Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-16/2010

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. individualios įmonės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. V. individualiai įmonei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė, kuri nuo 2007 m. gegužės 2 d. dirbo atsakovo įmonėje pardavėja–floriste, ginčija, kad buvo pagrindas darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti, teigia, jog sąžiningai atliko darbo funkcijas, nepažeidė nustatytos darbo tvarkos, tuo tarpu atsakovas tyčia, vengdamas mokėti ieškovei kompensacijas, pripažino ją pakartotinai pažeidus darbo drausmę ir taikė drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovo 2008 m. vasario 12 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo pirmiau nurodytu pagrindu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo (DK 127 straipsnio 2 dalis), priteisti 1600 Lt išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 2 dalis), 13 674,32 Lt už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 26 d., bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei Pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta funkcija pildyti kasos operacijų žurnalą, tačiau 2007 m. spalio mėn. 11–14, 17–21 dienomis jį užpildė neteisingai. Ieškovė neginčijo už šį darbo drausmės pažeidimą 2007 m. gruodžio 20 d. skirtos drausminės nuobaudos – pastabos; ji 2008 m. sausio 6 ir 20 d. vėl pažeidė darbo drausmę, t. y. nerūpestingai atliko pareigas (stipriai palaistė gėles), todėl šios prarado prekinę išvaizdą, atsakovui dėl to padaryta 94 Lt nuostolių; be to, ieškovė 2008 m. sausio 31 d. netinkamai aptarnavo bei šiurkščiai elgėsi su pirkėja; šios aplinkybės patvirtinamos liudytojų parodymais. Teismas sprendė, kad pirmiau nurodytų faktų visuma suponavo pagrindą darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės atstovo aiškinimą, kad 2008 m. vasario 12 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo priimtas atgaline data, kad ieškovė atleista iš darbo 2008 m. vasario 25 d. ir ši aplinkybė esą patvirtinama Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. vasario 18 d. rašte ieškovei. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams: ieškovė 2008 m. vasario 12 d. susipažino su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ir jame pasirašė; tuo tarpu liudytojos G. L., kuri yra Utenos darbo biržos darbuotoja, parodymais patvirtinama, kad 2008 m. vasario 14 d. Utenos darbo biržai pranešta dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2008 m. vasario 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir priėmė naują 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino; pripažino neteisėtu atsakovo 2008 m. vasario 12 d. įsakymą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; laikė, kad šalių 2007 m. gegužės 2 d. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovei 14 771,15 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 1106,44 Lt išeitinės išmokos, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 36,08 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki sprendimo įvykdymo dienos ir 483 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad, darbo sutartį nutraukiant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, suponuojamas būtinumas tikrinti ieškovei paskirtos ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nutraukiama, laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis, 241 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, ieškovei 2007 gruodžio 20 d. paskirta drausminė nuobauda, praleidus vieno mėnesio terminą, todėl neteisėtai. Kita vertus, pardavėjui–floristui įtvirtinta pareiga pildyti kasos pajamų knygą ir kitus dokumentus (Pareiginių nuostatų 32 punktas) ir ieškovė neginčija padarytų klaidų, bet teigia, kad jų atsiradimą nulėmė tai, jog ji neapmokyta, kaip šį darbą atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šie ieškovės paaiškinimai bylos įrodymais nepaneigti, todėl sprendė, jog darbdavys pažeidė DK 95 straipsnio 1, 2 dalyse, 99 straipsnio 4 dalyje jam nustatytus įpareigojimus; darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba jų nevykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis); nesant ieškovės kaltės dėl šio darbo drausmės pažeidimo, jis neteko sistemingo pažeidimo požymių ir išnyko sąlyga darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti. Kolegija kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino rašytinius bylos įrodymus: Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. vasario 25 d. ir 2009 m. vasario 18 d. raštais patvirtinamas faktas, kad atsakovas 2008 m. vasario 12 d. apskritai nebuvo priėmęs sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo, atleidimą įformino vėliau, t. y. po 2008 m. vasario 25 d.; tuo tarpu drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių DK normų nustatyta rašytinė nuobaudos įforminimo tvarka (DK 240 straipsnio 3 dalis). Kolegija nelaikė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. vasario 18 d. raštas Nr. (16) SD-3990 prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams; nustačiusi, kad 2008 m. vasario 12 d. nepriimtas įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija tyrė aplinkybes, kodėl ieškovė 2008 m. vasario 12 d. pasirašė, kad susipažino su įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad Valstybinės darbo inspekcijos raštai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turi didesnę, nei liudytojų L. K., G. L. parodymai, įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl DK 11 straipsnio taikymo. Darbo byloje darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja šalimi; šioje byloje kasatoriaus atstovei, kuri yra įmonės savininkė ir vadovė, nustatytas 50 proc. nedarbingumas, ji viena augina du vaikus su negalia. Taigi šiuo atveju būtina atsižvelgti į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo normų nustatytą neįgaliųjų diskrimacijos draudimą ir spręsti, ar darbuotojui taikytinos naudingesnės DK normos ir jo naudai vertinami įrodymai, kai darbdavio interesai taip pat ginami vienodos galios įstatymo.

2. Dėl CPK 197 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Valstybinės darbo inspekcijos raštas, kuriuo kaip prima facie įrodymu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, išduotas pagal ieškovės skundą, kurį tiriant kasatorius nedalyvavo ir nebuvo informuotas apie tai; dėl to pagal ieškovės skundą ir atsižvelgiant į jos parodymus surašytas raštas nėra oficialusis rašytinis įrodymas; surašytas ne iš tiesioginės, pirminės informacijos, bet iš ieškovės parodymų, yra netiesioginis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai dėl šio rašto didesnės įrodomosios galios sprendė, palygindamas jį tik su liudytojų parodymais, nors byloje yra ir kitų objektyvių informacijos šaltinių apie ieškovės atleidimą iš darbo 2008 m. vasario 12 d. (ieškovė 2008 m. vasario 12 d. susipažino su įsakymu apie atleidimą ir kasatorius šią dieną išsiuntė pranešimą VSDFV, su ieškove atsiskaityta 2008 m. vasario 14 d. ir kasatorius apie tai pranešė Valstybinei darbo biržai). Dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2008 m. vasario 12 d. priimtas įsakymas (DK 240 straipsnio 3 dalis). Tokios faktinės bylos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad ieškovė atleista po 2008 m. vasario 25 d.

3. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, nuo kada skaičiuojamas terminas 2007 m. gruodžio 20 d. drausminei nuobaudai skirti, nors pripažino, jog nuobauda paskirta, pažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo rinkti papildomus įrodymus byloje reikšmingai faktinei aplinkybei nustatyti. Kita vertus, teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus atstovė savininkė A. V. 2007 m. visą lapkričio mėnesį sirgo ir į darbą grįžo 2007 m. lapkričio 27 d., lygiai kaip ir ieškovė – dėl ligos nedirbo iki 2007 m. lapkričio 28 d. Ligos laikotarpis neįskaičiuojamas į vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti (DK 241 straipsnio 1 dalis).

4. Dėl DK 99 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Pagal DK 99 straipsnio 4 dalį nereikalaujama apmokyti darbuotoją atlikti darbo funkcijas, kurios išplaukia iš pareiginių nuostatų ir dėl kurių vykdymo susitariama, sudarant darbo sutartį; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbdavys neapmokė ieškovės pildyti kasos operacijų žurnalo, taip esą pažeidė DK 99 straipsnio 4 dalį, neatitinka šios įstatymo normos turinio, iš kurio nekyla kasatoriui pirmiau nurodytos pareigos ir nepagrįsto vertinimo dėl jos pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė supažindinta su pareiginėmis pardavėjos–floristės funkcijomis, darbo sąlygomis ir jas reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovės darbo funkcija buvo kasos operacijų žurnalo pildymas ir darbas su kasa. Ieškovė nenurodė, kad nemoka pildyti kasos operacijų žurnalo, taigi privalėjo tinkamai atlikti darbo funkcijas; kita vertus, prie kasos operacijų žurnalo yra pridėta jo pildymo instrukcija.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir nurodo, kad darbdavys šioje byloje yra A. V. individuali įmonė, todėl įmonės savininkės turtinė ir šeiminė padėtis, taip pat jos sveikatos būklė neturi įtakos, sprendžiant byloje kilusį ginčą, juolab kad ieškovė taip pat darbinga 50 proc. Nepaneigiama kasacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Valstybinės darbo inspekcijos rašto vertinimo pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles; kita vertus, dėl jame įtvirtintų įrodymų didesnės įrodomosios galios apeliacinės instancijos teismas sprendė, įvertinęs ir kitus pirminius įrodymus ir aplinkybes, kurios turėjo įtakos ieškovei pasirašyti 2008 m. vasario 12 d. įsakyme „nesutinku“. Kasatorius turėjo galimybių pateikti kitus papildomus įrodymus, nes byla ne vieną kartą buvo atidėta, kasatoriui atstovavo advokatas. Taikant DK 241 straipsnio 1 dalį, tik darbuotojo, bet ne darbdavio, nebuvimas darbe dėl ligos neįskaitomas į vieno mėnesio terminą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nenustatytas momentas, nuo kurio skaičiuotinas terminas drausminei nuobaudai skirti; kasatoriaus atstovė savininkė A. V. pasirašė kasos operacijų žurnale prie kiekvieno ieškovės įrašo, todėl laikytina, kad ji matė klaidingai padarytą įrašą, kurį kiekvieną kartą patvirtindavo savo parašu. Iš DK 99 straipsnio 4 dalies išplaukia darbdaviui pareiga pasirašytinai supažindinti darbuotoją, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbą. Ieškovė, įgijusi humanitarinį išsilavinimą, neturėjo darbo patirties siūlomoje darbo vietoje, tuo tarpu darbdavys apie tai žinojo; vadinasi, buvo būtina darbuotoją supažindinti su darbo pareigomis ir jų atlikimo tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą tvarkos ir DK 241 straipsnio nuostatų taikymo

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda. Šiuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama, esant juridinių faktų sudėčiai; į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“, bylos Nr. 3K-3-243/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; kt.).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarkos teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo.

Jeigu darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai, nutrūkus darbo santykiams, nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam (darbuotojui) nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005; kt.).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi, be kita ko, patikrinti anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos (skirtų) bei darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio nagrinėjamas ginčas, pagrindo sudėties elementų esančios (esančių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą. Ši teismo pareiga egzistuoja net tada, jeigu ieškovas nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. (Masionienė) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda (pastaba) ieškovei už 2007 m. spalio mėnesį neteisingai pildytą kasos operacijų žurnalą buvo paskirta 2007 m. gruodžio 20 d., praleidus vieno mėnesio terminą, todėl laikė, jog paskirta neteisėtai. Darydamas tokią išvadą, teismas nenustatė, kada paaiškėjo darbo drausmės pažeidimas ir ar ši drausminė nuobauda skirta pagal DK 241 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad ieškovė ir kasatoriaus atstovė savininkė A. V. sirgo ir dėl to nedirbo, todėl drausminė nuobauda skirta, sugrįžus po ligos. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismui reikia surinkti papildomus įrodymus šiai reikšmingai faktinei aplinkybei nustatyti (DK 26 straipsnio 1 dalis, 241 straipsnio 1 dalis), tik po to spręsti drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl DK 99 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Pagal DK 99 straipsnio 4 dalį darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Nagrinėjamu atveju ieškovė supažindinta su pareiginėmis pardavėjos–floristės funkcijomis, tarp jų ir su kasos pajamų knygos pildymu (b. l. 23–25), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas be pakankamo pagrindo darė išvadą, kad darbdavys pažeidė DK 99 straipsnio 4 dalies ir 95 straipsnio 1 ar 2 dalių reikalavimus.

Dėl CPK 197 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo. Įrodymų tyrimas reglamentuojamas CPK 176–220, 250 straipsniuose.

Kasatorius kelia klausimą dėl rašytinių įrodymų galios. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius bylos įrodymus: Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. vasario 25d. raštą Nr. D-34, Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2009 m. vasario 18 d. raštą Nr. (16) SD-3990 (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo įformintas ne atleidimo dieną ir vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos raštu, išduotu pagal ieškovės skundą. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes byloje yra ieškovės pasirašytas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta data – 2008 m. vasario 12 d. (b. l. 27, 82); Utenos darbo birža 2008 m. vasario 14 d. buvo informuota apie darbo sutarties nutraukimą su ieškove. Aplinkybė, kada darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visų pirma nustatoma pagal dokumentą, kuris imperatyviai įtvirtintas įstatymo, bet ne antrinių šaltinių.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas drausminių nuobaudų teisėtumą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 200 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“; tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Dėl DK 11 straipsnio taikymo

DK 11 straipsnyje įtvirtintas bendrasis DK viršenybės kitiems įstatymams ir norminiams darbo teisės aktams principas, kai reglamentuojami darbo teisiniai santykiai. Ši nuostata skirta spręsti atsiradusioms kolizinėms situacijoms, kai DK ir kitas įstatymas ar kitas norminis teisės aktas tą patį santykį reglamentuoja skirtingai. Kasatorius kelia klausimą dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio ir DK normų taikymo jo atžvilgiu, nes A. V. yra tik iš dalies darbinga, augina neįgalius vaikus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinių ir darbo įstatymų skirtumai pasižymi tuo, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pastarieji gauna paramą iš valstybės, o darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau darbo teisės išimtiniais atvejais gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralės principus, visuomenės narių sveikatą, gyvybę, turtą, teises ir teisėtus interesus (DK 2 straipsnio 2 dalis), todėl, iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytina, ar kasatorės atžvilgiu taikytina DK 2 straipsnio 2 dalies norma.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 32,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo A. V. individualios įmonės kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės D. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,35 (trisdešimt du litus 35 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Česlovas Jokūbauskas

Juozas Šerkšnas