Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-976/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1; 1.2.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,
nuteistajai J. J., jos gynėjui advokatui Linui Belevičiui,
nuteistajam D. B., jo gynėjams advokatams Gediminui Marcinkevičiui ir Vyteniui Dziegoraičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. ir nuteistojo D. B. gynėjo advokato Gedimino Marcinkevičiaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir J. J. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:
D. B. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2017 m. veika) 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2018 m. veika) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir D. B. paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (2 paros), prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai, ir paskirta D. B. galutinė bausmė – 496 MGL (24 800 Eur) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, D. B. atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje ketveriems metams;
J. J. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. liepos 1 d. sutarties su UAB,,Roklava“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 18 d. sutarties su G. P. suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarties su MB,,Fudstopas“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarties su UAB,,Roklava“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J. J. paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 10 d. (1 para), prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir J. J. paskirta galutinė bausmė – 398 MGL (19 900 Eur) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, J. J. atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 6000 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. ir J. J. išieškota lygiomis dalimis po 1500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. J. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 4000 Eur;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro banko sąskaitoje esantys 3000 Eur.
Kita Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Kupiškio rajono savivaldybės meras ir šios savivaldybės tarybos narys, 2017 metų gegužės–birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame Kupiškio rajono savivaldybės administracijos patalpose, savo naudai tiesiogiai iš UAB „Vipolina“ vadybininkės ir akcininkės V. P. ir netiesiogiai – per V. P. iš UAB „L klubas“ direktoriaus V. L. iš viso pareikalavo ir priėmė 6000 Eur kyšį (iš V. P. ir V. L. po 3000 Eur kyšį) už pageidaujamą D. B. neteisėtą, t. y. viršijant savo kompetenciją, pažeidžiant 2012 m. kovo 29 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-130 patvirtintų Prekybos Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 9 punktą bei 2015 m. birželio 25 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-193 patvirtinto Masinių renginių organizavimo Kupiškio rajono viešosiose vietose tvarkos aprašo 37 punktą, veikimą, vykdant įgaliojimus: už leidimą V. P. ir V. L. atstovaujamoms UAB „Vipolina“ ir UAB „L klubas“ vykdyti prekybą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro organizuotame 2017 m. rugpjūčio 19–20 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“ ir už leidimą prekybą šiame festivalyje vykdyti išskirtinėmis sąlygomis, t. y. ribojant galimybę festivalyje prekiauti kitiems asmenims.
2. Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Kupiškio rajono savivaldybės meras ir šios savivaldybės tarybos narys, 2018 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, taip pat pokalbių telefonu su UAB „Vipolina“ vadybininke ir akcininke V. P. metu savo naudai tiesiogiai iš V. P. ir netiesiogiai – per V. P. iš UAB „Picana“ direktorės B. B. iš viso pareikalavo 8000 Eur kyšio, vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 6000 Eur, dar vėliau reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 4000 Eur ir susitarė su V. P. tiesiogiai iš V. P. ir netiesiogiai – per V. P. iš B. B. iš viso priimti 4000 Eur kyšį (iš V. P. ir B. B. po 2000 Eur kyšį) už pageidaujamą D. B. neteisėtą, t. y. viršijant savo kompetenciją, pažeidžiant 2012 m. kovo 29 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-130 patvirtintų Prekybos Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 9 punktą bei 2018 m. vasario 21 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-29 patvirtinto Renginių organizavimo Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo 34 punktą, veikimą vykdant įgaliojimus: už leidimą V. P. ir B. B. atstovaujamoms UAB „Vipolina“ ir UAB „Picana“ vykdyti prekybą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro organizuotame 2018 m. liepos 7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“ ir už leidimą prekybą šiame festivalyje vykdyti išskirtinėmis sąlygomis, t. y. ribojant galimybę festivalyje prekiauti kitiems asmenims.
3. Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Kupiškio rajono savivaldybės meras ir šios savivaldybės tarybos narys, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro (toliau – ir Kultūros centras) direktore J. J., susitikimų su J. J., UAB „Roklava“ komercijos direktoriumi V. L. (kuriam 2020 m. gruodžio 15 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu), įvykusių Kupiškio Lėvens tvenkinio Uošvės Liežuvio saloje, Aukštupėnų kaime, Kupiškio seniūnijoje, Kupiškio rajone, taip pat J. J. darbo kabinete, metu, taip pat D. B. tarnybiniame automobilyje „Audi Q7“ bei pokalbių telefonu su J. J., V. L. metu, pasinaudodamas Kupiškio rajono savivaldybės mero tarnyba ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, Kultūros centro darbuotojams, savo, J. J. ir Kultūros centro naudai, veikdamas kartu su J. J., tiesiogiai iš V. L. pareikalavo duoti 8000 Eur kyšį, vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 7000 Eur, dar vėliau reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 6000 Eur ir susitarė su V. L. iš V. L. tiesiogiai ir netiesiogiai iš viso priimti ir priėmė 6000 Eur kyšį. D. B., vykdant nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. jo ir J. J., susitarimą, 2019 m. liepos 6 d. vykusio festivalio „Stichijos“ metu tiesiogiai iš V. L. priėmė 3000 Eur kyšį grynaisiais pinigais bei J. J. 2019 m. liepos 8 d. netiesiogiai ir užmaskuotai iš V. L. priėmė 3000 Eur kyšį, UAB „Roklava“ pervedant 3000 Eur į Kultūros centro sąskaitą banke, pagal laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, J. J. parengtą bei J. J. ir V. L. suklastotą 2019 m. liepos 1 d. sutartį Nr. PS/2019/07/01, sudarytą tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro, kurioje J. J. ir V. L. parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad 3000 Eur parama teikiama siekiant remti festivalį, nors tikrovėje 3000 Eur buvo numatyti sumokėti ne kaip parama, o kaip kyšis. Už šį kyšį jis (D. B.) kartu su J. J. pažadėjo V. L. paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, kad pastarieji, veikdami teisėtai ir neteisėtai, leistų V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ organizuoti ir kontroliuoti prekybą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro organizuotame 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“, suteikiant teisę V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, taip pat suteikiant teisę V. L. parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais.
4. Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. liepos 6 d., pokalbių telefonu su atlikėjo G. P. vadybininku J. V. metu, taip pat 2019 m. kovo 13 d. susitikimo su J. V., kuris įvyko restorane „PJazz“, esančiame Savanorių pr. 349, Kaune, metu, taip pat pokalbių su Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktore J. J., įvykusių D. B. darbo kabinete, metu sukurstė J. J. ir J. V. suklastoti tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 18 d. sutartį Nr. GP_190318. D. B., siekdamas sutartyje nurodyti mažesnę nei tikrovėje G. P. pasirodymo 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“ kainą, kuri yra apie 11 000 Eur su PVM, paprašė J. V. ir su pastaruoju susitarė, kad J. V. parengs sutartį, kurioje įrašys mažesnę nei tikroji G. P. pasirodymo kainą – 6830 Eur be PVM. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. paprašė J. J. ir su šia susitarė, kad J. J., kaip Kultūros centro direktorė, žinodama apie sutartyje įrašytus žinomai neteisingus duomenis, pasirašys J. V. parengtą sutartį. Po to J. V. sutartį parengė, o J. J. J. V. parengtą sutartį pasirašė ir taip ją suklastojo, nes savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad pasirodymo kaina yra be PVM, nors tikrovėje pasirodymo kaina yra apie 11 000 Eur su PVM.
5. J. J. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d., veikdama bendrininkų grupe kartu su Kupiškio rajono savivaldybės meru ir šios savivaldybės tarybos nariu D. B., susitikimų su D. B., UAB „Roklava“ komercijos direktoriumi V. L., įvykusių Kupiškio Lėvens tvenkinio Uošvės Liežuvio saloje, Aukštupėnų kaime, Kupiškio seniūnijoje, Kupiškio rajone, taip pat J. J. darbo kabinete, metu, taip pat D. B. tarnybiniame automobilyje „Audi Q7“ bei pokalbių telefonu su D. B., V. L. metu, pasinaudodama Kultūros centro direktorės tarnyba ir įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka Kultūros centro darbuotojams, savo, D. B. ir Kultūros centro naudai, veikdama kartu su D. B., tiesiogiai iš V. L. pareikalavo duoti 8000 Eur kyšį, vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 7000 Eur, dar vėliau reikalaujamo kyšio sumą sumažino ir pareikalavo 6000 Eur bei susitarė su V. L. iš V. L. tiesiogiai ir netiesiogiai iš viso priimti ir priėmė 6000 Eur kyšį. Vykdant nusikalstamos veikos bendrininkų (jos ir D. B.) susitarimą, D. B. 2019 m. liepos 6 d. vykusio festivalio „Stichijos“ metu tiesiogiai iš V. L. priėmė 3000 Eur kyšį grynaisiais pinigais bei J. J. 2019 m. liepos 8 d. netiesiogiai ir užmaskuotai iš V. L. priėmė 3000 Eur kyšį, UAB „Roklava“ pervedant 3000 Eur į Kultūros centro sąskaitą banke, pagal laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, J. J. parengtą bei jos ir V. L. suklastotą 2019 m. liepos 1 d. sutartį Nr. PS/2019/07/01, sudarytą tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro, kurioje J. J. ir V. L. savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad 3000 Eur parama teikiama siekiant remti festivalį, nors tikrovėje 3000 Eur buvo numatyti sumokėti ne kaip parama, o kaip kyšis. Už šį kyšį J. J. kartu su D. B. pažadėjo V. L. paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, kad pastarieji, veikdami teisėtai ir neteisėtai, leistų V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ organizuoti ir kontroliuoti prekybą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro organizuotame 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“, suteikiant teisę V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, taip pat suteikiant teisę V. L. parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais.
6. Taip pat J. J. nuteista už tai, kad, sukurstyta Kupiškio rajono savivaldybės mero ir šios savivaldybės tarybos nario D. B., 2019 m. kovo 18 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 18 d. sutartį Nr. GP_190318 dėl atlikėjo G. P. pasirodymo 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“. D. B. siekiant sumažinti atlikėjo G. P. pasirodymo festivalyje kainą, kuri yra apie 11 000 Eur su PVM, J. J. D. B. prašymu, žinodama apie sutartyje įrašytus žinomai neteisingus duomenis, kaip Kultūros centro direktorė pasirašė G. P. vadybininko J. V. parengtą sutartį ir taip ją suklastojo, nes savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad pasirodymo kaina yra 6830 Eur be PVM, nors tikrovėje pasirodymo kaina yra apie 11 000 Eur su PVM.
7. Taip pat J. J. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 1 d., pokalbių telefonu su UAB „Roklava“ komercijos direktoriumi V. L., taip pat su MB „Fudstopas“ direktoriumi L. R. metu, taip pat susitikimų su V. L., įvykusių J. J. darbo kabinete, metu savo ir Kultūros centro naudai tiesiogiai iš V. L. ir netiesiogiai – per V. L. iš L. R. iš viso pareikalavo 4000 Eur kyšio ir susitarė su V. L. ir L. R. iš jų netiesiogiai iš viso priimti ir priėmė 4000 Eur kyšį. J. J. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. liepos 1 d. netiesiogiai ir užmaskuotai iš L. R. iš viso priėmė 1250 Eur kyšį, MB „Fudstopas“ 2019 m. birželio 17 d. pervedant 625 Eur ir 2019 m. liepos 1 d. pervedant 625 Eur į Kultūros centro sąskaitą banke, pagal laikotarpiu ne vėliau nei nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, J. J. parengtą bei jos ir L. R. suklastotą 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-4, sudarytą tarp MB „Fudstopas“ ir Kultūros centro, kurioje J. J. ir L. R. savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad 1250 Eur parama teikiama siekiant remti Kultūros centro 2019 m. birželio 22 d. organizuojamą renginį – Jonines ir Baltijos šalių motorlaivių čempionatą, nors iš tiesų 1250 Eur buvo numatyti sumokėti ne kaip parama, o kaip kyšis. Taip pat J. J. 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 28 d. netiesiogiai ir užmaskuotai iš V. L. iš viso priėmė 2750 Eur kyšį, UAB „Roklava“ 2019 m. birželio 19 d. pervedant 1000 Eur ir 2019 m. birželio 28 d. pervedant 1750 Eur į Kultūros centro sąskaitą banke, pagal laikotarpiu ne vėliau nei nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, J. J. parengtą bei jos ir V. L. suklastotą 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-5, sudarytą tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro, kurioje J. J. ir V. L. savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad 2750 Eur parama teikiama siekiant remti renginį, nors iš tiesų 2750 Eur buvo numatyti sumokėti ne kaip parama, o kaip kyšis už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens, t. y. J. J., teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už leidimą V. L. ir L. R. atstovaujamoms UAB „Roklava“ ir MB „Fudstopas“ vykdyti prekybą renginyje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje, tačiau vertindamas įrodymus, susijusius tiek su D. B., tiek su J. J. pareikštais kaltinimais, padarė klaidų, nulėmusių skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. B. ir J. J. išteisinimo dėl visų jiems pareikštų kaltinimų priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai turėjo esminę reikšmę teismo išvadoms dėl D. B. ir J. J. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė, kad lėšų perdavimas už išskirtinių sąlygų sudarymą yra kyšis, šioje baudžiamojoje byloje nustatytą lėšų perdavimą vertino kaip paramą, taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog D. B., gaudamas lėšas – paramą, siekė asmeninės naudos, todėl D. B. skundžiamu nuosprendžiu išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismas, analogiškai kaip ir išteisindamas D. B. dėl kyšininkavimo, nenustatė, jog J. J., gaudama lėšas – paramą, siekė asmeninės naudos, todėl J. J. skundžiamu nuosprendžiu išteisino. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. J. veiksmai dėl kaltinimo pagrindą sudarančių veiksmų dėl kyšininkavimo nėra nusikalstami, padarė išvadą, kad J. J. negali būti nuteista ir dėl šalutinį kaltinimą sudarančių veiksmų – dokumentų klastojimo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tokie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.
10. Nustatyta, kad nepagrįsta ir neteisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad tiek 2017 metais, tiek 2018 metais organizuojant festivalį „Stichijos“ būtų buvęs dirbtinai ribojamas dalyvių skaičius, taip pat išvada, jog D. B. niekam išskirtinių sąlygų prekiauti festivalyje nesudarė ir nepažeidė 2012 m. kovo 29 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-130 patvirtintų Prekybos Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 9 punkto bei 2015 m. birželio 25 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-193 patvirtinto Masinių renginių organizavimo Kupiškio rajono viešosiose vietose tvarkos aprašo 37 punkto.
11. Liudytojų V. P., V. L., B. B. parodymų analizė leido padaryti išvadą, kad jokio šių asmenų savanoriškumo remti 2017 m. ir 2018 m. vykusius festivalius,,Stichijos“ nebuvo. Pats faktas, kad savivaldybės meras nurodo konkrečias neva paramos sumas, o verslininkai derasi dėl mažesnių sumų sumokėjimo, rodo prievartinį reikalavimą mokėti pinigus mainais už verslininkų pageidaujamas prekybos sąlygas. Teismas konstatavo, kad V. P., V. L., B. B. suvokė, jog D. B. moka pinigus už leidimą prekiauti, už prekybos vietą, už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą, ribojant kitų prekybininkų konkurenciją, o neremia festivalių,,Stichijos“ įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs grynųjų pinigų perdavimo merui D. B. aplinkybes, nustatė, kad šios paneigia D. B. ir J. J. aiškinimus apie tai, jog pinigai, įvardyti kaip parama, buvo savanoriška verslininkų parama festivaliui,,Stichijos“. J. J. ir D. B. veiksmai bei tiek tarpusavio pokalbių, tiek pakalbių su kitais asmenimis metu išsakyti žodžiai negali būti vertinami kaip prašymas skirti teisės aktų nustatytą savanorišką paramą festivaliui,,Stichijos“, kurią asmuo turi teisę skirti ir tokią, kokią jis turi galimybę skirti. Reikalavimas paremti renginį Kupiškio rajono savivaldybės mero D. B. ir Kultūros centro direktorės J. J. nurodyta konkrečia didele pinigų suma už išskirtinių prekybos sąlygų sudarymą negali būti vertinamas kaip prašymas paremti renginį, o tokių reikalautų pinigų sumų priverstinis sumokėjimas – kaip savanoriška verslininkų parama.
13. Teismo nustatyta, kad D. B. nagrinėjamu atveju gavo nematerialią asmeninę naudą ir ją gavo nusikalstamais tyčiniais veiksmais. Nauda merui D. B. pasireiškė tuo, jog jis dalyvaudavo festivaliuose, jų metu susirinkusiems žmonėms sakydavo sveikinimo kalbas, taip gaudamas didelę reklamą kaip politikas, buvo suinteresuotas savo, kaip politiko, ateitimi, reitingais, populiarumu, siekimu būti matomam ir girdimam. Vertinant J. J. gautą asmeninę nematerialinę naudą, svarbu tai, kad J. J., kaip vadovė, yra tiesiogiai atsakinga už Kultūros centro veiklą, už konkretų Kultūros centro organizuojamą renginį. Tokiu būdu, prekybininkų pinigais suorganizuodama renginį, ji išsprendė savo, kaip vadovės organizatorės, problemas ir parodė gebėjimus eiti šias pareigas. D. B., kaip tiesioginis darbdavys, J. J. buvo labai reiklus, todėl pavaldi merui Kultūros centro direktorė norėjo įtikti savo darbdaviui merui, prekybininkų pinigais suorganizuodama renginius.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. su D. B. ir J. J. susitarė, kad būtent už reikalaujamą sumokėti pinigų sumą D. B. ir J. J. atliks neteisėtus veiksmus, vykdydami įgaliojimus, būtent: 1) pažadėjo paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, kad šie leistų V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ organizuoti ir kontroliuoti prekybą. V. L. teisės atlikti tokius veiksmus neturėjo ir sutartis dėl tokių paslaugų teikimo nebuvo sudaryta; 2) suteikė teisę V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais, taip neteisėtai perleido pašaliniam suinteresuotam asmeniui Kupiškio rajono savivaldybės ir Kultūros centro, valstybės tarnautojų įgaliojimus atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus; 3) leido suvaržyti kitų suinteresuotų prekybininkų teisę prekiauti teisės aktų nustatyta tvarka, normalią konkurenciją; 4) leido užsiimti savivale ir nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos reikalauti iš smulkiųjų prekybininkų neteisėtai susimokėti už prekybos vietą nepagrįstus pinigus, nors teisės aktai nustato aiškią tvarką dėl fiksuoto mokesčio sumokėjimo savivaldybei bei Valstybinei mokesčių inspekcijai.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad D. B. veikė kartu su J. J., bendrai atliko ir taip realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos (prekybos poveikiu) veiksmus, t. y. veikė kaip bendravykdžiai.
16. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. sutartyje Nr. GP_190318, sudarytoje tarp G. P. ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro, kurią savo parašais patvirtino G. P. ir Kultūros centro direktorė J. J., nurodyti neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi iš tikrųjų G. P. koncertas kainavo ne sutartyje nurodytą sumą, bet 3000 Eur brangiau.
III. Kasacinių skundų argumentai
17. Kasaciniu skundu nuteistoji J. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nepateikė nuoseklių, įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl apygardos teismo argumentus dėl J. J. išteisinimo atmeta arba byloje esančius įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamas nuosprendis neatitinka nurodytų BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Įrodymai vertinti selektyviai, padaryta klaidų dėl jų turinio, padaryta esminę reikšmę turinčių klaidų dėl įvykių chronologijos (teismas esmingai suklydo vertindamas įrodymus dėl įvykių eiliškumo). Taip padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies bei BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimai. Netinkamai aiškinti nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
17.2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra pakankami tam, kad paramą Kultūros centrui būtų galima vertinti kaip kyšį. Tai, kad renginio organizatorius iš suinteresuoto paramos davėjo prašo tam tikros konkrečios paramos sumos, savaime nepaneigia nei šios paramos savanoriškumo, nei jos teisėtumo, juolab neleidžia spręsti, jog tai yra kyšis. Aplinkybės, kad J. J. su D. B. tarėsi dėl galimos paramos dydžio, siedami šį dydį tik su renginiui organizuoti reikiamų lėšų poreikiu, o vėliau aptartą siekiamos paramos dydį nurodė V. L., rodo, jog buvo siekiama gauti būtent paramą viešojo renginio sąnaudoms padengti, o ne siekiama gauti kyšį, kuris yra nepagrįstas ir kaltininko vienašališkai pageidaujamo dydžio atlygis pačiam kaltininkui. Daugeliu atvejų paramos prašytojas prašo konkretaus dydžio paramos, nes paramą siekiama gauti konkrečiam įvykiui finansuoti, objektui įgyti. Kyšininkavimo atvejais kyšį siekiantis gauti asmuo siekiamo kyšio dydį nustato be objektyvaus pagrindo arba proporcingai siedamas jį su papirkėjo gaunama nauda.
17.3. Teismo išvados, kad prekybininkai reikalavimą suteikti paramą suprato kaip neteisėtą, neatitinka byloje esančių liudytojų parodymų turinio. Apeliacinis teismas selektyviai akcentavo V. L. ir L. R. pokalbį, kuriame parama įvardijama kaip „atkatas“, nors, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo pateikiamos įrodymų visumos analizės, šis pokalbis nesudaro pagrindo teigti, kad prekybininkai kaip paramą suteiktas sumas suprato kaip neteisėtą piniginį reikalavimą. Atlygį gaunančio ir atlygį duodančio asmens subjektyviosios pusės gali skirtis. Ta aplinkybė, kad viena sandorio šalis sandorį subjektyviai vertino kaip neteisėtą ar korupcinį, savaime nereiškia, kad ir kita sandorio šalies pusė veikė korupciniu tikslu.
17.4. Teismas nevertino J. J. veiksmų konteksto. Iš liudytojų V. P., B. B., V. L., V. L., L. R. parodymų ir jų pokalbių turinio galima suprasti, kad ir kituose miestuose prekybininkai remia organizuojamas šventes finansiškai arba apmokėdami paslaugas, kad vadinamasis švenčių rėmimas vyksta ir kituose miestuose. Rėmėjai buvo suinteresuoti teikti renginiui paramą, nes nuo rengimo sėkmės ir lankomumo priklausė ir prekybos sėkmė; renginio rėmėjai buvo reklamuojami; visa informacija apie renginio prekybos vietos gavimo tvarką, įskaitant ir tai, kad ji buvo tiesiogiai siejama su parama renginiui, buvo skelbiama viešai. Toks paramos ieškojimo ir jos gavimo būdas, t. y. paramos buvo prašoma iš verslininkų, prekiaujančių renginių metu, parama gauta Kultūros centrui turint paramos gavėjo statusą, sudarytos sutartys su paramos davėjais, parama gauta į Kultūros centro banko sąskaitą ir naudota įstaigos funkcijoms užtikrinti organizuojant konkrečius renginius, nesudaro pagrindo paramą pripažinti kyšiu.
17.5. Teismas iš esmės neargumentavo savo išvadų dėl už suteiktą paramą neva pažadėtų J. J. atlikti veiksmų, susijusių su tariamu poveikiu Kultūros centro darbuotojams, leidžiant V. L. organizuoti 2019 m. liepos 6–7 d. vykusio festivalio prekybininkų mugę. Tokių pažadų ar susitarimų byloje nebuvo nustatyta. Nors V. L. buvo leista organizuoti prekybininkų mugę, tačiau taip tik buvo palengvintas Kultūros centro darbas, toks susitarimas buvo naudingas renginio organizatoriui. Iš byloje esančio Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pateikto 2019 m. birželio 28 d. įvykusio Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Masinių renginių organizavimo komisijos prašymams leisti organizuoti masinius renginius rajono viešose vietose nagrinėti posėdžio protokolo matyti, kad V. L. Komisijos posėdyje, dalyvaujant Komisijos nariams, viešai ir tiksliai apibūdino savo būsimą veiklą organizuojant festivalį, t. y. jo veiksmai buvo žinomi viešai. Aplinkybė, kad informacija apie V. L. perleistas organizacines funkcijas organizuojant renginius buvo skelbiama tiek viešai, tiek iš anksto atskleista Komisijai, paneigia prielaidas, kad jam neteisėtai buvo suteikta išimtinė padėtis už suteiktą kyšį – jo vadovaujamos įmonės pervestą paramą.
17.6. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kyšininkavimo ir prekybos poveikiu požymį – veikimą savo ar kitų asmenų naudai, pripažino, kad J. J. veikė Kultūros centro naudai. Šiuo atveju Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centrui buvo ne sukelta žala, o suteikta nauda. Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla yra susijusi išimtinai su visuomeninių paslaugų teikimu, visuomenės kultūrinių poreikių tenkinimu. Pripažinus kasatorę kalta dėl jai inkriminuotų veikų, susidarė teisiškai ydinga situacija, kai ji ne tik nuteisiama už efektyvų savo kaip valstybės tarnautojai prilyginto asmens pareigų vykdymą, bet dar ir iš jos, taip pat ir iš biudžetinės įstaigos Kultūros centro yra konfiskuojamos kaip parama gautos ir biudžetinės įstaigos veikloje naudotos lėšos. Būtent skundžiamu teismo sprendimu, o ne paramos gavimu yra padaryta žalos viešiesiems interesams, kadangi konfiskuotos biudžetinei įstaigai priklausančios lėšos.
17.7. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad J. J. nusikalstamas veikas įvykdė ne tik Kultūros centro, bet ir savo naudai. Byloje nėra nustatyta, kad J. J. būtų turėjusi kokių nors problemų, kad D. B. kaip vadovas būtų spaudęs J. J. spręsti šias problemas ir kad būtent joms spręsti ji būtų pasirinkusi būdą, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu. J. J. įprasta tvarka organizavo atitinkamus renginius, tai nebuvo siejama su J. J. karjera ar jos galėjimu tęsti pareigas. Byloje nenustatyta, kad konkretūs nuteistajai inkriminuoti veiksmai organizuojant renginius, kurių tik dalis buvo susijusi su prekybininkų mugės organizavimu renginių metu, būtų sudarę galimybes J. J. tokiu būdu įgyti geresnes karjeros perspektyvas, galimybes pelnyti mero, kaip tiesioginio vadovo, palankumą, būtų galėję padėti išsaugoti J. J. jos darbo vietą. Paramos renginių organizavimui ieškojimas ir gavimas nesukūrė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip asmeninė nauda nagrinėjamų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai kontekste. Nepagrįsti teismo teiginiai apie kasatorės nuolankumą D. B.. Tarp D. B. ir J. J. buvo įprasti vadovo ir darbuotojo santykiai, pagrįsti vadovo priimamais sprendimais.
17.8. Kyšininkavimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad J. J., priimdama paramą Kultūros centro naudai pagal paramos sutartis, būtų suvokusi šias lėšas kaip kyšį. Renginių biudžetai buvo sudaromi numatant ir iš rėmėjų, tarp jų ir prekybininkų, planuojamas gauti lėšas. Lėšos renginiams buvo gaunamos iš savivaldybės biudžeto, savivaldybės rėmėjų, atskirų prekybininkų. J. J. veiksmai ieškant renginio rėmėjų yra įprastas procesas, todėl į biudžetinės įstaigos sąskaitą pagal paramos sutartį pervestų lėšų J. J. nesuprato kaip kyšio. Apeliacinės instancijos teismas tyčios turinio neatskleidė, neanalizavo.
17.9. Dėl paminėtų priežasčių nėra aišku, kaip buvo padaryta žala BK XXXIII skyriuje saugomiems teisiniams gėriams. Net jei ir būtų laikoma, kad epizode dėl 2019 m. liepos 6–7 d. renginio organizavimo, paskiriant V. L. atsakingą už prekybininkų mugės organizavimą, nebuvo tinkamai užtikrinta ir teisingai įforminta šių funkcijų jam perdavimo procedūra, tokie veiksmai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad jie sudarytų pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamai, jei būtų laikoma, kad V. L. atstovaujama įmonė dėl to galėjo įgyti tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš kitus potencialius prekybininkus (nors byloje nėra duomenų apie tai, kad bent vienas prekybininkas dėl V. L. veiksmų neteko galimybės prekiauti renginyje), tai, nesant kitų būtinųjų BK 225, 226 straipsniuose nustatytų veikų sudėties požymių, nesudaro kyšininkavimo ar prekybos poveikiu nusikaltimų sudėties.
17.10. Nenustačius J. J. veiksmuose esant BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, jos veiksmuose nėra ir nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes paramos sutartyse nurodyta informacija apie Kultūros centro gaunamą paramą yra teisinga.
17.11. Dėl 2019 m. kovo 18 d. sutarties suklastojimo pažymima, kad J. J. 2019 m. kovo 18 d. sutartį parašu patvirtino nežinodama, jog sutartyje nurodyti duomenys dėl atlikėjo G. P. pasirodymo kainos yra neteisingi. Epizode dėl 2019 m. kovo 18 d. sutarties klastojimo teismas remiasi fiksuotais D. B. ir G. P. vadybininko J. V. pokalbiais, vykusiais 2019 m. vasario mėn. – 2019 m. kovo mėn., apie honorarą už G. P. pasirodymą, šių pokalbių metu D. B. bando suderinti mažesnę paslaugos kainą. Tačiau nė viename šių asmenų pokalbyje iki 2019 m. kovo 18 d. sutarties, dėl kurios suklastojimo J. J. pripažinta kalta, pasirašymo nuteistoji nedalyvavo, iš dalyvių pokalbio turinio nėra pagrindo spręsti, kad ji būtų kaip nors susijusi su šio finansinio klausimo derinimu ir kad jai iki 2019 m. kovo 18 d. būtų žinoma apie D. B. ir J. V. susitarimus. Tokios išvados negalima daryti ir iš byloje esančių duomenų apie fiksuotą D. B. ir J. J. bendravimą iki sutarties pasirašymo. Nuosprendyje kaip kaltinimą patvirtinantis įrodymas nurodomas ir 2019 m. sausio 28 d. pokalbis, kuris, priešingai, paneigia, kad J. J. būtų dalyvavusi derybose, rodo, kad nuteistoji nežinojo apie mero susitarimus, nes honoraro kaina tuo metu nebuvo žinoma ir pačiam merui. Informacija, kad D. B. ketina dalį lėšų už G. P. pasirodymą sumokėti grynaisiais pinigais, J. J. tapo žinoma tik po to, kai sutartis jau buvo pasirašyta.
18. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas G. Marcinkevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 326, 329, 331 straipsnių reikalavimus, nes palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis iš esmės prieštarauja skundžiamam nuosprendžiui, šis tampa nesuprantamas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kita Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Esant tokiai rezoliucinei daliai, liko galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginė, aprašomoji dalys. Taip pat BPK 329 straipsnis, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nenumato dalies nuosprendžio pakeitimo.
18.2. Pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Bylos nagrinėjimo metu suvaržytos nuteistojo D. B. procesinės teisės, taip pat teismas buvo šališkas, nes nagrinėjo tik kaltinamuosius įrodymus. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme gynybos buvo teikiamas prašymas apklausti kaip liudytojus 2019 m. festivalyje „Stichijos“ prekybininkus, kurie susirašinėjo su V. L. el. paštu ir teikė pavedimais paramą festivaliui per UAB „Roklava“ pervedant jai lėšas, kurios būtent buvo inkriminuotos kaip kyšio dalykas D. B. ir J. J. iš V. L. siekiant paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl šis prašymas nebuvo aktualus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynyba teismo prašė įpareigoti prokurorus pagal byloje esantį (8 t., b. l. 81–169) 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros protokolą nustatyti ir apklausti kaip liudytojus juridinių asmenų savininkus ir individualius prekybininkus, kurie susirašinėjo su V. L. el. laiškais ir vėliau teikė paramą festivaliui pervesdami pinigus į UAB „Roklava“ sąskaitą, iš kurios jos direktorius ir teikė paramą festivaliui „Stichijos“. Apeliacinis teismas, teisminio nagrinėjimo metu atmesdamas prašymus, padarė išvadą, kad per UAB „Roklava“ buvo gaunama parama festivaliui „Stichijos“, o nuosprendyje tą pačią paramą jau įvardija kaip kyšį ir pinigus kaip kyšio dalyką. Teismas privalėjo apklausti asmenis apie šių pinigų paskirtį, nes tai yra tie patys pinigai, kurie inkriminuoti kaip nusikalstamu būdu gauti D. B. ir J. J..
18.3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 13 d., apklausus buhalteres apie anoniminės paramos įnešimo faktus 2021–2018 m. į Kupiškio rajono savivaldybės sąskaitą, gautus per kaltinamąjį D. B., buvo prašoma apklausti Anoniminės paramos apskaičiavimo ir įvertinimo komisijos narius (J. B., G. S., I. V., V. B.) bei administracijos direktorių M. M. ir Kanceliarijos skyriaus vedėją I. B., tačiau teismas tai daryti atsisakė. Šie asmenys aktyviai dalyvavo renkant paramą festivaliui, o direktorius M. M. 2017 m., 2018 m., 2019 m. buvo festivalio „Stichijos“ komisijos pirmininkas – vadovas. Komisijoje buvo 7 nariai, joje buvo aptariamos renginių sąmatos ir sprendžiami festivalių biudžeto klausimai bei paramos gavimas. J. J. ir D. B. savarankiškai nepriiminėjo sprendimų prašyti paramos iš nuosprendyje įvardijamų asmenų, kaip kyšio davėjų, o tai buvo kolektyvinis sprendimas daugiau kaip 6 mėn. prieš įvykstant renginiui. Apeliacinio teismo sprendime šios faktinės aplinkybės nenurodomos, neanalizuojamos.
18.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo prašoma apklausti festivalio „Stichijos“ organizavimo komisijos (komisijoje aptariamos renginių sąmatos, sprendžiami biudžeto klausimai ir paramos gavimas) narius. Teismas atmetė šį prašymą motyvuodamas, kad remsis komisijos protokolais. Apeliaciniam teismui darant kardinaliai priešingas išvadas iš byloje esančių rašytinių įrodymų (renginio organizavimo komisijos protokolų), buvo būtina apklausti šiuos asmenis apie svarbias faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma apklausti, be minėtos festivalio organizavimo komisijos, ir asmenis, kurie išdavinėjo leidimus prekiauti festivalyje „Stichijos“ 2017 m., 2018 m. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį vertinant tas pačias faktines aplinkybes ir darant priešingas išvadas, šis prašymas gynybai tapo aktualus.
18.5. Nuosprendyje daroma prieštaringa išvada dėl 2019 m. kovo 18 d. sutarties suklastojimo – suderintą sutarties tekstą viena šalis suklastoja, o kita – ne (dokumentą pasirašė G. P. ir J. J.). Kaltinime nurodyta, kad D. B. kurstė suklastoti sutartį laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. liepos 6 d., o inkriminuotas sutarties pasirašymas įvyko 2019 m. kovo 18 d. Šių faktinių aplinkybių neatitikimų apeliacinis teismas sprendime nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėdamas G. P., J. V. ir kitų muzikantų teisinio tarpusavio santykio, padarė priešingas išvadas ir nepagrįstai laikė, kad G. P. ir J. J. pasirašyta sutartis apima ir kitų darbuotojų veiklą ir honorarą. Teismas ignoravo BPK 320 straipsnio reikalavimus.
18.6. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kaltinime nurodyto Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo. Taip pat kaltinimuose nurodoma, kad D. B. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, viršijant kompetenciją, tačiau nuosprendyje nėra nurodoma, kuo pasireiškė D. B. neteisėtas veikimas.
18.7. Apeliacinės instancijos teismas sutapatino paramos ir kyšio sąvokas. Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybės administracija ir Kupiškio kultūros centras yra registruoti paramos gavėjai. Kyšis yra skirtas neteisėtai praturtėti pačiam ar kitiems asmenims, o parama yra skirta visuomenei naudingiems tikslams. Renginio organizatoriai turi teisę savarankiškai pasirinkti šio renginio dalyvius. Šias faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ignoravo, jų neaptarė ir tai nepagrįstai įvardijo kaip kyšio reikalavimą.
18.8. 2017 m. inkriminuotam nusikaltimui turėjo esminę reikšmę Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro ir „F2“ 2017 m. liepos 27 d. bendradarbiavimo sutartis 2017/07/27 bei sąmata (4 t., b.1. 97–98), 2017 m. rugpjūčio 23 d. priedas Nr. 1 prie sutarties (4 t., b. l. 88–89), kuriuose buvo patvirtintos šventės organizavimo sąmatos, kartu ir planuojamos paramos pajamos iš UAB „Vipolina“, UAB „L klubas“. Ši sutartis ir priedai įrodo faktines aplinkybes, kad jau iki renginio planuota gauti paramą iš kaltinime nurodytų bendrovių ir kad šie pinigai buvo skirstomi šventei ne D. B., o visų renginio organizatorių. Apie tai nuosprendyje nebuvo pasisakyta.
18.9. Pinigų sumos jau numatytos kaip biudžetinės renginio išlaidos daugiau kaip 6 mėn. iki tariamo D. B. kyšio reikalavimo. Tai užfiksuota rašytiniuose bylos dokumentuose (renginio biudžeto lentelėse), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendime šiais teisinančiais D. B. įrodymais nesivadovauja, jų neaptaria.
18.10. Prokuratūra savo tyrime dėl festivalių organizavimo 2017–2019 m. išskiria rėmėjus, kurie yra nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir rėmėjus, kurie patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tuos pačius festivalio rėmimo veiksmus. Taip pat rėmėjus graduoja ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Taip pat D. B. už dalį rėmimo būdu gautų lėšų inkriminuota nusikalstama veika, už dalį – ne. Kokiais kriterijais remiantis yra padaroma ši takoskyra tarp nusikalstamos veikos ir rėmimo, nuosprendyje nepasisakyta.
18.11. Dėl 2019 m. padarytos nusikalstamos veikos kaltinimo teiginys, kad kaltinamieji pažadėjo paveikti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, nepagrįstas. Toks pažadas neįrodytas, nors specialios techninės priemonės buvo naudojamos daugiau nei 6 mėn. Taip pat nefiksuotas joks įvykęs poveikis. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas savo sprendime neaptarė. Pažymima, kad aptariamas poveikis yra visiškai nereikalingas, nes J. J. yra Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro direktorė, kuri buvo tiesioginė renginio organizatorė. Ji pati galėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą ir jai nieko paveikti nereikėjo.
18.12. Netinkamai pritaikytas BK 68² straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veika atėmimas taikomas dirbantiems asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), arba asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numatytiems tarnautojams, o statutiniams valstybės tarnautojams – statutai. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnį, merui netaikomos DK nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, kiek tai nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą. Merui netaikomas ir Valstybės tarnybos įstatymas bei statutai. D. B., būdamas Kupiškio r. meras, niekada nebuvo valstybės tarnautoju. D. B. inkriminuotų nusikaltimų metu buvo ne valstybės tarnautoju, kaip teigiama apkaltinamajame nuosprendyje, o meru. Darant prielaidą, kad nusikalstamą veiką jis padarė eidamas mero pareigas, jam galėjo būti taikomas ne BK 68² straipsnyje nustatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, o BK 68¹ straipsnyje nustatytas viešųjų teisių atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dirbti vadovaujamą darbą privačiame ir viešajame sektoriuje, tokio sprendimo nemotyvavo, inkriminuoti nusikaltimai nepadaryti šioje sferoje.
18.13. Dėl turto konfiskavimo pažymėta, kad 2017 m. gegužės–birželio mėn. inkriminuota BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Kaltinime nurodoma, kad nuteistasis pareikalavo ir priėmė 6000 Eur iš V. P. ir V. L.. Parodymais, dokumentiniais, kitais įrodymais nustatyta, kur ir kaip naudota ši pinigų suma. Pagal išdėstytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nė vienas euras iš inkriminuoto 2017 m. D. B. 6000 Eur kyšio nėra jo valdomas ar išleistas jo naudai: 4000 Eur pervesti Kupiškio rajono savivaldybei ir panaudoti festivaliui „Stichijos“; 1000 Eur grąžinta V. P. ir 1000 Eur – V. L.. Priimant sprendimą, teismui buvo žinoma, kur yra inkriminuoto 2017 m. kyšio D. B. sumos, tačiau teismas, šališkai nutylėdamas esmines nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė BK 72 straipsnio normą. Dėl 2019 metais D. B. inkriminuoto kyšio 3000 Eur panaudojimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šių pinigų buvimo vieta nežinoma, todėl išieškotina iš D. B. ir J. J.. Tokiu teiginiu apeliacinis teismas prieštarauja savo paties teiginiui, kad pinigai buvo perduoti J. V..
18.14. Skundžiamo nuosprendžio 118 punkte teismas pasisako, kad patikrino techninių priemonių prieš D. B. panaudojimą specialia tvarka ir tai atitiko Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš minimo punkto, teismas nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismas to patikrinti negalėjo, nes byloje tokių dokumentų nėra, t. y. nėra jokių duomenų ir dokumentų apie kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimą, todėl teismas teisinio pradėjimo pagrindo nepatikrino.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
19. Nuteistosios J. J. ir nuteistojo D. B. gynėjo advokato G. Marcinkevičiaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 225 ir 226 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymių ir jų nustatymo
20. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji D. B. ir J. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais už turtinių kyšių (iš viso 16 000 Eur) gavimą sau (kai pripažinta, kad kyšiai buvo paimti grynaisiais pinigais) arba savo ir Kultūros centro naudai (kai pinigai buvo pervesti pagal paramos sutartis Kultūros centrui) už jų, kaip valstybės tarnautojų (mero ir kartu savivaldybės tarybos nario bei Kultūros centro direktorės), neteisėtą veikimą, o būtent už leidimą atitinkamoms bendrovėms vykdyti prekybą išskirtinėmis sąlygomis, t. y. ribojant galimybę prekiauti kitiems asmenims Kultūros centro organizuotame 2017 m., 2018 m., 2019 m. festivalyje „Stichijos“; kartu pripažinta, kad prekybos poveikiu veiksmais jie gavo ir neturtinę naudą.
21. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui, ir todėl nepagrįsdamas įrodymais ir nemotyvuotai nustatė nuteistųjų veikoje objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymius. Skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatskyrė paramos nuo kyšio, taip pat nurodoma, kad nuosprendžiu nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatyta, kad nuteistieji, priėmę turtinius kyšius už poveikį kitiems valstybės tarnautojams, gavo neturtinę asmeninę naudą. Kasatorės J. J. skunde taip pat ginčijama, kad nenustatyta jos tiesioginė tyčia, t. y. suvokimas, kad sudarydama sutartį dėl atlikėjo pasirodymo ji suklastojo ją. Šie argumentai pagrįsti.
22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020). Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų neatitinka. Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys išvadas, kad nuteistųjų veiksmais yra padaryti korupcinio pobūdžio nusikaltimai, o būtent kad, jiems priėmus turtinius kyšius už neteisėtą veikimą, taip pat prekiaujant poveikiu buvo gauta ir neturtinė nauda sau, taip pat nauda biudžetinei įstaigai.
23. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl tokių teismų nustatytų faktinių aplinkybių (išskyrus kai kurias faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo): 2017, 2018, 2019 metais organizuojant festivalį „Stichijos“ buvo sudaromos šio festivalio sąmatos ir planuojama, kokia dalis lėšų (be savivaldybės skirtų lėšų ir be lėšų, gautų platinant renginio bilietus) turi būti gauta iš festivalio rėmėjų, o būtent iš maisto ir gėrimų tiekėjų. Abu nuteistieji, buvęs meras ir Kultūros centro direktorė, bendraudami su potencialiais, paprastai vienu–trimis, maisto festivaliui tiekėjais, gavo byloje nustatytas pinigų sumas, kurios faktiškai buvo panaudotos festivaliui organizuoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad, pirma, iš maisto tiekėjų nuteistasis D. B., būdamas meras, 2017 m. gavo 6000 Eur grynaisiais pinigais, 2018 m. jis susitarė su dviem maisto tiekėjomis iš jų gauti 4000 Eur grynaisiais pinigais (nuosprendžio 54, 58 punktai); 2019 m. iš maisto tiekėjo gavo 3000 Eur grynaisiais pinigais (nuosprendžio 117, 120 punktai); antra, kad maisto tiekėjų įmonės, sudariusios paramos sutartis su Kultūros centru, atstovaujamu kitos nuteistosios, tuometinės direktorės, Kultūros centrui 2019 m. pervedė 7000 Eur (nuosprendžio 77, 117, 120 punktai); trečia, kad visi šie pinigai (tiek gauti grynieji pinigai, tiek pervesti į Kultūros centro sąskaitą) iš esmės buvo panaudoti atitinkamų metų festivaliui,,Stichijos“ organizuoti.
24. Tačiau šios faktinės aplinkybės buvo skirtingai įvertintos teismų. Pirmosios instancijos teismas tokius tuometinio mero ir Kultūros centro direktorės veiksmus vertino kaip verslo paramos festivaliui organizavimą, o apeliacinės instancijos teismas šiuos veiksmus pripažino korupcinio pobūdžio nusikaltimais. Visi gauti iš fizinių ir juridinių asmenų pinigai (tiek grynieji, tiek pervesti į Kultūros centro sąskaitą) buvo pripažinti kyšio dalyku ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, arba konfiskuoti (iš Kultūros centro – 3000 Eur), arba išieškota jų vertė (iš nuteistojo D. B. – 7500 Eur; iš nuteistosios J. J. – 5500 Eur). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas paramos sutartis, sudarytas tarp įmonių ir Kultūros centro, pripažino suklastotomis, nes jomis buvo užmaskuotas kyšių abiejų nuteistųjų ir Kultūros centro naudai paėmimas.
25. Pagal BK 225 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą (1 dalis) arba neteisėtą (2 dalis) veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
25.1. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-536/2013, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu.
25.2. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal teismų praktiką, turtas ar turtinės paslaugos, teikiami asmeniškai valstybės tarnautojui, negali būti laikomi parama renginiams, kuri yra teikiama tam tikra forma ir tam tikru būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023).
25.3. Kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-788/2021, 2K-111-976/2023).
25.4. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-148-788/2017, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018). Kyšininkavimo motyvas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-689/2019).
25.5. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-369/2013, 2K-207/2013, 2K-566/2014, 2K-390/2014, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017).
25.6. BK 225 straipsnyje nustatyta veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą.
26. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
26.1. Tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).
26.2. Tarpininko kyšininkavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019).
26.3. Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu galima tik susiejus susitarimą duoti ir priimti kyšį su faktu, jog už jį buvo siekiama, kad prekiaujantis poveikiu asmuo pasinaudotų turima įtaka atitinkamiems subjektams, kad šie teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų) vykdydami įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016).
26.4. Kaltininko veiksmams kvalifikuoti neturi reikšmės tai, kam jis konkrečiai ketino skirti kyšį (pažadui įgyvendinti ar sau), – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo (neveikimo) bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-162-303/2017, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019). Kaltininko pažadas paveikti atitinkamus subjektus kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas ir aiškus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-113-696/2018).
26.5. Prekybos poveikiu nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2011, 2K-298-976/2018, 2K-96-788/2021). Tarpininko kyšininkavimo atveju turi būti nustatyta, kad tarpininkas supranta, jog pažadėdamas ar susitardamas priimti kyšį, reikalaudamas ar provokuodamas jį duoti kartu jis pažada pasinaudoti savo tikėtina (ar tariama) įtaka ir paveikti atitinkamus subjektus, kad šie veiktų (neveiktų) kyšio davėjo interesais, ir nori taip veikti.
27. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nurodė, kad jų reikalavimas paremti savivaldybės organizuojamą renginį nurodytomis konkrečiomis didelėmis pinigų sumomis už išskirtinių prekybos sąlygų renginyje sudarymą (ribojant kitų verslininkų dalyvavimą renginyje) negali būti vertinamas kaip prašymas paremti renginį, o tokių reikalautų pinigų sumų priverstinis sumokėjimas – kaip savanoriška verslininkų parama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, gautos iš verslininkų sumos yra kyšis, nuteistieji tokia veika gavo ir asmeninės naudos.
28. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo motyvų (skundžiamo nuosprendžio 124 punktas), gavęs iš verslininkų turtinį kyšį už pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kuris iš esmės buvo panaudotas festivaliams organizuoti, buvęs meras D. B. gavo asmeninės naudos, kuri pasireiškė tuo, jog jis dalyvaudavo festivaliuose, jų metu susirinkusiems žmonėms sakydavo sveikinimo kalbas, taip gaudamas didelę reklamą kaip politikas, buvo suinteresuotas savo, kaip politiko, ateitimi, reitingais, populiarumu, siekimu būti matomam ir girdimam; taip pat teismas nurodė, kad tokie veiksmai yra svarbūs siekiant kelti mero reitingus ir populiarumą, nepriklausomai nuo to, ar jie padidėjo. Tuo tarpu kitos nuteistosios J. J., priėmusios turtinį kyšį, gauta asmenine neturtine nauda buvo pripažintas jos, kaip tiesiogiai atsakingos už Kultūros centro veiklą, gebėjimų eiti šias pareigas įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog meras D. B., kaip tiesioginis darbdavys, J. J. buvo labai reiklus, todėl Kultūros centro direktorė norėjo įtikti savo darbdaviui, prekybininkų pinigais suorganizuodama renginius. Be to, kartu buvo pripažinta, jog Kultūros centras taip pat gavo naudos, papildomai neargumentuojant šios kaltinimo aplinkybės.
29. Kasacinės instancijos teismo praktikoje asmeninė nauda iki šiol aiškinta tik kaip kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų požymis.
29.1. Antai BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas požymis – kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškinamas kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos, pvz., garbės, pareigų paaukštinimo, aukštesnes pareigas einančių asmenų palankumo užsitikrinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-317-489/2017, 2K-161-693/2019, 2K-87-303/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio neapibrėžtumą ir abstraktumą, tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą. Be to, pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja išvadą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra pats šio nusikaltimo subjektas. Todėl tam, kad piktnaudžiavimas įgautų didesnį pavojingumą ir atitiktų kvalifikuotos piktnaudžiavimo sudėties požymius, turi būti nustatytas ir tokios naudos siekimas pačiam piktnaudžiautojui ar jo artimiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022). Vien tik dvasinio, emocinio turinio nauda, kuri gaunama teikiant pagalbą bei paramą draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėta, neturi būti suprantama kaip BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010).
29.2. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas asmeninę naudą kaip kyšio dalyką, yra pažymėjęs, kad tai yra plati sąvoka, baudžiamasis įstatymas jos apibrėžties nepateikia, todėl, inkriminuojant asmeninę naudą kaip kyšį, šis požymis turi būti aiškiai įvardytas ir nustatytas. Pažymėtina, kad, remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Antai išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama neturtinio kyšio turinį, yra nurodžiusi, kad turi būti aišku, pagal kokius kriterijus asmens kaip mero siekis, kad kitas asmuo nesitrauktų iš valdančiosios koalicijos ir padėtų merui ir jo rinkimų komitetui siekti politinių tikslų bei atitinkamai balsuotų taryboje, galėtų būti pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu atlygiu; taip pat turi būti aišku, kodėl minėtas politinis mero interesas įvardytas kaltinime kaip jo asmeninė nauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228-648/2023).
30. BK 225 ir 226 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys konstruojamos taip, kad, pirma, kyšis gali būti tiek turtinis, tiek neturtinis, taigi, atitinkamai asmuo gali gauti tiek turtinės naudos, tiek ir neturtinės naudos; kad, antra, bet kuri iš minėtų naudos rūšių gali būti gauta ne tik kaltininkui, bet ir kitam asmeniui, kaip matyti iš sisteminio normos teksto aiškinimo, fiziniam arba juridiniam asmeniui.
30.1. Taigi, visų pirma, neturtinės (asmeninės) naudos, kaip ir turtinės, neteisėtas siekimas ar jos gavimas, kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymis, turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-489/2022, 2K-7-228-648/2023, 2K-7-117-697/2023), pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais. Šis reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, taikomas tiek nustatant neturtinį kyšio dalyką, tiek išskirtinai neturtinę naudą, kaip nagrinėjamu atveju, abiejų kaltinamųjų gautą savo naudai.
30.2. Antra, asmenį kaltinant tuo, kad jis naudą gavo ir kito asmens naudai, tokia nauda taip pat turi būti ne preziumuojama, o įrodoma. Taigi, įrodinėjant, kad naudą iš korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gavo ne tik pats kaltinamasis, bet ir kitas fizinis ar juridinis asmuo, būtina nustatyti kaltinamojo ir to kito asmens ryšį. Inkriminuojant iš korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų gautą naudą ne tik sau, bet ir kitam asmeniui, paprastai turi būti nustatyta, kad tokia nauda gauta kaltininko giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-697/2023). Taip pat būtina pagrįsti, kokią naudą – turtinę ir (ar) neturtinę – gavo tas kitas asmuo.
30.3. Trečia, nors turtinio kyšio vėlesnis panaudojimas pats savaime neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant asmens veiką kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau aplinkybė, kad nei kaltininkas, nei su juo susiję asmenys negavo turtinės naudos, gali būti reikšminga sprendžiant, ar tam tikras atlygis yra kyšis, o ne netinkamai ar net neteisėtai (bet ne nusikalstamai) gauta parama ir pan.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad abu nuteistieji priėmė turtinius kyšius sau ir Kultūros centrui ir taip gavo, be kita ko, ir pirmiau aptartą neturtinio pobūdžio naudą, taip pat išvadą, kad jų veiksmai atitinka būtinuosius prekybos poveikiu požymius, padarė neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrindęs jų objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymus atlikti įrodymų tyrimo veiksmus (neapklausęs komisijos, kuri buvo atsakinga už festivalių organizavimą, įskaitant sąmatų sudarymą ir paramos organizavimą, narių; kitų verslininkų, taip pat teikusių paramą festivaliams), taip pat nesilaikė išsamaus įrodymų tyrimo reikalavimo, kuris įgyja ypatingą reikšmę, kai yra nagrinėjamas skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio, o gynybos prašymai dėl naujų įrodymų tyrimo nebuvo tenkinti pirmosios instancijos teisme. Konstatavus, kad buvo esmingai pažeistas išsamaus įrodymų tyrimo, vertinimo ir teismo išvadų motyvavimo reikalavimas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
32. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas pirmiau išdėstytos teismų praktikos reikalavimų, būtinąjį korupcinio pobūdžio nusikaltimų požymį (neturtinio pobūdžio naudą sau ir naudą kitam asmeniui, t. y. Kultūros centrui) nustatė neišnagrinėjęs visų reikšmingų šiam požymiui konstatuoti aplinkybių. Ši išvada grindžiama tik prielaida, kad meras, neteisėtais veiksmais, o būtent, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas, prisidėdamas prie savivaldybės renginių organizavimo, kėlė savo kaip politiko populiarumą, o Kultūros centro direktorė siekė būti gerai įvertinta darbdavio.
32.1. Iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismas turi nustatyti ir pagrįsti įrodymais, ar ir kokią asmeninę neturtinę naudą gavo D. B. ir J. J..
32.2. Kaltinimuose taip pat nurodyta, kad naudą (nei iš kaltinimų, nei iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo neaišku, kokią – turtinę ir (ar) neturtinę – naudą) gavo Kultūros centras kaip biudžetinė įstaiga, taigi, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti nustatyta, ar ir kaip kaltinamieji darė nusikaltimus šio asmens naudai; taip pat ar ir kokią naudą gavo šis juridinis asmuo.
32.3. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatęs, kad 7000 Eur buvo pervesti į Kultūros centro sąskaitą pagal suklastotas paramos sutartis, pripažino juos kyšio dalyku, tačiau 3000 Eur, pervestus pagal 2019 m. liepos 1 d. sutartį Nr. PS/2019/07/01 tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro, konfiskavo iš Kultūros centro, o 4000 Eur, pervestus pagal 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-4 (tarp MB „Fudstopas“ ir Kultūros centro dėl 1250 Eur paramos Joninėms ir Baltijos šalių motorlaivių čempionatui) ir pagal 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-5 (tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro dėl 2750 Eur paramos), išieškojo iš nuteistosios Kultūros centro direktorės J. J.. Iš naujo nagrinėjant bylą ir tinkamai nustačius, ar ir kas kokią – turtinę ir (ar) neturtinę – naudą gavo, teismas turėtų, esant teisiniam pagrindui, tinkamai spręsti ir turtinio kyšio konfiskavimo klausimą (BK 72 straipsnis).
33. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog D. B. kartu su J. J. savo ir Kultūros centro naudai pareikalavo iš V. L. 6000 Eur kyšio, už šį kyšį pažadėję paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, kad šie, veikdami teisėtai ir neteisėtai, leistų V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ organizuoti ir kontroliuoti prekybą Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro organizuotame 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“, suteikiant teisę V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, taip pat suteikiant teisę V. L. parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais, susitarė su V. L. šį 6000 Eur kyšį tiesiogiai ir netiesiogiai priimti ir šį kyšį iš V. L. priėmė (nuosprendžio 125 punktas). Tačiau, konkretizuodamas nuteistųjų veiksmus, apeliacinės instancijos teismas aprašė BK 226 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius (nurodydamas, kad nuteistieji už kyšį pažadėjo paveikti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei Kultūros centro darbuotojus, kad šie leistų V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ atitinkamai veikti (nuosprendžio 123 punktas)), tačiau neatskleidė, kuo faktiškai pasireiškė abiejų nuteistųjų veiksmai pažadant paveikti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kad jie, veikdami teisėtai ir neteisėtai, leistų V. L. neteisėtai organizuoti ir kontroliuoti prekybą festivalyje.
34. Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat būtina aiškiai nustatyti šias ir kitas faktines aplinkybes, be kita ko, įvertinus ir kasaciniuose skunduose nurodomus prieštaravimus tarp atskirų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ir pagal jas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
35. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų, susijusių su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, teisėjų kolegija nepasisako (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
