D. K. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-697/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38422-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2;

2.1.15.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo A. C. (A. C.) civilinis ieškinys atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi iš dalies patenkinus nukentėjusiojo A. C. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta A. C. civilinį ieškinį atmesti, pakeista: pripažinta A. C. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 12.56 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio Vilniuje, Priegliaus g. 2, žodinio konflikto su A. C. metu tyčia vieną kartą spyrė į jo vairuojamo automobilio „Lexus“ vairuotojo dureles ir šias apgadino, taip padarė A. C. 1238,65 Eur turtinę žalą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nuteistosios D. K. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šioje baudžiamojoje byloje A. C. pareikštą civilinį ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai jis ir jo dydis yra nepagrįsti (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju) arba jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju). Kadangi tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta, šis teismas nepagrįstai nusprendė civilinį ieškinį atmesti. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. C. pareikšto civilinio ieškinio klausimas negali būti išspręstas neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios D. K. gynėja advokatė M. Gušauskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį, nes D. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, nesant jos veikoje visų šio nusikaltimo sudėties požymių, kartu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažodžiui perrašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos deklaratyvios išvados dėl BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių nuteistosios veikoje buvimo, kurios buvo ginčijamos apeliacine tvarka, tačiau nenurodyta, kokie byloje nustatyti faktai tokias išvadas pagrindžia.

3.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K- 239-697/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022). Kasatorės teigimu, tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik formaliu tariamų padarinių (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo) konstatavimu ir neįvardijo, kaip konkrečiai jie pasireiškė. Šiuo atveju viešosios rimties sutrikdymo sąvokos neatitinka nei konflikte dalyvavusių asmenų – nuteistosios brolio A. K. ir konfliktą sukėlusio A. C., nei parduotuvės „Lidl“ apsaugos darbuotojo skambutis policijai. Byloje nėra įrodymų, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo vyko muštynės. Parduotuvės „Lidl“ apsaugos darbuotojas nebuvo apklaustas, dėl kokios priežasties skambino policijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis buvo šokiruotas, patyrė išgąstį, tuo labiau dėl nuteistosios veiksmų. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nuteistoji, spirdama į nukentėjusiojo vairuojamo automobilio dureles, pažemino nukentėjusįjį. Teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp nuteistosios spyrio į atidarytas automobilio dureles, jas uždarant, ir nukentėjusiojo pažeminimo. Priešingai, iš byloje esančių vaizdo įrašų, fiksuotų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, matyti, kad po įvykio nukentėjusysis ir jo draugas ramiai, juokaudami aptarinėja įvykį. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis nepatyrė nei pažeminimo, nei didelio išgąsčio.

3.4. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo elgesio. Nuteistoji į savo brolio ir nukentėjusiojo konfliktą įsitraukė vėliau, norėdama apsaugoti brolį. Konfliktas buvo vientisas veiksmas, todėl jame dalyvavusių asmenų veiksmai negali būti vertinami atskirai, atribojant vienus nuo kitų. Visi konflikte dalyvavę asmenys vienas su kitu sąveikavo, jų elgesys ir emocijos buvo nulemti kitų konflikto dalyvių veiksmų ir emocijų. Neįmanoma atskirti ir teisiškai įvertinti, ar visas konfliktas ar jo atskiras epizodas galėjo patraukti aplinkinių dėmesį, tuo labiau kad tokių asmenų nenustatyta. Dėl to nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad būtent nuteistosios veiksmai galėjo patraukti aplinkinių dėmesį ar sutrikdyti viešąją rimtį. Kasatorė pažymi, kad nuteistosios dalyvavimas konflikte truko itin trumpai, be to, nukentėjusiuoju pripažintas tik vienas asmuo, ir būtent tas, kuris ir sukėlė konfliktą. Teismai, pripažindami vos kelias sekundes trunkančius nuteistosios veiksmus įžūliais, pavojingais visuomenei bei sutrikdančiais visuomenės rimtį, neanalizavo nuteistosios elgesio motyvų, ar į automobilio dureles buvo spirta dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, ar turint tikslą sutrikdyti visuomenės rimtį. Tai lėmė, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir padarytos nepagrįstos išvados dėl nuteistosios tyčios turinio ir jos kryptingumo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai, nustatytas nuteistosios elgesys pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės.

3.5. Abiejų instancijų teismai pažeidė baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principą, nes D. K. baudžiamąją atsakomybę pritaikė vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizavo asmenų tarpusavio santykius. Tam tikri viešoje vietoje atlikti veiksmai, net ir matant kitiems asmenims (šiuo atveju – parduotuvės apsaugos darbuotojui), savaime nelaikytini nusikalstamais ir pavojingais. Minėto principo pažeidimą lėmė ir tai, kad abiejų instancijų teismai nepasisakė, kodėl nuteistosios veiksmai laikomi pavojingais baudžiamosios teisės prasme ir kodėl viešojo intereso (su sąlyga, kad jis buvo pažeistas) negalima apginti, pvz., administracinėmis sankcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Kasatorė nurodo, kad šiuo atveju A. C. nėra tinkamas ieškovas dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nėra automobilio savininkas, taigi negalėjo patirti žalos dėl automobilio apgadinimo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – padarinių nuteistosios D. K. veikoje nenustatymo. Bylą išnagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistosios veiksmai – aktyvus dalyvavimas konflikte, be jokios priežasties spaudžiant nukentėjusiojo automobilio garsinį signalą, bandant pulti nukentėjusįjį ir smūgiuojant koja į nukentėjusiojo automobilio dureles, viešoje vietoje (prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje) – buvo įžūlūs, tokiais veiksmais nuteistoji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad nuteistoji kėlė sumaištį ir triukšmą, dėl menkavertės priežasties konfliktavo su nukentėjusiuoju ir gadino svetimą turtą viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, rodo, kad ji suprato, jog pašalinių žmonių akivaizdoje elgiasi įžūliai, ir norėjo taip elgtis, demonstruodama nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors jos veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto.

4.2. Priešingai nei nurodo kasatorė, nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika BK 284 straipsnyje įtvirtintų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – nesieja su būtinu fizinio smurto panaudojimu. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta, kokie konkretūs kaltininko veiksmai traktuotini kaip sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką. Toks vertinimas paliekamas teismo, išnagrinėjusio bylą, diskrecijai. Šiuo atveju teismai padarė teisingą išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista D. K. įžūliu elgesiu. Nuteistosios įžūlūs ir demonstratyviai agresyvaus pobūdžio veiksmai, eskaluojant dėl menkavertės priežasties kilusį konfliktą, puolant nukentėjusįjį ir be jokio pagrindo gadinant jo turtą, atlikti prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo nemažai pašalinių asmenų, mačiusių konfliktą, neabejotinai sukėlė kitiems asmenims pasipiktinimą ar išgąstį, išreiškė nepagarbą ir panieką aplinkiniams bei aplinkai.

4.3. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad nuteistosios veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnyje nustatytų veikų požymiai nėra analogiški, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė atribojama pagal pasekmes, t. y. baudžiamąją atsakomybę užtraukia veiksmai, sukėlę įstatyme nustatytas pasekmes, o administracinė atsakomybė kyla už analogiškus veiksmus, kurie tokių pasekmių nesukėlė. Šioje byloje sprendimas taikyti D. K. baudžiamąją atsakomybę buvo priimtas nustačius, kad dėl jos veiksmų kilo baudžiamajame įstatyme nurodytos pasekmės. Tai leido teismams pagrįstai konstatuoti, kad byloje nustatytos veikos pavojingumo laipsnis siekia tokį lygį, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė.

4.4. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiojo teisę į civilinį ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato, kad nusikalstamais veiksmais žala gali būti padaroma tik turto savininkui. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistoji tyčiniais, neteisėtais veiksmais padarė žalą automobiliui „Lexus“, spirdama įlenkė automobilio dureles. Tarp žalos ir nuteistosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstamos veikos padarymo metu minėtu automobiliu kaip teisėtas jo valdytojas naudojosi A. C.. Todėl jis pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir įgijo teisę reikalauti kaltininko neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios D. K. gynėjos advokatės M. Gušauskienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

6. Kasaciniame skunde nesutinkama su D. K. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį teigiant, kad byloje nenustatyta, jog dėl nuteistosios veiksmų kilo šiame straipsnyje nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat kad nuteistosios veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką. Šie argumentai nepagrįsti.

7. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023).

9. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad teismai, skirtingai nei teigia kasatorė, tinkamai taikė BK 284 straipsnį, padarė teisingas išvadas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro, įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. C. metu tyčia vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles ir jas apgadino. Bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistosios veiksmai – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, spyris į nukentėjusiojo automobilio dureles, jas apgadinant, – buvo agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu, nukreipti į svetimo turto gadinimą, taigi įžūlūs, tokiais veiksmais nuteistoji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnyje įtvirtintų padarinių buvimas teismų sprendimuose išsamiai argumentuotas pažymint, kad įvykusį konfliktą stebėjo ne vienas pašalinis asmuo, nuteistosios veiksmai – nukentėjusiojo puolimas ir spyris į nukentėjusiojo vairuojamo automobilio dureles, prieš tai šio automobilio garsiniu signalu atkreipus aplinkinių dėmesį, – sukėlė sumaištį, o aplinkiniai asmenys pasijuto nesaugiai, apie kilusį konfliktą, be pačių konflikto dalyvių, policijai pranešė ir konfliktą stebėjęs šalia esančio prekybos centro apsaugos darbuotojas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteistosios D. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kad nuteistoji į tarp jos brolio A. K. ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą įsitraukė vėliau, norėdama apsaugoti brolį, kad jos veiksmai su nukentėjusiojo automobiliu (garsinio signalo paspaudimas, spyris į dureles) truko trumpai ir jų tikslas buvo nukreipti dėmesį, o ne sutrikdyti viešąją rimtį.

13. Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020 ir kt.).

14. Iš tiesų, šią bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai nustatė, kad kilusio konflikto dalyvių buvo ne vienas ir kad prie sumaišties kilimo prisidėjo ir kiti konflikto dalyviai, o patį konfliktą išprovokavo ne nuteistoji. Tačiau konstatuotina, kad šios aplinkybės nesuteikė pagrindo nuteistajai elgtis agresyviai, pulti nukentėjusįjį ir gadinti svetimą turtą, o kilusią konfliktinę situaciją ji privalėjo spręsti teisėtais būdais. Įvertinę nuteistosios veiksmus atskirai nuo kitų konflikto dalyvių, teismai padarė išvadą, kad būtent nuteistosios neadekvati reakcija į konfliktą – spyris be jokios priežasties (supykus) į nukentėjusiojo automobilio dureles, taip jas apgadinant, – sutrikdė visuomenės rimtį. Teismai nenustatė, kad kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmais būtų buvę sukelta reikšmingų padarinių. Taigi byloje nustatytas konflikto pobūdis, nuteistosios įžūlus elgesys, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje gadinant svetimą turtą, patvirtina, kad nuteistoji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

15. Nepagrįstas kasatorės teiginys, kad nuteistosios D. K. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų vertinama kaip nusikalstama. Iš tiesų, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Kasaciniame skunde paminėto ANK 481 straipsnio „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“ 1 dalies dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Šioje teisės normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu, kaip jau minėta, BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019, 2K-159-976/2021 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nuteistosios veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, konstatuotina, kad nuteistoji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

16. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes D. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

17. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nurodo, kad nukentėjusysis A. C. nėra tinkamas ieškovas byloje dėl turtinės žalos atlyginimo ir negali reikšti civilinio ieškinio, kadangi nėra automobilio savininkas, taigi ir negali patirti žalos dėl automobilio apgadinimo. Šie argumentai taip pat nepagrįsti.

18. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-143-696/2017).

19. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. C. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos 1238,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Priešingai nei nurodo kasatorė, aplinkybė, kad nukentėjusysis nėra apgadinto turto – automobilio „Lexus“ savininkas, neužkerta kelio jam būti ieškovu šioje byloje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. C. nusikalstamos veikos padarymo metu minėtu automobiliu naudojosi kaip teisėtas jo valdytojas. Taigi jis pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir įgijo teisę reikalauti iš kaltininko jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra tam tikrų prieštaravimų.

21. Teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Teismo nuosprendžio dalys (įžanginė, aprašomoji, rezoliucinė) turi būti suderintos, nuosprendyje negali būti prieštaravimų, neatitikčių byloje surinktiems bei patikrintiems įrodymams, teismo išvados turi būti aiškios ir suprantamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kilus ginčui dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad civilinio ieškinio klausimas negali būti išspręstas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Todėl teismas pagrįstai BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino nukentėjusiajam teisę į jo reikalavimo atlyginti padarytą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje konstatavo, kad D. K., apgadindama nukentėjusiojo automobilio dureles, padarė nukentėjusiajam 1238,65 Eur turtinę žalą, taigi iš esmės nurodė padarytos žalos dydį, kurio negalėjo tiksliai nustatyti pagal bylos medžiagą nagrinėdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Toks apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalių neatitikimas yra iš esmės prieštaringas, todėl taisytinas, šalinant iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies aplinkybę dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio. Šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos nustatytos nusikalstamos veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, požymiams, nes konstatuota, kad spiriant buvo apgadintos automobilio „Lexus“ vairuotojo durelės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Pašalinti iš nutarties aprašomosios dalies aplinkybę dėl nukentėjusiajam A. C. padarytos turtinės žalos dydžio – 1238,65 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Danutė Jočienė

Alvydas Pikelis