Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-511/2021
Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00021-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1;
1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4; 2.8.9.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,
nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalis ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų – 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašų pagaminimo ir panaudojimo) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento – 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės „(duomenys neskelbtini) centro“ treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtas atitinkamas įpareigojimas.
V. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtas atitinkamas įpareigojimas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu V. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų) ir V. I. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nuosprendžio dalis, kuria V. B. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. B. ir V. I. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami (duomenys neskelbtini) centro ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Centras) treneriai, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d., siekdami užvaldyti apgaule svetimą turtą (neteisėtai pasididinti gaunamo atlyginimo piniginę išraišką), žinodami, kad Centre dirbančių trenerių darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal buhalterijai pateiktą tarifikacijos sąrašą, kuriame apie trenerį nurodoma atitinkama informacija (vardas, pavardė, einamos pareigos, išsilavinimas, kategorijų pavadinimas, mokslo baigimo dokumentų pavadinimas ir išdavimo data, pagrindinis atlyginimo koeficientas, atlyginimų priedų koeficientas už kvalifikacinę kategoriją, priedas už paruoštus olimpinės Lietuvos rinktinės kandidatus, valandų skaičius pagal tarifikaciją), ir kad pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (pakeistą 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-546, toliau – ir Rekomendacijos) didelio meistriškumo merginų grupę gali sudaryti 18 metų ir vyresnių dviejų merginų, kurių meistriškumo pakopos (toliau – ir MP) yra 3 ir 2 rodikliai, derinys bei už tokios grupės turėjimą treneriui skaičiuojamos 32 darbo kontaktinės valandos, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus:
1.1. V. B. 2015 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagaminus ir pasirašius netikrus dokumentus: 1) 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašą, jame nurodant ugdytines E. M. (MP 2 rodiklis) ir J. J. (MP 3 rodiklis), nors J. J. galėjo būti suteiktas ne MP 3 rodiklis, o tik MP 4 rodiklis, todėl tokia didelio meistriškumo grupė, kurios narėmis 2015–2016 m. sąraše įvardytos E. M. ir J. J., realiai neegzistavo; 2) 2015–2016 metų sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašą, jame nurodant ugdytines S. Č. (MP 3 rodiklis) ir S. L. (MP 1 rodiklis), nors S. Č. galėjo būti suteiktas ne MP 3 rodiklis, o tik MP 4 rodiklis, todėl tokia didelio meistriškumo grupė, kurios narėmis 2015–2016 m. sąraše įvardytos S. Č. ir S. L., realiai neegzistavo;
1.2. V. I. savo parašu patvirtinus šias žinomai neteisingas aplinkybes, taip pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikiant 2015 m. spalio 1 d. Centro direktoriui S. R. (nieko nežinančiam apie tokių netikrų duomenų įrašymą į 2015–2016 metų sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašą) tvirtinti.
1.3. Centro direktoriui S. R. patvirtinus šiuos netikrus pagamintus dokumentus ir jų pagrindu priimtais įsakymais:
1.3.1. 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-113 „Dėl 2015/2016 m. trenerių tarifikacijos patvirtinimo“ sudarius darbo brigadą sportininkų perdavimo vieno kitam principu tarp dviračių sporto trenerių V. B. ir V. I., fiksuotos V. B. tarifikuotos 32 savaitinės valandos (tarp jų 10 savaitinių valandų už ugdytines E. M. ir J. J. ir 12 savaitinių valandų už ugdytines S. Č. ir S. L.) bei V. I. tarifikuotos 32 savaitinės valandos (tarp jų 12 savaitinių valandų už ugdytines E. M. ir J. J. ir 10 savaitinių valandų už ugdytines S. Č. ir S. L.);
1.3.2. 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-114 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ ir 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. P-140 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ V. B. paskyrus mėnesinį tarifinį atlygio priedų koeficientą 1,4 už ugdytinę E. M., o V. I. – mėnesinį tarifinį atlygio priedų koeficientą 2,51 už ugdytinę S. L. ir koeficientą 0,35 už ugdytinę S. Č.;
1.3.3. 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. P-24 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ dviračių sporto trenerei V. B. paskyrus mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M. ir 2,86 už ugdytines S. Č. bei S. L., ir dviračių sporto treneriui V. I. – mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M. ir 2,86 už ugdytines S. Č. bei S. L.;
1.3.4. 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-104 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ V. B. paskyrus mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M., 2,86 už ugdytines S. Č. bei S. L., ir V. I. – mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M. ir 2,86 už ugdytines S. Č. ir S. L.;
1.3.5. 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. P-112 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ V. B. paskyrus mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M. ir 2,51 už ugdytinę S. L., ir V. I. – mėnesinius tarifinius atlygio priedų koeficientus: 1,4 už ugdytinę E. M. ir 2,51 už ugdytinę S. L.;
1.4. tyčia apgaule įgijo – gaudami neteisėtai didesnį atlyginimą – savo naudai didelės vertės svetimą Centrui priklausantį turtą – 10 105,97 Eur (tarp jų V. I. – 4980,61 Eur ir V. B. – 5125,36 Eur).
2. V. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama Centro trenerė, (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., vykdydama Centro trenerio sporto mokytojo pareiginių nuostatų 13.2 punkto reikalavimus (treneris atsako už mokomųjų pratybų planavimą, krūvio ir varžybų rezultatų apskaitą), suklastojo tikrus dokumentus: 1) 2015/2016 m. Didelio meistriškumo grupės „(duomenys neskelbtini) centro“ treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalą, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis apie ugdytinių lankomumą, t. y. jame įrašė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ugdytinė S. Č. lankė treniruotes (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas), nors tokia didelio meistriškumo grupė, kurios narėmis 2015–2016 m. būtų S. Č. ir S. L., neegzistavo; 2) 2015/2016 m. Didelio meistriškumo grupės „(duomenys neskelbtini) centro“ treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalą, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis apie ugdytinių lankomumą, t. y. jam įrašė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ugdytinė E. M. lankė treniruotes (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas), nors tokia didelio meistriškumo grupė, kurios narėmis 2015–2016 m. būtų E. M. ir J. J., neegzistavo.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas bei byloje surinktų įrodymų visetui prieštaraujančias išvadas, kad V. B. ir V. I. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, ir juos dėl tokių veikų padarymo nepagrįstai išteisino. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad bylos duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog V. B. ir V. I. pateiktuose tarifikuoti 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupių sąrašuose tyčia neteisingai nurodė J. J. ir S. Č. meistriškumo pakopų 3 rodiklį (vietoj MP 4 rodiklio), turėdami tikslą suformuoti dvi didelio meistriškumo grupes ir už jų treniravimą gauti didesnį darbo užmokestį, t. y. tyčia pagamino netikrus dokumentus. Šis teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju V. B. parengti bei jos ir V. I. parašais patvirtinti 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašai, viename iš jų nurodant S. Č., o kitame – J. J., buvo netikri. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad J. J. ir S. Č. 2015 m. spalio 1 d., t. y. tuo metu, kai V. B. ir V. I. teikė tarifikuoti 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupių sąrašus, nebuvo pasiekusios MP 3 rodiklio, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nė viena merginų grupė (viena grupė sudaryta iš J. J. ir E. M., o kita – iš S. Č. ir S. L.) negalėjo būti laikoma didelio meistriškumo grupe, t. y. realiai neegzistavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. B. ir V. I., remiantis minėtais sąrašais, jiems nustatytus ir išmokėtus atlyginimo priedus už neva tokių grupių treniravimą visą tarifikacijos laikotarpį (nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) gavo neteisėtai, t. y. taip neteisėtai įgijo Centrui priklausantį turtą – iš viso 10 105,97 Eur (V. B. – 5125,36 Eur, V. I. – 4980,61 Eur).
3.1. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog V. B. ir V. I., 2015 m. spalio 1 d. pateikdami tarifikuoti 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašą, kuriame buvo nurodytos ugdytinės E. M. ir J. J., galėjo žinoti, kad E. M. nebesportuos. Tačiau šiuo atveju tokia aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl V. B. ir V. I. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes, kaip nustatyta byloje, antroji grupės sportininkė – J. J. – neturėjo reikiamos meistriškumo pakopos, reikalingos tam, kad tokia grupė apskritai galėtų egzistuoti. Teisėjų kolegija nurodė ir tai, kad priimtame naujame nuosprendyje dėl suklastoto S. L. meistriškumo pakopos 1 rodiklio (vietoj MP 2) nepasisako, nes dėl to kaltinimas nei V. B., nei V. I. nebuvo pareikštas, ir prokuroras tokios aplinkybės nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neginčijo. Tačiau ši aplinkybė taip pat neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. B. ir V. I. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju nustatyta, kad kita grupės narė – S. Č. – neturėjo reikiamos meistriškumo pakopos, taigi ir ši dviračių sporto didelio meistriškumo grupė neegzistavo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pašalino iš V. B. ir V. I. pareikšto kaltinimo aplinkybes, kad jie, sudarydami minėtus du dviračių sporto didelio meistriškumo grupių sąrašus, į juos nepagrįstai įtraukė E. M. ir S. L..
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas V. B. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisino nepagrįstai ir tik formaliai, nes neįvertino byloje surinktų įrodymų, susijusių su tokios veikos padarymu. Šis teismas, nustatęs, kad 2015–2016 m. didelio meistriškumo grupės Centro treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo duomenys, kad S. Č. lankė treniruotes nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas), o E. M. lankė treniruotes nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas), neatitinka tikrovės, t. y. suklastoti, nes S. Č. nuo 2015 m. gruodžio mėn. nelankė treniruočių ir Centre pas V. B. bei V. I. nebesportavo, o E. M. nuo 2016 m. sausio 1 d. nebebuvo Centro ugdytinė ir jame nesportavo, konstatavo, kad V. B. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas priimtame naujame apkaltinamajame nuosprendyje tik pašalino iš V. B. pareikšto kaltinimo aplinkybes, kad ji (V. B.) suklastojo minėtuose žurnaluose tokius duomenis, t. y. kad S. Č. lankė treniruotes nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas), E. M. lankė treniruotes nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas) ir S. L. lankė treniruotes nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (išskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodytas datas).
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų) ir V. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios bylos dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį), neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo bei nekaltumo prezumpcijos nuostatas.
4.2. Aptardama nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismų praktikos nuostatas dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, 2K-167-693/2019, 2K-247-719/2019), kasatorė teigia, kad šiuo įstatymu baudžiamoji atsakomybė už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatyta dėl pačios veikos pavojingumo ir žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2010">2K-426/2010</a>, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Pagal teismų praktiką, sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, pagal kurio reikalavimus baudžiamoji atsakomybė nustatoma tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-161/2012).
4.3. Kasatorė teigia ir tai, kad sukčiavimą kaip tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Nurodydama apgaulės reiškimosi būdus (pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan., nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti), kasatorė teigia ir tai, kad nors asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312/2013">2K-312/2013</a>, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018).
4.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorės ginamieji Centrui pateikė tiek didelio meistriškumo grupės sąrašus, kuriuose nurodė ugdytinių meistriškumo pakopų rodiklius, neatitinkančius Rekomendacijų, tiek ir varžybų protokolus, kaip būtinus duomenis šioms meistriškumo pakopoms nustatyti. Iš liudytojų M. K. ir J. B. parodymų išplaukia, kad šie sąrašai buvo sutikrinti su pateiktais ugdytinių sporto pasiekimais ir jokių klaidų nebuvo rasta; jie (liudytojai) buvo įsitikinę, kad nuteistųjų pateikti meistriškumo pakopų rodikliai buvo nurodyti teisingai, dėl to tarifikacinėje komisijoje buvo patvirtinti. Be to, tuo metu rekomendacijos keitėsi, jos buvo dviprasmiškos, ir pagal analogiškus rodiklius ta pati meistriškumo pakopa buvo nustatyta ir kitų trenerių ugdytiniams. Tai, kad analogiški kitų trenerių veiksmai nėra laikomi nusikalstamais, o tarifikacinės komisijos narių, kaip aukštesnės kompetencijos asmenų, veiksmai nėra pripažinti neteisėtais ir jie nėra kaltinami netinkamų pareigų atlikimu, kasatorės nuomone, akivaizdžiai patvirtina, kad ir jos ginamieji, dėl painiavos rekomendacijose nurodę galimai neteisingus meistriškumo pakopų rodiklius, bet kartu pateikę visus duomenis, kuriais remiantis šie MP rodikliai nustatomi, negali būti laikomi padariusiais neteisėtus veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.
4.5. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais ir motyvais, išdėstytais skundžiamo nuosprendžio 14 ir 15 punktuose, ir teigia, kad šis teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
4.5.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nevertino ir tik tendencingai pacitavo liudytojos J. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir palankius nuteistiesiems, apie tai, kad treneriai, tarp jų ir nuteistieji, pateikdavo tik grupių sąrašų projektus, kurie po to būdavo sutikrinami su įstaigoje turimais sportininkų pasiekimais, ir neteisingi duomenys nebūdavo praleidžiami.
4.5.2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo liudytojos V. R. parodymus (kuriuose ji paaiškino tarifikavimo procesą); nepagrįstai nevertino liudytojo M. K. parodymų (tarifikacinė komisija peržiūrėjo nuteistųjų pateiktus duomenis dėl dviejų sportinio meistriškumo grupių ir viskas buvo tvarkinga; dėl nuteistųjų treniruotų aukšto meistriškumo grupių nusiskundimų nebuvo, varžybų rezultatai rodė, kad sportininkai dalyvavo varžybose, atstovaudami sporto centrui; E. M. nepranešė, kad po traumos nebesportuos; nuteistieji, kaip treneriai, darbo užmokestį gavo pagrįstai; tuo metu rekomendacijos kito, todėl buvo nesklandumų).
4.5.3. Teismas netinkamai vertino ir liudytojų S. R. (trenerių pateikti duomenys – varžybų protokolai, sąrašai yra patikrinami; laikėsi rekomendacijų, tačiau tuo metu buvo daug dviprasmybių) bei E. M. (2015 m. gruodžio mėn. nusprendė nebesportuoti ir apie tai informavo trenerius; prašymą išbraukti ją iš sąrašų pateikė 2016 m. vasarą; 2016 m. pavasarį važiavo į stovyklas ruoštis varžyboms ir 2016 m. dar sportavo) parodymus.
4.5.4. Nepagrįstai nevertintas 2015 m. pabaigoje sudarytas Olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės pamainos sportininkų 2015–2016 m. sezono sąrašas, kuriame E. M. savo pačios sutikimu buvo įtraukta kaip nuteistųjų ugdytinė. Kasatorės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad 2015 m. pabaigoje E. M., nors ir pakeitusi mokymosi įstaigą, dar nebuvo apsisprendusi palikti sportą, nuteistieji, kaip treneriai, jai buvo sudarę treniruočių programą, pagal šią programą ji treniravosi, 2016 m. vyko į treniruočių stovyklas.
4.5.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir kitų duomenų, kasatorės nuomone, paneigiančių jos ginamųjų kaltę dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. 2015–2016 m. Centro sportinio ugdymo grupių sąrašų, kuriuose pagal analogiškus rodiklius tokiu pačiu principu meistriškumo pakopos buvo nustatytos ir kitų trenerių (A. M., S. P., L. Z., A. B.) ugdytiniams, nors šiems treneriams ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti ir civiliniai ieškiniai dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų priteisimo nepareikšti.
4.6. Kasatorė pažymi, kad viso proceso metu jos ginamieji davė nuoseklius parodymus, jog pagal tuo metu galiojusias rekomendacijas Centrui teikdavo tarifikuoti grupių sąrašą, nurodydami ugdytinių meistriškumo pakopas, kurios būdavo patikrinamos Centro atsakingų asmenų; jie neturėjo jokių abejonių dėl nurodytų MP teisingumo savo pateiktuose sąrašuose, nes pagal tapačius rodiklius tapačios MP buvo suteikiamos ir kitų trenerių ugdytiniams; taip pat neturėjo tyčios pateikti neteisingas MP, nes Centras turėjo visus duomenis apie ugdytinių pasiekimus varžybose (varžybų protokolus), t. y. jiems buvo žinoma, kad šie duomenys yra sutikrinami atsakingų Centro darbuotojų. Kasatorės teigimu, tokie duomenys patvirtina, kad jos ginamųjų veiksmuose nebuvo tyčios, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.
4.7. Be to, V. B. yra nepagrįstai nuteista ir dėl 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės „(duomenys neskelbtini) centro“ treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo – dėl jame įrašytų duomenų, kad E. M. 2016 m. dalyvavo treniruotėse. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad E. M. nuo 2016 m. nesportavo, ir nėra įrodyta nuteistosios kaltė dėl šios veikos padarymo. Kasatorės nuomone, toks tikrovės neatitinkančių įrašų įrašymas į minėtą žurnalą nėra pavojingas, realiai šiais veiksmais nėra kėsinamasi į valdymo tvarką, žala niekam neatsirado ir nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmė. Iš nuteistosios V. B. parodymų (dirbant su didelio meistriškumo grupe, oficialiai patvirtintų treniruočių grafiko geriems rezultatams pasiekti nepakanka; realus ir žurnale deklaruojamas treniruočių skaičius bei joms sugaištas laikas iš esmės skiriasi; realus treniruočių laikas yra žymiai didesnis, tačiau to nurodyti žurnale negalima) ir liudytojo M. K. parodymų (siekiant sporto aukštumų skirto treniruočių laiko nepakanka) išplaukia ir tai, kad minėto žurnalo turinys yra tik formalus ir šis dokumentas nebuvo bei nėra teikiamas Centro buhalterijai darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino prieštaringų liudytojos E. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jais E. M. patvirtino, kad 2016 m. ji dar sportavo ir 2016 m. pavasarį važiavo į stovyklas ruoštis varžyboms. Taip pat šis teismas nepagrįstai nevertino ir kitų byloje esančių duomenų, paneigiančių V. B. kaltę, t. y. kad 2015 m. pabaigoje E. M. buvo įtraukta į olimpinėms žaidynėms rengiamos pamainos sportininkų sąrašą, į kurį sportininkas be jo sutikimo nėra įtraukiamas; liudytoja E. M. prašymą išbraukti iš sąrašų pateikė tik 2016 m. rugpjūčio mėn.; abu nuteistieji jai sudarė treniruočių programą, pagal šią programą ji sportavo, vyko į sporto stovyklą. Liudytojų J. B., M. K. ir S. R. parodymai, kad traumas patyrusiems sportininkams buvo leidžiama sportuoti atskirai pagal atskirą trenerių parengtą programą, patvirtina, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog E. M. nesportavo ir minėtame žurnale buvo daromi neteisingi įrašai. Dėl to kasatorė teigia, kad, esant minėtiems prieštaravimams, kurie skundžiamame nuosprendyje liko nepašalinti, turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos nepašalintos abejonės traktuotinos jos ginamųjų naudai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl
3. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį), pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai nevertino liudytojos J. B., V. R., M. K. parodymų ir kitų bylos įrodymų, pažeidė in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą bei nekaltumo prezumpcijos nuostatas. Kasatorė teigia, kad V. B. yra nepagrįstai nuteista ir dėl 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės „(duomenys neskelbtini) centro“ treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo, be kita ko, minėto žurnalo turinys yra tik formalus, neatspindi realios treniruočių situacijos, šis dokumentas nebuvo ir nėra teikiamas Centro buhalterijai darbo užmokesčiui apskaičiuoti.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus („Nuosprendžio priėmimas“) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Be kitų reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 331 straipsnio 2 dalis).
5. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015), priimto sprendimo turinys negali kelti abejonių dėl jame daromų išvadų pagrįstumo.
6. Šioje byloje V. B. ir V. I. apeliacinės instancijos teismo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad nuteistieji apgaule įgijo didelės vertės – iš viso 10 105,97 Eur (V. B. – 5125,36 Eur, V. I. – 4980,61 Eur) svetimo turto, neteisėtai gaudami atlyginimų priedus; V. B. ir V. I., turėdami tikslą suformuoti dvi didelio meistriškumo grupes ir už jų treniravimą gauti didesnį darbo užmokestį, tam suklastojo ir panaudojo dokumentus – 2015–2016 m. sportinio ugdymo dviračių sporto grupių du sąrašus, juose neteisingai nurodydami dviejų ugdytinių – sportininkių J. J. ir S. Č. meistriškumo pakopas; šiuos sąrašus pateikus įstaigos vadovui, jais remiantis nuteistiesiems buvo nepagrįstai tarifikuota daugiau ugdymo valandų ir nustatyti priedai.
7. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką apgaulė sukčiavimo, nustatyto BK 182 straipsnyje, atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Be to, sprendžiant dėl asmens pripažinimo kaltu už dokumentų suklastojimą pagal teismų praktiką yra svarbu, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a> ir kt.).
8. Iš apeliacinės instancijos nuosprendžio matyti, kad, spręsdamas dėl V. B. ir V. I. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo vertinimu ir analize įrodymų, kuriais grindžiamas sporto centro ugdytinių J. J. ir S. Č. meistriškumo pakopų netinkamas nustatymas bei dviračių sporto grupių netinkamas suformavimas, – 2017 m. lapkričio 10 d. Centro rašto Nr. SR-326, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 4 d. rašto Nr. S-960 ir kt., tačiau dalis kitų įrodymų, įskaitant tuos, kurie susiję su sporto centre buvusia trenerių tarifikavimo procedūros eiga, trenerių darbo valandų ir priedų nustatymo procedūromis, liko neįvertinta.
9. Antai liudytoja J. B. parodė, kad prieš tarifikaciją treneriai, tarp jų ir dviračių sporto treneriai V. B. ir V. I., jai pateikdavo preliminarius sportinių grupių sąrašus, prie sąrašų pateikdavo meistriškumo pakopos įvykdymą patvirtinančius protokolus; protokoluose treneriai pažymėdavo, už kokį rezultatą arba užimtą vietą yra suteikiama meistriškumo pakopa, nurodydami jos lygį. Pateiktus sąrašus ir protokolus ji peržiūrėdavo, o kilus neaiškumų, bendraudavo su treneriais. Vėliau sąrašus pateikdavo tarifikacinės komisijos pirmininkui M. K.. Po to vykdavo komisijos, susidedančios iš 5–6 asmenų, posėdis, po posėdžio Centro direktorius išleisdavo įsakymą, kuriuo būdavo nurodytas nustatytas trenerių savaitinis darbo krūvis. Liudytojas S. P. parodė, kad meistriškumo pakopas pagal rezultatus suteikdavo tarifikavimo komisija. Liudytojas M. K. parodė, kad, atliekant tarifikaciją, treneriai pateikia grupių sąrašus vedėjui su ugdytinių būsimais, buvusiais pasiekimais, įvykdytais meistriškumo rodikliais, tada sąrašus patikrina vedėja ir teikia tarifikacinei komisijai. Liudytojas S. R. parodė, kad tarifikaciją vykdo komisija. Tarifikavimo proceso metu vertinama atsižvelgiant į trenerių pageidavimą, su kokio meistriškumo, kiek grupių, kiek ugdytinių jie pageidautų dirbti kitais metais, periodu, kuriam jie tarifikuoja grupes. Pokalbio metu treneriai pareiškia savo pageidavimus, pateikia grupių sąrašus, jei tokius turi. Po to patikrinami tuose sąrašuose esantiems sportininkams keliami reikalavimai; jei randama neatitikimų, duomenys koreguojami. Po to vyksta derinimas Sporto skyriuje. Baigus derinimą rašomas įsakymas, patvirtinami grupių sąrašai, valandos, už kurias treneriai gauna atlyginimą, visiems ugdymo metams.
10. Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymų nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė, nesiaiškino su trenerių tarifikavimo procesu susijusių klausimų. Tuo tarpu šios aplinkybės yra svarbios nustatant, ar vien tik nuteistųjų atliktas neteisingų duomenų įrašymas į grupių sąrašus ir jų pateikimas toliau svarstyti yra pakankami spręsti apie apgaulės buvimą BK 182 straipsnio prasme, ar tai turėjo lemiamą reikšmę tarifikuojant nuteistiesiems kaltinime nurodytą padidintą ugdymo valandų skaičių ir atlyginimų priedus, taip pat ir šių sąrašų reikšmingumą – ar trenerių pateikiami grupių sąrašai vertintini kaip dokumentai, kuriuose užfiksuoti teisiškai reikšmingi faktai, galintys sukelti atitinkamas teisines pasekmes, ar kaip preliminarūs sąrašai, teikiami komisijai svarstyti ir vertinti. Šios aplinkybės turi būti nustatytos atlikus išsamų ir visapusišką įrodymų vertinimą. Tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija, tai turi atlikti apeliacinės instancijos teismas.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl nuteistųjų V. B. ir V. I. kaltės dėl veikų, kuriomis jie kaltinami, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, išdėstė ir įvertino tik dalį bylos įrodymų, neatliko išsamios įrodymų analizės, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus. Padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi ištaisyti pirmiau minėtus trūkumus.
12. Dėl kitų kasaciniame skunde keliamų klausimų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis