Dėl 282 279 Lt priteisimo administravimo išlaidoms padengti

Civilinė byla Nr. 3K-3-354/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

126.3; 126.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Strauja“ ir atsakovo akcinės bendrovės,,Swedbank“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Strauja“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl 282 279 Lt priteisimo administravimo išlaidoms padengti. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, akcinė bendrovė „Teo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Realtima“, R. K., A. M., M. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovo BUAB „Strauja“ administratorius UAB,,Valeksa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ (ankstesnis banko pavadinimas – AB bankas,,Hansabankas“) 282 279 Lt neapmokėtoms administravimo išlaidoms padengti.

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Strauja“ iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnį administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Vienintelis kreditorius, patenkinęs savo finansinį reikalavimą iš ieškovo gautų lėšų, yra atsakovas AB „Swedbank“. Ieškovas BUAB „Strauja“ turto nebeturi, todėl ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti neapmokėtas administravimo išlaidas nukreipė į atsakovą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo BUAB „Strauja“ ieškinį atmetė.

Sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-13-42/2007, priteisė iš BUAB „Strauja“ ieškovui UAB „Realtima“ 90 000 Lt žalos atlyginimo, ši suma BUAB „Strauja“ kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 24 d. nutarimu pripažinta administravimo išlaidomis. Taigi nurodytą sumą apimanti ieškinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta.

Dėl likusios ieškinio dalies teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu kreditorių komitetas nutarė patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą - 38 300 Lt. Teismas sprendė, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnį tik tuo atveju, jei administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, šie sumoka šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Teismas nurodė, kad ieškovo administratorius, apskaičiavęs patirtas ir būsimas administravimo išlaidas bei ieškovo turimą turtą, nustatė, kokio dydžio atsakovo finansinis reikalavimas turi būti patenkintas ir savanoriškai pervedė atsakovui pinigų sumas, visiškai patenkindamas tą reikalavimą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas nebeturi teisės ginčyti patenkinto kreditoriaus reikalavimo dydžio ir reikšti tokį ieškinį.

Byloje nustatyta, kad atsakovo finansinis reikalavimas buvo patenkintas 2006 m. birželio 5 d., teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovas išbrauktas iš ieškovo kreditorių sąrašo. Teismo vertinimu, atsakovą išbraukus iš kreditorių sąrašo, nebeliko šalių tarpusavio įsipareigojimų, dėl to atsakovas nebeturi mokėti administravimo išlaidų, kurias ieškovas apskaičiavo po atsakovo finansinio reikalavimo patenkinimo.

Teismas nurodė, kad nuo bankroto procedūros pradžios iki 2006 m. birželio 5 d. ieškovas gavo 579 673,51 Lt pajamų, iš jų 523 750 Lt - iš parduoto atsakovui įkeisto turto vertės, taip pat patyrė 24 740,15 Lt administravimo išlaidų. Teismas apskaičiavo, kad po atsakovo finansinio reikalavimo patenkinimo vien tik iš įkeisto turto pardavimo liko 133 556,89 Lt, kurie turėjo būti skirti administravimo išlaidoms padengti ir kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Teismas nurodė, kad galėjo būti išskaityta tik kreditorių susirinkimo patvirtinta suma administravimo išlaidoms apmokėti. Teismo teigimu, ieškovo kreditoriai po 2006 m. birželio 5 d., kada buvo patenkintas atsakovo finansinis reikalavimas ir išspręsti visi ginčai dėl įkeisto turto administravimo sąmatos, turėjo spręsti dėl administravimo išlaidų sumažinimo. Administratoriaus nurodytos administravimo išlaidos buvo neadekvačios administratoriaus atliktiems veiksmams ir prieštaravo ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytiems principams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovo bankrutavusios UAB „Strauja“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintas ir nuspręsta panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Strauja“ iš atsakovo AB,,Swedbank“ 38 300 Lt bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.

Kolegija išaiškino ĮBĮ 34 straipsnio teisės normą, pagal kurią iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi. Tai nereiškia, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius neturi dalyvauti apmokant (padengiant) administravimo išlaidas, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį tos lėšos formuojamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), taigi ir iš lėšų, priklausančių išmokėti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui.

BUAB,,Strauja” kreditorių susirinkimas 2005 m. sausio 14 d. nutarimu išrinko kreditorių komitetą, kuriam perdavė iš esmės visas susirinkimo teises ir įgaliojimus, sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus. Kreditorių komitetas 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu vienbalsiai nutarė patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą – 38 300 Lt. Taigi BUAB „Strauja“ kreditoriai išreiškė valią išskirti įkeisto turto administravimo išlaidas į atskirą administravimo išlaidų sąmatą. Nutarimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atskira įkeisto turto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visiems įkeisto turto administravimo išlaidų atsiradimo atvejams, t. y. ne tik tiems, kai administratorius perduoda neparduotą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, bet ir tiems, kai įkeistas turtas yra parduodamas ir jį pardavus gaunamos atitinkamo dydžio lėšos. Dėl to kolegija pripažino neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tik tokiu atveju, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, šie sumoka šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Taip nuspręsdama kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003 išaiškinimais. Kolegija pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą atsakovui padengti realiai patirtas administravimo išlaidas iš lėšų, kurios buvo kreditoriui išmokėtos tenkinant jo finansinį reikalavimą, tačiau tik ta dalimi, kuri ribojama patvirtintoje įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje nurodytu dydžiu – 38 300 Lt suma.

Nors kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarime nenurodoma, kad tenkinant atsakovo finansinį reikalavimą turi būti išskaityta atitinkama administravimo išlaidoms apmokėti skirta lėšų dalis, tai nereiškia, kad, neatlikus tokio išskaitymo iš patenkinamos finansinio reikalavimo sumos, kreditoriaus pareiga apmokėti administravimo išlaidas laikytina pasibaigusia. Bankroto proceso metu paslaugas suteikę asmenys pateikė bankroto administratoriui dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti atlyginimą už tas paslaugas, administratoriui atsirado prievolė atsiskaityti su paslaugų teikėjais, tai jis privalo atlikti iš administravimui skirtų lėšų, todėl bankroto administratorius turi teisę reikalauti tokių lėšų iš atsakovo, gavusio finansinio reikalavimo patenkinimą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą (pareiškimo dėl

prisidėjimo prie kasacinio skundo) teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Strauja“, atstovaujama administratoriaus UAB,,Valeksa“, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria nepriteista iš atsakovo 239 978,27 Lt administravimo išlaidų dalis, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti papildomai nurodytą sumą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visi kreditoriai, tarp jų ir atsakovas (hipotekos kreditorius), turi dalyvauti atlyginant bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas, tačiau netinkamai aiškino tokios atsakovo prievolės apimtis. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidos apima taip pat ir kitos paskirties išlaidas, kurių atlyginimas nepriteistas skundžiamu sprendimu, t. y. atlyginimas bankroto administratoriui, išlaidos darbuotojams, įmonės auditui, kitos kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtintos išlaidos.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004, 2005 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005 išaiškinimų, pagal kuriuos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš šios įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą.

3. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad bendrovės kreditoriai nustatė įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą, tačiau atsakovas neatleistas nuo prievolės dalyvauti dengiant kitas ieškovo administravimo išlaidas. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, ieškiniu prašytos atlyginti administravimo išlaidos, jų dydis, visiškai atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus atlygintinoms išlaidoms.

Kasaciniu skundu atsakovas AB,,Swedbank“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kasatorius (atsakovas) nurodo, kad nuo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarties įsiteisėjimo atsakovas išbrauktas iš kreditorių sąrašo ir nuo to laiko pasibaigė atsakovo ir bankrutavusios UAB,,Strauja“ tarpusavio teisiniai santykiai. Atsakovui nesant kreditoriumi jam nebeliko prievolės atlyginti administravimo išlaidas.

2. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 33 straipsnio normos redakciją, įsigaliojusią nuo 2008 m. liepos 1 d., kai bankroto teisiniai santykiai atsirado 2006 m. Pagal nurodytą normą, pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų pervedama į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą. Ši norma aiškintina taip, kad įkeisto turto administravimo išlaidos atskaitomos iš kainos, už kurią buvo parduotas turtas, tačiau ne taip, kad nepriklausomai nuo to, už kokią sumą parduotas įkeistas turtas, administravimo išlaidos apskaičiuojamos iš patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

3. Ieškovas, visiškai patenkinęs atsakovo finansinį reikalavimą, neteko teisės ginčyti jo dydžio, kurį ieškovas patenkino atsižvelgęs taip pat į administravimo išlaidas ir lėšų, skirtų joms patenkinti, kiekį. Dėl to atsakovas daro išvadą, kad ieškinys dėl sumų administravimo išlaidoms padengti priteisimo nepagrįstas.

4. Dalis ieškovo pateiktų apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros) yra neapmokėti, t. y. ieškovas nepatyrė išlaidų šiems dokumentams apmokėti. Taigi ne ieškovas, o tretieji asmenys, suteikę ieškovui paslaugas ir negavę apmokėjimo, turi teisę reikalauti atlyginimo už administravimo paslaugas.

Trečiojo asmens kreditoriaus BUAB,,Gertauta“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo BUAB,,Strauja“ kasacinio skundo ir atsiliepimu į atsakovo AB,,Swedbank“ kasacinį skundą prašoma tenkinti ieškovo kasacinį skundą ir atmesti atsakovo kasacinį skundą. Trečiojo asmens procesiniame dokumente išdėstyti tokie esminiai teisiniai argumentai:

Iš įkeisto turto turi būti atlyginamos ne tik to turto administravimo išlaidos, bet ir bendrosios ieškovo patirtos administravimo išlaidos. ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta pirmenybė administratoriui gauti atlygį prieš kreditorius, gaunančius kreditorių reikalavimų patenkinimą ĮBĮ 34 ir 35 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje UAB,,Strauja“ bankroto byloje, pažymėta, kad įkaito turėtojas nėra atleistas nuo administravimo išlaidų padengimo. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

Trečiojo asmens (kreditoriaus) AB,,TEO LT“ 2009 m. birželio 29 d. pateiktus atsiliepimus į atsakovo AB,,Swedbank“ ir ieškovo BUAB,,Strauja“ kasacinius skundus atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutartimis dėl to, kad pateikti atsiliepimai į kasacinius skundus neatitinka CPK 351 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos atsiliepime turi būti išdėstyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasacinius skundu motyvuoti pagrindai; tuo tarpu trečiojo asmens pateiktuose atsiliepimuose nenurodyta, sutinka šis asmuo su nurodytais kasaciniais skundais ar ne.

Atsakovo AB,,Swedbank“ atsiliepimą į ieškovo BUAB,,Strauja“ kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepimas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti ir jame neišdėstyti išsamūs motyvuoti nesutikimo su kasaciniu skundu pagrindai (CPK 351 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo teisinės pareigos atlyginti iš bankrutuojančios įmonės įkeisto turto vertės bankroto administravimo išlaidas

Ginčijamų bankroto procedūrų dėl kasatoriaus BUAB,,Strauja“ administravimo išlaidų patvirtinimo ir jų atlyginimo atlikimo metu galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo išlaidomis tvarkos nustatymo klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai. Administravimo išlaidų sąmatą gali sudaryti įstatyme išvardytų rūšių administratoriaus veiklos išlaidos (administratoriaus atlyginimas, darbuotojų darbo užmokestis, bankrutuojančios įmonės audito, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų tvarkymo ir kitos išlaidos) (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai naudojant paskirtas lėšas.

Kreditorių susirinkimas turi teisę išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą ir nustatyti šio komiteto teises (ĮBĮ 25 straipsnio 1, 3 dalys). Kasatoriaus (ieškovo) BUAB,,Strauja” kreditorių susirinkimas 2005 m. sausio 14 d. nutarimu išrinko kreditorių komitetą, kuriam perdavė iš esmės visas susirinkimo teises ir įgaliojimus, sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus. Kreditorių komitetas 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu nutarė patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą – 38 300 Lt. Šiuo nutarimu įkeisto turto administravimo išlaidos išskirtos į savarankišką sąmatą, atskirai nuo anksčiau patvirtintų administratoriaus išlaidų. Pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata apėmė ir buvo skirta atskiroms administravimo išlaidų rūšims – administratoriaus atlyginimui, buhalterinei apskaitai ir kt., ši pradinė sąmata buvo panaudota ir ginčo dėl to byloje nėra. Taigi kasatoriaus BUAB,,Strauja“ įvardytos kitos paskirties administravimo išlaidos buvo patvirtintos anksčiau priimtuose pirmojo kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimuose.

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kadangi BUAB,,Strauja” kreditorių komitetui perduotos iš esmės visos kreditorių susirinkimo teisės (įskaitant teisę spręsti klausimus dėl bankroto administravimo išlaidų), tai kreditorių komiteto priimti nutarimai tapo privalomi tolesnėse bankroto procedūrose visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis).

Atsakydama į BUAB,,Strauja“ kasacinio skundo argumentą, kad byloje apeliacinės instancijos teismas nepriteisė kitos paskirties administravimo išlaidų, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, jog administravimo išlaidos apmokamos pagal patvirtintos sąmatos dydį, sudarytą atsižvelgiant į atliktinus bankroto procedūrų veiksmus ir jų sąnaudas. Pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą atlyginamos ne visos bankroto administratoriaus nurodomos išlaidos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka ĮBĮ nurodytą paskirtį ir rūšis bei dėl kurių buvo susitarta tvirtinant sąmatą. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Nesutinkantis su kreditorių susirinkimo ar jo įgalioto kreditorių komiteto patvirtinta administravimo išlaidų sąmata administratorius turi teisę ginčyti nutarimą, kuriuo patvirtinta tokia sąmata. Nagrinėjamos bylos atveju administratorius neginčijo patvirtintos bankrutuojančios įmonės įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo, dėl to teisėjų kolegija atmeta BUAB,,Strauja“ kasacinio skundo argumentus dėl papildomo dydžio į sąmatą neįeinančių BUAB,,Strauja“ įkeisto turto administravimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarimas, kuriuo patvirtinta įkeisto turto administravimo išlaidų sąmata, priimtas dalyvaujant ir balsuojant,,už“ kreditoriaus AB,,Swedbank“ atstovui, kaip nurodyta pirmiau, šio nutarimo priėmimas priklausė kreditorių komiteto kompetencijai, nutarimas yra galiojantis, dėl to turi privalomą galią tiek bankroto administratoriui, tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriams, tarp jų ir AB,,Swedbank“. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos įrodymus įvertino BUAB,,Strauja” kreditorių komiteto įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą kaip patvirtintą tinkamai laikantis ĮBĮ nustatytų procedūrų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui - dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis AB,,Lietuvos žemės ūkio bankas” v. BUAB „Švenčionėlių agrochemija“ byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis BUAB,,Algiva“ v. AB bankas,,NORD/LB Lietuva“). Atsižvelgdama į nurodytus teisės išaiškinimus teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasatoriaus AB,,Swedbank“ kasacinio skundo argumentą, kad kasatorius neturi pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta kasatoriui esant bankroto byloje kreditoriumi ir vėlesnis šio kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ir išbraukimas iš kreditorių sąrašo nedaro nurodytos įgytos prievolės pasibaigusios.

Atsakydama į kasatoriaus AB,,Swedbank“ kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusia ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies normos redakcija, kai byloje ginčijamos BUAB,,Strauja” bankroto procedūros prasidėjo iki šios normos įsigaliojimo, teisėjų kolegija nurodo, kad ši teisės norma nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes ji įsigaliojo vėliau, nei atsirado byloje ginčijamos administravimo išlaidos. Tačiau nurodytoje teisės normoje esantis teisinis reglamentavimas nedaro įtakos hipotekos kreditoriaus prievolės apmokėti administravimo išlaidas atsiradimui ir šios prievolės apimčiai, dėl to nuoroda į aptariamą normą apeliacinės instancijos teismo sprendime neturi reikšmės vertinant šio sprendimo teisinį pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal nurodytą galiojančią teisės normą išsamiai reglamentuotas administravimo išlaidų apmokėjimas iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės įkeistą turtą, tokiu teisiniu reglamentavimu patvirtinama įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus prievolė dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančioje įmonėje nesant kito turto ar lėšų administravimo išlaidoms padengti, hipotekos kreditorius, gavęs finansinio reikalavimo patenkinimą, privalo dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas. Jeigu gautų lėšų pardavus įkeistą turtą suma arba perdavus neparduotą įkeistą turtą šio turto vertė yra pakankama administravimo išlaidoms padengti, šios išlaidos turi būti atlyginamos. ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą, nes tokią teisę atitinka kreditoriaus (įkaito turėtojo) pareiga iš parduoto bankrutuojančios įmonės įkeisto turto gautų lėšų atlyginti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas.

Kasacinių skundų argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl prievolės atsakovui atlyginti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas