Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-697/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00801-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. (S. V.) įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Normanto prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu S. V. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. įgaliotojo atstovo advokato M. Normanto prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pritaikydami S. V. veikai ANK 424 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas ir paskyrė S. V. aiškiai per griežtą administracinę nuobaudą. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. S. V. turi Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Užsienio valstybių išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei nacionaliniai įstatymai. Pagal 1968 m. Vienos konvenciją dėl automobilių eismo (toliau – Vienos konvencija), Lietuvos Respublikos ratifikuotą 1991 m. lapkričio 20 d., ir Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (2023 m. kovo 28 d. įstatymo redakcija) 13 straipsnio 9 dalį, Vienos konvencijos reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnį, teisė vairuoti transporto priemones atimama tais atvejais, kai sutrinka asmens sveikatos būklė, arba dėl asmens padarytų teisės pažeidimų, t. y. dėl asmens keliamo pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš to išplaukia, kad įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės sieja su vairavimui reikalingų specialių žinių ir įgūdžių stoka ar jų nebuvimu (Kelių eismo taisyklėmis ir automobilio valdymu), nes tokie eisme dalyvaujantys asmenys kelia didelį pavojų konstitucinėms piliečių teisėms – asmens gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Pažymėtina, kad S. V. nuo 2007 m. gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje ir visą laiką vairavo transporto priemones turėdamas Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis turi teisę vairuoti penkių kategorijų transporto priemones, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad jis turi specialių žinių ir įgūdžių vairuoti transporto priemones ir nekelia grėsmės eismo dalyviams. Dėl to, nors S. V., tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, per įstatymo nustatytą terminą nepasikeitė Baltarusijos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo į išduotą Lietuvos Respublikos, jo elgesys negali būti prilygintas transporto priemonės vairavimui neturint teisės vairuoti vien tik dėl to, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta savarankiška administracinė atsakomybė už naudojimąsi užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimu nepasikeitus jo įstatymų nustatytais terminais ir tvarka. Taigi, vairavimas neturint teisės vairuoti yra daug pavojingesnė veika nei vairavimas turint teisę vairuoti, bet nepasikeitus užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo į nacionalinį vairuotojo pažymėjimą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl teismai, S. V. veikai taikydami ANK 424 straipsnio 3 dalį, išplėsdami aiškino įstatymo turinį, t. y. įstatymą taikė netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad S. V. šiuo metu pasikeitė užsienio valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą į išduotą Lietuvos Respublikos, taigi pašalino formalią pažeidimo priežastį. Netinkamai kvalifikavus S. V. padarytą administracinį nusižengimą, jam paskirta neteisinga, neproporcinga ir neadekvati įvykdytos veikos pavojingumui administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.
5.2. Įvertindami bylos aplinkybes, bylą nagrinėję teismai tai atliko formaliai, todėl iš esmės pažeidė proceso teisės normas, įtvirtintas ANK 563, 566, 567, 569, 617, 641, 652 straipsniuose, įpareigojančias teismus visapusiškai, objektyviai ištirti veikos aplinkybes ir remiantis atliktu tyrimu daryti išvadas apie bylos aplinkybes. Padaryti ANK procesinių teisių pažeidimai nulėmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus. Pagrįsdami administracinės atsakomybės taikymą S. V., teismai rėmėsi tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostata, pagal kurią S. V. turėjo būti išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, ir nevertino kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kad S. V. turi specialių žinių ir įgūdžių vairuoti transporto priemones, turi teisę vairuoti penkių kategorijų transporto priemones, kad bylos nagrinėjimo teismuose metu jis jau buvo pasikeitęs užsienio valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą į išduotą Lietuvos Respublikos, todėl jam paskirta administracinė nuobauda yra visiškai neadekvati ir neproporcinga. Priimtos nutarties apygardos teismas nemotyvavo, nes nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad S. V. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kadangi jis veikos padarymo metu turėjo Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį visose Vienos konvenciją pasirašiusiose valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika. Bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumento, kad S. V. veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Be to, bylą nagrinėję teismai neįvertino įrodymų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2021 m. kovo 25 d. nutarčių, kuriomis S. V. buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla dėl tokio pat pobūdžio kaltinimų, ir neišdėstė dėl jų teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Net ir nevertinant šių aplinkybių, apygardos teismo nutartis, kuria palikta galioti neadekvati ir neproporcinga S. V. veikai ir padariniams administracinė nuobauda, negali būti laikoma teisingu sprendimu, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
6. Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Nesutiktina su pareiškimo argumentais, kad teismai, kvalifikuodami S. V. veiką pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (Saugaus teismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 punktas). Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitų valstybių tarptautinių sutarčių reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, kiek ji reikšminga išduodant vairuotojo pažymėjimus, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte. Jame nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra ta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jei jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi iš pirmiau nurodytų teisės aktų normų išplaukia, kad užsienio valstybių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus, galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tada, kai pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena ne mažiau kaip 185 dienas ir nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Migracijos departamentas 2013 m. išdavė S. V. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šio leidimo galiojimas buvo pratęstas ir jis galioja šiuo metu. Dėl to darytina išvada, kad S. V. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kaip apibrėžta teisės aktuose. S. V. įvykio metu vairavo automobilį, taigi vairavo motorinę transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Dėl to bylą nagrinėję teismai S. V. veikai tinkamai taikė ANK 424 straipsnio 3 dalį.
6.2. Institucijos manymu, apygardos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo S. V. administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ją keisti nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovo advokato M. Normanto prašymas atmestinas.
Dėl esminių ANK 563, 566, 567, 569, 617, 641, 652 straipsnių reikalavimų pažeidimų
8. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija ir teismai neįgyvendino administracinio nusižengimo teisenos paskirties, pažeidė administracinio nusižengimo teisenos principus, išsamiai ir visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, todėl Institucija, nustatydama bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, o bylą nagrinėję teismai padarė tą pačią klaidą ir tinkamai nepatikrino Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo tiek, kiek buvo prašoma skunduose, todėl buvo iš esmės pažeisti ANK 563, 566, 567, 569, 617, 641, 652 straipsnių reikalavimai. Išvada apie tai grindžiama tuo, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai nesiaiškino pareiškime nurodytų aplinkybių (S. V. turimų specialių žinių bei įgūdžių turėjimo ir kt.), spręsdami dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
9. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisenos principas, Institucijos ir teismų pareiga, įrodymų vertinimo prielaida – išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės – yra įtvirtinti ANK 563, 566, 569 straipsniuose ir išskirtinę reikšmę įgyja būtent kaip teisingo įrodymų vertinimo prielaida. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).
11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusi Institucija ir teismai padarė esminius pareiškime nurodomus ANK straipsnių reikalavimų pažeidimus.
12. Priešingai nei nurodoma pareiškime, bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos bylai teisingai išspręsti.
13. Iš to darytina išvada, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, skundžiamuose sprendimuose pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tikrindamas apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeidžiant ANK bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei kitas pareiškime nurodytas ANK normas.
Dėl netinkamo ANK 424 straipsnio 3 taikymo
14. Pareiškėjas nurodo, kad, taikydami S. V. veikai ANK 424 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes, priešingai nei konstatavo bylą nagrinėjusi Institucija ir teismai, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. turi teisę vairuoti motorines transporto priemones, tai patvirtina Baltarusijos Respublikos jam išduotas vairuotojo pažymėjimas. Vien tai, kad šio pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, nesuteikia pagrindo teigti, kad S. V. neturi teisės vairuoti motorines transporto priemones.
15. Be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, o pagal straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti.
16. Vienos konvencijos, kurios dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, IV skyriaus „Automobilių vairuotojai“ 41 straipsnio „Vairuotojo pažymėjimai“ 2 dalyje yra nustatyta, kad susitariančiosios šalys pripažįsta, jog: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. To paties Vienos konvencijos straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad straipsnio nuostatos neįpareigoja susitariančiųjų šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.
17. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
18. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.
19. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
20. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse. Jose nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
21. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme.
23. Byloje nustatyta, kad S. V. 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, vairavo automobilį „Mazda 3“ neturėdamas Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, nors nuo 2013 metų yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Be to, šiuos veiksmus jis atliko būdamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi įspėtas apie tai, kad Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą pagal teisės aktų reikalavimus jis privalo pasikeisti į išduotą Lietuvos Respublikos, jei ketina vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, palikdami galioti Institucijos nutarimą, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.
Dėl administracinės nuobaudos griežtumo
25. Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėję teismai paskyrė S. V. už padarytą administracinį nusižengimą per griežtą administracinę nuobaudą, nes ji nėra proporcinga ir adekvati S. V. administracinio nusižengimo pavojingumui ir padariniams.
26. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis kodekso bendrosios dalies nuostatų, o straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
27. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu S. V. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Taigi, už įvykdytą administracinį nusižengimą S. V. buvo paskirta švelniausia įstatymo nustatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas paduotame prašyme konkrečių argumentų, kodėl S. V. už jo įvykdytą administracinį nusižengimą paskirta švelniausia įstatyme nustatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, nenurodo, o apsiriboja tik teiginiais, kad jos nėra proporcingos ir adekvačios S. V. administracinio nusižengimo pavojingumui ir padariniams. Pažymėtina, kad S. V. veika nepasižymi išskirtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, o ANK 424 straipsnio 3 dalis nesieja asmens administracinės atsakomybės su kokių nors padarinių kilimu, pakanka to, kad asmuo padaro ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės tai daryti. Dėl to pagal pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. V. už jo padarytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė būtų aiškiai per griežtos ir neatitiktų teisingumo principo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą S. V. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Danutė Jočienė
Alvydas Pikelis
