Dėl draudimo E. U. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno aquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos

Administracinė byla Nr. eI2-14456-1244/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03427-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4;

8.6.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

sekretoriaujant Daliai Kalantienei,

vertėjaujant Olga Vostrenkovai,

dalyvaujant pareiškėjui E. U., pareiškėjo atstovams advokatams Aldonai Kondratavičienei ir Dominykui Kondratavičiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kristupui Baubliui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Edvinui Paškevičiui, liudytojai E. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo E. U. skundas atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2025 m. birz?elio 12 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S136608 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: i) išsiųsti E. U. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; ii) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti E. U. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; iii) uždrausti E. U. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos; iv) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo E. U. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno aquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos; 2) tuo atveju, jeigu bu?tų atmestas pareis?ke?jo skundo pras?ymas panaikinti visą 2025 m. birz?elio 12 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S136608, tuomet pareiškėjas pras?o panaikinti s?io Sprendimo dalį, kuria buvo uz?drausta 2 metus nuo is?siuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką arba s?io draudimo terminą maksimaliai sutrumpinti (iki 3 me?nesių laiko), atitinkamai sutrumpinant ir terminą, kuriuo pareis?ke?jas yra įtraukiamas į SIS perspe?jimą de?l draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno acquis teritoriją.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

2.1. Migracijos departamentas, pries? priimdamas Sprendimą, apie pareiškėją, (duomenys neskelbtini) pilietį, nesurinko pakankamai informacijos, kuri gale?tų bu?ti laikoma tinkamu administracinio sprendimo faktiniu pagrindu, neuz?tikrino pareis?ke?jui galimybe?s bu?ti tinkamai is?klausytam, nepakankamai is?samiai is?nagrine?jo pareis?ke?jo situaciją. De?l s?ių priez?asc?ių Sprendimas, kuriuo buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 126 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, laikytinas neatitinkanc?iu Lietuvos Respublikos vies?ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų.

2.2. 2023 spalio 16 d., pareiškėjui pateikus prieglobsc?io pras?ymą, jam buvo suteikta teise? teise?tai likti Lietuvos Respublikoje prieglobsc?io pras?ymo nagrine?jimo laikotarpiu, taigi, pareis?ke?jas Lietuvoje teise?tai gyveno ilgiau nei pusantrų metų.

2.3. Pareis?ke?jui iki jo sulaikymo pavyko rasti darbdavį, kuris sutiko jį priimti į darbą, jeigu bu?tų panaikintas Sprendimas ir pareis?ke?jui bu?tų sudarytos sąlygos teise?tai likti bei dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.4. Pareiškėjo teigimu, jam pavyko prade?ti kurti socialinius ir ekonominius rys?ius su Lietuvos Respublika, kas sudaro pagrindą nevykdyti jo is?siuntimo į Baltarusijos Respubliką.

2.5. Pareiškėjas nurodo, kad svarbiausia aplinkybe?, kuri visis?kai nebuvo vertinama priimant Sprendimą - tai jo s?eimyniniai rys?iai su asmenimis, gyvenanc?iais Lietuvos Respublikoje. Pries?ingai nei nurodoma Sprendime, pareis?ke?jas turi faktinius s?eimyninius rys?ius su asmenimis, gyvenanc?iais Lietuvos Respublikoje. Po to, kai pareis?ke?jas pateike? pras?ymą nutraukti jo prieglobsc?io pras?ymo nagrine?jimą, pareis?ke?jas uz?mezge? artimus santykius su (duomenys neskelbtini) piliete E. R., pora susiz?ade?jo, kartu apsigyveno, faktis?kai gyvena kaip s?eima, laukiasi vaiko. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teigimu, nebuvo tinkamai atliktas kompleksinis visų su pareis?ke?ju susijusių aplinkybių vertinimas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas.

2.6. Palikus galioti Sprendimą, o pareis?ke?ją is?siuntus is? Lietuvos Respublikos bei jam pritaikius ir 2 metų uz?draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pareis?ke?jas netektų galimybe?s ru?pintis savo gimsianc?iu vaiku, negale?tų dalyvauti kasdieniame vaiko gyvenime, kadangi de?l geopolitinių priez?asc?ių ir vykdomų valdz?ios represijų pareis?ke?jo suz?ade?tinei bu?tų nesaugu vykti gyventi į Baltarusijos Respubliką.

2.7. Toliau pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu yra apribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintos jo bei jo suz?ade?tine?s teise?s į s?eimyninį gyvenimą bei te?vystę. Taip pat būtų paz?eistos ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi Sprendime ne?ra nustatyta, jog pareis?ke?jo is?siuntimas – t. y., faktinis gimsianc?io vaiko atskyrimas nuo vieno is? jo te?vų – yra bu?tinas vaiko interesams.

2.8. Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo uždrausta 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu, neatsiz?velgdamas į geriausius vaiko interesus, Migracijos departamentas netinkamai taike? 2014 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento direktoriaus įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 42 punkto nuostatas.

2.9. Pažymi, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 45 punkte yra įtvirtinta, jog s?eiminių rys?ių su Lietuvos Respublikoje gyvenanc?iais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų rys?ių su Lietuvos Respublika turinc?iam uz?sieniec?iui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio pras?ymo suteikti prieglobstį nagrine?jimas buvo nutrauktas ir kuris buvo grąz?intas arba is?siųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 44 punkte.

2.10. Pareis?ke?jas kategoris?kai nesutinka ir su Sprendime is?de?stytais Migracijos departamento teiginiais, jog pareis?ke?jas savo veiksmais bei neveikimu tikslingai vilkino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar jis atitinka prieglobsc?io suteikimo kriterijus, de?l ko jo atz?vilgiu taikytinas Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3.6 punktas.

2.11. Šiuo aspektu nurodo, kad vien tai, kad pareis?ke?jas is? Baltarusijos Respublikos negale?jo gauti Migracijos departamento reikalautų dokumentų (neginc?ijamų įrodymų apie pareis?ke?jo atz?vilgiu Baltarusijoje egzistuojanc?ią persekiojimo gre?smę), negali patvirtinti is?vados, jog pareis?ke?jas tikslingai vilkino ar sąmoningai klaidino Migracijos departamento atliekamą jo pras?ymo tyrimą.

2.12. Įrodymų surinkimą Baltarusijos Respublikoje apsunkino tai, jog pats pareis?ke?jas yra kitoje s?alyje, be to, tiek jam pac?iam, tiek ir jo artimiesiems pras?ant atitinkamų dokumentų is? Baltarusijos valdz?ios įstaigų, bu?tų buvę faktis?kai atskleista aplinkybe?, jog pareis?ke?jas pabe?go is? s?alies ir pras?o prieglobsc?io jam saugioje valstybe?je, ko pasekoje bu?tų kilęs dar didesnis pavojus pareis?ke?jui bei Baltarusijoje esantiems jo artimiesiems.

2.13. Sprendimo is?vadą, jog pareis?ke?jas vilkino ar klaidino tyrimą atliekantį Migracijos departamentą paneigia tai, jog desperacijoje ir nuolatine?je baime?je buvęs pareis?ke?jas, supratęs jog is? Baltarusijos negaus Migracijos departamento reikalaujamų įrodymų, pats pateike? pras?ymą nutraukti jo pras?ymo dėl prieglobsčio nagrine?jimą. Teigia, kad asmuo, turintis nesąz?iningą siekį vilkinti tyrimą ir besitikintis kuo ilgesnio pateikto pras?ymo nagrine?jimo, tokio pras?ymo Migracijos departamentui nebu?tų teikęs. Tokio pras?ymo pateikimas patvirtina pareis?ke?jo sąz?iningumą bei paneigia Sprendimo teiginius apie tariamą proceso vilkinimą is? preis?ke?jo puse?s.

2.14. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teigimu, darytina is?vada, jog nesant įrodytam Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje nurodytų aplinkybių egzistavimui, pareis?ke?jo atz?vilgiu gale?jo bu?ti taikomas ne 2, o tik 1 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris Kriterijų vertinimo tvarkos 45 punkto pagrindu trumpintinas per pusę.

2.15. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad kai uz?sienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu įvertinus visus turimus duomenis ir atsiz?velgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes tai bu?tų protinga ir proporcinga. Atsižvelgus į tai pareiškėjas teigia, kad egzistuoja pagrindas netaikyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką arba s?į terminą maksimaliai sutrumpinti.

2.16. Akcentuoja, kad panaikinus Sprendimu pritaikytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pareis?ke?jas ture?tų galimybę kreiptis de?l leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje is?davimo s?eimos susijungimo pagrindu ir tokiu bu?du gale?tų teise?tai gyventi Lietuvoje bei auginti netrukus gimsiantį savo vaiką.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

3.1. Ginčijame Sprendime yra išdėstytas vertinimas dėl kiekvieno Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies papunkčio. Galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu pažeidžiamas gero administravimo principas. Be to, kaip matyti iš Sprendimo turinio, pareiškėjas su Migracijos departamentu nebendradarbiauja, vilkino savo veiksmus bei siekė kuo ilgiau neteisėtai likti Lietuvos Respublikoje.

3.2. Ekonominių, šeiminių ar socialinių ryšių egzistavimas nėra pagrindas uždrausti išsiųsti pareiškėją. Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, jog mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) raštas laikytinas kaip įrodymas, jog pareiškėjas turi reikšmingus socialinius, ekonominius ryšius kurie būtų išskirtinės svarbos bei sudarytų pakankamą pagrindą neišsiųsti užsieniečio iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymi, jog skunde pareiškėjas nurodo, jog visą buvimo Lietuvoje laiką darbo neturėjo, o Migracijos departamentui 2025 m. balandžio 16 d. elektroniniame laiške nurodė, kad negalės pateikti bilieto kopijų iki nurodyto termino (2025 m. balandžio 17 d.), nes jam alga bus išmokėta tik 2025 m. balandžio 25 d. Tyrimo metu patikrinus „Sodra“ informacinę sistemą bei Užimtumo tarnybos informacinę sistemą nebuvo rasta duomenų apie pareiškėjo teisėtai vykdytus darbo santykius. Atitinkamai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas tikslingai klaidina Migracijos departamentą arba verčiasi nelegaliu darbu Lietuvos Respublikoje.

3.3. Nesutinka, jog Migracijos departamentas pažeidė VAĮ 10 straipsnį. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.4. Taip pat nesutinka, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai ir kad Sprendimu bus pažeidžiami vaiko interesai. Nurodo, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, pareiškėjo santykiai su E. R. neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies įtvirtintos šeimos narių sąvokos. Antra, E. R. vaikas nėra gimęs, taigi pareiškėjo argumentai dėl geriausių vaiko interesų yra hipotetiniai. Be to, nėra pateiktą jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių pareiškėjo tėvystę.

3.5. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktiką, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

3.6. Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, jog nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra proporcingas. Nurodo, kad pareiškėjas nėra susituokęs, nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo tėvystę, vaikas nėra gimęs. Šios aplinkybės nepakeičia ginčijamo Sprendimo vertinimo, jog pareiškėjas neturi jokių reikšmingų šeimyninių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje. Įvertinus aplinkybių visumą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 42 ir 44 punktais, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, numatytas 2 metų draudimo atvykti terminas proporcingu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas savo skundą pareiškėjas grindžia dviem argumentais – kad jam sugrįžus į kilmės šalį, iškils pavojus jo egzistencijai ir kad nebūdamas Lietuvos Respublikoje jis neturės galimybės būti su jo kuriamos šeimos nariais.

4.2. Dėl pirmojo teiginio trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad egzistuoja akivaizdūs pareiškėjo teiginių prieštaravimai – nėra aišku, ar jis iš gimtosios šalies išvyko dėl jam šios šalies teisėsaugos institucijų inicijuoto baudžiamojo persekiojimo (jis nedetalizavo, kokios nusikalstamos veikos padarymu (galimai pagrįstai) jis kaltinamas ir kokios bausmės tikėdamasis išvengti jis slapta pasišalino iš gimtosios šalies) ar jis protestavo prieš Baltarusijos Respubliką autokratiškai valdanti Lukašenkos režimą kaip kad, nepateikęs visiškai jokių faktinių duomenų, jis teigia savo skunde. Šiuo aspektu pažymi, kad visi pareiškėjo teiginiai dėl jo gyvenimo ir buvimo gimtojoje šalyje neparemti jokiais faktiniais duomenimis, todėl vertintini skeptiškai ir kritiškai.

4.3. Taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo nepagarbą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams kelių eismo saugumo srityje. Nurodo, kad remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas yra tris kartus baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę ar net visiškai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir paskirtų baudų nemokėjo.

4.4. Toliau nurodo, kad antrasis pareiškėjo argumentas, kuriuo grindžiamas skundas, yra neparemtas jokiais faktiniais duomenimis: faktas, kad (duomenys neskebtini) pilietė E. R. yra nėščia ir kad ši moteris pateikė prašymą 2025 m. rugpjūčio 16 d. sudaryti bažnytinę santuoką su pareiškėju, kai tuo tarpu skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas 2025 m. rugpjūčio 12 d. [teisėjų kolegijos vertinimu tikėtina, kad dėl rašymo apsirinkimo vietoje birželio nurodytas rugpjūčio mėnesis], laikytinas deklaratyviu, siekiant suklaidinti teismą, nes akivaizdu, kad vėliau atsiradę faktai ar aplinkybės negali turėti atgalinio poveikio anksčiau priimtiems sprendimams.

4.5. Vien tai, jog pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 15 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (kuris Migracijos departamento 2025 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 25S94746 buvo panaikintas, pačiam pareiškėjui atsisakius prieglobsčio suteikimo procedūros) ir iki šio sprendimo šalyje gyveno teisėtai, negali savaime sudaryti teisinio pagrindo pastarajam nesilaikyti imperatyvių teisės aktų normų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją.

4.6. Nurodo, kad iš galiojančių teisės aktų nuostatų akivaizdu, jog teisės aktų leidėjas nesuteikė neteisėto gyvenimo (buvimo) Lietuvos Respublikoje faktą nustačiusiai institucijai diskrecijos teisės taikyti pareiškėjui išimtines taisykles (2025 m. gegužės 23 d. įsiteisėjus minėtam Migracijos departamento sprendimui, pareiškėjas neteko teisės teisėtai likti Lietuvos Respublikoje), nei kad visiems kitiems užsieniečiams. Panaikinus Sprendimą, pareiškėjo buvimo statusas Lietuvoje nepasikeistų, t. y., pareiškėjas, neturėdamas galiojančio leidimo lakinai gyventi, nebūtų laikomas teisėtai gyvenančiu Lietuvos Respublikoje.

5. Žodinio teismo posėdžio metu bylos šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

5.1. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas iškėlė ultimatumą, arba pateikti įrodymus dėl grėsmės arba atsisakyti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjui atsisakius prašymo suteikti prieglobstį, prasidėjo jo ir E. R. santykiai, pareiškėjas kreipėsi į teisininkus Lietuvoje, kad jie padėtų užtikrinti galimybę likti Lietuvoje. Pareiškėjas ketino išvykti iš Lietuvos ir kartu su E. R. vykti į Gruziją. Migracijos departamentas nesidomėjo pareiškėjo šeimyniniais ir ekonominius ryšiais, tik reikalavo atsiimti prašymą dėl prieglobsčio. Nurodė, kad kartu su E. R. laiko save šeima ir planuoja gyvenimą kartu, tačiau planuotos santuokos nesudarė, nes Migracijos departamentas negrąžino pareiškėjo asmens tapatybės dokumento. Jeigu teismas netenkins pareiškėjo skundo, Baltarusijoje jam grės pavojus, ten jis būtų laikomas tėvynės išdaviku, jam būtų taikomi kankinimai, smurtas, ilgalaikis įkalinimas, negalėtų matyti savo šeimos, vaiko. Migracijos departamento atstovui pasiteiravus, kodėl pareiškėjas nebuvo rastas nurodytoje gyvenamojoje vietoje, pareiškėjas nurodė, kad tuo metu buvo susipykę su E. R., po to buvo sanatorijoje. Pasiteiravus, kodėl pareiškėjas nevykdė įpareigojimo atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardą, pareiškėjas nurodė, kad oficialaus kvietimo negavo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams skambinant telefonu, pareiškėjui nebuvo prisistatyta, todėl pareiškėjas nematė reikalo vykdyti nurodymus pagal neaiškų skambutį. Pareiškėjo pasiteiravus, ar jis turi savo kvalifikaciją, pagal kurią ketinama dirbti Europos Sąjungoje, patvirtinantį dokumentą, galiojantį Europos Sąjungoje, pareiškėjas nurodė, kad turi tik Baltarusišką dokumentą, neišmano teisinių niuansų, turi kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, tačiau taip pat gali iš naujo mokytis Europos Sąjungoje arba turimą dokumentą išversti.

5.2. Liudytoja E. R., atsakydama į klausimą, kokie ryšiai sieja ją ir pareiškėją, nurodė, kad jie yra susižadėję, gyvena kartu E. R. mamos bute. E. R. mama leidžia jiems gyventi jos būste, su ja palaikomi geri santykiai. Nurodė, kad pareiškėjas yra vaiko, kurio ji laukiasi, tėvas. Santuokos su pareiškėju nesudarė, dėl to, nes Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 14 d., likus dviems dienoms iki santuokos sudarymo datos, atsisakė išduoti pareiškėjo asmens tapatybės dokumentą. Pareiškėjas E. R. padeda buityje ir vaiko laukimo procese, pareiškėja, būdama nėščia, negali dirbti, todėl jai reikalinga pareiškėjo pagalba. Nurodė, kad Migracijos departamentas nesikreipė į ją su klausimais dėl šeimyninių ryšių su pareiškėju. Nurodė, kad turėjo planų su pareiškėju vykti į Gruziją.

5.3. Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjui išvykus, E. R. galėtų sulaukti pagalbos iš tėvų, kadangi nurodė, kad su jais palaiko gerus santykius, taip pat Lietuvoje yra tiekiama socialinė pagalba. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2023 metais, ir, kaip matyti iš susirašinėjimo, daugiau nei metus nerinko įrodymų, juos pradėjo rinkti tik Migracijos departamentui paprašius, taigi, su Migracijos departamentu nebendradarbiavo.

5.4. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo buvimą opozicijoje, pareiškėjo pozicija dėl galimos grėsmės Baltarusijos Respublikoje yra prieštaringa. Kadangi pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną, vertina, kad galbūt pareiškėjas slapstosi nuo teisėsaugos Baltarusijoje, kur jam galimai yra pareikšti pagrįsti kaltinimai. Nėra aišku, iš kokių finansinių resursų pareiškėjas gyvena Lietuvoje, nurodė, kad pareiškėjas neturi galimybių teisėtai dirbti Lietuvoje, nes neturi tam gebėjimų, patvirtintų atitinkamais dokumentais. Nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos teises aktus, atlikdamas kelių eismo taisyklių pažeidimus.

k o n s t a t u o j a:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birz?elio 12 d. sprendimo Nr. 25S136608 teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta: i) išsiųsti E. U. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; ii) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti E. U. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką; iii) uždrausti E. U. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos; iv) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo E. U. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno aquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos.

7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.

7.1. 2023 m. spalio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašymo dalyje „Laisvos formos paaiškinimai apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (kas gresia kilmės valstybėje, dėl kokių priežasčių kilo ši grėsmė, su tuo susiję asmenys, aktualūs įvykiai, epizodai, jų datos, vietovės ir pan.)“ pareiškėjas nurodė „Penktadienį buvo pasirašytas įsakymas dėl mano arešto, dėl mano sulaikymo. 2021 metų gegužės mėnesį buvo iškelta byla, ji buvo vis atidėliojama ir vis atnaujinama. Liepos 8 dieną buvo paskutinis atsinaujinimas bylos. Aš buvau iškviestas į Tyrimų komitetą, aš vėl atsisakiau duoti parodymus. Ir mane vėl iškvietė į tyrimų komitetą, kad pasirašyčiau kažkokiam dokumente, mano advokatas sakė, kad galima pasirašyti ir aš pasirašiau. Penktadienį buvo pasirašytas įsakymas už dalyvavimą nesankcionuotame proteste už valdžios nepalaikymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Po to aš nusprendžiau nebeatsiliepti niekam, išsinuomoti butą Gardino mieste, ten slaptai gyvenau 2 dienas, kol atvykau į Lietuvą. Po prezidento rinkimų dalyvavau proteste 2020 metais, kadangi mes laikėme, kad rinkimai buvo nelegalūs, su savimi nieko įrodymų neturiu, bijojau, kad pasieniečiai mane sustabdys, visi tai įrodantys vaizdo įrašai nuotraukos liko pas advokatą, man pasakė, kad mano artimieji vėliau galės persiųsti įrodymus. Rugpjūčio mėnesio gale buvau sulaikytas 2 paroms.“

7.2. 2023 m. spalio 16 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S184745 nuspręsta nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

7.3. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. 23SD22751 kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei prašė pateikti turimą faktinę informaciją apie pareiškėją, galinčią turėti įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

7.4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į Migracijos departamento 2023 m. spalio 23 d. raštą Nr. 23SD22751, informavo, kad neturi duomenų apie E. U. pilietinę veiklą arba politiškai motyvuotą persekiojimą Baltarusijoje.

