L. U. pagal BK 199 str. 3 d., 47 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-21-628/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00045-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2; 1.1.8.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu L. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) (2018 m. gegužės 24 d. veika) 150 MGL dydžio bauda; 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 24 d. veika) – 50 MGL dydžio bauda; 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) (2018 m. birželio 10 d. veika) – 150 MGL dydžio bauda; 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 10 d. veika) – 50 MGL dydžio bauda; 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) (2018 m. rugpjūčio 13 d. veika) – 150 MGL dydžio bauda; 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 13 d. veika) – 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė: už 2018 m. gegužės 24 d. veikas – 150 MGL dydžio bauda; už 2018 m. birželio 10 d. veikas – 150 MGL dydžio bauda; už 2018 m. rugpjūčio 13 d. veikas – 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridedant dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 390 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta galutinė bausmė – 260 MGL (13 000 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (3 veikos) ir 259 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridedant dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą), bei paskirta subendrinta bausmė – 390 MGL dydžio bauda, ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta galutinė bausmė – 260 MGL (13 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu L. U. paskirtos bausmės už tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. redakcija), ir už tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo subendrintos apėmimo būdu, paskyrus atitinkamai po 150 MGL dydžio baudą už 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie subendrintos bausmės už 2018 m. gegužės 24 d. padarytas nusikalstamas veikas – 150 MGL dydžio baudos pridedant visas subendrintas bausmes už 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. padarytas nusikalstamas veikas – po 150 MGL dydžio baudas, bei paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė L. U. paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinta L. U., kad bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad jei bauda nebus sumokėta laiku, ji bus išieškota priverstinai.

Ištaisyta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad L. U. bausmės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) yra paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. U. nuteistas už tai, kad iki 2018 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens – pardavėjo, nurodydamas jam savo asmens duomenis bei adresą Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, neturėdamas tikslo platinti, asmeniniams poreikiams įgijo psichotropinių medžiagų – 2,7387 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3889 g (14,2 proc.) gryno amfetamino, bei šias psichotropines medžiagas siuntė, nurodydamas pardavėjui atsiųsti jam jo nurodytu minėtu adresu Kaune, o pardavėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinėmis medžiagomis, supakuotomis į pašto siuntą Nr. MT701491897LT, nenurodant siuntėjo bei nurodant gavėjo duomenis – L. U., (duomenys neskelbtini), Lithuania, 2018 m. gegužės 24 d. 17.29 val. atgabenus iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje, šią siuntą sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

2. L. U. taip pat nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis įgijo psichotropinių medžiagų – 2,7387 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3889 g (14,2 proc.) gryno amfetamino, ir, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, nurodė pardavėjui šias medžiagas pristatyti jo nurodytu pirmiau minėtu adresu Kaune, ir pardavėjas, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siunta Nr. MT701491897LT atgabeno L. U. įsigytas psichotropines medžiagas 2018 m. gegužės 24 d. 17.29 val. iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje.

3. L. U. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2018 m. birželio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens –pardavėjo, nurodydamas jam savo asmens duomenis bei pirmiau minėtą adresą Kaune, neteisėtai, neturėdamas leidimo, neturėdamas tikslo platinti, asmeniniams poreikiams įgijo psichotropinių medžiagų – 2,1680 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2537 g (11,7 proc.) gryno amfetamino, bei šias psichotropines medžiagas siuntė, nurodydamas pardavėjui atsiųsti jam jo nurodytu pirmiau minėtu adresu Kaune, o pardavėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinėmis medžiagomis, supakuotomis į pašto siuntą Nr. MT701490494LT, nenurodant siuntėjo bei nurodant gavėjo duomenis – S. O., (duomenys neskelbtini) Lithuania, 2018 m. birželio 10 d. 17.28 val. atgabenus iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje, šią siuntą sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

4. L. U. taip pat nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis įgijo psichotropinių medžiagų – 2,1680 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2537 g (11,7 proc.) gryno amfetamino, ir, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, nurodė pardavėjui šias medžiagas pristatyti jo nurodytu pirmiau minėtu adresu Kaune, Lietuvos Respublikoje, ir pardavėjas, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siunta Nr. MT701490494LT atgabeno L. U. įsigytas psichotropines medžiagas 2018 m. birželio 10 d. 17.28 val. iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje.

5. L. U. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens – pardavėjo, nurodydamas jam savo asmens duomenis bei pirmiau minėtą adresą Kaune, neteisėtai, neturėdamas leidimo, neturėdamas tikslo platinti, asmeniniams poreikiams įgijo psichotropinių medžiagų – 0,4174 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3155 g (75,6 proc.) gryno amfetamino, bei šias psichotropines medžiagas siuntė, nurodydamas pardavėjui atsiųsti jam jo nurodytu pirmiau minėtu adresu Kaune, o pardavėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinėmis medžiagomis, supakuotomis į pašto siuntą Nr. MT701546539LT, nurodant siuntėją – E.-M. V. S. (duomenys neskelbtini) Netherlands bei nurodant gavėjo duomenis – L. U., (duomenys neskelbtini), Lithuania, 2018 m. rugpjūčio 13 d. 18.14 val. atgabenus iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje, šią siuntą sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

6. L. U. taip pat nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis įgijo psichotropinių medžiagų – 0,4174 g amfetamino miltelių, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3155 g (75,6 proc.) gryno amfetamino, ir, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, nurodė pardavėjui šias medžiagas pristatyti jo nurodytu pirmiau minėtu adresu Kaune, ir pardavėjas, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siunta Nr. MT701546539LT atgabeno L. U. įsigytas psichotropines medžiagas 2018 m. rugpjūčio 13 d. 18.14 val. iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelyje 9, Vilniuje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistojo L. U. gynėja prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį dėl L. U. paskirtos bausmės (15 000 Eur baudos), sumažinti jam paskirų bausmių (baudų) už BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytus nusikaltimus (2018 m. gegužės 24 d., birželio 10 d., rugpjūčio 13 d. veikos) dydį bei galutinę subendrintą bausmę. Kasatorė skunde nurodo:

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

7.2. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. U. parinko švelnesnę bausmę negu BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė (terminuotas laisvės atėmimas) – baudą, tačiau už BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytas veikas paskirta po 150 MGL dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė. Byloje nepakankamai įvertintos padarytų veikų aplinkybės, kurios parodo mažesnį pavojingumą, nei rūšinis BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas, o tai sudaro pagrindą paskirti mažesnio dydžio bausmę, juolab taikant ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai turi būti ne tik parenkama švelnesnė bausmė (šiuo atveju bauda), bet ir mažesnis jos dydis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta baudos už sunkų nusikaltimą minimali riba. Šiuo atveju parinktas baudos dydis nustatytas pagal sunkaus nusikaltimo baudos minimumą, tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį.

7.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas ir netinkamai individualizavo bausmę L. U., taip paneigdamas teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai pritarė, kad L. U. turi būti taikoma bauda, nustatant jos minimumą pagal sunkių nusikaltimų kategoriją. Pažymėtina, kad L. U. praeityje neteistas, jam diagnozuotas nerimo sutrikimas, skirtas gydymas medikamentais. Nė vieno siuntinio internetu užsakytų psichotropinių medžiagų nuteistasis negavo, jomis nepasinaudojo, nusikaltimus padarė siekdamas pagerinti savo sveikatos būklę. Byloje nenustatyta, kad nusikaltimai buvo iš anksto planuoti, veikos padarytos spontaniškai. Byloje surinkti įrodymai apie psichotropinių medžiagų įgijimo ir siuntimo aplinkybes leidžia teigti, kad L. U. tinkamai neįvertino aplinkybės, kad neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas užsienio internetinėje prekybos vietoje asmeniniam vartojimui ir jų siuntimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į medžiagų kiekį, vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, o psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. L. U. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik skiriant jam už sunkius nusikaltimus BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą baudos minimumą. Šioje byloje nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kiek psichotropinės medžiagos buvo siunčiama. L. U. siuntėsi 0,3889 g, 0,2537 g, 0,3155 g gryno amfetamino. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių L. U. dydis (po 150 MGL), atsižvelgiant į atsiųstų psichotropinių medžiagų kiekį, yra akivaizdžiai per didelis ir neteisingas, o galutinė 15 000 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neteisinga, jos dydis neleidžia pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tik nubaudimą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas parinktam šios bausmės dydžiui, tinkamai neįvertino teisingai bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių, t. y. L. U. teigiamos asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumo, taip pat neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, t. y. taikė nuostatą, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis).

7.4. Bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir parinko tokį bausmių bendrinimo būdą, kurį taikant buvo pabloginta nuteistojo L. U. teisinė padėtis – padidėjo baudos dydis. Nustačius aplinkybes dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, turėjo būti parinktas toks bausmių bendrinimo būdas, kuris užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Esant BK 63 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies normų konkurencijai, turi būti taikoma specialioji norma, įgyvendinanti teisingumo principą, – šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalis. Aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant L. U. bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, yra aktualios parenkant ne tik bausmių subendrinimo būdą, bet ir nustatant atskiras pridėtinas bausmių dalis. L. U. teigiama asmenybės charakteristika, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, rodančios mažesnį veikų pavojingumo laipsnį, patvirtina, jog taikant visišką bausmių sudėjimo būdą būtų pažeistas ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo principas.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

8.1. Kasatorės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo parinktam bausmės dydžiui, padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, t. y. netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas, yra nepagrįsti. Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, laikėsi BK bendrosios dalies (BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių) nuostatų ir įvertino visas aplinkybes, kurias pagal baudžiamąjį įstatymą yra privaloma įvertinti skiriant bausmę.

8.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias kasaciniame skunde nurodė gynėja. Į kasatorės nurodytą aplinkybę, jog nė vieno siuntinio su psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis negavo ir jomis nepasinaudojo, negali būti atsižvelgta skiriant bausmę, nes ši aplinkybė nepriklausė nuo nuteistojo valios – jis siuntinių su psichotropinėmis medžiagomis negavo ir jomis nepasinaudojo tik dėl to, kad jos buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas L. U. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje buvo ne tik paskirta švelnesnė negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rūšis, bet ir paskirtas mažiausias BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas jos dydis, skirtinas už sunkius nusikaltimus, – 150 MGL. Tokia bausmė negali būti vertinama kaip per griežta. Kasacinio skundo argumentai, kad buvo netinkamai individualizuota nuteistajam paskirta bausmė, paneigiant teisingumo principo įgyvendinimą, yra nepagrįsti.

8.3. Peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus ir dar kartą įvertinęs tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apygardos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingas bausmes. Visos nuteistąjį ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės, kurias kasaciniame skunde išdėstė gynėja, buvo nurodytos ir nuteistojo apeliaciniame skunde – įvertinęs jas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog L. U. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis nėra didelis, tačiau dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo argumentus, jog jis neturi galimybių per apygardos teismo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį sumokėti tokios didelės baudos, todėl, atsižvelgdamas į nuteistojo finansinę padėtį, nustatė ilgesnį – 18 mėnesių – terminą baudai sumokėti.

8.4. Tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam L. U. bausmių rūšį ir dydį, tiek apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismų nuosprendžiuose yra išdėstytos bei įvertintos visos BK nustatytos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų pažeidimo laikytini nepagrįstais. Tai, kad nuteistasis ir gynėja nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, nereiškia, kad skiriant bausmę buvo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas.

8.5. Kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimu, taip pat nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas gali pridėti didesnę ar mažesnę bausmės dalį, tačiau BK 63 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad bendrinant bausmes pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalis ir 63 straipsnio 4 dalis nelaikytinos konkuruojančiomis – BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata turi būti taikoma ir bendrinant bausmes tais atvejais, kai byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta švelnesnė bausmė, negu nustatyta straipsnio sankcijoje. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje, dar iki 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusio BK 63 straipsnio 4 dalies pakeitimo, kai joje dar nebuvo imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, buvo laikomasi nuomonės, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

8.6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes subendrindamas paskirtas bausmes pridėjo baudų dalis, mažesnes už minimalų baudos dydį, kuris pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą sudaro 150 MGL. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė šią teisės taikymo klaidą ir pagrįstai nuteistajam L. U. bausmes už sunkius nusikaltimus subendrino visiško sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

8.7. Dėl kasatorės teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas parinko tokį bausmių bendrinimo būdą, dėl kurio buvo pabloginta nuteistojo padėtis, nes padidėjo jam paskirtos galutinės baudos dydis, pirmiausia pažymėtina, kad byloje dėl pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalį esant prokuroro apeliaciniam skundui nuteistojo padėtis gali būti pabloginta. Antra, teismo diskrecija parinkti bausmių bendrinimo būdą nėra absoliuti. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Neginčytina teismo diskrecija pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką tiek, kiek ji yra imperatyviai nereglamentuojama įstatyme, tačiau teismas neturi diskrecijos pasirinkti tokį bendrinimo būdą, kuris pažeistų baudžiamąjį įstatymą. BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata yra imperatyvi, todėl teismas neturi diskrecijos pridėti mažesnį bausmės dydį, negu įstatyme nustatytas minimalus jos dydis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriame buvo ištaisyti šie pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimai, susiję su bausmių bendrinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

8.8. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam L. U. bausmių rūšį ir dydį, ir apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei ištaisęs bausmių bendrinimo pažeidimus, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo L. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, netinkamai individualizavo bausmę L. U. ir už BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytas veikas paskyrė akivaizdžiai per didelę (po 150 MGL dydžio) baudą; baudos dydis L. U. nustatytas pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą sunkaus nusikaltimo baudos minimumą, nepakankamai atsižvelgus į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino teisingai bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą galutinę 15 000 Eur baudą.

11. Atsakant į pirmiau išdėstytus kasacinio skundo argumentus pirmiausiai pažymėtina, kad teismų atliktas faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmėms skirti, vertinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Faktinių aplinkybių vertinimo klausimus išsprendžia bei pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumą jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertina apeliacinės instancijos teismas. Todėl dėl minėtų kasacinio skundo argumentų pasisakytina tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

12. BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-489/2015">2K-2-489/2015</a>, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę L. U. teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti trys nesunkūs ir trys sunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), motyvus ir tikslus (veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltininko asmenybę (L. U. neteistas, baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas, paskirtas gydymas, jis vartoja antidepresantus), turtinę padėtį (dirba, gauna pajamas, turi dvi transporto priemones, nekilnojamojo turto neturi). Taip pat buvo atsižvelgta į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, atsisiųstų psichotropinių medžiagų nedidelį kiekį, L. U. asmenybę ir sveikatos būklę apibūdinančius duomenis bei jo paaiškinimus, kad narkotines medžiagas siuntėsi tik sau naudoti, siekdamas padėti sumažinti nerimo sindromą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad esant šioms aplinkybėms laisvės atėmimo bausmė būtų neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumo laipsniui ir prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, dėl to priėmė išimtinį sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 199 straipsnio 3 dalis (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną numatė vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas L. U. BK 54 straipsnio 3 dalį, už kiekvieną iš padarytų BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytų veikų paskyrė švelnesnę, nei nustatyta įstatyme, bausmės rūšį – baudą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas L. U. ir už šias nusikalstamas veikas paskyrė baudą, kaip švelniausią iš nustatytų bausmių. Negana to, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas parinko BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus minimalius paskirtų baudų dydžius (pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 150 MGL, 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL).

16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendimui skirti švelnesnę bausmę, konstatavo, kad L. U. padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo pavojingumas nėra didelis, iš baudžiamosios bylos medžiagos galima spręsti, jog padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis psichotropines medžiagas įgijo ir siuntėsi asmeniniams poreikiams, neturėdamas tikslo jų platinti, reali žala visuomenei nebuvo padaryta, nes psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos muitinės pareigūnų.

17. Taigi, iš teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tas, kurias kasaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėja. Nėra jokio pagrindo teigti, kad L. U. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo netinkamai individualizuotos. Teismų nuosprendžiuose visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės, nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės, išdėstyti parinktos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo motyvai. L. U. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, parinkti baudų dydžiai nėra per dideli, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti parenkama ne tik švelnesnė bausmė (šiuo atveju bauda), bet ir mažesnis jos dydis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta baudos už sunkų nusikaltimą minimali riba, – tokios nuostatos baudžiamajame įstatyme nėra. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę esant tam tikroms sąlygoms nuteistam asmeniui parinkti švelnesnę bausmę ar kitą jos rūšį, tačiau parinkus kitą (švelnesnę) bausmės rūšį negali būti skirta už minimalų bausmės dydį, kuris nurodytas įstatyme (šiuo atveju – BK 47 straipsnio 3 dalyje), mažesnė bausmė. Šioje byloje dar labiau mažinti už padarytas nusikalstamas veikas L. U. paskirtų baudų minimalaus dydžio nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo skiriant subendrintą bausmę

18. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, t. y. taikė nuostatą, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis), netinkamai subendrino bausmes ir paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę, taip pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį. Kasatorės manymu, esant BK 63 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies normų konkurencijai, turi būti taikoma specialioji norma, įgyvendinanti teisingumo principą, – šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalis. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes jais iš esmės norima pagrįsti dvigubo švelninimo praktiką – paskyrus švelnesnę nei sankcijoje nurodytą bausmę, ją pridedant prie griežčiausios bausmės, dar kartą ją švelninti (t. y. mažinti nepaisant įstatyme nustatytų minimalių dydžių).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosiose bylose normų konkurencijos klausimas dažniausiai būna aktualus kvalifikuojant nusikalstamas veikas tais atvejais, kai kaltininko veika atitinka dvi viena kitai neprieštaraujančias baudžiamosios teisės normas ir kiekviena iš jų visiškai apibūdina kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama tik pagal vieną iš jų. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 4 dalies taikymas skiriant bei bendrinant bausmes nėra normų konkurencijos klausimas. BK 54 straipsnis reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, šio straipsnio 3 dalis įtvirtina galimybę teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 63 straipsnis nustato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to, tas bausmes apimdamas arba visiškai ar iš dalies jas sudėdamas, paskiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi tuo atveju, jei kaltininkas padaro kelias nusikalstamas veikas, pirmiausiai sprendžiamas bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskyrimo klausimas, kartu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį arba jos netaikant, o po to paskirtos bausmės subendrinamos, taikant BK 63 straipsnio nuostatas. Šios BK bendrosios dalies straipsnių normos nelaikytinos konkuruojančiomis.

20. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. redakcija), kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2009">2K-316/2009</a>, 2K-131/2005, 2K-7-686/2006).

21. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam subendrintą bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo taisykles, nes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino jas iš dalies sudėdamas, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridėdamas dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą), bei paskyrė L. U. galutinę subendrintą bausmę – 390 MGL dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagal minėtas BK nustatytas bausmių bendrinimo taisykles nagrinėjamu atveju nuteistajam L. U. bausmes už sunkius nusikaltimus galima bendrinti tik jas visiškai sudedant ir paskiriant subendrintą 450 MGL dydžio baudą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria.

22. Iš tiesų šioje byloje susidarė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 259 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis), taikė bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir dėl kiekvieno iš trijų nusikalstamos veikos epizodų (2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d.) paskyrė nuteistajam po 150 MGL dydžio baudą. Šias bausmes teismas bendrino taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis): prie bausmės, paskirtos už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas (150 MGL), pridėdamas po dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudas). Taigi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies imperatyvą, pridėjo baudų dalis, mažesnes už minimalų baudos dydį, kuris pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra 150 MGL. Taisydamas šį baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrinant už sunkius nusikaltimus paskirtas baudas, prie už vieną sunkų nusikaltimą paskirtos baudos gali būti pridedama už kitą sunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 150 MGL, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pridėti mažesnio baudos dydžio, nei baudžiamajame įstatyme nustatytas minimalus baudos dydis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam L. U. bausmes už sunkius nusikaltimus galima bendrinti tik jas visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys), priešingu atveju, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, būtų pažeistos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadovaudamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo subendrino L. U. paskirtas bausmes – vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes už tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir už tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo subendrintos apėmimo būdu, paskyrus atitinkamai po 150 MGL dydžio baudą už 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrino visiškai jas sudėdamas bei paskyrė subendrintą bausmę – 450 MGL dydžio baudą, ją, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. U. nustatė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo motyvais, nulėmusiais didesnės galutinės subendrintos bausmės nuteistajam L. U. paskyrimą.

23. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Šioje byloje L. U. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežta. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskyrė didesnę galutinę subendrintą bausmę, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia, jog buvo pažeisti baudžiamojo įstatymo reikalavimai ir, kaip teigia kasatorė, nepagrįstai pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal prokuroro ir nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinius skundus. Taigi konstatuotina, kad, apeliacinės instancijos teismui nuteistajam L. U. paskyrus griežtesnę galutinę subendrintą bausmę, nebuvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje bausmė L. U. paskirta tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, naikinti ar keisti teismų priimtus sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. U. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė