta atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinio dalis dėl ieškovo įvykdyto vienašalio 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20051074 nutraukimo nuo 2007 m. birželio 5 d. pripažinimo neteisėtu, taip pat kuria nustatyta, kad nurodyta sutartis galioja atsakovui UAB „Mechanika“, kaip pardavėjui, o ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui, bei dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Mechanika“ iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ priteista 15 702 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas