G. Z. pagal BK 225 str. 3 d., 227 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-689/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.11.4;

2.1.6.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pritaikius BK 68² straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), G. Z. atimta teisė dirbti valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų pareigas dvejiems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nuteistas G. K. (G. K.), tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. Z. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, dirbdamas valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) direkcijos (toliau – (duomenys neskelbtini) direkcija) infrastruktūros direktoriumi ir būdamas (duomenys neskelbtini) direkcijos Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos, remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininkas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, nustatytas infrastruktūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini) direkcijos generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-279, 2016 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje prekybos centre „Studlendas“, Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės AB „L“ valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 5175 Eur vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“ – už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad kaip rangos darbų užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos atstovas pagal savo įgalinimus priims AB „L“ palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su (duomenys neskelbtini) direkcija statybos rangos darbų sutartis: „(duomenys neskelbtini“,,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalindamas kliūtis šiems darbams vykdyti: AB „L“ Klaipėdos filialo vadovo M. K. prašymu 2016 m. vasario 4 d. 10.55 val. telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai pavaldaus (duomenys neskelbtini) direkcijos laikinai einančio (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigas G. S. įtikinti objekto „(duomenys neskelbtini)“, kurio užsakovė (duomenys neskelbtini) direkcija, o rangovė AB „L“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB „V“ techninės priežiūros grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB „L“ pradėti daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus. AB „L“, pasinaudodama pasiektu tarpininkaujant G. Z. žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis „Projekto Nr. (duomenys neskelbtini), Laida – 0., 2016 m. tomas 1 „Polių pagrindas“ buvo patvirtinta UAB „V“ techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. Z. 2016 m. birželio 16 d. apie 12 val. savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) direkcijos administracijos pastate, (duomenys neskelbtini), iš AB „L“ valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę, už susitarimo, sudaryto su G. K. susitikimo, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolesnį vykdymą, t. y. kad G. Z., kaip rangos darbų užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos atstovas, pagal savo įgalinimus, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB „L“ palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su (duomenys neskelbtini) direkcija statybos rangos darbų sutartis: „(duomenys neskelbtini)“,,,(duomenys neskelbtini)“. Šis kyšis priimtas ir už susitarimą, pasiektą 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti 2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. 34-2014-35 esančia spraga, būtent – nuostatomis, nustatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos darbus sumokėti, palankiu AB „L“ ir jos atstovams būdu. Vykdydamas šį susitarimą su G. K., G. Z. nesiėmė aktyvių veiksmų savo atstovaujamos užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos interesams ginti, aiškinant sutarties nuostatas palankiu užsakovei būdu, t. y., remiantis Objekto techninio projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies techninės specifikacijos nuostatomis, siekti, kad šiuos bandymus privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB „L“, o patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro Nr. V12-102) „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“, kuriuo ne tik buvo išreikštas sutartyje nustatytas užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos reikalavimas rangovei AB „L“ atlikti objekto,,(duomenys neskelbtini)“ estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos įsipareigojimas rangovei AB „L“ už šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalis dėl G. Z. nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 3 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija) ir Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punkte (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. lX-785 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek, kiek šiose normose nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje, dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo, pagal turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams; 3) BPK 381 straipsnio 3 dalies pagrindais atidėti baudžiamosios bylos kasacine tvarka nagrinėjimą iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Lietuvos apeliaciniame teisme kasatoriaus baudžiamajai bylai Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDItNDQ5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-42-449/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-42-449/2020">1A-42-449/2020</a> nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, į jos sudėtį įėjo teisėjas L. Ž.. G. Z. ir jo gynėjas advokatas V. S., manydami, kad teisėjas L. Ž. negali nagrinėti šios bylos, remdamiesi BPK 57 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, BPK 59 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškė jam nušalinimą. Nušalinimas buvo grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teisme 2020 m. birželio 23 d. prieš teismo posėdį teisėjas L. Ž. viešai pranešė bylos dalyviams apie tai, kad jis yra apklaustas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą veiką, ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka ta pati institucija, atlikusi ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus baudžiamojoje byloje, – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT).

2.2. Faktinį nušalinimo pagrindą sudaro tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas ir motyvuojamas esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, padarytais kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu. Asmens, galinčio duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, procesinis statusas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nepakanka duomenų pranešti apie įtarimus, tačiau ji, piktnaudžiaudama ilga proceso trukme, yra suinteresuota tokį procesinį statusą išlaikyti kuo ilgiau ir taip manipuliuoti tokiu procesiniu statusu, suteiktu teisėjui (nagrinėjančiam taip pat ir tas baudžiamąsias bylas, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko ta pati ikiteisminio tyrimo įstaiga). Tai reiškia, kad nuo ikiteisminio tyrimo įstaigos ir nuo minėtą ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro priklauso, ar tokio procesinio statuso bus atsisakyta, ar vis dėlto ateityje bus apsispręsta pranešti teisėjui apie įtarimus, o tai smarkiai pablogintų faktinę ir teisinę jo padėtį.

2.3. Teisėjui viešai pranešus apie pagrindą (kuris, ir paties teisėjo manymu, galėtų būti reikšmingas nušalinimo pagrindų požiūriu), G. Z. turėjo realų pagrindą nuogąstauti, kad jo bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismo teisėjas yra veikiamas iš šalies. Teisėjas, kuriam buvo suteiktas minėtas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinis statusas, siekdamas tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus byloje, prielankumo, savaime yra linkęs priimti ne teisine sąmone grįstą procesinį sprendimą, o atmesti jo apeliacinį skundą. Šie nuogąstavimai tampa aktualūs dar ir dėl to, kad net dviem iš anksčiau G. Z. bylą nagrinėjusių ir ankstesnę kasacine tvarka panaikintą 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį priėmusių teisėjų tame pačiame ikiteisminiame tyrime (kuriame kaip liudytojas BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas teisėjas L. Ž.) yra pranešta apie įtarimus. Beje, būtent su tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu yra susijusi ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a>. Šioje baudžiamojoje byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmęs Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas bylos nagrinėjimo metu netgi nebuvo apklaustas ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 04-7-0007-18 (tai buvo tik planuojama padaryti), tačiau net ir tokios aplinkybės nesutrukdė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dėl šio teisėjo šališkumo, nutartyje konstatuojant, kad teisėjas, siekdamas išvengti įtarimų, galėjo priimti apeliantui tik apkaltinamąjį nuosprendį, todėl buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą. Nors ši apeliacinės instancijos teismo praktika buvo nurodyta G. Z. rašytiniame nušalinime teisėjui, tačiau nušalinimo klausimą sprendę kiti teisėjų kolegijos nariai nutarė nukrypti nuo to paties teismo anksčiau suformuotos praktikos, kuri konstitucinės jurisprudencijos prasme laikytina precedentu. Apeliaciniame skunde keliami ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, kriminalinės žvalgybos teisėtumo ir proporcingumo klausimai, neabejotinai turintys tiesiogines sąsajas ir su teisėjo, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, procesine situacija.

2.4. Pažymėtina, kad klausimas dėl teisėjo A. K., kai šis teisėjas apeliacine tvarka nagrinėtos bylos dalyviams nepristatė analogiškos aplinkybės, buvo keliamas ir kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjE5LTQ1My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-219-453/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-219-453/2019">1A-219-453/2019</a>. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NzYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-976/2020">2K-5-976/2020</a> konstatuota, kad vien tai, jog, subjektyviu kasatoriaus manymu, teisėjas gali būti susijęs su ikiteisminiu tyrimu, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo institucija, atlikusi tyrimą ir nagrinėjamoje byloje, nepagrindžia BPK nustatytų teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų. Kasatoriaus byloje situacija yra kitokia, nes, be paties nuteistojo subjektyvaus manymo, buvo ir teisėjo viešas pareiškimas apie tai, kad jis apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo institucija, atlikusi tyrimą ir nagrinėjamoje byloje.

2.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria nuspręsta nenušalinti G. Z. bylą nagrinėjusio teisėjo, nukrypta ir nuo teismo nešališkumo principo aiškinimo teismų praktikoje. Remiantis ja, kasatoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti ir sudaro aiškų faktinį ir teisinį turinį, apibrėžti ir įstatyme – BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kadangi sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis dėl konkretaus teisėjo veikimo iš šalies, suinteresuoto asmens (t. y. paties kasatoriaus) požiūris yra labai svarbus. Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviąja prasme netgi tai, kaip situacija atrodo iš išorės, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98).

2.6. Be to, šioje situacijoje buvo padarytas ir dar vienas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – netinkamai aiškinta BPK 22 straipsnio 3 dalis (dėl teisės pareikšti nušalinimus), nes baudžiamajame procese nustatyta procesinė garantija turi būti efektyvi, o ne formali (nominali), Konstitucija gina ne bet kokį, o neformalų teisingumą. Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nutartimi nusprendusi nenušalinti teisėjų kolegijos nario, apklausto BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus byloje, nukrypo nuo EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, netinkamai aiškino BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę pareikšti nušalinimus, BPK 57 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, BPK 59 straipsnio 1 ir 2 dalių normas ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

2.7. Egzistuoja motyvuota teisinė abejonė dėl Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 3 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija) ir Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punkte (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek juose nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje, dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo, atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, ir tai sudaro pagrindą prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą BPK 381 straipsnio 3 dalies pagrindais. Pagal BPK 382 straipsnio 3 punkto (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija) teisinį reguliavimą, kasacinės instancijos teismas, priimdamas šioje teisės normoje nurodytą procesinį sprendimą – nutartį, gali panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsnių taisykles. Pažymėtina, kad galimybė panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ar nutartį dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, įstatymų leidėjo nėra nustatyta, o BPK 382 straipsnio 5 punkte nurodyta kasacine nutartimi nėra galimybės panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Taigi kasacinės instancijos teismas yra ribojamas, siaurinant galimų šiame teisme priimti nutarčių apimtį ir įstatymų leidėjui tokiu būdu teigiant, kad apeliacinės instancijos teisme teisėjų šališkumas iš viso neįmanomas. Įstatymų leidėjas ne tik preziumuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, yra visuomet nešališkas, bet ir eliminuoja net mažiausią galimybę abejoti baudžiamąją bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo nešališkumu. Kasacinės instancijos teismas pagal tokį teisinį reguliavimą yra saistomas ir varžomas, nors galimybė panaikinti žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo įstatymu yra nustatyta ir sureguliuota. Taigi toks teisinis reguliavimas, koks yra galiojančiame BPK 382 straipsnio 3 punkte ir iš dalies BPK 382 straipsnio 5 punkte, pagal turinį ir ypač pagal reguliavimo apimtį prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, kadangi eliminuoja konstitucinę pareiškėjo teisę į tokį teisingumą, kokį gina ir saugo Konstitucija, taip pat neleistinai susiaurina pareiškėjo teisę į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą. Tokia situacija, kai teisingumą apeliacinės instancijos teisme vykdo teisėjas, turintis liudytojo, galinčio duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, procesinį statusą ikiteisminiame tyrime, atliekamame tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ir ikiteisminį tyrimą to teisėjo nagrinėjamoje byloje, suponuoja ne tik regimybę, bet ir aiškų priklausomumą nuo tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos. Konstitucijoje įtvirtintas darnus teismų sistemos funkcionavimas reiškia ne tik nominalią teisiamo asmens teisę reikšti nušalinimą bet kurios instancijos teisme, bet ir realias teisines galimybes ištaisyti žemesnės instancijos (ir apeliacinės instancijos) teismo klaidą, nulemtą teisėjo šališkumo ir priklausomumo, tačiau pagal galiojančią Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 3 punkto normą tai yra neįmanoma. Reikalavimai visam baudžiamajam procesui, taip pat ir teisė į nušalinimą bet kurios instancijos teisme kyla ir iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl tokia kasatoriaus teisė negali būti apribota, nustatant tokį teisinį reguliavimą, koks yra įtvirtintas BPK 382 straipsnio 3 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija) bei atitinkamai neišreikštas (nutylėtas) BPK 382 straipsnio 5 punkte, neleistinai susiaurinant kasacinės instancijos teismo priimamų procesinių sprendimų ribas.

2.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> buvo apibrėžtos kryptys, ką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo atlikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė kasacinės instancijos teismo privalomų nurodymų ir taip pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi prokurorui buvo pavesta surinkti ir pateikti teismui „ir kitus duomenis“, kurie padės įvykdyti šioje byloje priimtus kasacinės nutarties nurodymus. Tačiau prokuroras neleistinai perdavė tokį apeliacinės instancijos teismo protokolinės nutarties privalomą nurodymą ikiteisminio tyrimo įstaigai ir tai apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinama BPK 346 straipsnio 1 dalies pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas toleravo savo paties priimtos protokolinės nutarties nevykdymą, kadangi kriminalinės žvalgybos faktinis pagrindas taip ir nebuvo išslaptintas, o dalis reikalingų tiek fakto, tiek ir teisės prasme duomenų nebuvo išslaptinti tiek, kiek reikalinga spręsti dėl tokių duomenų pagrįstumo. Žemesniųjų instancijų teismai nesiaiškino, ar kasatorius iš tiesų organizavo sau pavaldžių (duomenys neskelbtini) direkcijos padalinių veiklą taip, kad tokius konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė, kas ir buvo pradinė kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš kasatorių fabula (19 tome esantis iš dalies išslaptintas 2015 m. vasario 11 d. STT Klaipėdos valdybos nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos bylą Nr. S8-08-127). Pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-08-126 nėra išslaptintas, taigi, faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos bylą prieš kasatorių taip ir liko neaiškus, o ši aplinkybė yra tokios svarbos, kad negalėjo likti neištirta proceso žemesnės instancijos teismuose metu.

2.9. Aplinkybė, esą kasatorius, naudodamasis (duomenys neskelbtini) direkcijoje einamomis (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigomis, t. y. nebūdamas viešųjų pirkimų komisijos narys, organizuoja sau pavaldžių direkcijos padalinių veiklą taip, kad tokius konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė, ir organizuoja vykdomų statybos darbų kontrolę ar atlieka kitoje minėto STT Klaipėdos valdybos nutarimo pastraipoje nurodytus veiksmus, už tai priima iš M. K., kuriam valstybinis kaltinimas ir ikiteisminio tyrimo įstaiga neturi jokių pretenzijų, kyšį, buvo akivaizdžiai neteisinga. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario mėnesį, kai buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kasatoriaus eitos pareigos (duomenys neskelbtini) direkcijoje neleido jam organizuoti padalinių veiklos taip, kad konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė (tai pagrindžia (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareiginiai nuostatai), viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, konkursų sąlygų parengimą ir sprendimus dėl konkurso nugalėtojų galėjo priimti tik (duomenys neskelbtini) direkcijos viešųjų pirkimų komisija. Iš bylos duomenų, pagrindžiančių nuo 2015 m. gegužės mėnesio Klaipėdos apygardos teismo teisėjų formalius leidimus ikiteisminio tyrimo institucijai toliau taikyti (pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš kasatorių, akivaizdu, kad nėra pateikta jokių įrodymų, ar pasitvirtino 2015 m. vasario 11 d. nurodyta aplinkybė, esą kasatorius, naudodamasis (duomenys neskelbtini) direkcijoje einamomis (duomenys neskelbtini) departamento direktorius pareigomis, organizuoja sau pavaldžių direkcijos padalinių veiklą taip, kad tokius konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė. Be jokio pagrindo žemesniųjų instancijų teismai nevertino ir tos aplinkybės, kad tuometiniam (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriui A. V., kurio kabinete kratos metu rasta AB „L“ atstovų pristatytų alkoholinių gėrimų, traškučių, saldainių, STT Klaipėdos valdyba 2016 m. spalio 11 d. procesiniu sprendimu grąžino dėžę su „L“ logotipu, alkoholiniais gėrimais ir kitomis gėrybėmis (materialią vertę turinčiais objektais), t. y. nemanė, kad tokių materialinių vertybių perdavimas įmonės vadovui, kur kas aukštesnes pareigas einančiam asmeniui, būtų siejamas su kokiu nors jo prielankumu ar kad perduodami materialią vertę turintys objektai būtų kyšio dalykas, o tai laikytina visiškai skirtingu faktinių aplinkybių traktavimu nei kasatoriaus atveju. Kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo nenustatymas ir atitinkamų analogiškų faktinių aplinkybių visiškai kitoks teisinis vertinimas turi esminę teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad ir šiuo aspektu nuo kasacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimų buvo nukrypta.

2.10. Nors nei Klaipėdos apygardos prokuratūros teikimai, nei Klaipėdos apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo atitinkamai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai arba pratęstas tokių veiksmų taikymo terminas, nebuvo išslaptinti visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas preziumavo jų teisėtumą. Pažymėtina, kad atitinkamais laikotarpiais tokias Klaipėdos apygardos teismo nutartis priėmė teisėjai Z. P. ir A. D., kurie tuo metu nebuvo nei Klaipėdos apygardos teismo pirmininkai, nei šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkai, ir tai teismų praktikos požiūriu reikalavo detalesnio faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų skyrimo ar jų termino pratęsimo patikrinimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.11. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš kasatorių buvo proporcingi. Ne mažiau kaip metus (įvertinus duomenis, kad jo veiksmai fiksuoti ir Latvijos Respublikoje, – dar ilgiau) prieš kasatorių buvo taikomi labai plačios apimties kriminalinės žvalgybos veiksmai, buvo ribojamos jo konstitucinės teisės ir laisvės, o ikiteisminio tyrimo įstaiga tiražavo galimai nusikalstamas veikas, nepradėdama ikiteisminio tyrimo iš karto, vos tik buvo nustatyti (institucijos manymu) nusikalstamos veikos požymiai. Apie tai, kad tokia situacija negalima, yra išsamiai pasisakyta kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-57-696/2017, 2K-223-648/2018. Pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų terminus, buvo tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką ir taip pasunkinti kasatoriaus teisinę padėtį. Bylą nagrinėję teismai nevertino ir tinkamai neištyrė paties kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo, netyrė, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikės kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.

2.12. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog prieš priimdama sprendimą dėl G. Z. paskyrimo į infrastruktūros direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) direkcija 2015 m. lapkričio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą kreipėsi į STT dėl informacijos pateikimo, ir STT rašto dėl informacijos apie G. Z. pateikimo turinys nelemia teisėtai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų neleistinumo. Ši teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes (duomenys neskelbtini) direkcijos generalinis direktorius, laiku gavęs informaciją apie tai, kad kasatoriui STT yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą ar atlieka kriminalinės žvalgybos veiksmus, negalėtų ignoruoti šios informacijos ir asmens paaukštinti – perkelti į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas bei paskirti viešųjų pirkimų komisijos nariu ir (ar) pirmininku. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl ikiteisminį tyrimą atlikusios STT akivaizdaus Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo pateikti įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo, šis pažeidimas sukūrė prielaidas kasatorių paaukštinti tarnyboje (nors tuo metu prieš kasatorių jau ilgą laiką buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai). Iš 2015 m. vasario 11 d. nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos bylą Nr. S8-08-127 matyti, kad kasatorius kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimo metu nebuvo viešųjų pirkimų komisijos narys, taigi pats negalėjo daryti jokios įtakos viešųjų pirkimų baigčiai, o apie jokius asmenis, kuriuos kasatorius neva būtų bandęs paveikti, duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Kasatorius niekuomet ir nebūtų tapęs viešųjų pirkimų komisijos nariu, jeigu ne minėti neteisėti ir galimai nusikalstami STT veiksmai. Kasacijos pagrindų požiūriu tai reikšminga dėl to, kad taip elgdamasi kriminalinės žvalgybos institucija dirbtinai pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį, be to, duomenys, surinkti tokiu būdu, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

2.13. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Latvijos Respublikoje registruoto telefono abonento, priklausančio šios valstybės piliečiui G. K., kontrolė buvo atliekama tik tada, kai G. K. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jis buvo kontroliuojamas įprasta tvarka, nesikreipiant pagalbos į Latvijos Respubliką pagal 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, 20 straipsnio nuostatas. Toks teismo argumentas yra netinkamas ir nukrypsta tiek nuo kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> išaiškinimų, tiek ir nuo imperatyvių 2000 m. Konvencijos dėl ES valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose nuostatų; maža to, toks išaiškinimas taip pat nukrypsta ir nuo paties apeliacinės instancijos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir apimties reikalavimų. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pavedė prokurorui pateikti duomenis apie tai, ar šioje baudžiamojoje byloje kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos institucijos kontroliavo susižinojimą Latvijos Respublikoje registruotais telefono numeriais, priklausančiais šioje valstybėje gyvenantiems ir tuo metu ten buvusiems tos valstybės piliečiams, ir ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo atliekami pagal 2000 metų Konvencijos dėl ES valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal ES nutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, 20 straipsnio nuostatas. Taip pat buvo prašoma nurodyti, ar BPK 66 straipsnio tvarka buvo susižinoma su užsienio valstybių įstaigomis, ar Latvijos Respublikos įstaigoms buvo siunčiami prašymai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, kitų Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) ar BPK nustatytų veiksmų atlikimo su Latvijos Respublikos piliečiais G. K. ir A. M.. Esant teigiamam atsakymui buvo prašoma nurodyti, koks užsienio institucijų atsakymas gautas, ir pateikti šiuos dokumentus teismui.

2.14. Byloje nėra duomenų, kad Latvijos Respublika bent jau būtų informuota apie jos piliečių ir jos jurisdikcijai priklausančių telefono abonentų pagal Latvijos Respublikoje registruotus telefono numerius perduodamos informacijos kaupimą, rinkimą ir fiksavimą. Tai reiškia, kad visi veiksmai, kuriais buvo klausomasi telefono pokalbių Latvijos Respublikoje registruotų judriojo ryšio telefono numeriais ar kitaip kontroliuojamas, fiksuojamas ir kaupiamas telekomunikacinis asmenų susižinojimas, yra neteisėti. Baudžiamosios bylos 4 tomo 19 lape užfiksuotas dar labiau neleistinas baudžiamojo proceso taikymas, kai ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras savo rezoliucija tarnybiniame pranešime leido vykdyti užsienio valstybėje (Latvijos Respublikoje) registruotų telefono abonentų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymąsi. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėja leido klausytis A. M. telefono pokalbių ir net užmegzti ryšius su juo bei paskyrė užsienio valstybės piliečio slaptą sekimą, nors jam šioje baudžiamojoje byloje niekuomet nebuvo pranešta apie įtarimą, vėliau tokio slapto sekimo terminas buvo pratęstas. Tai rodo akivaizdų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir procesinių prievartos priemonių neproporcingumą bei neteisėtumą, apie tai kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2.15. 2000 m. Konvencija dėl ES valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose nuostatų yra ne tik Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės šaltinis, bet pagal BPK 4 straipsnio 3 dalį net turi prioritetą prieš BPK įtvirtintas taisykles, jeigu jose būtų nustatytas kitoks teisinis reguliavimas. Pagal šios konvencijos 20 straipsnio nuostatas kontroliuojanti valstybė (Lietuvos Respublika) nėra atleidžiama nuo pareigos pranešti valstybei, kurios telekomunikacijos tinklų adresas yra kontroliuojamas, (Latvijos Respublikai) apie jos telekomunikacijos tinkluose registruotų telefonų abonentinių numerių kontrolę, nepriklausomai nuo to, kokios valstybės teritorijoje tokia kontrolė buvo vykdoma. Šioje baudžiamojoje byloje tokia kontrolė buvo neįmanoma tais atvejais, kai telefono pokalbiai tarp G. K. ir A. M., kurių telefono abonentai yra registruoti ne Lietuvos Respublikoje, o Latvijos Respublikoje, truko itin ilgai ir jų metu vienas iš pokalbių dalyvių įvažiuodavo iš vienos valstybės į kitą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akivaizdžiai ignoravo aplinkybę, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 10 d. telefono pokalbiai tarp M. K. ir G. K. vyko pastarajam būnant Latvijos Respublikoje, o 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 28 d., vykstant telefono pokalbiams tarp G. K. ir A. M., Latvijos Respublikoje buvo A. M.. Netinkamai aiškindamas ir taikydamas 2000 m. Konvencijos dėl ES valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 20 straipsnio nuostatas, teismas ne tik nukrypo nuo kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> išaiškinimų, netinkamai pripažino tokiu būdu gautus duomenis tinkamais įrodymais, bet ir leido pažeisti kitos suverenios valstybės jurisdikciją. Duomenys, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus kitų valstybių teritorijose, negali būti laikomi teisėtai gautais ir pripažįstami tinkamais bei teisėtais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

2.16. Nevieši kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmai yra susiję ir su asmenų teise į privatų gyvenimą, todėl tokie veiksmai reikalauja ypatingo tikslumo. Šiuo atveju – ne tik valstybės, kurios teismai priima nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir valstybės, kurios teritorijoje tokie veiksmai yra taikomi, sankcionavimo. Toks reikalavimas pripažįstamas EŽTT praktikoje (2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00; 2011 m. sausio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Aydogdu prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05 ir kt.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, 2K-P-94-895/2015, 2K-360/2004 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo itin šiurkštų teritorialumo principo pažeidimą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. birželio 8 d. nutartimi leista atlikti kratą Latvijos Respublikoje, AB „L“, (duomenys neskelbtini), Rygoje, o dar viena teisėjos nutartimi leista atlikti poėmį laikrodžių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Rygoje. Šių procesinių veiksmų rezultatais buvo grindžiama kasatoriaus kaltė, todėl atvejis, kai Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionuoja baudžiamojo proceso veiksmus kitos valstybės teritorijoje, reikalauja kasacinės instancijos teismo išaiškinimo. Be kita ko, 2016 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių minimi kasatoriaus veiksmai Latvijos Respublikoje, iš to darytina išvada dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo prieš kasatorių ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės teritorijoje, o tai turi esminę reikšmę tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų teritorialumo, tiek ir proporcingumo bei duomenų leistinumo ir teisėtumo prasme.

2.17. Kasatoriaus byloje aktualūs ir kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> išaiškinimai, kuriais akcentuojami reikalavimai teismo nutarčiai, sankcionuojančiai kriminalinės žvalgybos veiksmus. Nutartyje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atliekantys kriminalinės žvalgybos veiksmus, negali peržengti teismo nutartyje nurodytų privataus gyvenimo ribojimo apimčių ir veikti pagal nustatytą institucijos vidinę tvarką ir (ar) pagal iš anksto paruošiamas užduotis. Toks kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų veikimas negali būti pripažintas atitinkančiu griežtus privataus gyvenimo ribojimo reikalavimus, o tokiu būdu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Nutartyje, pasisakant dėl Klaipėdos apygardos teismo priimtų nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo neteisėtumo, nurodyta, kad teismo nutarties rezoliucinė dalis negali būti tokia abstrakti ar netgi netiksli, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai, laikydamiesi vidaus tvarkos, turėtų spręsti dėl konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimties, tai iš esmės reikštų ir teisės į privataus gyvenimo ribojimą apimtį. Tokia pati rezoliucinės dalies formuluotė, kuri pagrįstai kritikuojama šioje kasacinėje nutartyje, nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. S1-99 RN 9 bei vėlesnėse Klaipėdos apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo pratęsta kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl G. Z. trukmė. Negalima situacija, kai teisės taikymas būtų toks skirtingas, jog vienu atveju toks kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas būtų pripažintas netinkamu, o kasatoriaus atveju – tinkamu. Viena iš kasacijos paskirčių yra ta, kad žemesniųjų instancijų teismų praktika būtų vienodinama, todėl ir šiuo aspektu kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> teisinė reikšmė negalėjo būti paneigta apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant kasatoriaus baudžiamąją bylą iš naujo, juolab kad kasacinės nutarties motyvacija ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) šioje dalyje dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (pratęstas jų taikymo terminas), yra analogiški.

2.18. Dar vienas itin šiurkštus baudžiamojo proceso pažeidimas buvo padarytas apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad prokuroras turi teisę selektyviai atrinkti, kurie duomenys pridėtini prie baudžiamosios bylos, o kurie – ne, ir tokiu būdu paneigti įtariamojo (kaltinamojo) teisę rinkti įrodymus, pateikti prašymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). 2017 m. balandžio 3 d. kasatoriaus prašymas prokurorui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti tyrimui reikšmingą 2016 m. gegužės 7 d. kasatoriaus telefono pokalbio su (duomenys neskelbtini) direkcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku S. S. garso įrašą buvo nukreiptas į teisinančių duomenų pridėjimą prie baudžiamosios bylos, realizuojant kasatoriui suteiktą procesinę teisę. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą organizavęs ir kontroliavęs prokuroras pripažino, kad toks pokalbio įrašas egzistuoja, tačiau kasatoriaus prašymą atmetė, o prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui, nurodė STT sunaikinti visus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėtų telefono pokalbių garso įrašus. Nors pirmosios instancijos teismas kreipėsi į STT dėl minėto garso įrašo išreikalavimo, buvo atsakyta, kad jis jau sunaikintas prokuroro nurodymu. Tokia situacija, kai iš kasatoriaus dirbtinai ir kryptingai buvo atimta galimybė pateikti teisinančius įrodymus, ne tik pažeidė jo teisę į gynybą, bet ir parodė prokuroro suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus, taip buvo pažeistas ir BPK įtvirtintas rungtyniškumo principas, pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijos.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasaciniame skunde pateikiami tokie pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nario nušalinimo argumentai, kokius kasatoriaus gynėjas pateikė apeliacinės instancijos teisme, svarstant nušalinimo klausimą. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė 2020 m. liepos 7 d. nutartyje. Kasatorius nenurodė jokių įtikinamų, faktais pagrįstų argumentų, kurie būtų susiję su galimu subjektyviuoju ar objektyviuoju konkretaus teisėjo šališkumu nagrinėjamoje byloje. Vien tai, kad, subjektyviu kasatoriaus manymu, teisėjas gali būti susijęs su ikiteisminiu tyrimu, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo institucija, atlikusi tyrimą ir nagrinėjamoje byloje, nepagrindžia BPK nustatytų teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje suformuluotus nurodymus patikrinti nuteistojo G. Z. teiginius dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo, pagrįstai įpareigojo prokurorą pateikti byloje trūkstamą išslaptintą medžiagą, kuri leistų spręsti, ar buvo pagrindas pradėti prieš G. Z. kriminalinės žvalgybos veiksmus, ar leidimas tęsti šiuos veiksmus nenutrūko, taip pat atliko ir dalies įrodymų tyrimą. Teismas, išsamiai išanalizavęs į bylą pateiktų dokumentų (prokuroro teikimų, teismo nutarčių) turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad apygardos teismo nutartimis prieš G. Z. sankcionuoti (taip pat pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš jį techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, o turimi duomenys apie G. Z. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 225 straipsnio 3 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 11 d. teikimą Nr. 4-TR-78, siekiant gauti duomenų apie G. Z. ir G. K. galbūt vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksnių kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimis pokalbių kontrolės terminas kas tris mėnesius buvo tęsiamas iki 2016 m. vasario 12 d. Teisėjų vardai ir pareigos aiškiai nurodyti byloje esančiose išslaptintose teismų nutartyse, todėl nesuprantama kasatoriaus keliama abejonė, ar šiuos veiksmus sankcionavo tam įgalioti teismų vadovai. Tai, kad byloje išslaptinta tik dalis kriminalinės žvalgybos informacijos apie G. Z. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti korupcinio pobūdžio nusikalstamoje veikoje, nustatytoje BK 225 straipsnio 3 dalyje, nesudaro pagrindo abejoti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir tęsiami nesant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, kad tam tikra kriminalinės žvalgybos informacija turi būti įslaptinta, tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

3.3. Kasatoriaus nuomone, jo pokalbių kontrolės terminas buvo per ilgas, todėl buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, tačiau KŽĮ konkrečiai nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-8-788/2017 ir kt.). Tokį vertinimą skundžiamojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas ir atliko, nurodydamas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, šioje byloje nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau įrodymai buvo renkami taikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procesines prievartos priemones.

3.4. Aktualiu šioje byloje laikotarpiu susižinojimas su Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijomis vyko vadovaujantis BPK 66 straipsnio aktualia redakcija, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, 2000 m. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Minėti teisės aktai nustato susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, o pateikti teisinės pagalbos prašymai yra vykdomi pagal prašymą vykdančios šalies įstatymus. Tiek minėtoje 1959 m. konvencijoje, tiek ir jos aiškinamajame rašte (Konvencijos 3 straipsnio aiškinimas) kalbama, kad įrodymų gavimas apima kratas ir poėmius. Taigi Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimai taikyti procesines prievartos priemones (pvz., teismo nutartys baudžiamojoje byloje) nėra tiesioginio vykdymo užsienio valstybėje dokumentai, bet pagrindas teisinės pagalbos prašymą vykdančios šalies institucijoms spręsti dėl įstatymuose nustatytų procesinių veiksmų atlikimo pagal prašymą vykdančios šalies įstatymus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, pavyzdžiui, krata AB „L“ būstinėje buvo atlikta pagal Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – teismo sprendimą. Kasatorius tvirtina, kad, vykstant telefono pokalbiams tarp G. K. ir M. K., G. K. buvo Latvijos Respublikoje, ir tai akivaizdžiai ignoravo apeliacinės instancijos teismas, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijoje procesas vyksta pagal BPK. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai prievartos veiksmai buvo atliekami prieš M. K., buvo klausomasi būtent jo telefono pokalbių, ir nekilo abejonių, kad jis šių veiksmų atlikimo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl, šiuos pokalbius pripažindamas įrodymais, apeliacinės instancijos teismas įstatymo taikymo pažeidimų nepadarė.

3.5. Kasatorius tvirtina, kad kito nuteistojo šioje byloje – G. K. telefono pokalbiai buvo kontroliuojami jam esant Latvijos Respublikos teritorijoje ir apie tai nebuvo pranešta Latvijos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kaip tai nustatyta 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 20 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė šiam klausimui išnagrinėti (skundžiamos nutarties 17 punktas), nes jau kasacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos institucijos šį susižinojimą (t. y. G. K. pokalbius) galbūt kontroliavo ir, pavyzdžiui, jam esant Latvijos Respublikos teritorijoje. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Latvijos Respublikoje registruoto telefono abonento, priklausančio šios valstybės piliečiui G. K., kontrolė buvo atliekama tik tada, kai šis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl telefono abonentas, priklausantis G. K., buvo kontroliuojamas įprasta tvarka, nustatyta BPK, per Lietuvoje veikiančius mobiliojo ryšio operatorius. Kasatorius, nesutikdamas su šia teismo išvada, nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeistos 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 20 straipsnio nuostatos. Tačiau iš Konvencijos nuostatų akivaizdu, kad perimančiajai valstybei kyla pareiga pranešti informuotajai valstybei narei apie perėmimą tik tada, kai kontroliuojamas asmuo yra tos kitos (informuotosios) valstybės, bet ne telefono pokalbius kontroliuojančios valstybės teritorijoje. Kasaciniame skunde nepateikta kokių nors argumentų, kurie galėtų paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadas šiuo klausimu, todėl skundo motyvai dėl šios dalies yra deklaratyvūs ir atmestini.

3.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus esminius G. Z. apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo G. Z. kaltės padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvykdė kasacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje išdėstytus nurodymus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Skundžiamuose teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismai nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, požymius ir tinkamai pritaikė nuteistajam G. Z. baudžiamąjį įstatymą, kasacinio skundo argumentai nepaneigia žemesniųjų teismų išvadų dėl G. Z. padarytos nusikalstamos veikos, neįrodo, kad Klaipėdos apygardos teismas ar Lietuvos apeliacinis teismas būtų padarę esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl skundas negali būti tenkinamas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

5. Kasatorius prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BPK 382 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas, tiek, kiek šiose normose nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo, pagal turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Taigi, kasatoriaus manymu, BPK 382 straipsnio 3, 5 punktuose yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga.

6. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2001 m. sausio 25 d. nutarime, 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d., 2004 m. balandžio 16 d. sprendimuose, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime) vadovaujamasi nuostata, kad Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus ne tik konstatuoti, kad tiriamajame žemesnės galios teisės akte (jo dalyje) esama teisės spragos, inter alia (be kita ko), legislatyvinės omisijos, bet ir savo nutarimu, priimtu konstitucinės justicijos byloje, pripažinti tokį teisinį reguliavimą prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia, Konstitucijai. Tačiau tam, kad Konstitucinis Teismas priimtų nagrinėti prašymą, kuriame ginčijama tam tikrame teisės akte (jo dalyje) iš tikrųjų ar tariamai esanti teisės spraga, inter alia, legislatyvinė omisija, juo labiau kad Konstitucinis Teismas galėtų savo nutarimu pripažinti atitinkamą teisinį reguliavimą prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, inter alia, Konstitucijai, būtina laikytis tam tikrų sąlygų, kurios yra apibrėžtos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (inter alia, nurodytuose Konstitucinio Teismo nutarimuose ir sprendimuose), būtent: jeigu įstatymuose ar kituose žemesnės galios teisės aktuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus pripažinti tuos įstatymus ar kitus teisės aktus (jų dalis) prieštaraujančiais Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams tais atvejais, kai dėl to, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tiriamuosiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose (būtent tiriamosiose jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos, kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatos; tuo tarpu tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamame (Konstitucinio Teismo tiriamame) įstatyme ar kitame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, kuris pagal Konstituciją (o jeigu yra ginčijamas Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis), Vyriausybės, Respublikos Prezidento aktas (jo dalis) – ir pagal įstatymus) neprivalo būti nustatytas būtent tame ginčijamame teisės akte (būtent toje jo dalyje), Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko – tai yra pagrindas nutraukti pradėtą teiseną (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui) arba nutraukti bylą (jeigu konstitucinės justicijos byla jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje) (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

7. BPK 382 straipsnyje nustatyta: „Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: <...> 3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles <...>“ Taigi BPK 382 straipsnio 3 punkte išvardyti atvejai, kai kasacinės instancijos teismas panaikina teismų sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad šių atvejų sąrašas yra išsamus, t. y. kasacinės instancijos teismui nesuteikti įgaliojimai panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme kokiais nors kitais, nei nurodytieji BPK 382 straipsnio 3 punkte, atvejais. Įvertinus BPK 382 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo paskirtį, darytina išvada, kad šiame punkte neturi būti nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo, kaip teigia kasatorius, būtų įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje, dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo. Kasaciniame skunde nėra argumentų, pagrindžiančių kasatoriaus poziciją, kad jo nurodytas teisinis reguliavimas turi būti būtent BPK 382 straipsnio 3 punkte. Taigi nėra teisinio pagrindo abejoti, kad BPK 382 straipsnio 3 punktas kasatoriaus nurodytu aspektu prieštarauja Konstitucijai.

8. BPK 382 straipsnyje nustatyta: „Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: <...> 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka <...>“ Taigi BPK 382 straipsnio 5 punkte įtvirtinti kasacinės instancijos teismo įgaliojimai panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad šioje normoje konkretūs atvejai, kai kasacinės instancijos teismas tokį sprendimą gali priimti, nevardijami. Tai reiškia, kad pagal BPK 382 straipsnio 5 punkte, 383 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kasacinės instancijos teismas gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tuo atveju, kai nustato apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismui konstatavus, kad bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, turėtų būti konstatuota ir tai, kad buvo suvaržyta nuteistojo teisė, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje (kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas). Šios nuteistojo teisės suvaržymas atitinka esminio BPK pažeidimo apibūdinimą, įtvirtintą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, todėl konstatavęs tokį pažeidimą kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nuosprendį ar nutartį) turėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadinasi, ta aplinkybė, kad BPK 382 straipsnio 5 punkte tiesiogiai neįtvirtinta galimybė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, nereiškia, kad kasacinės instancijos teismui tokį faktą konstatavus, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 5 punktu, nebūtų galima naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Taigi kasacinio skundo argumentai apie tai, kad BPK 382 straipsnio 5 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo ir kad tokiu reguliavimu yra ribojami kasacinės instancijos teismo įgaliojimai, yra nepagrįsti.

9. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar BPK 382 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas kasatoriaus nurodytu aspektu neprieštarauja Konstitucijai, nesudaro pagrindo manyti, kad BPK 382 straipsnio 3, 5 punktai prieštarauja Konstitucijai, todėl minėti kasacinio skundo argumentai atmetami.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo

10. Kasatorius teigia, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes vienas iš kolegijos teisėjų buvo apklaustas taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, atlikusi ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus baudžiamojoje byloje. Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo atmetami.

11. Byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 23 d., metu kolegijos teisėjas pranešė, kad kitoje byloje STT jį apklausė kaip specialųjį liudytoją, ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme yra nešališkas (19 t., b. l. 124). Nuteistojo G. Z. gynėjas teisėjui pareiškė nušalinimą. Pareikštą nušalinimą apsvarstė apeliacinės instancijos teismo kolegijos teisėjai, kuriems nušalinimas nebuvo pareikštas, ir gynėjo pareikštą nušalinimą atmetė, nutartyje nurodydami tokio sprendimo motyvus (19 t., b. l. 139–142). Taigi, sprendžiant kolegijos teisėjui pareikštą nušalinimą, BPK 59 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

12. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61/2010">2K-61/2010</a>, 2K-150-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-648/2019">2K-181-648/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NzYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-976/2020">2K-5-976/2020</a>). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NzYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-976/2020">2K-5-976/2020</a>). Kita vertus, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-648/2019">2K-181-648/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NzYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-976/2020">2K-5-976/2020</a>), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

13. Teisėjas turi pareigą nusišalinti arba gali būti nušalinamas tais atvejais, kai byloje susiklosčiusi situacija gali lemti jo subjektyvųjį ar objektyvųjį šališkumą (BPK 58 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 59 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo kolegijos teisėjo, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, šališkumas grindžiamas prielaida, kad G. Z. turėjo realų pagrindą nuogąstauti, jog jo bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismo teisėjas yra veikiamas iš šalies, nes teisėjas, kuriam buvo suteiktas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinis statusas, siekdamas tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus byloje, prielankumo, savaime yra linkęs priimti ne teisine sąmone grįstą procesinį sprendimą, o atmesti jo apeliacinį skundą. Ši prielaida teisiniais argumentais nepagrindžiama.

14. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju; tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse (BPK 82 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas esant dviem sąlygoms: 1) priimtas atitinkamas prokuroro nutarimas; 2) asmuo sutinka būti apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks asmuo apklausos metu turi BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, atsisakymą be teisėto pagrindo ar vengimą duoti parodymus bei už melagingų parodymų davimą. Kitų normų, nustatančių kokį nors asmens, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisinį statusą, BPK nėra.

15. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kategoriškas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. BPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kaip liudytoją apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir šio draudimo išimtis. Šioje normoje nurodytas prokuroro nutarimas apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką yra nutarimas ad hoc (konkrečiai situacijai). Šis nutarimas, jame nurodyto asmens sutikimas duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką ir BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apklausiamo asmens teisės užtikrina, kad asmuo nebus verčiamas duoti parodymus prieš save ir nebus pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas. Pažymėtina, kad prokuroro nutarimu apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos liudytojo teisės suteikiamos tik tokio asmens apklausai. Prokuroro nutarime nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi kokio nors specifinio ir juo labiau ilgalaikio statuso. Šis asmuo yra liudytojas, t. y. turi liudytojo, o ne „specialiojo liudytojo“ teisinį statusą. Kasacinio skundo teiginiai dėl teisėjo, apklausto taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga, atlikusi ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus baudžiamojoje byloje, šališkumo, tendencingumo, išankstinio nusistatymo atmesti skundą, jam daromo poveikio iš šalies argumentuojami subjektyviu, teisiškai nepagrįstu ir neteisingu BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimu. Šie teiginiai nepagrindžia BPK nustatytų teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų.

16. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai, spręsdami nuteistojo gynėjo kolegijos nariui pareikštą nušalinimą, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a> suformuotos praktikos. Analogiškai buvo teigiama ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo pareikštame nušalinime teisėjų kolegijos nariui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai, kuriems nebuvo pareikštas nušalinimas, 2020 m. liepos 7 d. nutartyje padarė išvadą, kad nuteistojo gynėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a>, nes šioje nutartyje analizuotos situacijos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, ir išdėstė šią išvadą pagrindžiančius argumentus. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjai sprendimu dėl nuteistojo gynėjo kolegijos nariui pareikšto nušalinimo ne nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjcxLTM4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-271-387/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-271-387/2019">1A-271-387/2019</a> suformuotos praktikos, o išsprendė kitokią situaciją, nei buvo sprendžiama minėtoje nutartyje, todėl ši nutartis nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai. Kasaciniame skunde pakartotas pareiškime dėl nušalinimo išdėstytas teiginys dėl nukrypimo nuo anksčiau suformuotos praktikos, nekreipiant dėmesio į motyvus, kuriais vadovaujantis šis teiginys buvo pripažintas nepagrįstu, nėra teisinis argumentas, pagrindžiantis BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

17. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs nenušalinti teisėjų kolegijos nario, apklausto BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir kasatoriaus byloje, netinkamai aiškino BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę pareikšti nušalinimus, BPK 57 straipsnio 1 dalyje, 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose, BPK 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas normas ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Minėta, kad, sprendžiant kolegijos teisėjui pareikštą nušalinimą, BPK 59 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Šioje nutartyje padaryta išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl teisėjo šališkumo nepagrindžia BPK nustatytų teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl teisėjo nušalinimo kasaciniame skunde nurodytos BPK normos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad kitokio, nei norėtų kasatorius, sprendimo priėmimas savaime BPK normų nepažeidžia.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad kasatoriaus argumentai dėl teisėjo (apeliacinės instancijos teismo) šališkumo yra nepagrįsti.

Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies taikymo

19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, nesilaikė kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> išdėstytų privalomų nurodymų ir taip pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo konstatuota, kad: 1) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas panaudoti technines priemones specialia tvarka, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 2) teismai nesiaiškino, kodėl, nesant teismo nutarties pratęsti (t. y. toliau taikyti) kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., teismo buvo prašoma ne sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl naujai atsiradusio faktinio pagrindo, bet juos nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. pratęsti; 3) teismai nepatikrino, ar nebuvo nukrypta nuo 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, 20 straipsnyje išdėstytų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimo teisėtumo reikalavimų. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus jų teisėtumo ir leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė iš BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių kylančius reikalavimus.

20. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi pavedė prokurorui prašyti kriminalinės žvalgybos subjektą išslaptinti tam tikrus duomenis; pateikti teismui duomenis, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo kontroliuojami Latvijos Respublikoje registruoti telefono numeriai, priklausantys Latvijos Respublikos piliečiams ir kontrolės metu buvusiems šios valstybės teritorijoje, bei kitus duomenis, padėsiančius įvykdyti kasacinės instancijos teismo nutartį (19 t., b. l. 33, 34). Vykdydamas teismo pavedimą, prokuroras pateikė teismui kriminalinės žvalgybos subjekto išslaptintus duomenis, taip pat duomenis apie Latvijos Respublikos piliečiams priklausančių telefono numerių kontrolę. Išnagrinėjęs prokuroro pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas patikrino kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą, šių veiksmų atlikimo tvarką, kitą pateiktą medžiagą ir padarė atitinkamas išvadas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų ir pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Dėl BPK 20 straipsnio ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo

21. Kasatorius nurodo, kad prokuroras neleistinai perdavė apeliacinės instancijos teismo protokolinės nutarties privalomą nurodymą surinkti ir pateikti teismui „ir kitus duomenis“, kurie padės įvykdyti byloje priimtus kasacinės nutarties nurodymus, ikiteisminio tyrimo įstaigai ir apeliacinės instancijos teismas tai turėjo vertinti pagal BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo 2020 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi prokurorui buvo pavesta surinkti ir pateikti teismui atitinkamą medžiagą, be kita ko, „ir kitus duomenis, kurie padės įvykdyti šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. kasacinės nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-303/2019">2K-90-303/2019</a> nurodymus“. Byloje nėra dokumento, kuriuo prokuroras pavedė ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti duomenis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus dokumentus ir duomenis prokurorui pateikė STT Klaipėdos valdyba. Vadinasi, būtent šiai ikiteisminio tyrimo įstaigai prokuroras pavedė pateikti teismo prašomus dokumentus ir duomenis.

22. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties privalomumas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Pažymėtina, kad pavedimas ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti tam tikrus duomenis ar dokumentus yra vienas iš informacijos rinkimo būdų. Pagal BPK 169 straipsnio 2 dalį, pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ši nuostata mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikoma ir kitose baudžiamojo proceso stadijose: bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 232 straipsnio 6 punktas), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (BPK 287 straipsnis), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 7 dalis). Taigi prokuroras, pavesdamas STT Klaipėdos valdybai pateikti jo nurodytus dokumentus „ir kitus duomenis“, kurie padės įvykdyti byloje priimtus kasacinės nutarties nurodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įskaitant ir nustatytuosius BPK 346 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Be kita ko, pažymėtina, kad jokie „kitokie duomenys“ apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti.

23. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje yra iš dalies išslaptintas 2015 m. vasario 11 d. STT Klaipėdos valdybos nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau pranešimas apie gautą informaciją nėra išslaptintas, todėl faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą prieš kasatorių taip ir liko neaiškus, o ši aplinkybė yra tokios svarbos, kad negalėjo likti neištirta proceso žemesnės instancijos teismuose metu. Skunde taip pat nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinis pagrindas reikiama apimtimi nebuvo išslaptintas, teismai nesiaiškino, ar kasatorius iš tiesų organizavo sau pavaldžių (duomenys neskelbtini) direkcijos padalinių veiklą taip, kad tokius konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė, tai ir buvo pradinė kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų prieš kasatorių fabula, kuri buvo akivaizdžiai neteisinga, nes kasatoriaus eitos pareigos neleido jam organizuoti padalinių veiklos taip, kad konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė.

24. Pagal KŽĮ 8 straipsnį kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, be kita ko, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš G. Z. buvo pradėtas gavus informacijos, kad jis galimai daro nusikaltimus, nustatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje (19 t., b. l. 112). Šis nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl kriminalinės žvalgybos subjektas turėjo teisę pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

25. Informacija apie kriminalinės žvalgybos tyrimo objektus (galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys ir kt. (KŽĮ 2 straipsnio 10 dalis)) buvo išdėstyta pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-08-126, kuris, kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, nebuvo išslaptintas. Pažymėtina, kad informacija, kuri yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, paprastai sudaro valstybės paslaptį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Pažymėtina ir tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas siekiant patikrinti turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo objektus. Informacija, kuri buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, įrodinėjimo procese nebuvo panaudota ir G. Z. kaltumas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ja negrindžiamas. Taigi, neišslaptinus pranešimo apie gautą informaciją Nr. S8-08-126, BPK įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

26. Byloje yra iš dalies išslaptinti STT Klaipėdos valdybos viršininko prašymai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro teikimai ir teisėjų nutartys, kuriomis sankcionuojami elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir šių kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pratęsimas. Tam tikros šių dokumentų dalys nebuvo išslaptintos. Sprendžiant pagal iš dalies išslaptintų dokumentų turinį, kai kurie šiuose dokumentuose esantys duomenys nebuvo išslaptinti siekiant KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų: apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtus interesus užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Taigi dalis minėtuose dokumentuose esančios informacijos nebuvo išslaptinta teisėtai. Be to, kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas yra ta pati informacija, nes kriminalinės žvalgybos tyrimas yra organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui šio įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius (KŽĮ 2 straipsnio 13 dalis). Minėta, kad ši informacija įrodinėjimo procese nebuvo panaudota ir G. Z. kaltumas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ja negrindžiamas. Taigi neišslaptinus dalies informacijos, esančios kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktiniu pagrindu, BPK įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

27. Kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas, kaip minėta, yra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Klaipėdos apygardos teismo pirmininko ir šio teismo teisėjų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai ir šių veiksmų pratęsimas, nurodyta, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie G. Z., G. K. M. K. galimai daromas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas pagrįstai. Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo teisėjas, sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus ir jų pratęsimą, neturi galimybės ir įgaliojimų patikrinti jiems pateiktos informacijos pagrįstumo. Jie tik patikrina, ar pateiktoje informacijoje yra duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nusikaltimą. Šios informacijos pagrįstumas tikrinamas atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus. Informacija, buvusi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktiniu pagrindu, nėra tyrimo dalykas ir nagrinėjant bylą, kurioje dalis duomenų gauta atliekant šiuos veiksmus, teismuose, nes ši informacija baudžiamojoje byloje neturi įrodomosios reikšmės. Tokią reikšmę turi tik minėtos informacijos tikrinimo metu gauti duomenys. Taigi teismams nesiaiškinant, ar kasatorius iš tiesų organizavo sau pavaldžių (duomenys neskelbtini) direkcijos padalinių veiklą taip, kad tokius konkursus laimėtų iš anksto parinkta įmonė, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

28. Kasatorius teigia, kad kai kurias Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai arba pratęstas tokių veiksmų taikymo terminas, priėmė teisėjai, kurie tuo metu nebuvo nei Klaipėdos apygardos teismo pirmininkai, nei šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkai, ir tai teismų praktikos požiūriu reikalavo detalesnio faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų skyrimo ar jų termino pratęsimo patikrinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį sekimą sankcionuoja prokuroras, o pagal šio straipsnio 5 dalį sekimo pratęsimą sankcionuoja teisėjas. Taigi pagal nurodytas KŽĮ nuostatas apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas turi įgaliojimus sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir jų pratęsimą. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo žinoma, kokie teisėjai sankcionavo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pratęsimą, tačiau jų įgaliojimai priimti tokius sprendimus nebuvo kvestionuojami. Kasaciniame skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kodėl teismų praktikos požiūriu minėti apygardos teismo teisėjų priimti sprendimai reikalavo detalesnio faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų skyrimo ar jų termino pratęsimo patikrinimo, todėl nurodyti kasacinio skundo teiginiai nenagrinėjami.

29. Kasaciniame skunde, remiantis kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> nuostatomis, dėl abstraktumo kritikuojamos teisėjų nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų pratęsimas, ir teigiama, kad pagal tokias nutartis surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

30. Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pagal prokuroro 2015 m. vasario 11 d. teikimą G. Z. sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d., 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimis buvo sankcionuotas šių veiksmų pratęsimas. Pagal nutarčių rezoliucines dalis aišku, kad sankcionuojama telefoninių pokalbių ir kitokios informacijos, perduodamos G. Z. priklausančiais telefonais, turinio kontrolė bei fiksavimas, jo sekimas ir asmenų pokalbių kontrolė. Taigi nutarčių rezoliucinės dalys nėra abstrakčios, jose nurodyti konkretūs leidžiami atlikti veiksmai. Pažymėtina, kad nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš G. Z. ir jų pratęsimas, rezoliucinės dalys atitinka KŽĮ 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

31. Kasaciniame skunde nurodomas kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> 29 punktas skirtas atsakyti į prokuroro kasacinio skundo argumentą, kad teismo nutartimi, kuria buvo leista kontroliuoti pokalbius ir kitokį susižinojimą konkrečiais mobiliojo ryšio telefono numeriais bei vykdyti „kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma“, kartu su teisėjo nutartimi sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas buvo leista gauti ir duomenis, darant garso ir vaizdo įrašus tarnybiniame kabinete, taip pat įrašant pokalbius stacionariuoju telefonu, esančiu šiame kabinete, ir slaptai sekant ir fiksuojant kontroliuojamo asmens veiksmus susitikimo, vykusio mieste, metu. Kasacinėje nutartyje šie prokuroro kasacinio skundo argumentai paneigiami ir atmetami, todėl nutarties 29 punkte ir pateikiama teisėjo nutarties, kuria sankcionuoti konkrečiais telefonų abonentų numeriais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, citata. Taigi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a> buvo sprendžiama kitokia situacija nei nagrinėjamoje byloje, todėl ši nutartis nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai.

32. Kasatorius teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš jį trukmė buvo per ilga, ir nurodo, kad teismai netyrė, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikės kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. Z. ir šių veiksmų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad nors kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo terminas buvo pratęsiamas tris kartus, tačiau KŽĮ įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

33. Pagal KŽĮ 10 straipsnio 5 dalį bendras techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kitokio susižinojimo slaptos kontrolės laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių. Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš G. Z. buvo pradėtas 2015 m. vasario 11 d. (19 t., b. l. 112). Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus prieš G. Z. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas sankcionavo 2015 m. vasario 12 d. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2016 m. vasario 11 d. Taigi kriminalinės žvalgybos tyrimas truko lygiai vienerius metus, KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka terminas nebuvo viršytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė buvo per ilga.

34. Byloje nustatyta, kad pirmąją nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, dalį (priėmė kyšį – 5175 Eur vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“) G. Z. padarė 2016 m. vasario 4 d. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas greitai po to, kai buvo nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos požymiai, todėl kasacinio skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas iš karto po to, kai buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, aiškiai nepagrįstas. Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys apie tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga tiražavo galimai nusikalstamas veikas, nes kriminalinės žvalgybos tyrimo metu G. Z. buvo tik sekamas ir buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių. Jokie veiksmai, kuriais jis būtų skatinamas ar provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, nebuvo atlikti.

35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog Latvijos Respublika būtų informuota apie jos piliečių ir jos jurisdikcijai priklausančių telefono abonentų pagal Latvijos Respublikoje registruotus telefono numerius perduodamos informacijos kaupimą, rinkimą ir fiksavimą, todėl buvo pažeisti 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 20 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, dėl to duomenys, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus Latvijos Respublikos teritorijoje, yra neteisėti ir neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

36. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, (toliau – Konvencija) 20 straipsnio „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimas be kitos valstybės narės techninės pagalbos“ 2 dalyje nurodyta: „Tais atvejais, kai baudžiamojo nusikaltimo tyrimo tikslu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą sankcionuoja vienos valstybės narės kompetentinga institucija (perimančioji valstybė narė), o įsakyme perimti informaciją nurodyto asmens telekomunikacijų tinklų adresas yra kitoje valstybėje narėje (informuotoji valstybė narė), kurios techninė pagalba nėra reikalinga informacijai perimti, perimančioji valstybė narė praneša informuotajai valstybei narei apie perėmimą: a) prieš perimdama informaciją tais atvejais, kai ji žino, kad asmuo yra valstybės narės, kuriai pranešta, teritorijoje; b) kitais atvejais nedelsdama po to, kai ji sužino, kad asmuo yra informuotosios valstybės narės teritorijoje.“ Pagal Konvencijos 4 dalies a punkto i papunktį, gavusi informaciją, informuotosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 96 valandas duoda atsakymą perimančiajai valstybei narei tam, kad duotų leidimą informaciją perimti arba tęsti perėmimą; informuotoji valstybė narė gali nustatyti, kad savo sutikimą ji gali duoti tik su tokia sąlyga, kurios turėtų būti laikomasi panašiu atveju informuotojoje valstybėje narėje, o pagal šio punkto ii papunktį – tam, kad pareikalautų nevykdyti informacijos perėmimo arba jį nutraukti, jei informacijos perėmimas būtų draudžiamas pagal informuotosios valstybės narės teisę arba dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos 2 straipsnyje nurodytų priežasčių.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs prokuroro pateiktus duomenis – STT Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pateiktą informaciją apie G. K. telefono (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo (lokacijos) vietą pokalbių metu, – padarė išvadą, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus Latvijos Respublikoje registruoto telefono abonento, priklausančio šios valstybės piliečiui G. K., kontrolė buvo atliekama tik tada, kai G. K. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl telefono abonentas, priklausantis G. K., buvo kontroliuojamas įprasta tvarka, nesikreipiant pagalbos į Latvijos Respubliką pagal Konvencijos 20 straipsnio nuostatas. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pagal šioje nutartyje cituotą Konvencijos 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą perimančioji valstybė narė pranešti informuotajai valstybei narei apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą, kai asmens telekomunikacijų tinklų adresas yra informuotojoje valstybėje narėje, kurios techninė pagalba nėra reikalinga informacijai perimti, turi tik tuo atveju, kai asmuo yra valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje. Vadinasi, tais atvejais, kai kontroliuojamas asmuo yra perimančiosios valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) teritorijoje, pranešti informuotajai valstybei narei (nagrinėjamu atveju – Latvijos Respublikai) apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą, kai asmens telekomunikacijų tinklų adresas yra informuotojoje valstybėje narėje ir jos techninė pagalba nėra reikalinga informacijai perimti, nereikia.

38. Kasaciniame skunde nurodomi kai kurie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti telefono pokalbiai tarp M. K. ir G. K. bei tarp G. K. ir A. M., ir teigiama, kad šių pokalbių metu vienas iš pokalbio dalyvių buvo Latvijos Respublikos teritorijoje, tačiau apie šių pokalbių kontrolę Latvijos Respublikai nebuvo pranešta, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo.

39. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininko ir šio teismo teisėjų nutartimis buvo sankcionuoti ne tik G. Z., bet ir G. K. bei M. K. elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir šių veiksmų pratęsimas. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. vasario 17 d. nutartimis buvo leista tris mėnesius klausytis A. M., G. Z., G. K. ir M. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (4 t., b. l. 35, 36, 54, 55, 73, 74, 92, 93). Kasaciniame skunde išvardytais atvejais vienas iš pokalbio telefonu dalyvių buvo Lietuvos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymas nurodytiems asmenims buvo pratęstas dar trims mėnesiams.

40. 2016 m. vasario 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S-6-08-8, 2016 m. balandžio 4 d. protokole Nr. S-6-08-11, kuriuose išdėstytas pokalbių tarp M. K. ir G. K., vykusių 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 10 d., turinys, nurodyta, kad protokoluose užfiksuota M. K. mobiliojo ryšio telefonu perduodama informacija. Pasak kasatoriaus, šių pokalbių metu G. K. buvo Latvijos Respublikoje. 2016 m. vasario 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S-6-08-7, kuriame išdėstytas pokalbio tarp G. K. ir A. M., vykusio 2016 m. vasario 4 d., turinys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2016 m. birželio 7 d. protokole, kuriame išdėstytas pokalbių tarp G. K. ir A. M., vykusių 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 28 d., turinys, nurodyta, kad kontroliuojami pokalbiai G. K. priklausančiu telefonu. Pasak kasatoriaus, šių pokalbių metu A. M. buvo Latvijos Respublikoje.

41. Pažymėtina, kad nurodytų pokalbių telefonu, kurie buvo fiksuojami, metu apygardos teismo teisėjų ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista klausytis abiejų pokalbio dalyvių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Pagal kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų turinį darytina išvada, kad juose užfiksuoti Lietuvos Respublikoje esančio pokalbio dalyvio pokalbiai telefonu. Taigi, nors kitas pokalbio dalyvis, kurio pokalbiai telefonu taip pat buvo kontroliuojami, buvo Latvijos Respublikoje, tačiau šiuo atveju pagal Konvencijos 20 straipsnį pranešti Latvijos Respublikai apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą nebuvo būtina. Latvijos Respublikai pranešti apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą Konvencijos 20 straipsnyje nustatyta tvarka reikėtų tokiu atveju, jeigu būtų užfiksuoti G. K. ir A. M. pokalbiai telefonu jiems būnant Latvijos Respublikoje su asmenimis, kurių telekomunikacijų tinklais perduodama informacija nebuvo kontroliuojama. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje nepranešant Latvijos Respublikai apie tai, kad Lietuvos Respublikoje buvo užfiksuoti jos teritorijoje esančio G. K. ir A. M. pokalbiai Latvijos Respublikoje registruotu telefono abonentu, Konvencijos 20 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti, šiuose pokalbiuose užfiksuoti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog apie kasaciniame skunde nurodytus pokalbius telefonu, vadovaujantis Konvencijos 20 straipsnyje įtvirtintomis nuostatoms, buvo būtina pranešti Latvijos Respublikai, ši aplinkybė nebūtų pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes G. K. baudžiamąjį persekiojimą Latvijos Respublika perdavė Lietuvos Respublikai (11 t., b. l. 48–72), todėl nėra pagrindo manyti, kad Latvijos Respublikai pranešus apie informacijos, perduotos G. K. priklausančiu Latvijos Respublikoje registruotu telefonu, perėmimą Latvijos Respublika, vadovaudamasi Konvencijos 4 dalies a punkto ii papunkčiu, būtų pareikalavusi nevykdyti informacijos perėmimo arba jį nutraukti.

42. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje užfiksuotas neleistinas baudžiamojo proceso veiksmas, kai ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras savo rezoliucija tarnybiniame pranešime leido vykdyti Latvijos Respublikoje registruotų telefono abonentų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymąsi. STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui yra prokuroro rezoliucija „Vykdyti pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais nurodytais abonentais, klausymąsi, kontroliuoti kitą šiais abonentais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti“ (4 t., b. l. 19). Iš šios rezoliucijos teksto akivaizdu, kad prokuroras ne leidžia vykdyti Latvijos Respublikoje registruotų telefono abonentų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymąsi, o paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuriomis leista klausyti G. Z., M. K., G. K. ir A. M. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.

43. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl itin šiurkštaus teritorialumo principo pažeidimo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. birželio 8 d. nutartimi leista atlikti kratą Latvijos Respublikoje, AB „L“, (duomenys neskelbtini), Rygoje, o kita nutartimi leista atlikti poėmį laikrodžių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Rygoje. Pažymėtina, kad šis klausimas nebuvo keliamas nuteistojo G. Z. apeliaciniame skunde.

44. BPK 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Baudžiamasis procesas dėl G. Z. padarytos veikos vyko Lietuvos Respublikoje. Pagal BPK 145 straipsnio 3 dalį krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o pagal BPK 147 straipsnio 1 dalį – poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą kratos ir poėmio užsienio valstybėje faktinis pagrindas turi būti nustatytas Lietuvos Respublikoje ir nurodytas BPK įtvirtinta forma – ikiteisminio tyrimo nutartyje, tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Šios nutartys neturi teisinės galios Latvijos Respublikoje ir vien tik pagal jas padaryti kratą ir poėmį Latvijos Respublikoje nėra galimybės, nes Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje „Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas erdvėje“ įtvirtinta panašaus turinio norma, kaip ir BPK 4 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šios nutartys yra reikalingos, kad Latvijos Respublikos kompetentinga institucija priimtų Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytą sprendimą daryti kratą ir poėmį.

45. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. birželio 16 d. Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai (Rygos apygardos prokuratūrai) pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė atlikti kratą AB „L“ patalpose ir poėmį bendrovės „M“ valdomoje laikrodžių parduotuvėje (9 t., p. 3–6). Prie prašymo buvo pridėtos Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 8 d. nutartys daryti kratą ir poėmį. Krata AB „L“ patalpose buvo padaryta pagal 2016 m. birželio 16 d. Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro Tardymo skyriaus tardytojo nutarimą (9 t., b. l. 134). Dokumentų poėmis laikrodžių parduotuvėje nebuvo daromas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. birželio 8 d. nutartyje daryti poėmį laikrodžių parduotuvėje Rygoje nurodytų dokumentų kopijos pridėtos prie liudytojos K. R. apklausos protokolo (9 t., b. l. 58, 83). Taigi, priimant nutartis daryti kratą ir poėmį Latvijos Respublikos teritorijoje, buvo įvykdyti BPK įtvirtinti šių veiksmų atlikimo reikalavimai ir kasatoriaus nurodomas teritorialumo principas nebuvo pažeistas.

46. Kasaciniame skunde be pagrindo daroma išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš kasatorių buvo atliekami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Latvijos Respublikos teritorijoje, o tai turi esminę reikšmę tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų teritorialumo, tiek ir proporcingumo bei duomenų leistinumo ir teisėtumo prasme. 2016 m. vasario 11 d. STT Klaipėdos valdybos vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime valdybos viršininkui „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad už tam tikrus G. Z. veiksmus AB „L“ interesais ši bendrovė sudarė galimybę G. Z. nemokamai stebėti Europos krepšinio čempionato rungtynes Rygoje tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių. Tokia informacija nereiškia, kad prieš G. Z. Latvijos Respublikoje buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Be to, G. Z. nebuvo kaltinamas ir nenuteistas už tai, kad, pasinaudodamas AB „L“ sudaryta galimybe, nemokamai stebėjo krepšinio rungtynes, todėl nurodytas kasacinio skundo teiginys neturi reikšmės „tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų teritorialumo, tiek ir proporcingumo bei duomenų leistinumo bei teisėtumo prasme“.

47. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad prokuroras turi teisę selektyviai atrinkti, kurie duomenys pridėtini prie baudžiamosios bylos, o kurie – ne, paneigė įtariamojo (kaltinamojo) teisę rinkti įrodymus, pateikti prašymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis) ir šiurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo G. Z. apeliacinio skundo argumentas, jog prokuroro vienasmeniškas sprendimas sunaikinti nuteistajam palankaus turinio telefoninius pokalbius rodo akivaizdų suinteresuotumą eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, ir išdėstyti motyvai, kurie buvo pagrindas padaryti tokią išvadą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 25 punktas). Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

48. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. G. Z. pateikė prokurorui prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė papildyti ikiteisminį tyrimą jo ir (duomenys neskelbtini) direkcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko S. S. pokalbio mobiliuoju telefonu garso įrašu bei apklausti S. S.. Prokuroras, 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu atmesdamas šį G. Z. prašymą, nurodė, kad įtariamojo nurodytame jo pokalbyje su S. S. aptariami su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis nesusiję klausimai, ir padarė išvadą, kad minėtas pokalbis nėra reikšmingas įtariamojo kaltės klausimui spręsti. Taigi įtariamo prašymas išspręstas nepažeidžiant BPK 218 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

49. Pagal BPK 154 straipsnio 8 dalį tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu visi nepridėti prie bylos įrašai buvo sunaikinti (15 t., b. l. 129). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog nurodytame pokalbio įraše buvo kasatorių teisinantys duomenys. Nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose kasatorius nenurodo, kokias aplinkybes galima buvo nustatyti nurodytu garso įrašu. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes, kurias G. Z. aptarė su S. S. jų pokalbio telefonu 2016 m. gegužės 7 d. metu, galima nustatyti ne tik išklausant jų pokalbių garso įrašą, bet ir apklausiant pokalbio dalyvius, šiuo atveju – G. Z. ir S. S.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. neapklaustas. Teisiamajame posėdyje S. S. taip pat nebuvo apklaustas. Nei G. Z., nei jo gynėjas neprašė apklausti šio liudytojo teisiamajame posėdyje. To nebuvo prašoma ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Taigi nėra pagrindo manyti, kad G. Z. ir S. S. pokalbio telefonu, vykusio 2016 m. gegužės 7 d., garso įraše buvo tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme reikšmės turinčių duomenų, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas sprendimą šį įrašą sunaikinti prokuroras pažeidė BPK 154 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad tiriant ir nagrinėjant bylą bei priimant teismų sprendimus BPK 20 straipsnyje, Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kituose kasaciniame skunde nurodytuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų atmetami.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

51. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

52. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai be pagrindo nevertino tos aplinkybės, kad tuometiniam (duomenys neskelbtini) direkcijos direktoriui A. V., kurio kabinete kratos metu rasta AB „L“ atstovų pristatytų alkoholinių gėrimų, traškučių, saldainių, STT Klaipėdos valdyba 2016 m. spalio 11 d. procesiniu sprendimu grąžino dėžę su „L“ logotipu, alkoholiniais gėrimais ir kitomis gėrybėmis (materialią vertę turinčiais objektais), t. y. nemanė, kad tokių materialinių vertybių perdavimas įmonės vadovui, kur kas aukštesnes pareigas einančiam asmeniui, būtų siejamas su kokiu nors jo prielankumu ar kad perduodami materialią vertę turintys objektai būtų kyšio dalykas; kad ikiteisminio tyrimo teisėja leido klausytis A. M. telefono pokalbių ir net užmegzti ryšius su juo bei paskyrė užsienio valstybės piliečio slaptą sekimą, nors jam šioje baudžiamojoje byloje niekuomet nebuvo pranešta apie įtarimą, vėliau tokio slapto sekimo terminas buvo pratęstas, o tai rodo akivaizdų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir procesinių prievartos priemonių neproporcingumą ir neteisėtumą. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama tik dėl G. Z. ir G. K. nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje nei A. V., nei A. M. nebuvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių nurodyti kasacinio skundo teiginiai nėra tyrimo dalykas ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka, todėl šie teiginiai nenagrinėjami.

53. Kasaciniame skunde teigiama, kad STT akivaizdžiai pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimą pateikti įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, tai sukūrė prielaidas kasatorių paaukštinti tarnyboje, dirbtinai pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį, be to, duomenys, surinkti tokiu būdu, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymėtina, kad duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, (įrodymai) nagrinėjamoje byloje nebuvo renkami Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, todėl šio įstatymo nuostatų taikymo tinkamumas nėra tyrimo dalykas kasacinėje byloje. Taigi kasacinio skundo teiginiai dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Pranas Kuconis