7.5. 2025 m. kovo 21 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė atsisakė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, prašė išduoti dokumentus ir suteikti teisę savanoriškai išvykti iš šalies per įstatymų nustatytą laiką.

7.6. 2025 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 25S94746 nuspręsta nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

7.7. 2025 m. birželio 3 d. E. R. medicininiame pažymėjime nurodyta mediko išvada – (duomenys neskelbtini).

7.8. 2025 m. birželio 6 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją nerasti. 2025 m. birželio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo (Sodra) informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją nerasti.

7.9. 2025 m. birželio 11 d. administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 00-ANR_I-380859-2025 nurodyti šie duomenys apie pareiškėjo atliktus administracinius nusižengimus:

7.9.1. Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 23225982190, pažeidimo data - 2023 m. lapkričio 13 d. 12 pažeidimo esmė - vairuodamas automobilį pažeidė KET ž. 301 (įvažiuoti draudžiama) reikalavimus. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės; administracinių nusižengimų kodekso straipsniai - 417 str. 1 d., 424 str. 3 d.; nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo data - 2023 m. gruodžio 13 d.; paskirta bauda - 350 Eur; informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėn.;

7.9.2. Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 24259021905; pažeidimo data - 2024 m. lapkričio 2 d.; pažeidimo esmė - vairavo automobilį neįgijęs teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemones. Pažeidimas padarytas pakartotinai metų laikotarpyje; administracinių nusižengimų kodekso straipsnis - 424 str. 5 d.; nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo data - 2024 m. lapkričio 20 d.; paskirta bauda - 820 Eur; informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėn.;

7.9.3. Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 25274858627; pažeidimo data - 2025 m. birželio 4 d.; pažeidimo esmė - vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidimas padarytas pakartotinai metų bėgyje; administracinių nusižengimų kodekso straipsnis - 424 str. 5 d. Informacijos apie nutarimą, priimtą šio administracinio nusižengimo byloje, nėra.

7.10. 2025 m. birželio 11 d. Rukainių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebono Monsinjoro V. V. pranešime nurodyta, kad E. R. ir pareiškėjas pateikė prašymą sudaryti bažnytinę santuoką 2025 m. rugpjūčio 16 d.

7.11. 2025 m. birželio 15 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A20-340-758/2025 nuspręsta sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. U. iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7.12. 2025 m. birželio 16 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodoma, kad Bendrovė sutinka priimti pareiškėją į darbą stogdengio pareigoms užimti.

7.13. Migracijos departamentas į bylą pateikė susirašinėjimą su pareiškėju. 2025 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti visus turimus dokumentus, kurie susiję su prašymu suteikti prieglobstį. 2025 m. sausio 6 d. pareiškėjas nurodė, kad paprašys giminaičių, kad paimtų visus dokumentus, kuriuos galima gauti. 2025 m. vasario 28 d. Migracijos departamentas pasiteiravo, ar pareiškėjo mamai pavyko gauti dokumentus. Tą pačią dieną pareiškėjas nurodė, kad dokumentų dar negavo. 2025 m. kovo 17 d. Migracijos departamentas pasiteiravo pareiškėjo, kada ketina pateikti dokumentus, taip pat 2025 m. balandžio 8 d. paprašė pateikti bilietų kopijas dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tą pačią dieną pareiškėjas nurodė, kad atsiųs bilietų kopijas. 2025 m. balandžio 14 d. Migracijos departamentas paprašė nurodyti, į kokią valstybę ketinama savanoriškai išvykti, ar jau įsigyti bilietai, jeigu bilietai neįsigyti, pateikti paaiškinimą kodėl, o jeigu bilietai įsigyti, pateikti jų skenuotas kopijas arba nuotraukas. Tą pačią dieną pareiškėjas pasiteiravo, ar gali vykti į Norvegiją. Migracijos departamentas nurodė, kad jeigu pareiškėjas neturi nacionalinės vizos, tuomet į Norvegiją vykti negali. Pareiškėjas nurodė, kad bilieto negali įsigyti, kadangi nežino, į kokias šalis gali vykti. Migracijos departamentas nurodė pareiškėjui valstybes, į kurias pareiškėjas gali vykti. Pareiškėjas nurodė, kad artimiausiu metu užsisakys bilietą ir nusiųs bilietų kopijas, taip pat nurodė, kad planuoja vykti į Gruziją. 2025 m. balandžio 16 d. Migracijos departamentas nurodė, kad dar negavo bilietų kopijų bei kad bilietų kopijų pateikimo galutinis terminas yra 2025 m. balandžio 17 d. 12 val. Pareiškėjas tą pačią dieną nurodė, kad iki to laiko nespės nusipirkti bilietų, nes atlyginimą gaus 25 dieną, o gavus atlyginimą tą pačią dieną pristatys bilietą į Gruziją ir išvyks iš šalies. Migracijos departamentas nurodė, kad privalu peržiūrėti pareiškėjo prašymą per Įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymas bus padalintas į dvi dalis. Toji dalis, kuri susijusi su prašymu nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bus baigta šią savaitę ir pateikta žiniai. Kai pasirašys, jog su sprendimu sutinka, bilietų kopijų pateikimo terminas bus pratęstas iki 2025 m. balandžio 25 d. 14 val. Jei bilietų kopijų nurodytu laiku nepristatys, terminas nebus pratęstas, o prašymas bus atmestas. Pareiškėjas tą pačią dieną nurodė, kad sutinka.

