Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-11-628/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06622-2022-4
Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-21-628/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01318-2022-2
Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-27-628/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07147-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato Simono Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Antano Jonikaičio (toliau – ir pareiškėjai) prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintas administracinio nusižengimo bylas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimų bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo ir 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarčių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylų esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimu A. Ž. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį 3000 Eur dydžio bauda, o V. B. nubausta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur dydžio bauda už tai, kad A. Ž., būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, būdamas UAB Š (toliau – ir Bendrovė) direktorius, neužtikrino, kad Bendrovės akcininkui G. K. būtų pateikta 2022 m. spalio 17 d. prašyme nurodyta informacija, t. y. nuo Bendrovės įsteigimo iki 2022 m. spalio 17 d. priimti Bendrovės direktoriaus įsakymai (su visais jų priedais), o V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas, nepriėmė registruotąja pašto siunta Bendrovės akcininko G. K. Bendrovei siųsto paminėto 2022 m. spalio 17 d. prašymo ir nepateikė šiame prašyme nurodytos informacijos, taip neveikimu, nesilaikydami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 37 straipsnio 12 dalies 14 punkto nuostatų, pažeidė Bendrovės akcininko G. K. teisę gauti informaciją apie Bendrovę.
1.1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. bei administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgaliotos atstovės advokatės K. Grigaliūnienės apeliaciniai skundai netenkinti.
1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimis administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimu A. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį 4400 Eur dydžio bauda, o V. B. buvo nubausta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 1725 Eur dydžio bauda už tai, kad A. Ž., būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, būdamas UAB Š direktorius, neužtikrino, kad Bendrovės akcininkui G. K. būtų pateikta 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymuose nurodyta informacija, t. y. 2022 m. gruodžio 9 d. Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir jo priedai, o V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas, nepriėmė registruotąja pašto siunta Bendrovės akcininko G. K. Bendrovei siųstų paminėtų 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymų ir nepateikė šiuose prašymuose nurodytos informacijos, taip neveikimu, nesilaikydami ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 37 straipsnio 12 dalies 14 punkto nuostatų, pažeidė Bendrovės akcininko G. K. teisę gauti informaciją apie Bendrovę.
2.1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės K. Grigaliūnienės apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimas pakeistas: V. B. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį paskirta bauda sumažinta iki 725 Eur, o A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį paskirta bauda sumažinta iki 3400 Eur. Kita Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartimis administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
3. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu A. Ž. buvo nubaustas už dviejų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 119 straipsnio 2 dalyje, padarymą 3000 Eur dydžio baudomis, o V. B. buvo nubausta už dviejų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą 480 Eur dydžio baudomis. Paskirtas baudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. Ž. paskirta 4000 Eur dydžio bauda, o V. B. – 680 Eur dydžio bauda. A. Ž. ir V. B. buvo nubausti už tai, kad A. Ž., būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, būdamas UAB Š direktorius, neužtikrino, kad Bendrovės akcininkui G. K. nustatytu terminu būtų išsiųstas bendrasis balsavimo biuletenis, ir neužtikrino, kad Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė būtų papildyta G. K. 2022 m. lapkričio 22 d. pasiūlytais naujų sprendimų projektais, o V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas, nustatytu terminu neišsiuntė Bendrovės akcininkui G. K. bendrojo balsavimo biuletenio ir nepapildė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės G. K. pasiūlytais naujų sprendimų projektais, taip neveikimu, nesilaikydami ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 7 punktų, 25 straipsnio 3 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidė Bendrovės akcininko G. K. teises.
3.1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis dėl A. Ž. nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir V. B. nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl bendrojo balsavimo biuletenio pateikimo Bendrovės akcininkui G. K.) ir ši administracinio nusižengimo teisenos dalis A. Ž. ir V. B. nutraukta, jiems nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių; taip pat panaikinta nutarimo dalis dėl A. Ž. ir V. B. paskirtų baudų subendrinimo. Kita Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. Balikos apeliacinis skundas atmestas.
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutartimis administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. nutartimi prie pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymus atnaujintos administracinio nusižengimo bylos dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties (bylos Nr. e2AT-11-628/2024) prijungtos pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymus atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties (bylos Nr. e2AT-21-628/2024) ir pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymus atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo (bylos Nr. e2AT-27-628/2024), ir nutarta šias bylas nagrinėti kartu.
II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Pareiškėjai prašymais prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimus bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teisenas A. Ž., V. B. nutraukti. Taip pat prašoma priteisti A. Ž. ir V. B. proceso išlaidų atlyginimą. Visi pareiškėjų paduoti prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl šioje nutartyje jie dėstomi bendrai. Pareiškėjai prašymuose nurodo:
5.1. Bylas nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai aiškino ir taikė ANK 119 straipsnio nuostatas. Taip pat teismai netinkamai vertino byloje esančius atskirus įrodymus (jų pakankamumą, nuoseklumą, prieštaravimus), įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas.
5.2. Bylose teismų A. Ž. ir V. B. administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnį pritaikyta nustačius, kad jiems UAB Š akcininko G. K. 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2022 m. gruodžio 19 d. prašymai dėl informacijos apie Bendrovę pateikimo, visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo
5.3. Teismai skundžiamus sprendimus grindė prielaida, kad A. Ž., V. B. pašto pranešimus apie gautas paminėtas siuntas gavo. Tačiau bylose esantys įrodymai patvirtina, tokias faktines aplinkybes nustatė ir bylas nagrinėję teismai, kad siunčiama korespondencija su G. K. 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2022 m. gruodžio 19 d. prašymais grįžo neįteikta siuntėjui, nes siuntų niekas per jų saugojimo laikotarpį neatsiėmė. Taigi G. K. siųstų prašymų turinys nei A. Ž., nei V. B. nebuvo žinomas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog UAB Š vadovas A. Ž. ėmėsi veiksmų, kad Bendrovei adresu: (duomenys neskelbtini), siunčiami laiškai būtų gaunami, susitarė su paminėtu adresu esančio buto savininku G. K., kad šis A. Ž. perduotų informaciją apie gautus laiškus. Liudytojas G. K. patvirtino, kad informaciją perdavė, o A. Ž. patvirtino, jog visus laiškus, apie kuriuos gavo informaciją, pasiėmė. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų užtikrintas laiškų gavimas Bendrovės buveinės adresu. Byloje liko nenustatyta, dėl kokių priežasčių paminėtos siuntos grįžo neįteiktos, ar pranešimai apie gautas siuntas AB „Lietuvos pašto“ tikrai buvo pristatyti į pašto dėžutę, liko ir pagrįsta abejonė, ar A. Ž. ir V. B. žinojo apie pranešimus apie gautas siuntas. Tokios abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai, o teismams aiškinant priešingai, buvo pažeistas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principas. Taigi teismai nepagrįstai konstatavo, kad G. K. prašymai buvo tinkamai gauti, ir nepagrįstai nusprendė, jog egzistuoja administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį pagrindas.
5.4. Šiame kontekste pareiškėjai pažymi, kad teismai nepagrįstai nustatė Bendrovės vadovui pareigą nustatyti buveinės adresą. Bendrovės buveinės adreso, registruojamo Juridinių asmenų registre, nustatymas yra ne bendrovės direktoriaus, o visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, bendrovės buveinės adreso pakeitimas nėra bendrovės vadovo ar laikinai vadovo pareigas einančio asmens kompetencija. Todėl A. Ž. ir V. B. negali kilti atsakomybė už tai, kad akcininkai buveinės adresą nustatė bute, kuriame Bendrovė veiklos nevykdo.
5.5. Teismai nepagrįstai korespondencijos gavimo neužtikrinimą prilygino įstatymuose nustatytos informacijos akcininkams nepateikimui, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės nepapildymui, taip pernelyg plačiai aiškino ANK 119 straipsnyje nustatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Nei paminėtame straipsnyje, nei dėl aptariamo administracinio nusižengimo sudėties teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose nenurodytas objektyviosios pusės požymis – korespondencijos gavimo neužtikrinimas.
5.6. Teismai, vertindami, kad ANK 119 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo, ir nustatydami, kad A. Ž., V. B. administracinius nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma, netinkamai aiškino šio administracinio nusižengimo sudėtį ir nukrypo nuo šiuo aspektu formuojamos teismų praktikos. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 119 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 505 straipsnyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas) padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-62-651/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-145-167/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-579/2019).
5.7. Bylose teismai nenustatė, kad atlikdami kokius nors veiksmus administracinėn atsakomybėn patraukti A. Ž., V. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Priešingai, minėta, kad, pagal bylose nustatytas aplinkybes, registruotosiomis pašto siuntomis G. K. siųsti 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2022 m. gruodžio 19 d. prašymai kaip neįteikti grįžo siuntėjui. Taigi, iki paminėtų prašymų faktinio gavimo momento A. Ž., V. B. objektyviai negalėjo žinoti apie Bendrovės akcininko pateiktus prašymus, todėl jie negalėjo atlikti jokių tyčinių veiksmų ir norėti veikti taip, kad būtų pažeistos akcininko teisės. Nenustačius, kad A. Ž., V. B. būtų atlikę į pažeidimo padarymą nukreiptus tyčinius veiksmus, negalima konstatuoti ir ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
5.8. Teismai ne tik nepagrįstai A. Ž., V. B. pripažino tinkamais ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo subjektais, bet ir neatribojo bendrovės vadovo ir laikinai direktoriaus pareigas ėjusio asmens atsakomybės, nepagrįstai administracinę atsakomybę už tą patį pažeidimą pritaikė abiem asmenims.
5.9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinai paskirtas vadovas nėra valdymo organo narys, jis yra tik tikrojo vadovo įgaliotinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-378/2017). Kai asmuo laikinai pavaduoja vienasmenį juridinio asmens valdymo organą (vadovą) pagal šio organo įsakymą, o ne yra skiriamas į šias pareigas teisės aktuose ir įstatuose nustatyta tvarka, toks laikinai paskirtas vadovas nei įstatymo, nei juridinio asmens įstatų pagrindu nebuvo įgijęs juridinio asmens valdymo organo teisinio statuso, todėl jam negali kilti atsakomybė pagal teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-349-415/2015, 3K-3-460-421/2018). Taigi, pagal šiuos teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, V. B. taip pat nėra tinkamas aptariamo administracinio nusižengimo subjektas.
5.10. Teismai neatribojo administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, kad ne kiekvienas akcininkų ir įmonės konfliktas turi būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos (ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimas). ANK 119 straipsnyje nustatytas nusižengimas glaudžiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurie gali būti sprendžiami ABĮ, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-1073/2020, 2AT-25-303/2021; Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-330-919/2021, AN2-357-530/2022; Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-875/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-280-851/2018).
5.11. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, ABĮ 16 straipsnio 3 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, akcininkas gali ginčus dėl informacijos pateikimo spręsti ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus ginčyti pateikdamas ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Duomenų, kad G. K., kaip UAB Š akcininkas, būtų pateikęs tokius ieškinius, bylose nėra, kaip ir nėra duomenų, kad būtų buvęs priimtas teismo sprendimas dėl informacijos pateikimo klausimų ar 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo. Todėl G. K., kaip Bendrovės akcininkas, turi teisę savo teises, jeigu mano, kad jos pažeistos, ginti pirmiausia civilinio proceso tvarka, o ne dėl šių veiksmų, neatsižvelgdamas į civilines gynybos priemones, inicijuoti administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos, neįgijo ANK 119 straipsnyje nustatytam administraciniam nusižengimui būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) sudėties požymių.
6. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. Balika atsiliepimu į pareiškėjų prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties prašo šiuos teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime į prašymus nurodoma:
6.1. Pareiškėjų pozicija, kad pašto siuntos faktinis neįteikimas UAB Š panaikina Bendrovės vadovo ir laikinai Bendrovės vadovo pareigas ėjusio asmens atsakomybę už G. K., kaip Bendrovės akcininko, reikalaujamos informacijos nepateikimą, yra nepagrįsta.
6.2. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB Š akcininko G. K. 2022 m. spalio 17 d. prašymas dėl informacijos pateikimo pirmiausia 2022 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas Bendrovės vadovo, laikinai Bendrovės vadovo pareigas einančio asmens ir Bendrovei atstovaujančios advokatės K. Grigaliūnienės elektroniniais paštais. Administracinėn atsakomybėn patraukti A. Ž., V. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neneigė aplinkybių, kad visi įvardyti asmenys elektroniniais paštais, kuriais buvo išsiųstas 2022 m. spalio 17 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, naudojasi ir kad jie paminėtą Bendrovės akcininko G. K. prašymą faktiškai gavo. Taigi, Bendrovė (per savo atstovus) dar 2022 m. spalio 17 d. faktiškai gavo prašymą dėl informacijos pateikimo. Bendrovės akcininkas G. K. nurodytą prašymą 2022 m. spalio 18 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė ir Bendrovės buveinės adresu. Taigi, Bendrovei korespondencija dėl informacijos Bendrovės akcininkui pateikimo buvo pateikta tinkama forma (CK 2.49 straipsnio 2, 3 dalys).
6.3. Siunta su G. K. 2022 m. spalio 17 d. prašymu dėl informacijos pateikimo 2022 m. spalio 19 d. Bendrovės buveinės adresu nebuvo įteikta, todėl buvo paliktas pranešimas dėl siuntos atsiėmimo pašto skyriuje, tačiau Bendrovė siuntos per jos saugojimo laiką, t. y. iki 2022 m. lapkričio 21 d., neatsiėmė, todėl ji 2022 m. lapkričio 22 d. grąžinta siuntėjui. Tai patvirtina, kad Bendrovė, jeigu jos vadovas ir laikina vadovė būtų veikę taip, kaip jie turėjo veikti pagal pareigas, t. y. vadovas, kaip nuolatinis valdymo organas, būtų užtikrinęs tinkamą Bendrovės kasdienės veiklos organizavimą per korespondencijos, adresuotos Bendrovei, priėmimą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), o laikina vadovė, kaip Bendrovės vadovo prievolėms vykdyti pasitelktas asmuo, būtų tinkamai vykdžiusi pareigą – priėmusi korespondenciją, būtų gavusi registruotąja pašto siunta išsiųstą Bendrovės akcininko 2022 m. spalio 17 d. prašymą. Tačiau abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl jie turi prisiimti visus neigiamus teisinius padarinius, išplaukiančius iš tokio neveikimo.
6.4. Pareiškėjų teiginiai, kad pareigos pateikti Bendrovės akcininko G. K. reikalaujamą informaciją atsiradimas turi būti siejamas išimtinai su faktiniu prašymo pateikti informaciją gavimu, yra teisiškai nepagrįsti. Toks aiškinimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste suponuoja, kad atsakomybės asmeniui taikymas taptų išimtinai priklausomas nuo paties asmens valios, kitaip tariant, iš esmės pats asmuo turėtų galimybę pasirinkti, tapti atsakomybės subjektu ar ne (t. y. nepriimti korespondencijos ir taip išvengti atsakomybės už informacijos nepateikimą taikymo arba priimti korespondenciją ir taip sudaryti prielaidas atsakomybei už akcininko teisės į informaciją pažeidimą kilti), negana to, asmuo turėtų teisę pasirinkti neteisėto elgesio modelį ir išvengti atsakomybės taikymo. Todėl toks aiškinimas yra nesuderinamas su konstituciniais teisinės valstybės, atsakomybės neišvengiamumo principais, o nustačius Bendrovės vadovo ir laikinos vadovės neveikimą, tinkamą priklausančių pareigų, atitinkamai organizuojant Bendrovei adresuotos korespondencijos priėmimą ir vykdant tokios korespondencijos priėmimą, neatlikimą, prieštarautų ir visuotinai pripažįstamam teisės principui – iš neteisės neatsiranda teisė.
6.5. Pagal CK 6.166 straipsnio, reglamentuojančio žinojimo prezumpciją, nuostatas preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar elektroninio pristatymo dėžutę, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokio pranešimo. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas žinojimo prezumpcijos turinį, yra konstatavęs, kad pranešimas laikomas įteiktu nuo to momento, kai pasiekia kontrahentą. „Pasiekia“ nebūtinai reiškia, kad patenka į kontrahento rankas ir yra jo perskaitomas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas pasiekusiu kontrahentą, užtenka, kad jis pasiektų jo adresą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017, 42 punktas). Minėta, kad, 2022 m. spalio 19 d. Bendrovės buveinės adresu neįteikus siuntos su Bendrovės akcininko prašymu, buvo paliktas pranešimas dėl siuntos atsiėmimo pašto skyriuje. Liudytojas G. K., kurio parodymais remiamasi ir prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, apklausiamas patvirtino, kad jis perduodavo Bendrovės vadovui informaciją apie gautą korespondenciją. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Bendrovės akcininko G. K. 2022 m. spalio 17 d. prašymas dėl informacijos pateikimo CK 6.166 straipsnio prasme pasiekė Bendrovę. Byloje nebuvo neįrodinėjama ir atitinkamai neįrodyta, kad objektyvios priežastys pašalino ar apribojo Bendrovės galimybes gauti paminėtą siuntą. Priešingai, būtent subjektyvios priežastys – pačios Bendrovės (tiksliau – vadovo ir laikinos vadovės) neveikimas, t. y. sąmoningas siuntos nepriėmimas ir neatsiėmimas, nulėmė, kad ji faktiškai negavo siuntos. Be kita ko, skirtingai nei teigiama prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teismai nesprendė dėl pareigos nustatyti Bendrovės buveinę priskyrimo Bendrovės vadovui, šis klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
6.6. Prie pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pridėti prima facie (įtikinami, turintys didesnę įrodomąją galią) įrodymai – AB Lietuvos pašto duomenys (pareiškimo 11 priedas), kurie, be kita ko, patvirtina, kad, 2022 m. spalio 19 d. neįteikus siuntos, buvo paliktas pranešimas dėl siuntos atsiėmimo pašto skyriuje, o neatsiimta per jos saugojimo laikotarpį siunta buvo grąžinta siuntėjui. Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių šiuos įrodymus, todėl nėra pagrindo abejoti šiuose įrodymuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Būtent šiais įrodymais ir yra pagrįstos teismų išvados dėl paminėtų aplinkybių, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė in dubio pro reo principą.
6.7. Bendrovė, tai pripažįsta ir patys administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, per įstatyme nustatytą terminą nepateikė 2022 m. spalio 17 d. prašymu reikalautos informacijos, todėl A. Ž., V. B. veiksmams būdingi inkriminuotų administracinių nusižengimų objektyviosios pusės požymiai. Skundžiamais teismų sprendimais nėra pripažinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neveikimas, pasireiškęs Bendrovei adresuotos korespondencijos nepriėmimu, sudaro jiems inkriminuotų administracinių nusižengimų objektyviąją pusę. Dėl paminėtų aplinkybių teismai glaustai pasisakė, siekdami nustatyti, ar Bendrovės akcininkas tinkamai įgyvendino savo teisę į informaciją ir ar Bendrovei buvo sudarytos tinkamos sąlygos priešpriešinei pareigai dėl informacijos pateikimo įvykdyti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pernelyg plačiai aiškino inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtį.
6.8. Nepagrįsti prašymuose pateikti argumentai, kad A. Ž. ir V. B. yra netinkami ANK 119 straipsnyje nustatyto nusižengimo subjektai. Bendrovės vadovas A. Ž. laikotarpiu, kai turėjo būti vykdomas Bendrovės akcininko G. K. 2022 m. spalio 17 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, atostogavo. Tačiau bendrovės vadovo atostogos ir laikinos vadovės paskyrimas nepanaikino bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, statuso ir atitinkamai pareigų, išplaukiančių iš šio statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-31-378/2017, e3K-3-309-403/2019). Bendrovės vadovas, paskyręs laikiną Bendrovės vadovę, turėjo užtikrinti, kad ji tinkamai vykdytų tas funkcijas, kurioms vykdyti ji buvo pasitelkta, įskaitant ir pareigą vykdyti Bendrovės akcininko teisėtą reikalavimą dėl informacijos pateikimo, todėl jis išliko atsakomybės už netinkamą pareigų, išplaukančių iš vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo nario, statuso, vykdymą subjektas.
6.9. Pareiškėjas G. K. neįrodinėjo, o bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, kad laikina Bendrovės vadovė atsako už Bendrovės akcininko teisės į informaciją pažeidimą taip, lyg ji būtų tikroji Bendrovės vadovė (vienasmenis bendrovės valdymo organas). Priešingai, laikinos Bendrovės vadovės atsakomybė pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo buvo siejama su jos, kaip Bendrovės vadovo įgaliotinės, statusu ir iš tokio statuso kildinamų pareigų nevykdymu. Bendrovės vadovas buvo įgaliojęs laikiną Bendrovės vadovę vykdyti vadovo funkcijas, vadinasi, laikina Bendrovės vadovė ir turėjo vykdyti atitinkamas funkcijas, be kita ko, pateikti Bendrovės akcininko reikalaujamą informaciją. ANK 119 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad administracinė atsakomybė už šioje teisės normoje reglamentuotus teisės pažeidimus taikoma ne tik juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovo įgaliotinis, paties vadovo paskirtas jo funkcijoms laikinai vykdyti, neabejotinai ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kitu atsakingu asmeniu, kuriam už padarytą akcininko teisių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
6.10. Skundžiamuose teismų sprendimuose, priešingai nei nurodoma prašymuose, aiškiai atriboti ir identifikuoti pažeidimai, kuriuos padarė Bendrovės vadovas ir laikina Bendrovės vadovė. Pažeidimai padaryti skirtingais administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neteisėtais veiksmais – Bendrovės vadovas neužtikrino, kad Bendrovės akcininkui būtų pateikta jo reikalaujama informacija apie Bendrovę, o laikina Bendrovės vadovė tinkamai neįvykdė atitinkamos pareigos, nepateikė Bendrovės akcininkui jo reikalaujamos informacijos, šie pažeidimai yra savarankiški ir užtraukia individualią administracinę atsakomybę abiem pažeidėjams.
6.11. Nėra pagrindo sutikti ir su prašymų argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmams nėra būdinga tyčia. Minėta, kad Bendrovės vadovas ir laikina Bendrovės vadovė Bendrovės akcininko G. K. 2022 m. spalio 17 d. prašymą dėl informacijos pateikimo gavo ir elektroniniais paštais, todėl jie neabejotinai suvokė, kad atitinkamas prašymas yra išsiųstas ir registruotąja pašto siunta Bendrovės buveinės adresu ir kad netrukus siunta bus pristatyta šiuo adresu arba bus paliktas pranešimas dėl siuntos atsiėmimo pašto skyriuje. Nepaisant to, paminėti asmenys sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų (įskaitant ir Bendrovei adresuotos korespondencijos priėmimą), kad Bendrovės akcininkas gautų reikalaujamą informaciją apie Bendrovę. Jie neabejotinai suvokė, kad savo neveikimu pažeidžia pareiškėjo teisę į informaciją, ir norėjo taip veikti. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tiek Bendrovės vadovas, tiek laikina Bendrovės vadovė veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis).
6.12. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovės vadovo A. Ž. ir laikinos Bendrovės vadovės V. B. veiksmams būdingi visi ANK 119 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų požymiai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai juos patraukė administracinėn atsakomybėn už pareiškėjo G. K., kaip Bendrovės akcininko, teisės į informaciją pažeidimus. Prašymuose nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės akcininkas G. K. savo teises turi ginti civilinio proceso tvarka. Bendrovė neginčijo pareiškėjo G. K. teisės į informaciją, kuriai įgyvendinti buvo pateiktas 2022 m. spalio 17 d. prašymas. Bendrovė tiesiog ignoravo šį prašymą. Tylėjimas pats savaime negali būti vertinamas kaip bendrovės akcininko teisės į informaciją apie bendrovę ginčijimas, todėl nagrinėjamu atveju civilinis ginčas apskritai nekilo, o civilinio proceso tvarka sprendžiami būtent civiliniai ginčai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio prašymai tenkintini, administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymai atmestini.
Dėl ANK 119 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo subjekto
8. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi nusižengimo subjektai yra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Taigi, administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą gali būti traukiamas tiek juridinio asmens vadovas, tiek ir kitas atsakingas asmuo. Tačiau negalima tokia teisinė situacija, kai už aptariamo to paties administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas ir juridinio asmens vadovas, ir kartu kitas atsakingas asmuo. Konstatuotina, kad būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamose atnaujintose administracinio nusižengimo bylose, nes iš bylų medžiagos matyti, kad už UAB Š akcininko G. K. neturtinių teisių pažeidimus administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio atitinkamas dalis buvo patraukti tiek Bendrovės direktorius A. Ž., tiek ir aktualiu laikotarpiu Bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjusi šios bendrovės darbuotoja V. B..
9. Pažymėtina, kad visuose pareiškėjų prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą kaip vienas iš esminių argumentų nurodoma tai, jog nagrinėjamu atveju abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys – A. Ž. ir V. B. – nėra tinkami administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnyje, subjektai. Antai administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovas advokatas S. Janušaitis nurodo, kad Bendrovės direktorius A. Ž. savo įsakymais nagrinėjamose bylose aktualiais laikotarpiais jį pavaduoti ir laikinai eiti Bendrovės direktoriaus pareigas paskyrė šios bendrovės darbuotoją V. B.. Taip A. Ž. užtikrino, kad visas Bendrovės vadovo funkcijas laikinai vykdys V. B., ir jos veiklos kontroliuoti neprivalėjo. O administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovas advokatas A. Jonikaitis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, iš esmės teigia, kad laikinai paskirtas juridinio asmens vadovas neatsako kaip tikrasis vadovas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintas bylas, konstatuoja, kad šie argumentai iš dalies pagrįsti.
10. Nagrinėjamose bylose nustatyta ir pareiškėjai savo prašymuose neginčija, kad visose atnaujintose bylose aktualiais laikotarpiais, kai buvo teikiami UAB Š akcininko G. K. prašymai dėl informacijos apie šią bendrovę jam pateikimo, Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo, t. y. 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2022 m. gruodžio 19 d., Bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjo šios bendrovės teisininkė V. B.. Pastaroji Bendrovės direktoriaus A. Ž. įsakymais jo nemokamų atostogų metu buvo paskirta jį pavaduoti ir laikinai vykdyti direktoriaus pareigas. Bylas išnagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad asmuo, laikinai einantis juridinio asmens vadovo pareigas, paties vadovo paskirtas jo funkcijoms laikinai vykdyti, ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kitu atsakingu asmeniu, kuriam už padarytą šioje teisės normoje nustatytą akcininko teisių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Šios išvados nepaneigia V. B. atstovo advokato A. Jonikaičio prašymuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamose atnaujintose administracinio nusižengimo bylose ir pareiškėjo prašymuose nurodytose civilinėse bylose Nr. 3K-3-349-415/2015, e3K-3-31-378/2017, 3K-3-460-421/2018 susiklosčiusi faktinė situacija skiriasi. Antai paminėtose civilinėse bylose iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas asmens skyrimo tvarkos, aptarta laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas asmens samprata, be kita ko, pasisakyta dėl netinkamai paskirto tokio asmens civilinės atsakomybės. Tuo tarpu nagrinėjamose bylose keliamas asmens, kuris konkrečiu metu buvo atsakingas už bendrovės akcininko (šiuo atveju pareiškėjo G. K.) teisės gauti informaciją apie bendrovę ir kitų jo teisių pažeidimą, administracinės atsakomybės klausimas. Remiantis formuojama teismų praktika, laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einantis asmuo yra pripažįstamas tinkamu tiek administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje (anksčiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 505 straipsnio 1 dalis), tiek ir kitų administracinių nusižengimų, pvz., nelegalaus darbo (ANK 95 straipsnis), kreditorių teisių pažeidimo (ANK 120 straipsnis) ir kt. bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N502-1555/2010, N575-1956/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018).
11. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. B., kuri nagrinėjamose bylose aktualiais laikotarpiais laikinai ėjo UAB Š direktoriaus pareigas, pagrįstai teismų buvo pripažinta kitu atsakingu asmeniu ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, taigi ir tinkamu šio administracinio nusižengimo subjektu.
12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamuose teismų sprendimuose dėl A. Ž. kaip tinkamo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnyje, subjekto nėra išdėstyta teismų motyvuotų išvadų, o teismams bylose konstatavus įrodyta pripažintus UAB Š akcininko G. K. teisių pažeidimus, A. Ž. kaip Bendrovės direktoriaus, pagal pareigas atsakingo už kasdienės Bendrovės veiklos organizavimą, administracinė atsakomybė iš esmės yra preziumuojama. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, bylose nustačius, kad aktualiais laikotarpiais Bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjo V. B., būtent ji buvo tas atsakingas asmuo, kuris Bendrovės direktoriaus buvo paskirtas jį pavaduoti ir jo funkcijoms laikinai vykdyti, taigi ir nuspręsti dėl Bendrovės akcininko G. K. prašymų. Todėl A. Ž. nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas tinkamu aptariamo administracinio nusižengimo subjektu. Tuo tarpu bendrovės vadovo atsakomybė už kasdienės bendrovės veiklos netinkamą organizavimą bendrąja prasme yra ne ANK, o kitų teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių sritis, todėl nėra šių atnaujintų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip jau minėta, už to paties administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, padarymą administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas ir juridinio asmens vadovas, ir kartu kitas atsakingas asmuo (šiuo atveju laikinai ėjęs juridinio asmens vadovo pareigas jo atostogų metu).
13. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022, 2AT-20-719/2024 ir kt.).
14. Taigi, nagrinėjamose atnaujintose bylose nustačius, kad A. Ž. šiuo atveju nėra tinkamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnyje, subjektas, nėra ir jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties. Todėl skundžiami teismų nutarimai ir nutartys keistini ir administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį A. Ž. nutrauktinos (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo
15. Šioje nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamose bylose A. Ž. teismų nepagrįstai buvo pripažintas tinkamu administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnyje, subjektu, taigi ir nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, toliau nutartyje pasisakoma tik dėl V. B. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
16. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais. Dėl to prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti teiginiai ir argumentai dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
17. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
18. Teismų praktikoje dėl ANK 119 straipsnio taikymo pažymima, kad tai yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-13-654/2024). Pavyzdžiui, šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-25-303/2021).
19. Nagrinėjamose atnaujintose bylose V. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtais veiksmais – neveikimu pažeidė UAB Š akcininko G. K. neturtines teises. V. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė yra tai, kad ji, laikinai eidama UAB Š direktoriaus pareigas, nesilaikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 25 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 14 punkto nuostatų, nepriėmė Bendrovės akcininko G. K. registruotosiomis pašto siuntomis Bendrovei siųstų 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymų dėl informacijos apie Bendrovę pateikimo ir Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo, nepateikė G. K. jo prašymuose nurodytos informacijos ir nepapildė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės G. K. pasiūlytais sprendimų projektais.
20. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš pirmiau paminėtų alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).
22. ABĮ taip pat nustato neturtinę akcininkų teisę siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Pagal ABĮ 25 straipsnio 3 dalį, visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
23. Nagrinėjamose atnaujintose bylose nustatyta, kad UAB Š akcininkas G. K. registruotosiomis pašto siuntomis Juridinių asmenų registre nurodytu Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 18 d. išsiuntė prašymą dėl nuo Bendrovės įsteigimo iki 2022 m. spalio 17 d. priimtų Bendrovės direktoriaus įsakymų (su visais jų priedais) pateikimo, 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. išsiuntė prašymus dėl 2022 m. gruodžio 9 d. Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir jo priedų pateikimo ir 2022 m. lapkričio 22 d. išsiuntė prašymą dėl naujų sprendimų projektų įtraukimo į Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Skundžiamuose teismų sprendimuose konstatuota ir dėl to nėra ginčo, kad toks prašymų Bendrovei teikimo būdas atitinka CK 2.94 straipsnio 3 dalies nuostatas ir yra laikomas tinkamu. Bylose taip pat nustatyta, kad minėtų siuntų Bendrovės buveinės adresu įteikti nepavyko, o iš pašto, kuriame siuntos buvo saugomos, Bendrovės atstovai korespondencijos per saugojimo pašte laiką neatsiėmė. Taip G. K. jo prašoma informacija apie Bendrovę nebuvo pateikta ir visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė jo teiktais pasiūlymais nebuvo papildyta.
24. Įvertinę šias nustatytas aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai ėjusi Bendrovės direktoriaus pareigas, privalėjo priimti Bendrovės akcininko G. K. Bendrovei siųstas registruotąsias pašto siuntas, pateikti G. K. prašomą informaciją ir papildyti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę G. K. pasiūlytais sprendimų projektais, tačiau to nepadarė, taip padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
25. Prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad teismai nepagrįstai korespondencijos gavimo neužtikrinimą prilygino informacijos apie bendrovę akcininkui nepateikimui, taip pat bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės nepapildymui akcininko pasiūlymais, be to, nustatydami, kad V. B. jai inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma, netinkamai aiškino ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Šie argumentai nepagrįsti.
26. Išties iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad juose konstatuota, jog V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas, netinkamai organizavo Bendrovei adresuotos korespondencijos priėmimą, neužtikrino korespondencijos gavimo. Tačiau pažymėtina, kad vien tik šios aplinkybės nenulėmė V. B. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai gali pasireikšti, be kita ko, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu. Antai nagrinėjamose atnaujintose bylose V. B. administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą straipsnį patraukta būtent už Bendrovės akcininko G. K. neturtinių teisių, t. y. teisės gauti informaciją apie bendrovę, taip pat teisės siūlyti papildyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, pažeidimus. Pagal bylose teismų nustatytas aplinkybes, šiuos pažeidimus pirmiausia ir nulėmė tai, kad akcininko G. K. registruotosiomis pašto siuntomis Juridinių asmenų registre nurodytu Bendrovės buveinės adresu teikti prašymai dėl informacijos apie bendrovę pateikimo, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo nebuvo priimti, todėl prašoma informacija jam nebuvo pateikta ir Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė nebuvo papildyta G. K. siūlomais naujais sprendimų projektais. Taigi, V. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už savo neteisėtą neveikimą, kurį apima ir G. K. siųstos korespondencijos gavimo neužtikrinimas, taip pažeidžiant Bendrovės akcininko neturtines teises, iš jų ir teisę gauti informaciją apie Bendrovę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytais teiginiais dėl nepagrįsto plečiamojo ANK 119 straipsnio 1 dalies aiškinimo.
27. Prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad ANK 119 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Todėl teismams nenustačius, kad V. B. atliko tyčinius veiksmus, nukreiptus į pažeidimo padarymą, jos veikoje nėra ir aptariamo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Be to, nustačius, kad Bendrovės akcininko G. K. prašymai Bendrovei faktiškai nebuvo įteikti, V. B. objektyviai negalėjo žinoti apie pateiktus prašymus, todėl negalėjo atlikti jokių tyčinių veiksmų, kad būtų pažeistos akcininko teisės.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas iš tiesų paprastai yra padaromas tiesiogine tyčia, teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta ir tai, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-222/06, N62-2139/2011). Antra, minėta, kad Bendrovės akcininko G. K. prašymų Bendrovei teikimo būdas, t. y. siunčiant juos Bendrovės buveinės adresu, teismų pagrįstai buvo pripažintas tinkamu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl gavėjui siųstinos korespondencijos adreso tinkamumo CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-241/2009, 3K-3-348/2014). Panašią taisyklę nustato ir UNIDROIT tarptautiniai sutarčių principai. Pagal ją pranešimas laikomas įteiktu tinkamai, jeigu yra išsiunčiamas kontrahento adresu. Pranešimas laikomas įteiktu nuo to momento, kai pasiekia kontrahentą. „Pasiekia“ nebūtinai reiškia, kad patenka į kontrahento rankas ir yra jo perskaitomas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas pasiekusiu kontrahentą, užtenka, kad jis pasiektų jo adresą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-318-611/2017, e3K-3-274-403/2018). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pagal bylose nustatytas aplinkybes Bendrovės akcininko G. K. registruotosiomis pašto siuntomis Bendrovės buveinės adresu siųsti prašymai buvo įteikti (tapo žinomi adresatui) nuo to momento, kai pasiekė Bendrovės buveinės adresą.
29. Nagrinėjamose bylose teismai konstatavo, kad V. B. inkriminuoti administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė neteisėtu neveikimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, teismai turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).
30. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, pripažindami, kad V. B. neveikimu pažeidė Bendrovės akcininko G. K. neturtines teises, teismai atsižvelgė į tai, kad V. B. buvo žinoma, jog Bendrovės direktoriaus A. Ž. ir akcininko G. K. santykiai yra konfliktiški, tarp šalių vyksta teisminiai procesai ir UAB Š akcininkas G. K. pats ar per savo atstovą teikia Bendrovei įvairius prašymus, be kita ko, siunčia juos registruotosiomis pašto siuntomis Bendrovės buveinės adresu, taip pat jai buvo žinoma, kad, esant sušauktam neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, akcininkai, siekdami įgyvendinti savo neturtines teises, gali teikti Bendrovei prašymus, susijusius su neeiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu. Tačiau laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas ir tai žinodama V. B. neužtikrino korespondencijos gavimo, nesikreipė į paštą ir nesidomėjo apie Bendrovės vardu gaunamas siuntas, nors, laikydamasi rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, turėjo visas galimybes tai padaryti. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam V. B. veikos teisiniam vertinimui.
31. Nagrinėjamų bylų kontekste pažymėtina ir tai, kad duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-14-1075/2018, e3K-7-16-313/2019, e3K-3-80-403/2019). Taigi, nors prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad UAB Š direktorius A. Ž. ėmėsi veiksmų, kad Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), siunčiama korespondencija būtų gaunama, susitarė su šiuo adresu esančio buto savininku G. K., kad šis jam perduotų informaciją apie gautus laiškus, tačiau akivaizdu, kad tokie veiksmai nebuvo pakankami tam, kad G. K. Bendrovei teikiami prašymai būtų priimti. Be to, šiuo atveju V. B., kaip aktualiu laikotarpiu laikinai ėjusiosios Bendrovės direktoriaus pareigas, pareigos užtikrinti Bendrovei siunčiamos korespondencijos priėmimą nevykdymas negali priklausyti nuo trečiojo asmens, kuris ne tik nėra Bendrovės darbuotojas, bet ir nėra niekaip susijęs su šia bendrove, valios pranešti ar nepranešti apie jo gyvenamosios vietos (buto) adresu pašto dėžutėje gautus Bendrovei adresuotus laiškus.
32. Prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti teiginiai, kad bylose liko nenustatyta, dėl kokių priežasčių G. K. siuntos grįžo neįteiktos, ar pranešimai apie gautas siuntas AB „Lietuvos pašto“ tikrai buvo pristatyti į pašto dėžutę, yra subjektyvūs, nepagrįsti ir nepaneigia teismų išvadų dėl V. B. kaltumo savo neveikimu padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
33. Prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismai neatribojo administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo ir nukrypo nuo šiuo aspektu pateiktų teismų praktikos išaiškinimų.
34. Teismų praktikoje nurodoma, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-1073/2020, 2AT-25-303/2021). Taigi, tarp bendrovės ir akcininkų kilę ginčai dėl akcininkų teisės gauti informaciją visų pirma turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tačiau įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams taip pat gali įgauti administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių. Priešingai nei teigiama prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nagrinėjamu atveju pagal atnaujintose bylose nustatytas aplinkybes taip ir įvyko. Tai, kad prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paminėtose bylose teismai konstatavo, jog akcininko G. K. ir bendrovės ginčai dėl akcininko galimai pažeistų teisių gynimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, nereiškia, kad nagrinėjamose atnaujintose bylose turėjo būti sprendžiama analogiškai, nes paminėtų ir nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Antai prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytose bylose teismai konstatavo, kad bendrovės direktoriaus A. Ž. atsisakymas suteikti informaciją apie bendrovę akcininkui G. K., nurodant, kad civilinis ginčas dėl informacijos akcininkui pateikimo nagrinėjamas teisme, buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas, todėl padarė išvadą, kad A. Ž. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo. Kitose bylose analogiškai raštais į G. K. prašymus dėl informacijos pateikimo atsakė V. B.. Tuo tarpu nagrinėjamose atnaujintose bylose, kaip teisingai nurodyta skundžiamuose teismų sprendimuose, joks civilinis ginčas tarp šalių dėl Bendrovės akcininko G. K. teisės į informaciją pagal jo teiktus prašymus dėl informacijos apie Bendrovę gavimo ir Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo nekilo, V. B., aktualiu laikotarpiu laikinai ėjusi Bendrovės direktoriaus pareigas, apskritai nepriėmė G. K. registruotosiomis pašto siuntomis Bendrovei siųstų prašymų ir nepateikė G. K. jo prašymuose nurodytos informacijos bei nepapildė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės G. K. pasiūlytais sprendimų projektais.
35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išnagrinėjo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad V. B. veika atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti prašymuose atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodomus materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių V. B. priimtus teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.
36. Dėl prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų dėl netinkamo įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, pripažįstant V. B. kalta ir nubaudžiant pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, jog teismai laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y., remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (pareiškėjo G. K., administracinėn atsakomybėn patrauktų A. Ž., V. B. parodymais, rašytiniais įrodymais), nustatė bylai svarbias aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo bei visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teismų sprendimuose išnagrinėtais klausimais padarė motyvuotas išvadas. Tai, kad teismų išvados netenkina V. B., savaime nereiškia teisės pažeidimo.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
37. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovas advokatas S. Janušaitis prašo priteisti A. Ž. iš pareiškėjo G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant sujungtas atnaujintas administracinio nusižengimo bylas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą (iš viso 1669,80 Eur). Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovas advokatas A. Jonikaitis taip pat prašo priteisti V. B. iš pareiškėjo G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant sujungtas atnaujintas administracinio nusižengimo bylas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą (iš viso 1669,80 Eur).
38. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 56⁵¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
39. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).
40. Išnagrinėjus sujungtas atnaujintas A. Ž., V. B. administracinio nusižengimo bylas, šia nutartimi nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir administracinio nusižengimo teisenas A. Ž. nutraukti, jam nepadarius veikų, turinčių administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Taigi, A. Ž. pagal ANK 666 straipsnį turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pagal pateiktus įrodymus, A. Ž. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už trijų prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimą iš viso sudaro 1669,80 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sujungtų atnaujintų administracinio nusižengimo bylų apimtį, jų sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylų išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato S. Janušaičio prašymas dėl A. Ž. patirtų iš viso 1669,80 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas, turi būti tenkinamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors aptariamų išlaidų atlyginimą prašoma priteisti iš pareiškėjo G. K., tačiau pagal šiuo metu galiojantį ANK 666 straipsnį asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, bylos nagrinėjimo teisme išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimas negali būti priteisiamas iš pareiškėjo ar nukentėjusiojo, išskyrus atvejus, kai šie pripažintini iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023).
41. Šia nutartimi taip pat konstatavus, kad V. B. pagrįstai pripažinta kalta dėl to, jog padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje, jos atstovo advokato A. Jonikaičio prašymas priteisti V. B. nagrinėjant atnaujintas administracinio nusižengimo bylas jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Panaikinti šių nutarimo ir nutarties dalis dėl A. Ž. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Panaikinti šių nutarimo ir nutarties dalis dėl A. Ž. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą. Panaikinti šių nutarimų dalis dėl A. Ž. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Kitas nutarimų dalis palikti nepakeistas.
Priteisti A. Ž. iš valstybės 1669,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis Eur ir aštuoniasdešimt ct) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Antano Jonikaičio prašymo priteisti V. B. nagrinėjant šias atnaujintas administracinio nusižengimo bylas jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
