Civilinė byla Nr. 3K-3-12/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
110.6; 129.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Ramunės Mikliušienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų; kiti suinteresuoti asmenys: T. Romeikos individuali įmonė, UAB „Andiva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad UAB „Amanda“ kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo iš T. Romeikos individualios įmonės ir UAB „Andiva“ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant šiems priklausantį turtą. Teismas UAB „Amanda“ pareiškimus tenkino, priėmė įsakymus dėl skolų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkų turtą. UAB „Amanda“ nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė vykdyti antstolei Ramunei Mikliušienei ir už jų vykdymą sumokėjo: dėl skolininko T. Romeikos individualios įmonės – 289 Lt, dėl skolininko UAB „Andiva“ - 256 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjas UAB „Amanda“ pateikė antstolei prašymus dėl sumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimo iš suinteresuotų asmenų. Antstolė nurodė, kad negali šių išlaidų išieškoti, nes pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis.
Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar įvykdęs teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už kurios įvykdymą šalis, jas inicijavusi, sumokėjo vykdymo išlaidas, antstolis turi išieškoti šias išlaidas iš kitos šalies CPK 611 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punkte nustatyta tvarka, ar šios išlaidos laikytinos susijusiomis su civilinės bylos, kurioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi įpareigojo antstolę R. Mikliušienę tenkinti pareiškėjo UAB „Amanda“ prašymą išieškoti 289 Lt ir 256 Lt vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas nurodė, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, teisingumo ministro 2005 m, spalio 27 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal jos 30 punktą išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos Civilinio proceso kodekse ir Instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui. Teismas laikė, kad vykdymo išlaidos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą nepriskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, nustatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte – kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, todėl nurodė, kad antstolės atsisakymas išieškoti iš skolininkų vykdymo išlaidas už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą yra nepagrįstas.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išlaidos vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka. Kolegija sprendė, kad antstolė privalo laikytis vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų T. Romeikos individualios įmonės ir UAB „Andiva“ tvarkos, nustatytos CPK 611 straipsnyje, t. y. dėl vykdymo išlaidų išieškojimo išsiųsti skolininkams raštišką siūlymą per nustatytą terminą pervesti apskaičiuotas išieškotinas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. Mikliušienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Amanda“ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Laikinoji apsaugos priemonė teismo nutartimi taikoma konkrečioje civilinėje byloje dar iki jos išnagrinėjimo pabaigos, todėl ir šios nutarties vykdymo išlaidos, kurias patiria asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra akivaizdžiai susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir gali būti jam atlyginamos tik tuo atveju, jei jo pareikšti reikalavimai civilinėje byloje bus patenkinti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priešingas aiškinimas, kad vykdymo išlaidos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymą nepriskiriamos prie kitų pagrįstų civilinės bylos nagrinėjimo išlaidų, prieštarauja teisinei logikai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai, nes šalis, kuriai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų atlyginti jų taikymo išlaidas teismui dar nepadarius išvados, ar šaliai pareikšti reikalavimai yra pagrįsti.
2. CPK 152 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau ši norma nereglamentuoja vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymą atlyginimo. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, o vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai laikinosios apasaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Šioje teisės normoje vartojama sąvoka ne „išieškotojas“, o „šalis“, nes asmuo, kurio prašymu nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dar nėra įgijęs išieškotojo statuso. Civilinės bylos šalis išieškotojo statusą įgyja tik tada, kai byla išnagrinėjama iš esmės ir jos naudai priimamas teismo sprendimas bei jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas. Dėl to šalis, nebūdama išieškotojas, negali remtis Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punktu, nustatančiu, kad išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo jas sumokėjusiai šaliai
Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Šių išlaidų sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, pagal nurodytą straipsnį inter alia priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimų vykdymu (4 punktas). Sąrašas nėra baigtinis. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nurodytoms išlaidoms, be 1-7 punktuose išvardytų konkrečių išlaidų rūšių, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ar šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas. Išlaidos turi būti ne tik susijusios su bylos nagrinėjimu, bet ir būtinos bei racionalios, be to, pagrįstos įrodymais.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas- pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai.
Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 straipsnio 3 dalis). Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde, Instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Tačiau ši norma turi būti aiškinama kartu su Instrukcijos 28 punkto nuostata, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Instrukcijoje išimčių dėl vykdymo išlaidų, sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimo nenustatyta, todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko.
Dėl išlaidų, susijusių su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, atlyginimo tvarkos, kai byla nagrinėjama priimant teismo įsakymą
Nagrinėjamoje byloje aktualu, kokia tvarka atlygintinos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos šaliai, kurios naudai išspręstas ginčas. Ši tvarka gali skirtis priklausomai nuo to, ar nurodytos išlaidos traktuojamos kaip išlaidos, susijusios su teismo sprendimų vykdymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ar kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pirmuoju atveju išlaidos išieškomos iš kitos šalies CPK 611 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punkte nustatyta tvarka, antruoju- dėl jų atlyginimo nusprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad byla, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant teismo įsakymo institutą. Supaprastintas procesas – tai viena iš įstatyme nustatytų priemonių, kuria užtikrinama asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir taip įvykdytas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2, 7 straipsniai). Tai pasiekiama, netaikant teismo posėdžio skelbimo ir įprastos procesinių dokumentų įteikimo bei pateiktų reikalavimų pagrįstumo tikrinimo (tikrinama tik formaliuoju aspektu – ar pareiškimas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus) procedūrų. Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Taigi, tiek teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai, išdavimas, tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos laikinosios apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas, o antstolis. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teismo įsakymas įsiteisėja, jei per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą (ne daugiau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos) skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Vienas iš teismo įsakymo instituto specifinių bruožų yra tai, kad jis turi ir vykdymo proceso bruožų. Šios teisenos bylose neišduodamas vykdomasis raštas, įsiteisėjęs teismo įsakymas yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai. Pateikus įsakymą vykdyti kreditorius ir skolininkas tampa vykdymo proceso šalimis ir teismo procese buvęs kreditorius įgyja išieškotojo statusą.
Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu vykdomasis raštas taip pat neišduodamas, tokia nutartis yra ir vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo). Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taip pat ir teismo įsakymo išdavimo bylose) vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis), nes kitaip jos prarastų veiksmingumą ir neatliktų savo paskirties – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to, nors nurodyti procesiniai dokumentai -teismo įsakymas ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimami tuo pačiu metu, jų vykdymas laiko atžvilgiu nesutampa. Tačiau nepaisant to, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo įsakymas yra atskiri vykdomieji dokumentai, dėl jų vykdymo užvedamos atskiros vykdomosios bylos, jie vykdomi skirtingu laiku ir juos gali vykdyti skirtingi antstoliai, tačiau įsiteisėjęs teismo įsakymas yra reikšmingas ir vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia, kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai, jo teisinė padėtis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai, todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų, sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, grąžinimą. Pareiga pateikti įrodymus apie išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimą tenka išieškotojui, pageidaujančiam susigrąžinti vykdymo išlaidas, sumokėtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.
Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos įvykdytos, todėl antstolis privalėjo spręsti dėl vykdymo išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks grąžinimo mechanizmas, kai skolininkui sutinkant sumokėti vykdymo išlaidas išvengiama teisminių procedūrų, atitinka proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus bei teismo įsakymo išdavimo teisenos esmę.
Kasacinio skundo argumentai pateikti, neįvertinus bylos supaprastinto proceso specifikos, neatsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymo išdavimo bylose vykdymo procesas tam tikra prasme prasideda jau įsakymo išdavimo stadijoje, todėl jų pagrindu kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino supaprastinto proceso ir teismo įsakymo išdavimo specifikos ir įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, tačiau iš esmės ginčą išsprendė teisingai, todėl naikinti teismo nutartį nėra pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Rengiantis bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 46,80 Lt (2010 m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolės Ramunės Mikliušienės valstybei 46,80 Lt (keturiasdešimt šešis litus, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