7.14. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 133 straipsnio 2 dalimi, nes užsienietis neteisėtai atvyko ir neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir nėra UTPĮ 125 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti į užsienio valstybę. Skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:

7.14.1. 2023 m. spalio 15 d. pareiškėjas Varėnos r. sav., Marinkonių sen., Ašašninkų k. ribose buvo sulaikytas neteisėtai kertantis Lietuvos - Baltarusijos sieną. Po pristatymo į Kabelių pasienio užkardą asmuo raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

7.14.2. 2025 m. kovo 21 d. E. U. pateikė prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei paprašė grąžinti jo kelionės dokumentą ir suteikti teisę savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per įstatyme numatytus terminus. 2025 m. balandžio 16 d. Migracijos departamentas tenkino pareiškėjo prašymą ir nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą priimdamas sprendimą Nr. 25S94746;

7.14.3. Nuspręsta priimti sprendimą išsiųsti pareiškėją, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir čia yra neteisėtai, neturint kelionės leidimo/vizos, taip pat niekada nebuvo išduotas leidimas laikinai arba nuolat gyventi, taip pat neturint galiojančio kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduoto dokumento, suteikiančio teisę joje būti ar gyventi;

7.14.4. UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas) nesudaro pagrindo nevykdyti asmens išsiuntimo į Baltarusijos Respubliką;

7.14.5. Migracijos departamentas, patikrinęs prieinamus informacijos šaltinius bei iš užsieniečio negavęs jokių objektyvių įrodymų apie jo visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje, nenustatė UTPĮ 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių draudžiama išsiųsti asmenį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietis neturi jokių reikšmingų šeimyninių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, nėra nepilnametis ir nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečio vaikus, todėl nėra tikslinga vertinti geriausius vaiko interesus. Atsižvelgus į aplinkybių visumą priimtas sprendimas 2 metams uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir šis terminas laikytinas proporcingu;

7.14.6. Įvertinus tai, kad E. U. išsiunčiamas ir Lietuvos Respublikos ir tai, kad užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijoje, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi SIS, užsieniečio duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

7.15. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybiniame pranešime „Dėl gyvenamosios vietos patikrinimo“ Nr. MD-1746 vyriausiasis specialistas nurodė, kad „2025-07-30 patikrinau (duomenys neskelbtini) piliečio E. U. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvenanti (duomenys neskelbtini) pilietė E. B. (tel. (duomenys nesklebtini)) paaiškino, kad užsienietis šiuo adresu seniai negyvena ir kad, jos duomenimis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mūsų turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) pilietis E. U. pastaruoju metu gyveno pas savo draugę E. R., adresu (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu 2025-06-13 Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai buvo jį sulaikę. 2025-07-30 kartu su Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnu patikrinome šį adresą, tačiau namuose nieko neradome (niekas neatidarė durų). Nuvykę į E. R. darbovietę (duomenys neskelbtini) ji paaiškino, kad prieš kelias dienas susipyko su E. U. ir nuo to laiko jis kartu negyvena, o kur gyvena nežino. Taip pat ji davė E. U. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo su užsieniečiu pavyko susisiekti tik 2025-08-05 12.45 val. E. U. paaiškino, kad pokalbio su juo metu jis buvo Šiaulių m. Aš įpareigojau jį 2025-08-06 atvykti į Tribonių pasienio užkardą, jis pažadėjo kad atvyks, tačiau neatvyko. Vėliau telefonu su juo nepavyko susisiekti.“

7.16. 2025 rugpjūčio 7 d. pareiškėjo atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė Migracijos departamentui pateikė prašymą ne vėliau kaip iki 2025 rugpjūčio 14 d. bent laikinai E. U. grąžinti jo asmens dokumentus (pasą) tam, kad 2025 rugpjūčio 16 d. bažnyčioje galėtų būti įregistruota E. U. ir E. R. santuoka.

7.17. 2025 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo atstovės 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, be kita ko, nurodė, kad E. U. pasas perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriai pavesta vykdyti išsiuntimą.

7.18. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį Sprendimą panaikinti.

8. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat uždrausti jam atvykti 2 metus ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti 2 metus. Sprendimas priimtas, nes užsienietis neteisėtai atvyko ir yra Lietuvos Respublikoje, be to nėra UTPĮ 125 straipsnyje įtvirtintų pagrindų dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti ar priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę. Sprendimo teisinis pagrindas UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 133 straipsnio 2 dalis, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 42 ir 44 punktai, NAS taisyklių 15 punktas, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktas.

9. Pareiškėjas tvirtina, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neatsižvelgė į aplinkybes, sudarančias pagrindą pareiškėjo neišsiųsti iš Lietuvos.

10. UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

11. Šiuo aspektu Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Pareiškėjas niekada nėra turėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės išduoto leidimo gyventi bei Šengeno vizos, suteikiančios teisę teisėtai atvykti ir/ar likti Šengeno acquis teritorijoje. Pareiškėjui 2023 m. spalio 16 d. pateiktus prieglobsčio prašymą, jam tik buvo suteikta teisė likti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Migracijos departamentas, remdamasis užsieniečio 2025 m. kovo 21 d. pateiktu prašymu nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, 2025 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 25S94746 nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Atitinkamai, pareiškėjui neturint kito teisėto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, laikoma, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui Nr. 25S94746 E. U. neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu Lietuvoje yra neteisėtai. Sprendime taip pat nurodyta, kad nėra UTPĮ 125 straipsnyje nustatytų pagrindų dėl kurių užsienietis būtų įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Atitinkamai, spręsta, kad tikslinga išsiųsti E. U. į Baltarusijos Respubliką, vadovaujantis UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

12. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija aplinkybių, kad atvyko į Lietuvos Respubliką ir yra joje neturėdamas kelionės leidimo/vizos, taip pat niekada neturėjo leidimo laikinai arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bei galiojančio kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduoto dokumento, suteikiančio teisę joje būti ar gyventi.

13. UTPĮ 125 straipsnyje nustatyti pagrindai, dėl kurių užsienietis būtų įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai 1) jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; 7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu; 8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

14. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis darytina išvada, kad UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nustatyti pagrindai neaktualūs pareiškėjo atžvilgiu. Dėl UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 ar 8 punkto taikymo atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuostatos eksplicitiškai įtvirtina užsieniečio bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu sąlygą. Šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2025 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir leisti jam savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Migracijos departamentas kelis kartus (2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. balandžio 14 d., 2025 m. balandžio 16 d.) elektroniniu paštu prašė užsieniečio patikslinti išvykimo valstybę bei pateikti kelionės bilietų kopijas, tačiau pareiškėjas jų vis nepateikė. Pareiškėjo prašymu buvo pratęstas terminas tokiems dokumentams pateikti iki 2025 m. balandžio 25 d. 14:00 val., su kuriuo pareiškėjas sutiko. Vis dėlto, nei nustatytu terminu, nei vėliau pareiškėjas prašytų kelionės bilietų kopijų nepateikė. Šių aplinkybių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčijo.

15. Tokios aplinkybės, teisų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad pareiškėjas su Migracijos departamento pareigūnais nebendradarbiavo, todėl pareiškėjo ir jo atstovų argumentus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus. Atitinkamai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti UTPĮ 125 straipsnyje nustatyti pagrindai, dėl kurių pareiškėjas būtų įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

16. UTPĮ 128 straipsnis nustato aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

17. Šiuo aspektu Sprendime nurodyta, kad MIGRIS duomenimis, užsienietis neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, turinčiais leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėta, kad pareiškėjas turėjo teisę dirbti kaip prieglobsčio prašytojas, tačiau nėra duomenų, kad šia teise būtų pasinaudojęs. „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos informacinių sistemų duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė darbo santykių, individualios veiklos ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, kurie būtų išskirtinės svarbos bei sudarytų pakankamą pagrindą neišsiųsti užsieniečio iš Lietuvos Respublikos. Patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą duomenų apie pareiškėją nerasta. Tačiau administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad pareiškėjas kelis kartus (2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. lapkričio 20 d. ir 2025 m. birželio 4 d.) baustas už KET pažeidimus – vairavo automobilį neįgijęs teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, bei vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas paskirtų baudų nesumokėjo ir nepaisė jam skirtų poveikio priemonių (specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo). Migracijos departamento vertinimu, tai įrodo, kad pareiškėjas linkęs nepaisyti Lietuvos Respublikos įstatymų, o skiriamos bausmės bei poveikio priemonės neturi įtakos jo elgesiui, kuris yra nesuderinamas su teisės reikalavimais. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2025 m. balandžio 16 d. prašydamas pratęsti kelionės bilietų pateikimo terminą, pareiškėjas teigė tuo metu dar negavęs atlyginimo, tačiau patikrinus „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos duomenis, neaptikta jokių teisėtų darbo santykių. Todėl daryta išvada, jog pareiškėjas klaidina Migracijos departamentą arba dirba nelegaliai. Apibendrindamas, Migracijos departamentas konstatavo, kad UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas; šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas) nesudaro pagrindo nevykdyti asmens išsiuntimo į Baltarusijos Respubliką.

18. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nevertino, jog pareiškėjas yra susižadėjęs su (duomenys neskelbtini) piliete E. R., pora gyvena kartu, laukiasi vaiko. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad santykius su E. R. užmezgė po to, kai parašė, kad atsisako prašymo suteikti prieglobstį. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, Migracijos departamento atstovas patvirtino, kad Sprendimo priėmimo kontekste siekiant įvertinti pareiškėjo šeiminius ryšius buvo remiamasi MIGRIS duomenų baze, į pareiškėją nebuvo kreiptasi, siekiant nustatyti minėtu aspektu reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytoja E. R. patvirtino, kad Migracijos departamento atstovai į ją niekada nesikreipė pareiškėjo šeiminių ryšių nustatymo klausimu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas pateikė 2025 m. kovo 21 d. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nuo to laiko užsimezgė jo ir E. R. santykiai. Į bylos medžiagą pateiktas 2025 m. birželio 3 d. medicininis pažymėjimas, kurio duomenimis (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 11 d. Rukainių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebono Monsinjoro V. V. pranešimu, adresuotu Migracijos departamentui, pažymima, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini) [teisėjų kolegija laiko, kad rašant pareiškėjo pavardę padaryta klaida, nes vardas ir gimimo data sutampa], pateikė prašymą 2025 m. rugpjūčio 16 d. sudaryti bažnytinę santuoką. Pareiškėjo atstovai 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydami ne vėliau, kaip iki 2025 rugpjūčio 14 d. bent laikinai E. U. grąžinti jo asmens dokumentus (pasą) tam, kad 2025 rugpjūčio 16 d. bažnyčioje galėtų būti įregistruota E. U. ir E. R. santuoka. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 14 d. 14.26 val. raštu Nr. 25SD16206 informavo, kad E. U. pasas perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriai pavesta vykdyti išsiuntimą. Posėdžio metu liudytoja E. R. nurodė, kad ji su pareiškėju gyvena jos mamos name kaip šeima, ji laukiasi vaiko, kurio tėvas yra pareiškėjas. Pareiškėjas padeda jai buityje ir emociškai, o kadangi dėl nėštumo tuoj negalės dirbti, pareiškėjo pagalba jai labai reikalinga. Liudytojos teigimu, santuokos sudaryti nepavyko, nes Migracijos departamentas negrąžino net laikinai pareiškėjo paso.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėją su (duomenys neskelbtini) piliete E. R. sieja šeiminiai santykiai, kurie, be kita ko, susiformavo anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Atsakovo atstovo posėdyje išdėstytus argumentus, kad pareiškėjas ir E. R. nelaikytini šeima, nes pora nėra sudariusi santuokos ar registruotos partnerystės sutarties, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 21/2008 pažymėta, jog konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. KT3-N1/2019). Tai, kad užsienietis nėra susituokęs, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti pareiškėjo šeiminius ryšius (šiuo aspektu žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTE2MC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1160-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1160-789/2025">eA-1160-789/2025</a>, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM1Mi01MjAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2352-520/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2352-520/2025">eA-2352-520/2025</a> ir kt.).

21. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių ne tik pagal Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojamą šeimos sampratą.

22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, šio Įstatymo nuostatos yra suderintos su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva), taip pat su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų.

23. Grąžinimo direktyvos preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog, pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus, sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Grąžinimo direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, net jei užsieniečio buvimas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtas, nes jis neatitinka ar nebeatitinka joje taikomų buvimo trukmės sąlygų, ES teisė neįtvirtina besąlyginio imperatyvo išsiųsti jį. Sprendžiant klausimą dėl užsieniečio grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant asmenines priežastis, susijusias su asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsauga, taip pat poreikius užtikrinti nepilnamečių teisių apsaugą (žr, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009, 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011, 2024 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTc2NC04MjIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1764-822/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1764-822/2024">eA-1764-822/2024</a>).

24. Be to, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu sprendime K. A. ir kt. byloje Nr. C-82/16 61, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir (ar) išsiųsti iš šalies nėra ir negali būti kliūtis išnagrinėti užsieniečio prašymą ir įvertinti, ar tarp atitinkamų trečiosios šalies piliečio ir Europos Sąjungos piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad šiam trečiosios šalies piliečiui iš principo turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį, o jei tai būtų nustatyta – privalo panaikinti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį ir jam nustatytą draudimą atvykti į šalį arba bent jau sustabdyti jo vykdymą; taip pat nėra draudžiama panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti į šalį tuo atveju, jei sprendimas grąžinti nebuvo įvykdytas ir trečiosios šalies pilietis yra jų teritorijoje. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM5Mi00OTIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2392-492/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2392-492/2020">eA-2392-492/2020</a>, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA0Mi02NjIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2042-662/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2042-662/2024">eA-2042-662/2024</a>, 2024 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4MC04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2280-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2280-821/2024">eA-2280-821/2024</a>, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTE2MC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1160-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1160-789/2025">eA-1160-789/2025</a>).

25. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)). EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu, ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje B. prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00); 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą M. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94)). Taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

26. Šiame procesiniame sprendime aptarta teismų praktika patvirtina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl užsieniečio išsiuntimo į užsienio valstybę ir draudimo atvykti, turi išsamiai įvertinti individualią užsieniečio situaciją, t. y. turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir šeiminių aplinkybių visetą, visapusiškai ir objektyviai įvertinti Sprendimu taikytų priemonių proporcingumą šeiminių ryšių aspektu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad atsakovas apskritai nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių, nėra prielaidų išvadai, kad atsakovas tinkamai įvykdė iš UTPĮ 128 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo jam kylančią pareigą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo skundą patenkinti ir Sprendimą, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti 2 metus ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti 2 metus, panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

28. Bylos šalys rašytiniuose paaiškinimuose ir posėdžio metu nurodė daugiau argumentų, tačiau nagrinėtame kontekste (dėl nenustatytų pareiškėjo šeiminių aplinkybių lėmusių Sprendimo neteisėtumą) jie nelaikytini reikšmingais, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

29. ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

30. Vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, siekiant apsaugoti liudytojos E. R. sveikatos duomenų konfidencialumą, bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti pareiškėjo sveikatos duomenys, todėl byloje pateikta 2025 m. birželio 3 d. E. R. medicininio pažymėjimo kopija pripažintina nevieša bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. U. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birz?elio 12 d. sprendimą Nr. 25S136608.

Pripažinti bylos dalį - 2025 m. birželio 3 d. E. R. medicininio pažymėjimo kopiją ‑ nevieša.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas Baublys

Justina Nasutavičienė

Ieva Saudargaitė