Dėl bankroto bylos UAB „Termosta“ iškėlimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:126.1; 126.8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties ir 2009 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Termosta“ iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2009 m. vasario 5 d. pareiškėja L. J. pateikė teismui prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Termosta“. Pareiškėja nurodė, kad ji bendrovėje dirbo nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. Atleidžiant ieškovę iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį bendrovė su ja neatsiskaitė, liko skolinga 4409,18 Lt. Ieškovės teigimu, UAB „Termosta“ veiklos nevykdo, vengia su ja atsiskaityti, todėl yra pagrindas manyti, kad yra nemoki.

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovo UAB „Termosta“ vadovą iki 2009 m. vasario 23 d. pateikti teismui dokumentus, būtinus bendrovės finansinei būklei įvertinti, visoms aplinkybėms bei įrodymams, tam, kad būtų nustatyta, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą, ištirti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi nusprendė iškelti UAB „Termosta“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Termosta“ savininkas (nutartyje nurodyta – vadovas) buvo įpareigotas iki 2009 m. vasario 23 d. pateikti teismui dokumentus, būtinus bendrovės finansinei būklei įvertinti, visoms aplinkybėms bei įrodymams ištirti, tačiau, nepavykus įteikti bendrovės atstovui G. K. (bendrovės savininkui – vieninteliam akcininkui) procesinių dokumentų paštu, šie dokumentai jam 2009 m. balandžio 16 d. buvo įteikti asmeniškai per antstolį, tačiau per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimas nebuvo įvykdytas, taip pat nepranešta teismui apie tai, kad reikalaujamų dokumentų negalima pateikti dėl svarbių priežasčių. Dėl to teismas klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sprendė pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi paskyrė UAB „Termosta“ savininkui G. K. 5000 Lt baudą dėl to, kad jis nevykdė teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pateikti teismui reikiamus dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis).

2009 m. gegužės 28 d. G. K. pateikė prašymą panaikinti 2009 m. gegužės 7 d. nutartį dėl baudos skyrimo. G. K. nurodė, kad niekada nebuvo UAB „Termosta“ vadovas, tik bendrovės akcininkas. 2009 m. sausio 15 d. jis visas savo akcijas pardavė, nuo 2009 m. vasario 1 d. įsipareigojimų UAB „Termosta“ neturi, todėl nutarties priėmimo dieną su UAB „Termosta“ nebuvo susijęs.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi G. K. prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad G. K. (darbdavys) darbo sutartį su įmonės direktore (darbuotoja) L. J. nutraukė 2008 m. rugsėjo 15 d., naujo įmonės vadovo nepaskyrė, todėl jam, kaip įmonės savininkui, kilo pareiga pateikti teismui 2009 m. vasario 9 d. nutartimi reikalautus dokumentus. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą 2009 m. kovo 30 d. vienintelis įmonės akcininkas (savininkas) yra G. K., įrašo apie akcininkų pasikeitimą juridinių asmenų registre nėra, todėl bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą G. K., kaip UAB „Termosta“ savininkui, paskirta teisėtai ir pagrįstai (Valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis, CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paliko nepakeistas Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 2 d. nutartis. Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB,,Termosta“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas remiantis faktu, jog yra parduota UAB,,Termosta“, t. y. pati įmonė. Taigi G. K. byloje pateikta sutartimi pardavė ne tik UAB,,Termosta“ akcijas, bet ir pačią įmonę, ir tuo pagrindu naujajam akcininkui perdavė visus įmonės dokumentus, kurių iš jo reikalauja teismas. Tačiau remiantis CK 6.403 straipsnio 1 dalimi tokia rašytine forma sudaryta sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Be to, pagal to paties straipsnio 3 dalį ir 1.75 straipsnio 2 dalį įmonės pirkimo-pardavimo sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre ir yra padaryti atitinkami įrašai juridinių asmenų registre. Šie juridinę reikšmę turintys veiksmai nebuvo atlikti, taip pat nepateikta duomenų, jog juridinių asmenų registre būtų atsisakyta įregistruoti nurodytus dokumentus (CPK 178 straipsnis). G. K., kaip UAB „Termosta“ vienintelis akcininkas, t. y. aukščiausias bendrovės valdymo organas, buvo sudaręs darbo sutartį su bendrovės direktore L. J., jis šią sutartį nutraukė ir faktiškai priėmė iš jos visus bendrovės dokumentus, antspaudą, turtą ir kt. Taigi jis yra vienintelis asmuo, kuriam tenka Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti teismui dokumentus, būtinus atsakovo finansinei būklei įvertinti, visoms aplinkybėms ir įrodymams, tam, kad būtų nustatyta, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą, ištirti. Nepavykus procesinių dokumentų apeliantui įteikti paštu, jie 2009 m. balandžio 16 d. buvo įteikti asmeniškai per antstolį, todėl G. K. apie pirmosios instancijos teismo reikalavimą buvo žinoma. Taigi G. K. neįvykdžius nurodyto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti jam Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą sankciją - baudą, taip pat atmesti jo prašymą dėl šios baudos panaikinimo (CPK 185, 107 straipsniai).

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. nutartis, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. K. buvo vienintelis UAB „Termosta“ akcininkas, o L. J. nuo 2008 m. liepos 16 d. buvo paskirta įmonės vadove. Įmonės vadovas atsako ir prisiima visą atsakomybę už įmonės veiklą, buhalterines ataskaitas, darbuotojų priėmimą – atleidimą, o svarbiausias vadovo uždavinys – įmonės pelno siekimas ir jo kontrolė. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi L. J., kaip vadovė, neteisingai ir neūkiškai valdė įmonę ir padarė jai žalos – privedė prie bankroto (CK 2.4 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį vadovė pati turėjo pateikti duomenis juridinių asmenų registrui apie jos darbo veiklos nutraukimą arba įpareigoti įmonės buhalterį tai padaryti atskiru įsakymu; jai turėjo būti žinoma, kad juridinių asmenų registre duomenys keičiami tik paskyrus ir akcininkams patvirtinus naują direktorių, iki to momento vadovė negali neiti savo pareigų. Bendrovės akcininkas negali teikti dokumentų juridinių asmenų registrui, nes akcininkas nėra vadovas. Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Dėl to negalima akcininko prilyginti individualia veikla užsiimančios įmonės savininkui, kuris turi visišką materialinę atsakomybę ir atsako už bendrovės veiklą. G. K. pardavė tik akcijas, o ne įmonę. Pagal CK nuostatas akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma, todėl ji nebuvo tvirtinta notaro, tik per penkias dienas pranešta apie ją įmonei (Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Be to, neįregistruota juridinių asmenų registre sutartis negali būti laikoma negaliojančia. Kadangi įmonėje tuo metu nebuvo dirbančio vadovo, tai parduodamas akcijas G. K. pats supažindino akcijų pirkėją su turima dokumentacija, perdavė dokumentus pagal sąrašą. Naujasis akcijų pirkėjas turėjo pareigą paskirti vadovą ir pakeisti duomenis juridinių asmenų registre. Taigi G. K. negali būti skirta bauda už dokumentų, kurių jis neturi, nepateikimą teismui. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi apie visus pasikeitimus bendrovėje viešajam registrui turi pranešti įmonės vadovas, o ne akcininkas. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 7 dalį teismas gali remtis dokumentais, neatitinkančiais juridinių asmenų registro duomenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje kolegijai aktualu pasisakyti dėl baudos pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnį paskyrimo teisinio pagrindo ir aplinkybių, kurios gali lemti poreikį skirti baudą. Kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl konkretaus asmens – buvusios bendrovės vadovės – kompetencijos ribų ir jos įgyvendinimo, nebus analizuojami, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo tikslo ir padarinių

Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Įgyvendinant teisminio bankroto procedūras yra siekiama kiek įmanoma operatyvaus bankroto procedūrų užbaigimo nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal LAB „Oruva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. M. ir S. M. prašymą, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Hydro Lietuva“ v. AB,,Neveronių šiltnamiai“, bylos Nr. 3K-3-1361/2001). Iškėlus įmonės bankroto bylą, uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, yra negalimas ir skolininko bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Hansabankas“ v. UAB,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta pagal UAB,,Medicinos sistema“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008).

Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Toks specifinis teisinis reguliavimas būtinas dėl to, kad bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet ir dėl to, kad paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinių padarinių ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 straipsnis 2 punktas), nes nustatytas įmonės nemokumo faktas negali būti ginčijamas kitoje byloje ir visi asmenys turi jį pripažinti.

Taigi, teisiniai, ekonominiai, socialiniai padariniai, kuriuos sukelia bankroto bylos iškėlimas, lemia, kad bankroto teisiniams santykiams nustatytas specifinis teisinis reguliavimas, bankroto procedūros vykdomos esant teismo kontrolei, o bankroto proceso metu įmonės valdymo organai, savininkas (-ai) privalo bendradarbiauti su teismu ir kitais bankroto proceso dalyviais, teikti reikalingą informaciją, nedelsiant atlikti reikalaujamus veiksmus, nekliudyti tinkamai bankroto proceso eigai. Vykstant bankroto procedūroms, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą. Bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui.

Dėl atsakomybės pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnį

Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje bankrutuojanti įmonė turi pareigą perduoti teismui jo reikalaujamus dokumentus. Nors įmonė yra atstovaujama per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, kuriam pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnį nustatyta pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus, tačiau galimos, nors remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 6 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi teisiškai ir nepateisinamos situacijos, kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju, kai įmonės vadovas kurį laiką būna nepaskirtas. Tokiu atveju de facto įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam privalu, vykdant įstatymo reikalavimus, vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą (Akcinių bendrovių įstatymas 29 straipsnis 6 dalis). Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje kasatorius, būdamas vienintelis bendrovės akcininkas, sudarė darbo sutartį su buvusia bendrovės direktore, vėliau darbo sutartį nutraukė, o 2008 m. rugsėjo 15 d. turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš buvusios direktorės perėmė bendrovės turtą ir dokumentus, taigi de facto perėmė ir bendrovės valdymo teises ir pareigas, nes kito asmens įmonės vadovu nepaskyrė. Dėl to buvo pagrindas kasatorių, vienintelį įmonės akcininką, traktuoti subjektu, kuriam Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnyje nustatyta teismo reikalaujamų dokumentų pateikimo pareiga. Vykdydamas bendrovės valdymo funkcijas kasatorius priėmė bendrovės buvusios direktorės 2008 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir gavo informaciją apie ketinimus inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Esant duomenų apie bendrovės nemokumą, turėdamas informaciją apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir, turint omenyje, kad įmonės bankrotas yra susijęs su viešuoju interesu, kasatorius, būdamas vienintelis bendrovės akcininkas ir vykdydamas bendrovės valdymo funkcijas, vėliau priimdamas sprendimą perleisti visas bendrovės akcijas kitam asmeniui (teisėjų kolegija neanalizuoja verslo pardavimo būdo, t. y. įmonės, kaip daikto, arba dalyvavimo juridiniame asmenyje teisės pardavimo, teisėtumo, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas), negalėjo nusišalinti nuo svarbių bankroto procedūroms klausimų sprendimo, ignoruoti teismo reikalavimą dėl dokumentų pateikimo. Juo labiau, kad pagal byloje pateiktus 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. juridinių asmenų registro duomenis kasatorius yra nurodomas kaip vienintelis UAB „Termosta“ akcininkas. Jei, perleidžiant bendrovės akcijas, dalis bendrovės dokumentų perduota akcijų pirkėjui (minėta, teisėjų kolegija netiria šio teisinio veiksmo teisėtumo), kasatorius privalėjo būti aktyvus ir bendradarbiauti su teismu bei akcijų pirkėju tam, kad reikalaujami dokumentai būtų teismui pateikti. Pasisakydama dėl teismo nustatytos kasatoriui pareigos pateikti atitinkamus dokumentus neįvykdymo tuo pagrindu, kad jie yra perduoti kitam asmeniui – akcijų pirkėjui, teisėjų kolegija fiksuoja aplinkybę, kad už 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. sausio 14 d. laikotarpį kasatorius yra parengęs finansinės atskaitomybės teikimą, kuris, akivaizdu, buvo paruoštas remiantis atitinkamais bendrovės finansiniais dokumentais, ir pateikęs aiškinamąjį prie 2008 m. finansinės ataskaitos raštą, datuojamą 2009 m. kovo 31 d., nors, jo teigimu, bendrovės akcijas yra perleidęs 2009 m. sausio 15 d. sutartimi bei perdavęs atitinkamus dokumentus.

Nurodytais argumentais pripažįstama, kad teismui buvo pagrindas konstatuoti kasatoriaus atsakomybę Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio pagrindu ir paskirti baudą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo skirti G. K. tokio dydžio, t. y. pusės maksimalaus dydžio, nustatyto Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, baudą, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi G. K. skirta bauda mažintina nuo 5000 Lt iki 2000 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį ir 2009 m. gegužės 7 d. nutartį, sumažinant G. K. paskirtą 5000 (penkių tūkstančių) Lt baudą iki 2000 (dviejų tūkstančių) Lt.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus G. K. 31,55 Lt (trisdešimt vienas Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis