Dėl nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo

Nr. DOK-5000

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11463-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktu atsakovės SIA „Ekspresija“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB,,PW Group“ ieškinį atsakovei SIA „Ekspresija“ dėl nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo; trečiasis asmuo SIA „Baltic Sistem“. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Atsakovės nuomone, užsakovė žalos (nuostolių) nepatyrė, todėl jos negalėjo patirti ir ieškovė. Dėl ieškovės galimai prarastų 9200 Eur ji pati ir kalta, nes atlygino neegzistuojančią žalą. Atsakovė griežtai laikėsi visų ieškovės nurodymų, todėl ir transporto priemonės iš krovinių pakrovimo vietos išvažiavo ne savavališkai, o tokį sprendimą priėmus pačiai ieškovei tam, kad išvengti prastovų. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde akcentuojamas netinkamas įrodymų vertinimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

CPK 350 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims; kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Šioje byloje trečiasis asmuo yra Latvijos juridinis asmuo – SIA „Baltic Sistem“, todėl jam atsakovės kasacinio skundo kopija (jo priėmimo atveju) turėtų būti įteikiama laikantis specialios teisės aktuose reglamentuotos tvarkos.

Atrankos kolegija nurodo, kad SIA „Baltic Sistem“ atžvilgiu taikytina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) 12 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, jei tas dokumentas nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią adresatas supranta arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų. Taigi procesinį dokumentą pateikiantis asmuo privalo pateikti šio dokumento vertimą į atitinkamą kalbą, jeigu būtina šį dokumentą siųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui, esančiam ES valstybėje narėje, nagrinėjamu atveju – Latvijos juridiniam asmeniui – SIA „Baltic Sistem“, arba CPK 118 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodyti šio asmens atstovą. Terminas nurodytam trūkumui pašalinti atsakovei nenustatytinas, nes kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Mariui Grucei (a. k. duomenys neskelbtini) už atsakovę SIA „Ekspresija“ (j. a. k. 210202508) 2023 m. lapkričio 22 d. Luminor Bank AS sumokėtą 219 (dviejų šimtų devyniolikos) Eur žyminį mokestį; mokėjimo nurodymas Nr. 1919.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas